Byla 2-459-907/2019
Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo ir turtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui Ž. K., advokatei Dianai Oseckienei, atsakovui A. K., jo atstovei advokatei S. V. – Gavorskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Būstkaita“ ieškinį atsakovui A. K. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo ir turtinės žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

41.

5ieškovė UAB „Būstkaita“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, prašydama pripažinti teisėtu ir pagrįstu ieškovės UAB „Būstkaita” direktoriaus 2018-03-05 įsakymą „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo A. K. sutikimu atliktą 296,77 Eur sumos ieškovės patirtai turtinei žalai atlyginti išskaičiavimą iš atsakovui priklausančių mokėjimų; priteisti iš atsakovo A. K. 203,23 Eur ieškovės UAB „Būstkaita” naudai likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti; atmesti atsakovo A. K. prašymą priteisti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, poilsio dienas, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas; priteisti bylinėjimosi išlaidas (13-19 b. l.).

62.

7Ieškovė UAB „Būstkaita“ ieškinyje nurodė, jog atsakovas A. K. nuo 2017 m. kovo 27 d. dirbo pas ieškovę UAB „Būstkaita” darbininko pareigose (darbo sutartis Nr. 040). Darbo sutartyje šalys susitarė, kad atsakovui yra nustatoma 40 val. 5 darbo dienų savaitės trukmė, darbdavys įsipareigojo darbuotojui kas mėnesį mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlygį bei galimus priedus už darbo rezultatus. Darbo sutartis su A. K. nutraukta 2018 metų liepos 4 d. pagal LR Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). A. K. 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija) su prašymu, kuriame nurodė, kad pagal 2017-03-27 sudarytą darbo sutartį Nr. 040 dirbo pas ieškovę ir ieškovė, nutraukusi darbo sutartį, su juo galutinai neatsiskaitė: už dirbtus viršvalandžius - už 250 darbo dienų po 2 valandas kas dieną - 1740,00 Eur; už 13 šeštadienių - 254,80 Eur, taip pat nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas - 128,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys galutinai neatsiskaitė, atsakovas prašė skaičiuoti minimalų atlyginimą iki tol, kol ieškovė galutinai atsiskaitys, kuris prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai dieną (už 48 darbo dienas) sudaro 940,80 Eur. Viso atsakovas prašė išieškoti iš ieškovės 3063,60 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas. Ieškovė (darbdavys) su atsakovo prašymu kategoriškai nesutiko, nurodė Darbo ginčų komisijai, kad 2017 metų kovo, balandžio, gegužės, birželio mėnesiais UAB „Būstkaita” darbuotojai jokių viršvalandžių neišdirbo. Kai viršvalandžiai buvo realiai dirbti, pvz. 2017 metų liepos mėnesį, tai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje viršvalandžiai buvo fiksuojami ir už juos buvo išmokėtas atitinkamas darbo užmokestis. Ieškovė taip pat nurodė, kad šeštadieniais dirbama nebuvo, išskyrus atvejus, kai darbuotojai būdavo išvykę į komandiruotes, tačiau už komandiruotes darbuotojams buvo sumokamas atitinkamas atlygis. Su atsakovo teiginiu, kad darbdavys (ieškovė) jam neišmokėjo 128,00 Eur už nepanaudotas atostogas, ieškovė nesutiko ir Darbo ginčų komisijai nurodė, kad atsakovas yra padaręs įmonei žalos - 500 Eur, nes darbo vietoje buvo neblaivus ir darbdavys už atsakovą sumokėjo užsakovui UAB „Ergolain Projektai“ baudą. Atsakovas savo paaiškinime pats pripažino faktą, jog atvyko į darbą neblaivus, ir sutiko atlyginti žalą (500 Eur), todėl įmonės direktorius 2018-03-05 priėmė įsakymą „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“, kuriuo įpareigojo padengti atsiradusius įmonės nuostolius. Žalą atsakovas iš dalies atlygino, tačiau nepilnai. Žala iš darbuotojo atlygio buvo išskaičiuojama dalimis: 2018-03-09 - 100,00 Eur; 2018-04-09 - 62,05 Eur; 2018-09-05 -134,72 Eur. Po atsakovo atleidimo iš darbo įmonės buhalterė informavo atsakovą raštu, jog jam priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas ir pakvietė atsakovą atvykti į įmonę atsiimti pinigų. Atsakovas atsiimti pinigus taip pat buvo raginamas ir telefonu, tačiau į įmonę neatvyko. Kadangi įmonėje dabartinė buhalterė E. V. dirba palyginti nesenai, ji kurį laiką iš atsakovo neišskaičiavo žalos atlyginimo. Kai buvo apsižiūrėta, atsakovui priklausantys 134,72 Eur buvo išskaičiuoti, kaip žalos atlyginimas. Šiai dienai atsakovas liko skolingas ieškovei 203,23 Eur likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti. Ieškovė Darbo ginčų komisijai taip pat nurodė, kad atsakovas dėl nepateisinamų priežasčių pastoviai neatvykdavo į darbą, darydavo pravaikštas. Darbo ginčų komisija išnagrinėjo darbo bylą ir 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-5147, kuriuo nusprendė atsakovo A. K. prašymą patenkinti iš dalies ir išieškoti iš ieškovės UAB „Būstkaita“ atsakovui 378,67 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, 378,67 Eur netesybas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, taip pat nusprendė sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovui A. K. neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 400,00 Eur, vykdyti skubiai, suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Darbo ginčų komisija atsakovo A. K. reikalavimo dėl nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą išieškojimo netenkino. Darbo ginčų komisija savo sprendimą priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 90,00 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 81,90 Eur (atskaičius valstybės nustatytus mokesčius) dydžio darbo užmokestį už dirbtą laiką poilsio dienomis grindė tuo, kad darbo byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas 2017 metų gruodžio 8 d. ir 9 d. (šeštadienį ir sekmadienį) dirbo po 9 val., nes neva minėtas aplinkybes patvirtina pačios ieškovės Darbo ginčų komisijai pateikto 2017 metų gruodžio mėnesio darbo laiko paskaitos žiniaraščio duomenys, nors, kaip nurodė pati Darbo ginčų komisija, jokių kitų įrodymų apie atsakovo faktiškai dirbtą laiką poilsio dienomis darbo byloje nėra, o A. K. darbo ginčų komisijos posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečių datų, darbo pradžios ir pabaigos laiko, kada galimai dirbo poilsio dienomis. Darbo ginčų komisija savo sprendimą priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 296,77 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų grindė tuo, kad ieškovė UAB „Būstkaita” nepateikė jokių įrodymų apie turtinės žalos dydį (patirtus tiesioginius nuostolius), todėl laikytina, kad neįrodė visų materialinės atsakomybės sąlygų. Darbo ginčų komisija sprendė, kad ieškovė, atlikdama išskaitas iš atsakovui 2018 metų vasario, kovo bei liepos mėn. priskaičiuotų išmokų, pažeidė DK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas išskaitų iš darbo užmokesčio ribas, todėl išskaitos laikytinos neteisėtomis. Be to, Darbo ginčų komisija pažymėjo, kad pagal ieškovės nurodytas aplinkybes baudą ieškovė turėjo sumokėti pagal su UAB „Ergolain Projektai“ sudarytos sutarties sąlygas, o ši sutartis vertintina kaip dviejų ūkio subjektų tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo sandoris, negalintis sukelti teisinių pasekmių trečiajai šaliai. Ieškovė, pasirašydama tokią sutartį, prisiėmė ir riziką dėl savo darbuotojų, todėl, pasak Darbo ginčų komisijos, ieškovė nepagrįstai iš atsakovui priskaitytų sumų išskaitė 296,77 Eur, kaip darbuotojo darbdaviui padarytą turtinę žalą. Su minėtu sprendimu ieškovė nesutinka. 2018 m. vasario 7 d. ieškovė sudarė baldų montavimo sutartį Nr. T/2018/006 (V- 6498) su UAB „Ergolain Projektai“, darbai buvo vykdomi Kauno mieste. Šios sutarties 3.7 punkte buvo nurodyta, jog ieškovės darbuotojai darbo vietoje privalo būti blaivūs. Nesilaikant šios taisyklės ieškovė privalo sumokėti 1000,00 Eur baudą už kiekvieną tokį atvejį. 2018 m. kovo 2 d. dviem ieškovės UAB „Būstkaita” darbuotojams (atsakovui A. K. ir G. S.) buvo nustatytas girtumas. Atsakovui buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas, UAB „Būstkaita” darbuotojai į objekto teritoriją buvo neįleisti, o ieškovė UAB „Būstkaita” paslaugų pirkėjo UAB „Ergolain Projektai“ buvo informuota, kad jai pagal 2018-02-07 baldų montavimo sutarties Nr. T/2018/006 (V-6498) 3.7 punktą bus skaičiuojama 2000 Eur bauda. Sutarties šalys derybų būdu susitarė sumažinti baudą už neblaivius darbuotojus iki 1000,00 Eur. Šią baudą ieškovė sumokėjo - ieškovė UAB „Būstkaita” išrašė paslaugų pirkėjui UAB „Ergolain projektai“ 2018-03-02 PVM sąskaitą – faktūrą, serija BK Nr. 00001100, kurioje savo atliktų pirkėjo naudai krovos/montavimo darbų apmokėjimą sumažino 1000 Eur bauda, ieškovei taikyta pagal sutartį, ir vietoj uždirbtų 1980,10 Eur už atliktus darbus iš UAB „Ergolain Projektai“ gavo 980,10 Eur. 2018 m. kovo 2 d. ieškovės direktorius priėmė įsakymą „Dėl pravaikštos“, kuriuo įsakyta atsakovui A. K. ir kitam įmonės darbuotojui G. S., kuriam taip pat buvo nustatytas girtumas, nemokėti atlyginimo už 2018-03-02 dieną, tabelyje žymėti PB, kaip pravaikštą. Darbuotojai A. K. ir G. S. su įsakymu buvo pasirašytinai supažindinti ir su juo sutiko. 2018 m. kovo 5 d. ieškovės direktorius, atsižvelgdamas į darbininkų A. K. ir G. S. 2018-03-02 girtumo nustatymo faktą, komandiruotės metu dirbant UAB „Ergolain Projektai”, dėl ko įmonė patyrė finansinių nuostolių - turėjo sumokėti 1000 Eur baudą, priėmė įsakymą „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“, kuriuo įsakyta atsakovui A. K. ir kitam įmonės darbuotojui G. S. lygiomis dalimis po 500,00 Eur padengti baudą, ją atskaitant iš gaunamų pajamų bei parašyti pasiaiškinimą dėl 2018-03-02 girtumo. Darbuotojai A. K. ir G. S. su minėtu įsakymu buvo pasirašytinai supažindinti ir su juo sutiko, tai yra sutiko atlyginti darbdaviui dėl savo kaltės padarytą turtinę žalą - sumokėti kiekvienas po 500,00 Eur darbdavio patirtai žalai padengti. Atsakovas parašė pasiaiškinimą, kuriame pripažino, kad 2018-03-02 darbe buvo išgėręs ir buvo nušalintas nuo darbo. Ieškovės buhalterė E. V., vadovaudamasi ieškovės direktoriaus 2018-03-05 įsakymu „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo rašytiniu bei žodiniu sutikimu, 2018-03-09 padarė 100,00 Eur išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, 2018-04-09 padarė 62,05 Eur išskaitą bei 2018-09-05 padarė 134,72 Eur išskaitą. 2018-09-05 žalai padengti buvo užskaitytas visas atsakovui priklausantis išmokėti galutinis atsiskaitymas - kompensacija už nepanaudotas atostogas. Šiai dienai atsakovo nepadengtos žalos dydis sudaro 203,23 Eur. A. A. Kanapeckas buvo supažindintas su darbo UAB „Ergolain Projektai” objekte sutarties sąlygomis, jam buvo žinoma, kad kiekvienas neblaivumo atvejis apmokestinamas 1000,00 Eur bauda, jam privalėjo būti suprantama, kad darbuotojas darbo metu privalo būti blaivus. Nepaisant to, tai nesukliudė atsakovui pasirodyti darbo vietoje neblaiviam, taip padarant darbdaviui nuostolių. Toks atsakovo elgesys neabejotinai yra traktuojamas kaip žalos padarymas tyčia. Šiuo atveju akivaizdu, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir tarp neteisėtos veikos bei žalos yra priežastinis ryšys - kadangi atsakovas buvo neblaivus, ieškovė buvo nubausta pinigine bauda. Akivaizdus priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų (pasirodymo darbo vietoje neblaiviam) ir darbdavio patirtos žalos (piniginės baudos sumokėjimo). Ieškovei padaryti tiesioginiai nuostoliai yra realūs ir pagrįsti rašytiniais įrodymais, įrodančiais padarytos žalos pašalinimą (patirtas išlaidas) (2018-03-02 PVM Sąskaita - faktūra Serija BK Nr. 00001100, UAB „Ergolain Projektai” ir UAB „Būstkaita” susirašinėjimas, UAB „Būstkaita” direktoriaus įsakymai, atsakovo A. K. pasiaiškinimas, kt.). Be to, dėl 2018-03-02 įvykio nutrūko ieškovės ir UAB „Ergolain Projektai” bendradarbiavimas. Todėl visiškai nesutiktina su Darbo ginčų komisijos išvada, kad ieškovė neįrodė visų materialinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė mano priešingai - tai yra, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo (kaip darbuotojo) turtinei atsakomybei, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei jos patirtą žalą - buvo padaryta žala; žala padaryta neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė (tyčia); pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Atsakovo padaryta žala darbdaviui (ieškovei) yra 500 Eur, todėl ieškovė (darbdavys), atsižvelgdama į tai, kad žala padaryta tyčia neblaivaus darbuotojo, egzistuoja visos žalos atlyginimo sąlygos, turi teisę išieškoti visą padarytą žalą iš atsakovo. Taip pat nesutiktina, su Darbo ginčų komisijos nurodymu, kad ieškovė nepagrįstai iš atsakovui priskaitytų sumų išskaitė 296,77 Eur ir kad atlikdama išskaitas ieškovė pažeidė DK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas išskaitų iš darbo užmokesčio ribas, ir todėl išskaitos laikytinos neteisėtomis. Ieškovė mano, kad teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi ieškovės direktoriaus 2018-03-05 įsakymu „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo rašytiniu bei žodiniu sutikimu, 2018-03-09 padarė 100,00 Eur išskaitą iš atsakovo darbo užmokesčio atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, 2018-04-09 padarė 62,05 Eur išskaitą bei 2018-09-05 padarė 134,72 Eur išskaitą, todėl teismo prašys pripažinti teisėtu ir pagrįstu atliktą 296,77 Eur sumos išskaičiavimą iš atsakovui priklausančių mokėjimų bei prašys priteisti iš atsakovo 203,23 Eur ieškovės naudai likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti. Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu dalyje dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis (2017 metų gruodžio mėn. 8 d. ir 9 d.) išieškojimo ir netesybų už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimo. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad 2017 m. gruodžio 8 d. nebuvo poilsio diena. Darbo ginčų komisija savo sprendimą priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 90,00 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 81,90 Eur (atskaičius valstybės nustatytus mokesčius) dydžio darbo užmokestį už dirbtą laiką poilsio dienomis grindė vieninteliu pagrindu, kad 2017 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovas 2017 m. gruodžio 8 d. ir 9 d. (šeštadienį ir sekmadienį) dirbo po 9 val., nors iš Darbo ginčų komisijai pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio aiškiai matyti, kad 9 val. nėra pažymėtos gruodžio 8 d. ir tai nebuvo poilsio diena. Jokių kitų įrodymų apie atsakovo faktiškai dirbtą laiką poilsio dienomis darbo byloje nėra, o A. K. darbo ginčų komisijos posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečių datų, darbo pradžios ir pabaigos laiko, kada galimai dirbo poilsio dienomis. Iš tiesų 2017 m. gruodžio 8 d. ir 9 d. nebuvo dirbama, t.y. nei vienas įmonės darbuotojas nurodytomis dienomis nedirbo. Tuo laikotarpiu įmonėje vyko buhalterių kaita, buhalterė L. D. dirbo iki 2017 metų gruodžio 22 d. Dabartinė UAB „Būstkaita” buhalterė E. V. pradėjo dirbti įmonėje nuo 2018 m. sausio 12 d. Kadangi E. V. nedirbo įmonėje 2017 metų gruodžio mėnesį, tai paprašė buvusios buhalterės L. D. parengti 2017 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Buvusi buhalterė L. D. parengė 2017 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, niekas jo teisingumo nebetikrino, tačiau, jau pateikus dokumentus Darbo ginčų komisijai, buvo pastebėta, kad jis sudarytas neteisingai - gruodžio 9, 10 dienomis nurodyta, kad dirbo praktiškai visi įmonės darbuotojai; nurodyta, kad L. D. dirbo iki gruodžio 31 d. (nors pačios L. D. parengtas Pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą patvirtina, kad L. D. iš UAB „Būstkaita” atleista 2017-12-22). Be to, darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys nesutampa su atlyginimo apskaičiavimo žiniaraščiu. Taigi, dėl žmogiškosios klaidos žiniaraštyje įsivėlė techninė klaida (kaip ir Darbo ginčų komisijos sprendime) - neteisingai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo pažymėta, kad gruodžio 9, 10 dienomis buvo dirbta po 9 val., nors realiai nurodytomis dienomis niekas iš įmonės darbuotojų nedirbo. Ieškovė nesutinka ir su Darbo ginčų komisijos sprendimu priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 378,67 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Kadangi atsakovo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir kitas išmokas pripažintinas nepagrįstu, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė vėlavo atsiskaityti su atsakovu, todėl nėra pagrindo ir netesybų reikalavimui.

