Byla 3K-3-82/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui UAB „Fleming baldai“ dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas

4Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 400 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 3295,65 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2006 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 17 d. atsakovas atleido ją iš darbo, su tuo ji nesutiko ir kreipėsi į teismą. 2006 m. sausio 18 d. buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti 2313,52 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, padengti kitas taikos sutartyje aptartas išlaidas, civilinė byla buvo nutraukta. Tačiau atsakovas su ieškove nevisiškai atsiskaitė, nesumokėjo 400 Lt darbo užmokesčio, nes atskaitė iš jos už neva pirktus baldus pagal jai nežinomą sąskaitą. Ieškovės nuomone, net jei ji būtų pirkusi baldus, tokia išskaita neteisėta.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Šakių rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 400 Lt darbo užmokesčio ir 6040 Lt vidutinį atlyginimą už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas nurodė, kad ieškovė 2001 m. birželio 28 d. pradėjo dirbti UAB „Fleming baldai“ baldų apmušėja, 2005 m. spalio 17 d. ji atsakovo buvo atleista iš darbo. Ieškovė su atleidimu nesutiko ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio mėnesinio atlyginimo priteisimo už priverstines pravaikštos laiką. 2006 m. sausio 18 d. buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, pagal kurią atsakovas įsipareigojo per penkias dienas nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos sumokėti 2313,52 Lt. Atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo ir išmokėdamas išeitinę išmoką, išskaitė 400 Lt sumą už skolą pagal pirkimo-pardavimo sutartį. UAB „Fleming baldai“ 2005 m. spalio 17 d. įskaitymo akte nurodyta, kad atsakovas ir ieškovė turi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų ir ieškovė prašė atlikti įskaitymą, todėl atliekamas toks įskaitymas, tai yra ieškovės 400 Lt skola įskaitoma į atsakovo mokėtiną išmoką, susijusią su pasibaigusiais darbo santykiais. Teismas padarė išvadą, kad tai vienašalis aktas, kuriame