83.

9A. A. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko (71-78 b. l.), tačiau jis teismo nebuvo vertintas, nes atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pareiškė, jog atsiliepimą nors ir pasirašė ji, tačiau rengė kitas asmuo, kurio neįvardino, bei nurodė, jog atsiliepimas neatitinka atsakovo pozicijos, nes nebuvo surašytas iš atsakovo žodžių.

104.

11Ieškovės atstovas UAB „Būstkaita“ direktorius Ž. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovo A. K. prašymą Darbo ginčų komisijai atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog prieš darbą Swedbank, AB visi darbuotojai, tame tarpe ir atsakovas, vykstantys į komandiruotę, buvo supažindinti su sutartimi, sudaryta ieškovės su UAB „Ergolain Projektai“ ir jos sąlygomis, apie galimą baudos paskyrimą pasirodžius darbe neblaiviam žinojo. Poilsio dienomis įmonė niekada nedirbo. Ieškovė vykdė kraustymo darbus valstybinėse įmonėse (Joniškyje Sodros pastate, darbo biržoje, teismuose, UAB „Vilniaus vandenys“ ir t. t.), ten nebuvo galima dirbti viršvalandžius ar poilsio dienomis, nes minėtos įmonės po darbo valandų nedirba, be to, pastatai dažniausiai būdavo blokuojami. 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildė anksčiau dirbusi buhalterė L. D., kuri iš darbo atleista 2017-12-22, nauja buhalterė E. V. pradėjo dirbti tik nuo 2018-01-12, todėl paprašė anksčiau dirbusios buhalterės užpildyti 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, ji užpildė ir persiuntė naujai dirbančiai buhalterei, jo teisingumo niekas netikrino, klaida buvo pastebėta tik nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje. Jis viešbučio kambaryje gyveno su atsakovu A. K. ir liudytoju G. S., prižiūrėjo, kad nevartotų alkoholio, taip komandiruotėse gyvendavo visada. 2018-03-01 vakare viešbutyje nebuvo ir nenakvojo, buvo išvykęs darbo reikalais, tai kitą dieną patikrinus blaivumą atsakovui ir G. S. buvo nustatytas neblaivumas. 2018-03-02 skambino atsakovui, tai susikalbėti nebuvo įmanoma. Jis neneigė fakto, jog buvo neblaivus, sutiko atlyginti nuostolius, spaudimo niekas nedarė, net iš darbo neatleido, nes jis uošvis, buvo informuotas apie išskaitas iš darbo užmokesčio, kartu derino, kiek išskaičiuoti, pretenzijų nereiškė. Nemano, kad neteisingai galėjo parodyti alkotesteris. Atsakovas ne kartą buvo pasirodęs darbe išgėręs arba visai nepasirodydavo, tada buvo jam rašomos pravaikštos. Pagal minėtą sutartį su UAB „Ergolain Projektai“ dirbo apie mėnesį, sutartis buvo pratęsiama žodžiu. Privačius asmenis kraustydavo, bet tai buvo gerokai anksčiau, paskutiniu metu tokiais darbais neužsiimdavo, dirbo įmonėse.

125.

13Ieškovės atstovė advokatė Diana Oseckienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovo A. K. prašymą Darbo ginčų komisijai atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas šiai dienai jau yra visiškai įvykdytas, todėl, tenkinus ieškinį, prašė spręsti dėl įvykdyto sprendimo atgręžimo.

146.

15A. A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė palikti Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. DGKS-5147, o ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2018-03-02 jis nebuvo išgėręs, iš vakaro negėrė, užvakar buvo tik vartojęs alkoholinius gėrimus. Darbdavys darė spaudimą, todėl pasiaiškinime parašė, jog buvo išgėręs. Blaivumo nesitikrino papildomai, į gydymo įstaigą priduoti kraujo nevyko, nes nežinojo, kur ją rasti. Su išskaitom iš darbo užmokesčio dėl nuostolių atlyginimo sutiko. Dirbo viršvalandžius, taip pat šeštadieniais, sekmadieniais nedirbo niekada, neprisiminė, nei kada, nei kiek laiko dirbo, nei kokiuose objektuose. Nurodė, jog tai buvo kovo – balandžio mėnesiais privačių asmenų kraustymas, sienas griovė, žolę įmonių teritorijoje šeštadieniais pjovė. Prieš išvykstant į Kauną dirbti Swedbank, AB patalpose darbdavys perskaitė sutartį, jo pasirašytą su UAB „Ergolain Projektai“, girdėjo apie baudą už pasirodymą darbe neblaiviam. Minėtame objekte dirbo apie mėnesį laiko, 2018-03-02 buvo paskutinė komandiruotės diena. Dirbo nuo 8.00 val. ryto iki 17.00 val. vakaro, jau 16.45-16.50 val. apsaugos darbuotojai ragindavo išeiti, nes pastatas buvo blokuojamas, įleisdavo tik prieš pat 8.00 val. Dirbo valstybinėse įmonėse: Joniškio Sodroje, UAB „Vilniaus vandenys“, darbo biržoje. Neprisimena, kada dirbo viršvalandžius, jeigu kraustymas prasideda 16.00 val., tai užtrunka ir po darbo. Nežino, ar direktorius žymėjo viršvalandžius, atsiskaitymo lapelių negaudavo, bet jų ir neprašė, nesidomėjo. 2018-03-02 A. D., praeidamas į darbo vietą, papūtė į alkotesterį, praėjo, jis irgi papūtė, tačiau jam apsaugos darbuotojas liepė grįžti, sužinojo, jog jam buvo nustatytas 1,13 promilių girtumas, kad jis neblaivus. Tas aparatas promilių nerodė, tik užsidegė raudona lemputė. Jam neleido dirbti, jis nuėjo į autobusiuką ir kartu su G. S. laukė vairuotojo, kad važiuoti į namus, nes buvo paskutinė komandiruotės diena. Pasiaiškinimą darbdaviui rašė vėliau, 2018-03-05 pirmadienį. Abu rašė su G. S.. Kaip diktavo, taip ir parašė. 2018-03-02 direktoriaus nebuvo, o taip tai darbus jis prižiūrėdavo su UAB „Ergolain Projektai“ atstovu. Alkoholio nevartojo nei iš vakaro, nei ryte. Atsiliepimą rašė atstovė, bet jis taip nesakė. Po darbdavio įsakymais dėl pravaikštos ir nuostolių atlyginimo rašėsi jis. Darbdavys rašant pasiaiškinimą darė spaudimą: sakė „pasiliks tarp mūsų“. Sutiko mokėti 500 Eur nuostolius, nes dėl jo veiksmų paskyrė darbdaviui baudą, tai prie ko kiti darbuotojai, jis sutiko atlyginti. Dėl įvykio niekur nesikreipė. Sutiko su išskaitomis iš darbo užmokesčio, tik kai reikėjo iš darbo išeiti, žiūri, kad darbo užmokesčio nėra, todėl ir kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje registruotas, per mėnesį gauna 80 Eur išmoką.

167.

17Atsakovo atstovė advokatė S. V. - Gavorskienė su ieškiniu nesutiko, prašė palikti Darbo ginčų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. DGKS-5147, o ieškinį atmesti arba sumažinti priteisiamos žalos dydį. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

188.

19Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. nuo 2017 m. kovo 27 d. dirbo pas ieškovę UAB „Būstkaita” darbininko pareigose pagal darbo sutartį Nr. 040 ir UAB „Būstkaita“ direktoriaus 2017 m. kovo 27 d. įsakymą „Dėl A. K. priėmimo į darbą Nr. 2017/22 (61-62 b. l., darbo byla Nr. ( - )17374/2018, 2-4, 23, 24 d. b. l.). Darbo sutartyje šalys susitarė, kad atsakovui yra nustatoma 40 val. 5 darbo dienų savaitės (per dieną po 8 val.) trukmė, darbdavys įsipareigojo darbuotojui kas mėnesį mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlygį bei galimus priedus už darbo rezultatus. Darbo sutartis su A. K. nutraukta 2018 m. liepos 4 d. UAB „Būstkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl A. K. atleidimo iš darbo“ Nr. 2018 pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) (51, 63 b. l.).

209.

21A. K. 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija) su prašymu, kuriame nurodė, kad pagal 2017-03-27 sudarytą darbo sutartį Nr. 040 dirbo pas ieškovę ir ieškovė, nutraukusi darbo sutartį, su juo galutinai neatsiskaitė: už dirbtus viršvalandžius - už 250 darbo dienų po 2 valandas kas dieną - 1740,00 Eur; už 13 šeštadienių - 254,80 Eur, taip pat nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas - 128,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys galutinai neatsiskaitė, atsakovas prašė skaičiuoti minimalų atlyginimą iki tol, kol ieškovė galutinai atsiskaitys, kuris prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai dieną (už 48 darbo dienas) sudaro 940,80 Eur. Viso atsakovas prašė išieškoti iš ieškovės 3063,60 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas. Darbo ginčų komisija išnagrinėjo darbo bylą ir 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-5147, kuriuo nusprendė atsakovo A. K. prašymą patenkinti iš dalies ir išieškoti iš ieškovės UAB „Būstkaita“ atsakovui 378,67 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, 378,67 Eur netesybas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, taip pat nusprendė sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovui A. K. neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 400,00 Eur, vykdyti skubiai, suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Darbo ginčų komisija atsakovo A. K. reikalavimo dėl nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą išieškojimo netenkino (25-33 b. l.).

2210.

23Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimą ir priteisti iš atsakovo darbdaviui padarytą žalos atlyginimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – 2018-03-02 pasirodymo darbe neblaiviam, dėl ko darbdavys turėjo sumokėti už darbuotoją baudą užsakovui. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog viršvalandžius ir per poilsio dienas – šeštadienius jis dirbo, bet darbo užmokesčio negavo, išeinant iš darbo su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta, 2018-03-02 darbe buvo blaivus, todėl nepagrįstai buvo neleista jam dirbti, su nuostolių atlyginimu sutiko, nes jam buvo daromas spaudimas.

2411.

25Nagrinėjamoje byloje kilo individualus darbo ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju, t. y. neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandžius, poilsio dienas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo bei žalos, padarytos darbdaviui neteisėtais darbuotojo veiksmais, atlyginimo.

2612.

27Ieškovę ir atsakovą nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 4 d. siejo darbo teisiniai santykiai. Jų santykius reglamentuoja DK normos. Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs (darbo) įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 33 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo sutarties sąlygos yra būtinosios ir papildomos. Būtinosios darbo sutarties sąlygos - sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta (DK 33 str. 2 d.).

2813.

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. nuo 2017 m. kovo 27 d. dirbo pas ieškovę UAB „Būstkaita” darbininko pareigose pagal darbo sutartį Nr. 040. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad atsakovui yra nustatoma 40 val. 5 darbo dienų savaitės (per dieną po 8 val.) trukmė, darbdavys įsipareigojo darbuotojui kas mėnesį mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlygį bei galimus priedus už darbo rezultatus. Darbo sutartis su A. K. nutraukta 2018 m. liepos 4 d. UAB „Būstkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl A. K. atleidimo iš darbo“ Nr. 2018 pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (51, 63 b. l.). 2018-08-31 A. K. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu jam iš ieškovės priteisti 1740,00 Eur už viršvalandžius (už 250 darbo dienų po 2 valandas kas dieną), 254,80 Eur už poilsio dienas (už 13 šeštadienių), 128,00 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 940,80 Eur netesybas, viso – 3063,60 Eur. Darbo ginčų komisija 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. DGKS-5147 nusprendė prašymą tenkinti iš dalies: išieškoti iš ieškovės UAB „Būstkaita“ atsakovui 378,67 Eur nesumokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, 378,67 Eur netesybas, suma nurodyta atskaičius mokesčius, taip pat nusprendė sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo atsakovui A. K. neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 400,00 Eur, vykdyti skubiai, suma nurodyta neatskaičius mokesčių, likusioje dalyje prašymą atmetė (25-33 b. l.). Ieškovas su sprendimu nesutiko, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu.

30Dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą

3114.

32DK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Pagal DK 144 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą - ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Sudarydamos darbo sutartį, šalys susitaria dėl tam tikrų sąlygų, nuo kurių priklauso darbo sutarties šalių teisės ir pareigos, numatytos DK 33, 34 straipsniuose.

3315.

34Viena tokių sąlygų yra darbo laikas. DK 111 str. 1 d. darbo laikas apibrėžiamas kaip bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, yra diferencijuojamas į dvi atskiras dalis, t. y. pagrindinis darbo laikas ir viršvalandinis darbas, dirbamas viršijant darbo sutartyje nustatytą darbo laiko trukmę. Pagal DK 119 str. viršvalandžiai - laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus DK 119 str. 2 d. 1-3 d. nustatytus išimtinius atvejus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viršvalandiniu darbu yra pripažįstamas ir toks darbuotojo darbo laikas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, jeigu jis atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Taigi tam, kad būtų galima nustatyti faktą, jog darbuotojas dirbo viršvalandinį darbą, kaip tai apibrėžta DK 119 str. 1 d., būtina nustatyti juridinių faktų visetą, t. y., nustatytos darbo laiko trukmės viršijimą, darbuotojo tiesioginio viršininko nurodymo dėl viršvalandinio darbo dirbimo davimo faktą, arba tiesioginio viršininko žinojimą apie darbuotojo dirbamus viršvalandžius ir leidimą tą daryti.

3516.

36Iš ieškovės UAB „Būstkaita“ darbo byloje pateiktų atlyginimų apskaičiavimo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2017 m. kovo - 2018 m. liepos mėnesių laikotarpį (72-106 d. b. l.) matyti, kad 2017 m. liepos mėnesį atsakovas A. K. dirbo 18 val. viršvalandžių, už kuriuos ieškovė atsakovui priskaičiavo 64,13 Eur darbo užmokesčio. Taip pat 2017 m. liepos mėnesį atsakovui buvo priskaičiuotas 380,00 Eur darbo užmokestis ir skirtas 180,00 Eur priedas, iš viso 624,13 Eur. Atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, atsakovui mokėtina suma sudarė 508,39 Eur. Minėtos su darbo santykiais susijusios išmokos atsakovui išmokėtos avanso išmokėjimo žiniaraščiu Nr. 46 - 130,00 Eur, 2017-07-27 mokėjimo nurodymu Nr. 816 - 100,00 Eur, 2017-08-08 mokėjimo nurodymu Nr. 826 - 100,00 Eur bei 2017-08-09 mokėjimo nurodymu Nr. 08091105 - 178,39 Eur. Jokių kitų duomenų apie tai, kad atsakovas darbo sutarties laikotarpiu būtų dirbęs viršvalandinį darbą, byloje nėra. Nei atsakovas, nei ieškovė nepateikė įrodymų, t. y. darbdavio įsakymų, nurodymų, atsakovo sutikimo dirbti viršvalandinius darbus bei kitų įrodymų, kad viršvalandinius darbus atsakovas būtų dirbęs su tiesioginio vadovo žinia ir jo leidimu.

3717.

38Ieškovo atstovas Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas viršvalandžių, kurie būtų nepažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir už juos nebūtų apmokėta, nedirbo, nes darbai buvo atliekami daugiausia valstybinėse įmonėse (Joniškio Sodroje, UAB „Vilniaus vandenys“, darbo biržoje, kraustė teismus ir t. t.), kur 17.00 val. būdavo blokuojami pastatai, todėl galimybės dirbti ilgiau nebuvo. Paskutiniu metu privačių asmenų kraustymo darbų neatliko. Atsakovas nurodė, jog jis nepamena, kada dirbo ir kokiame objekte viršvalandžius, bet tai buvo kraustymo darbai, kodėl laiku nesikreipė į darbdavį ar darbo ginčus nagrinėjančius organus dėl neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, paaiškinti negalėjo. Liudytojas A. D. patvirtino ieškovės atstovo nurodytas aplinkybes, jog viršvalandžių nedirbo, nes dirbo pastatuose, kuriuos 17.00 val. užblokuodavo iki 8.00 val. ryto, jau patys apsaugos darbuotojai dar prieš 17.00 val. ragindavo surinkti įrankius ir palikti patalpas. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtino liudytojas G. S., nurodydamas, jog dirbo tik darbo valandomis, nors kai dirbo Šiauliuose atlikdamas kraustymo darbus, tekdavo dirbti ir viršvalandžius, nes kraustymo ar valymo darbai užsitęsdavo, tai „juk nepaliksi“. Jis nežino, kada tai buvo ir kokiuose objektuose konkrečiai jis dirbo, apie A. K. taip pat nieko apie tai nurodyti negalėjo, ar viršvalandžiai buvo kur nors fiksuojami, nežino, niekada nesidomėjo, į nieką dėl to nesikreipė. Teismo vertinimu, tiek atsakovo, tiek liudytojo G. S., kuris šiuo metu gyvena pas atsakovą ir galimai duoda jam palankius parodymus, parodymai apie galimai dirbtus viršvalandžius, nenurodant konkrečių objektų, datų, kur ir kada atsakovas galimai dirbo viršvalandžius, kiek valandų ilgiau dirbo, negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, jog atsakovas pas ieškovę dirbo viršvalandžius ir negavo už tai jam priklausančio darbo užmokesčio dalies, todėl minėtas atsakovo prašymas negali būti tenkinamas.

39Dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis

4018.

41Atsakovas taip pat prašė priteisti iš UAB „Būstkaita“ 254,80 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis - už 13 dirbtų šeštadienių. Darbo ginčų komisija atsakovo prašymą šioje dalyje tenkino iš dalies, nurodė, jog darbo byloje pakankamai įrodymų, kad A. K. 2017 m. gruodžio 8 ir 9 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį) dirbo po 9 val., minėtas aplinkybes patvirtina paties darbdavio darbo ginčų komisijai pateikti 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys (91 d. b. l.). Nors UAB „Būstkaita“ minėtame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėjo A. K. faktiškai dirbtą laiką poilsio dienomis, tačiau pagal 2017 m. gruodžio mėnesio atlyginimų skaičiavimo žiniaraščio duomenis nepriskaičiavo ir neišmokėjo darbo užmokesčio už 2017 m. gruodžio 8 ir 9 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį) dirbtas 18 val. (92 d. b. l.), todėl darbo ginčų komisija nutarė A. K. naudai iš UAB „Būstkaita“ išieškoti 90,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką poilsio dienomis (atskaičius valstybės nustatytus mokesčius mokėtina suma sudaro 81,90 Eur).

4219.

43Ieškovės UAB „Būstkaita“ atstovas nurodė, jog atsakovas poilsio dienomis nedirbo niekada, todėl jam neturi mokėti jokio darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis. Ieškinyje nurodė, jog jeigu ir dirbo, tai tik komandiruotėse, ir tai buvo apmokama kaip už komandiruotes. 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildė anksčiau bendrovėje dirbusi buhalterė L. D. (UAB „Būstkaita“ buhaltere dirbo iki 2017-12-22, 57 b. l.), o nauja buhalterė E. V. pradėjo dirbti tik nuo 2018-01-12 (60 b. l.), todėl ankstesnės buhalterės buvo paprašyta, kad ji užpildytų 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Ankstesnė buhalterė užpildytą žiniaraštį persiuntė naujai buhalterei, jo teisingumo niekas netikrino, klaida paaiškėjo tik A. K. kreipusis į Darbo ginčų komisiją.

4420.

45A. A. K. su tuo nesutiko, mano, jog jis šeštadieniais dirbo, tai buvo privačių asmenų kraustymas, žolės pjovimas įmonės teritorijose, nors kuriame objekte ir kuriomis poilsio dienomis buvo dirbama, kiek valandų buvo dirbama, nurodyti negalėjo, tačiau patvirtino, kad dirbo šeštadieniais, sekmadieniais nedirbo. Liudytojas A. D. parodė, jog savaitgaliais nedirbdavo, niekada to nėra buvę, nes nebuvo komandiruočių, dirbo tik valstybinėse įstaigose, o jos savaitgaliais nedirba. Liudytojas G. S. taip pat parodė, jog jis savaitgaliais nedirbo, o tik darbo valandomis, tačiau šeštadieniais galėjo būti dirbama ne komandiruotės metu, o Šiauliuose kraustant privačius asmenis, tačiau jokių konkrečių datų ar objektų bei kas dirbo šeštadieniais, nurodyti negalėjo. Taip pat nurodė, jog sekmadieniais dirbama nebuvo. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių (73-106 d. b. l.) matyti, kad A. K. 2017 m. gruodžio 8 – 10 dienomis buvo komandiruotėje ir 9 - 10 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį) dirbo po 9 val. Iš 2017 m. gruodžio mėnesio atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščio (90 d. b. l.) matyti, jog nėra duomenų, kad už darbą minėtomis poilsio dienomis darbdavys atsakovui būtų priskaičiavęs darbo užmokestį. Duomenų apie už tai išmokėtą darbo užmokestį taip pat nėra. Jokių kitų įrodymų apie A. K. faktiškai dirbtą laiką poilsio dienomis byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo nurodyti konkrečių datų, darbo pradžios ir pabaigos laiko, kada galimai dirbo poilsio dienomis, to negalėjo nurodyti ir liudytojai, apklausti byloje. Nors ieškovės atstovas tvirtina, kad anksčiau bendrovėje dirbusi buhalterė neteisingai užpildė 2017 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tačiau iš darbo byloje apklaustos liudytojos E. V. parodymų matyti, jog apie darbuotojų faktiškai dirbtą laiką informaciją buhalterei pateikdavo direktorius, direktorius ranka pildydavo duomenis apie kiekvieną dieną darbuotojų faktiškai dirbtą laiką, vėliau juos pateikdavo buhalterei, kuri visą šią informaciją perkeldavo į kompiuteriu pildomą darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Liudytoja faktiškai darbuotojų nemato, todėl jai nėra žinoma, ar jie dirba viršvalandžius, ar ne. Taigi, darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildo darbdavys (darbdavio atstovas), kuris ir atsakingas už jo teisingumą (DK 120 straipsnis).

4621.

47Šiai dienai minėti duomenys nėra paneigti ar ištaisyti, be to, kad buvo komandiruotėje ir dirbo poilsio dienomis, pažymėta ne tik atsakovui, bet ir kitiems darbuotojams, to išsigalvoti ir neteisingai pažymėti negalėjo nei viena iš buhalterių. Ieškovės ieškinyje yra nurodyta, jog poilsio dienomis galėjo dirbti darbuotojai, bet tik būdami komandiruotėse, šiuo atveju ir buvo pažymėta, kaip darbas komandiruotėje. O be to, bendrovės direktorius atsako už tokių duomenų teisingumą, jis turėjo kontroliuoti asmenį, kuriam pavesta pildyti minėtus dokumentus, todėl teismui netikėti minėtais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, kad visi neaiškumai ir netikslumai dėl žiniaraščio pildymo vertintini darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, naudai, A. K. iš darbdavio priteistinas 90,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio darbo užmokestis už faktiškai dirbtą laiką poilsio dienomis (atskaičius valstybės nustatytus mokesčius mokėtina suma sudaro 81,90 Eur), patikslinant, kad už dirbtas poilsio dienas – 2017 m. gruodžio 9 ir 10 d. (šeštadienį ir sekmadienį, nes pagal 2017 metų kalendorių būtent minėtos dienos ir buvo poilsio dienos, o ne taip, kaip nurodė savo sprendime Darbo ginčų komisija).

48Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išskaitų ir žalos atlyginimo

4922.

50Darbo sutartis su A. K. nutraukta 2018 m. liepos 4 d. pagal LR Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Duomenų, jog jis būtų toliau dirbęs ir jam būtų buvęs priskaičiuotas darbo užmokestis, byloje nėra. Pavėluotas pranešimas VSDFV dėl darbuotojo atleidimo nesudaro pagrindo manyti, jog darbo sutartis su minėtu darbuotoju yra tęsiama. A. A. K. iš darbo, jam buvo paskaičiuota ligos išmoka, darbdavio mokama už pirmas dvi laikinojo nedarbingumo dienas, ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Iš kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo 2018-07-04 pažymos (20 d. b. l.) matyti, kad už visą darbo sutarties laikotarpį nuo 2017-03-28 iki 2018-07-04 ieškovui priklausė 23,91 d. d. kasmetinių atostogų. Faktiškai ieškovui buvo suteikta 18 d. d. kasmetinių atostogų: nuo 2018-02-19 iki 2018-02-25 (5 d. d.) ir nuo 2018-03-05 iki 2018-03-21 (13 d. d.). A. A. K. suteiktų kasmetinių atostogų laiką ieškovė UAB „Būstkaita“ grindžia 2018-02-15 ir 2018-03-05 atsakovo prašymais dėl kasmetinių atostogų suteikimo, 2018-02-15 ir 2018-03-05 UAB „Būstkaita“ direktoriaus įsakymais „Dėl atostogų suteikimo A. K.“, 2018 m. vasario - kovo mėnesių darbo laiko apskaitos bei atlyginimų apskaičiavimų žiniaraščiais (37-38, 39-40, 94-97 d. b. l.).

5123.

52Nepanaudotų atostogų skaičius atsakovo darbo sutarties nutraukimo dieną sudarė 23,91-18=5,91 d. d. 2018 m. liepos mėnesio atlyginimų apskaičiavimo žiniaraščio bei 2018-07-04 buhalterinės pažymos duomenimis už 2018 m. liepos mėnesį atsakovui buvo priskaičiuota 31,35 Eur ligos išmoka už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas bei 112,59 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 143,94 Eur. Atskaičius valstybės nustatytus privalomuosius mokesčius, atsakovo naudai mokėtina suma sudarė 133,81 Eur. Nors pagal faktines bylos aplinkybes darbdaviui atsakovo banko sąskaita buvo žinoma, tačiau darbdavys darbo sutarties nutraukimo dieną galutinai neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju. Po darbo sutarties nutraukimo praėjus 1 mėnesiui ir 16 d. d., 2018-08-28 atsakovui siųstame pranešime „Dėl atsiskaitymo“ Nr. 201808/1 ieškovė informuoja atsakovą, kad 2018-07-04 jis yra atleistas iš darbo, ir prašo atvykti pasiimti jam priklausantį atsiskaitymą (22 d. b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog galutinis atsiskaitymas atsakovui nebuvo sumokėtas, kadangi jis 2018-09-05 buvo išskaitytas iš atsakovo darbo užmokesčio atsakovo ieškovei padarytai 500,00 Eur žalai padengti.

5324.

54Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų A. D. ir G. S. parodymų matyti, kad 2018-02-07 ieškovė UAB „Būstkaita“ su UAB „Ergolain Projektai“ sudarė baldų montavimo sutartį Nr. T/2018/006(V-6498) (34-35 b. l.). Darbai buvo vykdomi Kauno mieste. Šios sutarties 3.7 punkte buvo pažymėta, jog UAB „Būstkaita“ darbuotojai darbo vietoje privalo būti blaivūs. Nesilaikant šios taisyklės UAB „Būstkaita“ privalo sumokėti 1000,00 Eur baudą už kiekvieną tokį atvejį. 2018-03-02 buvo patikrintas UAB „Būstkaita“ darbuotojų blaivumas. A. A. K. buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas, liudytojui G. S. – 1,18 promilės girtumas (36, 89, 90 b. l.). Vadovaujantis minėtos sutarties nuostatomis ieškovei buvo padaryta 1000,00 Eur žala, nes minėta suma buvo išskaičiuota pagal 2018-03-02 PVM sąskaitą – faktūrą BK Nr. 00001100 apmokant už ieškovės atliktus krovos/montavimo darbus užsakovui UAB „Ergolain Projektai“ (37, 38, 39 b. l.). 2018 m. kovo 2 d. UAB „Būstkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl pravaikštos“ buvo nuspręsta A. K. ir G. S. nemokėti atlyginimo už 2018-03-02 (viena diena), tabelyje žymėti PB, kaip pravaikštą (40 b. l.). 2018 m. kovo 5 d. UAB „Būstkaita“ direktorius priėmė įsakymą „Dėl patirtų nuostolių padengimo“, kuriuo įpareigojo kaltus darbuotojus lygiomis dalimis po 500 Eur padengti atsiradusius nuostolius – baudą, atskaitant iš gaunamų pajamų (41 b. l.). Atsakovas pasiaiškinime sutiko, jog 2018-03-02 darbe buvo išgėręs ir buvo nušalintas nuo darbo (42 b. l.), sutiko su nuostolių atlyginimu (41 b. l.). Atsakovo atlygintinos žalos dydis buvo 500,00 Eur. Žala iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama dalimis: 2018-03-09 - 100,00 Eur, 2018-04-09 - 62,05 Eur, 2018-09-05 - 134,72 Eur (21 d. b. l.).

5525.

56Atsakovas nesutinka su išskaitomis, nurodydamas, kad jis žalos nepadarė, 2018-03-02 darbe buvo blaivus, nepagrįstai buvo nušalintas nuo darbo, nepagrįstai iš jo buvo išskaičiuoti nuostoliai, nors su 2018-03-05 UAB „Būstkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl patirtų nuostolių padengimo“ buvo supažindintas, jį pasirašė, parašė paaiškinimą, tačiau direktoriui darant spaudimą, nes jis diktavo ir sakė, kad „tai pasiliks tarp mūsų“. Ieškovės atstovas Ž. K. nurodė, jog atsakovas ir kitas asmuo buvo prieš darbo pradžią patikrinti ir nustatyta, jog jie atvyko į darbą neblaivūs, todėl jiems neleista dirbti. Alkotesterio parodymais ar užsakovo pranešimu netikėti ir nepasitikėti jam nebuvo jokio pagrindo. Jis priėmė su įvykiu susijusius įsakymus dėl pravaikštos ir nuostolių atlyginimo. Atsakovas sutiko, jog buvo išgėręs, pasirašė įsakymus, sutiko su nuostolių atlyginimu, jam jokio spaudimo niekas nedarė.

5726.

582018-03-02 buvo patikrintas UAB „Būstkaita“ darbuotojų blaivumas. A. A. K. buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas, liudytojui G. S. – 1,18 promilės girtumas (36, 89, 90 b. l.). Neblaivumo tikrinimo rezultatai buvo fiksuoti 2018-03-02 UAB „YIT Lietuva“ statybų vadovo V. R., apie tai elektroniniu paštu buvo informuotas darbdavys, Swedbank, AB ir UAB „Ergolain Projektai“, neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu LION alcometer 500 Nr. 62189, patikros sertifikatas Nr. 0717220 (36, 89, 90 b. l.). A. A. K. neigia, jog 2018-03-02 buvo neblaivus, mano, kad buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, patvirtino, jog pasiaiškinimą rašė ir pasirašė po įsakymais jis (40, 41, 42 b. l.), tačiau pasiaiškinimą rašė darbdaviui darant spaudimą. Atsakovas savo pasiaiškinime nurodė, jog buvo išgėręs, minėtos aplinkybės neneigė ir nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje. Atsiliepime į ieškinį nagrinėjamoje byloje (71-78 b. l.) taip pat nurodė, jog buvo išgėręs, tačiau nedidelį kiekį stipriųjų gėrimų ir tai buvo padaryta vos keletą minučių iki neblaivumo tikrinimo, todėl rezultatai buvo momentiniai, o ne realiai atspindintys atsakovo neblaivumą. Tačiau teismo posėdyje, davęs priesaiką, atsakovas neigė, jog buvo neblaivus, jis nurodė, jog 2018-03-02 buvo blaivus ir nepagrįstai nušalintas nuo darbo, alkoholį vartojo tik užvakar. Nors tai neigė, tačiau jo blaivumą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, į gydymo įstaigą dėl kraujo ištyrimo ir blaivumo nustatymo nesikreipė, nes gydymo įstaigos rasti nesugebėjo, minėtų rezultatų, nušalinimo nuo darbo, darbdavio įsakymo neskundė, neginčijo, dėl to į jokią instituciją su jokiu skundu ar prašymu nesikreipė, todėl jo parodymais tikėti nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Be to, teismo posėdyje jo atstovė advokatė S. V. – Gavorskienė teismui pareiškė, jog atsiliepime apie atsakovo neblaivumą neteisingai yra nurodyta, nes atsiliepimą, rašė ne ji, o kitas asmuo (kas toks, ji neįvardino), be to, minėtas asmuo rašė ne iš atsakovo žodžių, o ką pats sugalvojo, nors po atsiliepimu pasirašė aukščiau paminėta advokatė, todėl, teismo nuomone, būtent ji turėtų atsakyti už tai, po kuo pasirašė. Taip pat pažymėtina ir tai, jog tokiu atveju, kai atsiliepimas rašytas kito asmens ir ne iš atsakovo žodžių, jame išdėstyta ne atsakovo pozicija, juo remtis atsakovas savo atsikirtimuose negali, teismas jo taip pat nevertina ir dėl jame išdėstytų argumentų nepasisako. Tačiau teismas vertina kitus byloje esančius įrodymus (CPK 177 straipsnis).

5927.

60Ieškovės atstovas direktorius Ž. K. nurodė, jog prieš 2018-03-02 iš vakaro jis išvažiavo, todėl nesukontroliavo, kad atsakovas ir G. S. kitą dieną būtų blaivūs. Jis nurodė, jog viešbučio kambaryje jis ir atsakovas bei G. S. gyveno trise, taip gyvendavo visada, nes reikėjo prižiūrėti, kad atsakovas ir G. S. nevartotų alkoholio. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojai A. D. ir G. S.. Liudytojas A. D. parodė, kad prieš tai buvo padarytas darbo brokas, todėl 2018-03-02 buvo nuspręsta patikrinti UAB „Būstkaita“ darbuotojų blaivumą. Jis ėjo pirmas, pūtė ir praėjo. Po jo ėjo A. K., kuris norėjo praeiti, bet jį apsaugos darbuotojai susigrąžino. G. S. tą dieną taip pat nebuvo įleistas į įmonės teritoriją, jie jo laukė autobusiuke, nes tai buvo paskutinė komandiruotės diena, turėjo važiuoti namo. UAB „Ergolain Projektai“ jie pagal sutartį dirbo apie mėnesį laiko komandiruotėje, tai buvo paskutinė komandiruotės diena. Minėtas aplinkybes patvirtino liudytojas G. S., parodydamas, jog pirmas praėjo A. D., po to ėjo atsakovas, kurį apsaugos darbuotojai susigrąžino ir neleido eiti dirbti, jo taip pat nepraleido, nes užsidegė raudona lemputė. Liudytojas A. D. taip pat nurodė, jog atsakovas A. K. sakė, kad gerai jaučiasi, stebėjosi, iš kur tiek galėjo pripūsti, G. S. buvo be žodžių. Liudytojas G. S. neneigė, jog jie su atsakovu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nurodė, jog tai buvo užvakar, kas vertintina, kaip neatitinkančių byloje nustatytų aplinkybių, nes užvakar su atsakovu ir liudytoju kambaryje buvo bendrovės direktorius, kuris tikrai neleido jiems vartoti alkoholinių gėrimų, juo labiau – jų nepirko, nes tam ir gyveno kartu su jais, kad juos prižiūrėtų.

6128.

62Byloje pakankamai duomenų, kad atsakovas A. K. ir G. S. mėgdavo vartoti alkoholį, nes atsakovas neatvykdavo į darbą nenurodydamas jokių objektyvių priežasčių, todėl buvo forminamos pravaikštos, G. S. už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje baustas ir administracine tvarka, tai patvirtino teismo posėdyje jis pats. Tai, kad atsakovas buvo neblaivus, patvirtina ir tai, kad jam papūtus užsidegė raudona lemputė, dėl ko jam ir nebuvo leista eiti dirbti. Minėtą aplinkybę patvirtino tiek pats atsakovas, tiek abu liudytojai. Atsakovas pasiaiškinime nurodė, jog 2018-03-02 buvo išgėręs. Teismo posėdyje jis jau nurodė, jog jam buvo daromas spaudimas iš darbdavio pusės, todėl taip ir užrašė. Tiek atsakovas, tiek liudytojas G. S. nurodė, jog pasiaiškinimą rašant kabinete buvo atsakovas G. S., direktorius ir buhalterė, direktorius diktavo, ką rašyti, nes jie nežinojo, ką rašyti, sakė, kad „nieko nebus, tai liks tarp mūsų“. Bet iš byloje esančių aplinkybių ir matyti, jog, išskyrus pareigą atlyginti nuostolius, nieko ir nebuvo, nei atsakovas, nei liudytojas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nebuvo atleisti iš darbo, jiems nebuvo taikytos jokios kitos drausminės atsakomybės priemonės. Minėti pasakymai negali būti vertinami, kaip atsakovui daromas spaudimas, apie jokį kitą darbdavio darbuotojų atžvilgiu pavartotą fizinį ar psichologinį smurtą ar apgaulę rašant pasiaiškinimus ir pasirašant, byloje nėra, atsakovas tai pagrindžiančių dokumentų ar kitų įrodymų nepateikė, nieko papildomai nenurodė ir nepaaiškino, todėl jo argumentai apie jam galimai darytą spaudimą atmestini, kaip niekuo nepagrįsti.

6329.

64Atsakovas nurodo, jog jam nebuvo nustatytas girtumas promilėmis, o tik sulaikytas užsidegus raudonai lemputei, tačiau įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti nustatytas neblaivumas ar apsvaigimas ir kaip minėtas faktas įforminamas. Teismų praktika vadovaujasi nuostata, kad tai, jog darbuotojas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, gali būti patvirtinama ne vien medicinos išvada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodymais gali būti visi CPK 177 straipsnyje išvardyti įrodymai. Be to, darbuotojo girtumo ar apsvaigimo laipsnis nusižengimui kvalifikuoti reikšmės neturi, taip pat neturi įtakos, ar darbuotojui už tai buvo taikytos sankcijos administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta aukščiau, matyti, kad atsakovas A. K. 2018-03-02 buvo neblaivus, dėl ko apsaugos darbuotojo nebuvo įleistas į įmonės teritoriją ir darbdavio įsakymu nušalintas nuo darbo, o jo neblaivumo laipsnis, kaip aukščiau nurodyta, neturi jokios reikšmės bylai.

6530.

66Atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas 2018-03-02 nebuvo tinkamai nušalintas nuo darbo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 2 d. UAB „Būstkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl pravaikštos“ buvo nuspręsta A. K. ir G. S. nemokėti atlyginimo už 2018-03-02 (viena diena), tabelyje žymėti PB, kaip pravaikštą (40 b. l.). Atsakovas sutiko, jog 2018-03-02 darbe buvo išgėręs ir buvo nušalintas nuo darbo (42 b. l.). DK 49 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) jį nušalina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Kaip turi būti įformintas nušalinimas nuo darbo, įstatymas to nenumato. Ieškovas priėmė dėl to 2018 m. kovo 2 d. įsakymą „Dėl pravaikštos“, kas laikytina tinkamu atsakovo neblaivumo fakto įforminimu ir jo nušalinimu nuo 2018-03-02 darbo. Atsakovas su tuo sutiko, tai patvirtino teismo posėdyje, be to, jis minėto įsakymo neginčijo net Darbo ginčų komisijoje, niekur su prašymu ar skundu dėl to nesikreipė, todėl laikytina, jog 2018-03-02 atsakovas, būdamas neblaivus, buvo tinkamai nušalintas nuo darbo.

6731.

68Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų A. D. bei G. S. parodymų matyti, kad 2018-02-07 ieškovas UAB „Būstkaita“ su UAB „Ergolain Projektai“ sudarė baldų montavimo sutartį Nr. T/2018/006(V-6498) (34-35 b. l.). Darbai buvo vykdomi Kauno mieste. Šios sutarties 3.7 punkte buvo pažymėta, jog UAB „Būstkaita“ darbuotojai darbo vietoje privalo būti blaivūs. Nesilaikant šios taisyklės UAB „Būstkaita“ privalo sumokėti 1000,00 Eur baudą už kiekvieną tokį atvejį. Apie minėtą sutartį ir sutarties punktą dėl baudos žinojo visi darbuotojai, dirbantys komandiruotėje. Tai patvirtino teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, jog jis prieš pat darbą supažindino darbuotojus su minėta sutartimi, įspėjo dėl baudos, aprangos ir fotografavimo, nes jie baldus montavo Swedbank, AB patalpose, todėl buvo ypač griežta sutartis dėl darbo minėtose patalpose. Kad apie galimą baudos paskyrimą buvo tinkamai darbdavio informuoti ir žinojo, patvirtino ir atsakovas bei liudytojai A. D. ir G. S..

6932.

702018-03-02 buvo patikrintas UAB „Būstkaita“ darbuotojų blaivumas. A. A. K. buvo nustatytas 1,13 promilės girtumas, liudytojui G. S. – 1,18 promilės girtumas (36, 89, 90 b. l.). Kad atsakovas pasirodė darbe neblaivus, aukščiau nustatyta nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis minėtos sutarties nuostatomis ieškovei buvo padaryta 1000,00 Eur žala, nes minėta suma buvo išskaičiuota pagal 2018-03-02 PVM sąskaitą – faktūrą BK Nr. 00001100 apmokant už ieškovės atliktus darbus užsakovui UAB „Ergolain Projektai“ (37, 38, 39 b. l.). 2018 m. kovo 2 d. UAB „Būstkaita“ direktoriaus įsakymu „Dėl pravaikštos“ buvo nuspręsta A. K. ir G. S. nemokėti atlyginimo už 2018-03-02 (viena diena), tabelyje žymėti PB, kaip pravaikštą (40 b. l.). 2018 m. kovo 5 d. UAB „Būstkaita“ direktorius priėmė įsakymą „Dėl patirtų nuostolių padengimo“, kuriuo įpareigojo kaltus darbuotojus lygiomis dalimis po 500 Eur padengti atsiradusius nuostolius – baudą, atskaitant iš gaunamų pajamų (41 b. l.). Atsakovas sutiko, jog 2018-03-02 darbe buvo išgėręs ir buvo nušalintas nuo darbo (42 b. l.), sutiko su nuostolių atlyginimu (41 b. l.). Atsakovo atlygintinos žalos dydis buvo 500,00 Eur. Žala iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama dalimis: 2018-03-09 - 100,00 Eur, 2018-04-09 - 62,05 Eur, 2018-09-05 - 134,72 Eur (21 d. b. l.). Teismo posėdyje atsakovas žalos fakto ir dydžio neginčijo, tačiau nurodė, jog su juo nebuvo pilnai atsiskaityta jį atleidžiant. Ankstesnių išskaitų jis neginčijo. Darbo ginčų komisija jo prašymą šioje dalyje tenkino.

7133.

72DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-467/2011).

7334.

74A. A. K. buvo supažindintas su darbo UAB „Ergolain Projektai” objekte sutarties sąlygomis, tai jis pripažino ir teismo posėdyje. Jam buvo žinoma, kad kiekvienas neblaivumo atvejis apmokestinamas 1000,00 Eur bauda Jam privalėjo būti suprantama, kad darbuotojas darbo metu privalo būti blaivus. Tačiau atsakovas 2018-03-02 pasirodė darbo vietoje neblaivus, dėl ko buvo nušalintas nuo darbo, ir taip savo tokiais neteisėtais veiksmais padarė darbdaviui (ieškovei) žalą, t. y. 500 Eur nuostolių. Toks atsakovo elgesys neabejotinai yra traktuojamas kaip žalos padarymas tyčia. Šiuo atveju akivaizdu, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir tarp neteisėtos veikos bei žalos yra priežastinis ryšys - kadangi atsakovas buvo neblaivus, ieškovė buvo nubaustas pinigine bauda, kuri buvo išskaičiuota užsakovo (trečiojo, pašalinio asmens) iš jam priklausančio atlygio už krovos/montavimo darbus dalies. Akivaizdus priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų (pasirodymo darbo vietoje neblaiviam) ir darbdavio patirtos žalos (piniginės baudos sumokėjimo). Ieškovei padaryti tiesioginiai nuostoliai yra realūs ir pagrįsti rašytiniais įrodymais, įrodančiais padarytos žalos pašalinimą (patirtas išlaidas) (2018-03-02 PVM Sąskaita - faktūra Serija BK Nr. 00001100, UAB „Ergolain Projektai” ir UAB „Būstkaita” susirašinėjimas, UAB „Būstkaita” direktoriaus įsakymai, atsakovo A. K. pasiaiškinimas, kt., 34-35, 36, 37-39 b. l.). Be to, dėl 2018-03-02 įvykio - ieškovės dviejų darbuotojų buvimo darbo vietoje neblaiviais - nutrūko ieškovės ir UAB „Ergolain Projektai” bendradarbiavimas (54-56 b. l.), todėl ieškovė patyrė didelius finansinius nuostolius, nes su šiuo paslaugų pirkėju dirbo nuo 2015 metų. Be to, žalos padarymo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Todėl manytina, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo (kaip darbuotojo) turtinei atsakomybei atsirasti, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovei jos patirtą žalą - buvo padaryta žala; žala padaryta neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė (tyčia); pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.

7535.

76Materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas taikoma tada, kai žala kitam darbo teisinio santykio subjektui padaroma veika, kuri susijusi su darbo pareigų vykdymu. Už žalą, kuria darbo teisinio santykio subjektai padaro kitai šaliai (ar kitiems asmenims) veiksmais, nesusijusiais su darbo funkcijų vykdymu, nors ir darbo metu bei darbo vietoje, turtinė atsakomybė atsiranda ne pagal darbo, o pagal kitų teisės šakų (civilinės, administracinės ir pan.) normas. Jei darbuotojas, vykdydamas darbo pareigas padaro žalą tretiesiems (pašaliniams) asmenims, padarytą žalą jiems turi atlyginti darbdavys. Savo ruožtu darbdavys, išmokėjęs nuostolius tretiesiems asmenims, gali atitinkamas sumas išieškoti iš kalto asmens regreso tvarka. Šiuo atveju skirtumas tas, kad padarytą žalą tretiesiems asmenims darbdavys pagal civilinės teisės normas atlygina visiškai, o iš savo darbuotojo jis gali išieškoti pagal darbo teisę daugeliu atvejų ribotai.

7736.

78DK 153 straipsnyje nustatomos darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo ribos. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, - ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatomi atvejai, kada darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, neribojant jos iš anksto nustatytais dydžiais. Jei žala padaryta tyčia, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą (DK 154 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbdavys turi teisę išieškoti visą padarytą žalą, kai ji padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo (DK 154 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7937.

80Atsakovo padaryta žala darbdaviui (ieškovei) yra 500 Eur, todėl ieškovė (darbdavys), atsižvelgdama į tai, kad žala jai padaryta tyčia neblaivaus darbuotojo, atlyginta trečiajam asmeniui – UAB „Ergolain Projektai“, egzistuoja visos žalos atlyginimo sąlygos, regresu turi teisę išieškoti visą padarytą žalą iš atsakovo. Be to, nors atsakovas ir prašė, atlygintinos žalos dydžio nėra jokio pagrindo mažinti, nes ji padaryta tyčia, kaip jau pažymėta aukščiau (DK 152 str. 3 d.).

8138.

82Taip pat nesutiktina su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė nepagrįstai iš atsakovui priskaitytų sumų išskaitė 296,77 Eur, ir kad atlikdama išskaitas ieškovė pažeidė DK 150 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas išskaitų iš darbo užmokesčio ribas, ir todėl išskaitos laikytinos neteisėtomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutiko, kad iš jo būtų išskaityta jo padaryta ieškovei žala - 500 Eur, sutiko su 2018 metų kovo, balandžio mėnesiais padarytomis išskaitomis ir jų dydžiu, to neginčijo, minėtų išskaitų dydžiai, pasak darbdavio, buvo derinami su pačiu darbuotoju, jokių pretenzijų dėl netinkamai mokamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, dėl daromų išskaitų dydžio žalai atlyginti atsakovas ieškovei galiojant darbo sutarčiai niekada nėra reiškęs, dėl to nesikreipė į jokius darbo ginčus nagrinėjančius organus, teismo posėdyje pareiškė, jog su tuo sutiko, išskyrus paskutinę išskaitą, manytina, jog išskaitos buvo atliktos tinkamai. DK 156 straipsnyje numatyta, kad, jei žalą darbdaviui padaro darbuotojas, ši žala gali būti atlyginama tokiais būdais: 1) neribojant dydžio, gali būti atlyginama gera valia natūra arba pinigais; 2) visa žala arba žalos dalis, neviršijant darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, gali būti išskaitoma iš darbuotojo darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu; 3) kreipiantis į darbo ginčus nagrinėjančius organus su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Todėl konstatuotina, kad ieškovės direktoriaus 2018-03-05 įsakymu „Dėl patirtų nuostolių atlyginimo“ ir atsakovo rašytiniu bei žodiniu sutikimu teisėtai ir pagrįstai buvo padarytos išskaitos: 2018-03-09 dėl 100,00 Eur ir 2018-04-09 dėl 62,05 Eur.

8339.

84Dėl 2018-09-05 padarytos 134,72 Eur išskaitos atsakovas pareiškė prieštaravimus, nes iš ligos išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išskaitos negali būti daromos. DK 150 straipsnio 4 dalis numato, jog išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). CPK 738 straipsnis draudžia išskaitas iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų. Šiuo atveju ligos išmoką už 2 pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas buvo mokėjo darbdavys, o ne VSDFV, todėl tai įstatymas nedraudžia. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti draudžiama, tarp minėtų sumų taip pat nėra paminėtos nei darbdavio mokamos ligos išmokos, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taigi, darytina išvada, jog iš minėtų sumų vykdyti išieškojimą (daryti išskaitas) galima, dėl ko laikytina, jog ieškovė iš atsakovo pagrįstai ir teisėtai 2018-09-05 atliko 134,72 Eur išskaitą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu ieškovės atliktas 296,77 Eur sumos išskaičiavimas iš atsakovui priklausančių mokėjimų bei priteistina iš atsakovo 203,23 Eur ieškovės naudai likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti.

85Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką

8640.

87DK 147 str. 2 d. numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Teismų praktikoje nustatyta, kad šios normos taikyme būtina nustatyti 2 aplinkybes: neatsiskaitymo laiku faktą ir faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Jei darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (žr., pvz., Lietuvos - aukščiausiojo teismo 2016-02-12 nutartį Nr. 3K-3-31 -686/2016, 2008-05-12 d. nutartį Nr. 3K-3- 267/2008; 2012-02-10 d. nutartį 3K-3-27/2012; kt.).

8841.

89DK 139 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos DK 139 str. 2 d. 1-5 p. numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 5.1 punkto nuostatomis, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aprašo 5.4 punkte nustatyta, kad vidutinis dieninis darbo uždarbis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Aprašo 5.13 punkto nuostatomis jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, - iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.

9042.

91Atsakovas skaičiuojamuoju laikotarpiu 2018 m. balandžio - birželio mėnesiais nedirbo dėl ligos ir pravaikštų, todėl vadovaujantis Aprašo 5.13 punkto nuostatomis atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudaro 400,00 Eur (361,00 Eur atskaičius mokesčius), o vidutinis dieninis darbo užmokestis - 400,00 : 21=19,05 Eur (17,34 Eur atskaičius mokesčius). Šias aplinkybes patvirtina ir pati ieškovė 2018-07-04 kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo pažymoje (20 d. b. l.). Bylos duomenimis ieškovė darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2018-07-04, atsakovui nebuvo sumokėjusi 81,90 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusių išmokų.

9243.

93Atsižvelgiant į DK 147 str. 2 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei darbo byloje nustatytas aplinkybes sprendimo priėmimo dienai ieškovės uždelsimas atsiskaityti su atsakovu, skaičiuojant nuo 2018-07-05 iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2018-09-25, tęsiasi 2 mėnesius ir 14 darbo dienų, todėl netesybų dydis už uždelstą atsiskaityti laiką sudaro 2x400,00+14x19,05=1066,70 Eur (neatskaičius mokesčių).

9444.

95Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui iš darbdavio priteisimo, yra pažymėjęs, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenį interesams, pvz., dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų Kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010). Remiantis šia praktika konstatuotina, kad, sprendžiant ginčą dėl kompensacijos, išieškotinos darbuotojui dydžio nustatymo, visais atvejais svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Teismų praktikoje reikšmingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, įvardytos šios: trumpa darbo santykių trukmė; didelė priteistiną suma; darbdavio finansinė padėtis; priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje; kt.). Teismas, kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes, sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir ar sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką.

9645.

97Teismas, įvertinęs atsakovui nesumokėto galutinio atsiskaitymo dydį, vadovaujantis proporcingumo principu, darbo teisinių santykių trukme, atsakovo elgesiu darbo teisinių santykių metu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti atsakovo naudai išieškotinas netesybas proporcingai neišmokėto galutinio atsiskaitymo sumai, t. y. iki 81,90 Eur (atskaičius mokesčius), konstatuojant, kad nurodyto dydžio kompensacija atitinka nurodytus kriterijus ir principus ir yra pakankamai adekvati sankcija darbdaviui ir tuo pačiu kompensacija atsakovui.

9846.

99Ieškovės atstovai nurodė, jog šiai dienai Darbo ginčų komisijos sprendimas yra visiškai įvykdytas (92-94 b. l.), todėl ieškinį patenkinus, prašo spręsti dėl įvykdyto sprendimo atgręžimo. DK 233 straipsnis numato, kad Jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimui mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą. Sprendimų įvykdymo atgręžimas reglamentuotas CPK 760-761 straipsniuose.

10047.

101Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).

10248.

103Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje (CPK 373 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).

10449.

105CPK 761 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Šis pareiškimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiesiems byloje asmenims. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendžiant sprendimų įvykdymo atgręžimą CPK 760-762 str. nustatyta tvarka, būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimų įvykdymo atgręžimas kai kuriais įstatyme numatytais atvejais yra ribojamas. Pagal CK 6.241 str. 1 d. 4 p. negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Tai konstatuota ir CPK 762 straipsnio 4 dalyje. Taikant CPK 760 str. 1 d., kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu darbdavys nori susigrąžinti sprendimu darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, reikia nustatyti, ar darbuotojas veikė sąžiningai. CK 4.26 str. 2 d. yra numatyta sąžiningumo prezumpcija, todėl ar darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas darbo užmokestis buvo nesąžiningas, turi įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis asmuo. Ieškovės atstovė prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pareiškė baigiamųjų kalbų metu, tokio reikalavimo ieškinyje nurodyta nebuvo, atsakovas (darbuotojas) net neturėjo galimybės dėl minėto prašymo pareikšti savo nuomonės ir atsikirtimus, minėtos aplinkybės teismo posėdyje nebuvo tirtos ir išsiaiškintos, todėl minėtas prašymas šioje byloje negali būti sprendžiamas, tuo labiau, kad tai neužkerta kelio tokį prašymą pareikšti vėliau.

10650.

107DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendimo vykdymo atgręžimas galimas tik peržiūrėjus sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka, jam įsiteisėjus. Nors ieškovė prašo priimti sprendimą dėl Darbo ginčų komisijos įvykdyto sprendimo atgręžimo, tačiau pagal DK 231 straipsnio 4 dalį darbo bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme nėra apeliacija, prašymas pareikštas per vėlai (baigiamųjų kalbų metu), todėl šis ieškovės prašymas negali būti nagrinėjamas.

10851.

109DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

110Dėl bylinėjimosi išlaidų

11152.

112Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (97 procentus), ieškovei iš atsakovo pagal įstatymą priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų (CPK 93 str. 2 d.). Nustatytina, jog mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 20,00 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo ieškovei.

11353.

114Ieškovės UAB „Būstkaita“ patirtos 97 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 1261,00 Eur (1300,00 Eur x 97 proc. = 1261,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. A. A. K. prašė priteisti 822,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo posėdyje jo atstovė nurodė, jog atsiliepimas buvo rašomas ne jos, o kito asmens, jo neįvardino, kad atsiliepimas buvo rašomas ne iš atsakovo žodžių, jame nėra nurodyta atsakovo pozicija. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms teismas nevertino atsakovo atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir nurodytų argumentų. Iš atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo matyti, jog atsiliepimą ruošė G. R.. Teismui nepateikta duomenų, jog jis turi tinkamą išsilavinimą, yra advokatas ar advokato padėjėjas ir gali atsakovą atstovauti teisme, taip pat nėra duomenų, jog jis atsakovą atstovavo teisme. Kadangi atsakovui ruoštas atsiliepimas yra nežinomo asmens, jis neatitinka atsakovo pozicijos, atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimo paruošimą byloje nėra laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis ir prašymas jas priteisti atmestinas, kaip nepagrįstas. A. A. K. patirtos 3 proc. bylinėjimosi išlaidos sudaro 14,00 Eur (459,80 Eur x 3 proc. = 14,00 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

11554.

116Atlikus priešpriešinį šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos: ieškovei iš atsakovo priteistinos 1247,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes ieškovė teikė procesinius dokumentus (patikslintą ieškinį, atsiliepimą darbo byloje, prašymus), šalys naudojosi advokatų teisinės pagalbos paslaugomis, advokatų atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

11755.

118Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes jos dalis neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“. Iš atsakovo valstybei priteistinos 10,15 Eur bylinėjimosi išlaidos – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

119Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

120ieškinį tenkinti iš dalies.

121Pripažinti teisėtu ir pagrįstu ieškovės UAB „Būstkaita” direktoriaus 2018 m. kovo 5 d. įsakymą „Dėl patirtų nuostolių padengimo“ ir atsakovo A. K. sutikimu atliktą 296,77 Eur sumos ieškovės patirtai turtinei žalai atlyginti išskaičiavimą iš atsakovui priklausančių mokėjimų.

122Priteisti ieškovei UAB „Būstkaita“, juridinio asmens kodas 303195213, iš atsakovo A. K., asmens kodas ( - ) 203,23 Eur (dviejų šimtų trijų eurų, 23 ct) likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginimą ir 1267,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

123Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas ( - ) iš ieškovės UAB „Būstkaita“, juridinio asmens kodas 303195213, 81,90 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro, 90 ct) darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir 81,90 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro, 90 ct) netesybas (suma nurodyta atskaičius mokesčius).

124Kitoje dalyje atsakovo A. K. prašymą, pareikštą 2018-08-31 Darbo ginčų komisijai, ieškovei UAB „Būstkaita“ dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų priteisimo atmesti.

125Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) 10,15 Eur (dešimt eurų, 15 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

126Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. 1.... 5. ieškovė UAB „Būstkaita“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo... 6. 2.... 7. Ieškovė UAB „Būstkaita“ ieškinyje nurodė, jog atsakovas A. K. nuo 2017... 8. 3.... 9. A. A. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko (71-78 b. l.), tačiau jis teismo... 10. 4.... 11. Ieškovės atstovas UAB „Būstkaita“ direktorius Ž. K. teismo posėdyje... 12. 5.... 13. Ieškovės atstovė advokatė Diana Oseckienė ieškinį palaikė, prašė jį... 14. 6.... 15. A. A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė palikti Darbo ginčų komisijos 2018 m.... 16. 7.... 17. Atsakovo atstovė advokatė S. V. - Gavorskienė su ieškiniu nesutiko, prašė... 18. 8.... 19. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. nuo 2017 m. kovo 27 d. dirbo pas... 20. 9.... 21. A. K. 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės... 22. 10.... 23. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Darbo ginčų... 24. 11.... 25. Nagrinėjamoje byloje kilo individualus darbo ginčas dėl atsiskaitymo su... 26. 12.... 27. Ieškovę ir atsakovą nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2018 m. liepos 4 d. siejo... 28. 13.... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. nuo 2017 m. kovo 27 d.... 30. Dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą... 31. 14.... 32. DK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už... 33. 15.... 34. Viena tokių sąlygų yra darbo laikas. DK 111 str. 1 d. darbo laikas... 35. 16.... 36. Iš ieškovės UAB „Būstkaita“ darbo byloje pateiktų atlyginimų... 37. 17.... 38. Ieškovo atstovas Ž. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas... 39. Dėl darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis... 40. 18.... 41. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš UAB „Būstkaita“ 254,80 Eur... 42. 19.... 43. Ieškovės UAB „Būstkaita“ atstovas nurodė, jog atsakovas poilsio... 44. 20.... 45. A. A. K. su tuo nesutiko, mano, jog jis šeštadieniais dirbo, tai buvo... 46. 21.... 47. Šiai dienai minėti duomenys nėra paneigti ar ištaisyti, be to, kad buvo... 48. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išskaitų ir žalos atlyginimo... 49. 22.... 50. Darbo sutartis su A. K. nutraukta 2018 m. liepos 4 d. pagal LR Darbo kodekso 55... 51. 23.... 52. Nepanaudotų atostogų skaičius atsakovo darbo sutarties nutraukimo dieną... 53. 24.... 54. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų A. D. ir G. S. parodymų matyti, kad... 55. 25.... 56. Atsakovas nesutinka su išskaitomis, nurodydamas, kad jis žalos nepadarė,... 57. 26.... 58. 2018-03-02 buvo patikrintas UAB „Būstkaita“ darbuotojų blaivumas. A. A.... 59. 27.... 60. Ieškovės atstovas direktorius Ž. K. nurodė, jog prieš 2018-03-02 iš... 61. 28.... 62. Byloje pakankamai duomenų, kad atsakovas A. K. ir G. S. mėgdavo vartoti... 63. 29.... 64. Atsakovas nurodo, jog jam nebuvo nustatytas girtumas promilėmis, o tik... 65. 30.... 66. Atsakovo atstovė nurodė, jog atsakovas 2018-03-02 nebuvo tinkamai nušalintas... 67. 31.... 68. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų A. D. bei G. S. parodymų matyti, kad... 69. 32.... 70. 2018-03-02 buvo patikrintas UAB „Būstkaita“ darbuotojų blaivumas. A. A.... 71. 33.... 72. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo... 73. 34.... 74. A. A. K. buvo supažindintas su darbo UAB „Ergolain Projektai” objekte... 75. 35.... 76. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisės normas taikoma tada, kai žala... 77. 36.... 78. DK 153 straipsnyje nustatomos darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo... 79. 37.... 80. Atsakovo padaryta žala darbdaviui (ieškovei) yra 500 Eur, todėl ieškovė... 81. 38.... 82. Taip pat nesutiktina su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytomis... 83. 39.... 84. Dėl 2018-09-05 padarytos 134,72 Eur išskaitos atsakovas pareiškė... 85. Dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką... 86. 40.... 87. DK 147 str. 2 d. numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl... 88. 41.... 89. DK 139 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar... 90. 42.... 91. Atsakovas skaičiuojamuoju laikotarpiu 2018 m. balandžio - birželio... 92. 43.... 93. Atsižvelgiant į DK 147 str. 2 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei... 94. 44.... 95. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vidutinio darbo... 96. 45.... 97. Teismas, įvertinęs atsakovui nesumokėto galutinio atsiskaitymo dydį,... 98. 46.... 99. Ieškovės atstovai nurodė, jog šiai dienai Darbo ginčų komisijos... 100. 47.... 101. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu panaikinamas jau įvykdytas... 102. 48.... 103. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo... 104. 49.... 105. CPK 761 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą... 106. 50.... 107. DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra... 108. 51.... 109. DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra... 110. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 111. 52.... 112. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (97 procentus), ieškovei iš... 113. 53.... 114. Ieškovės UAB „Būstkaita“ patirtos 97 proc. bylinėjimosi išlaidos... 115. 54.... 116. Atlikus priešpriešinį šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų... 117. 55.... 118. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei... 119. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 120. ieškinį tenkinti iš dalies.... 121. Pripažinti teisėtu ir pagrįstu ieškovės UAB „Būstkaita” direktoriaus... 122. Priteisti ieškovei UAB „Būstkaita“, juridinio asmens kodas 303195213, iš... 123. Priteisti atsakovui A. K., asmens kodas ( - ) iš ieškovės UAB... 124. Kitoje dalyje atsakovo A. K. prašymą, pareikštą 2018-08-31 Darbo ginčų... 125. Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) 10,15 Eur (dešimt eurų, 15... 126. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...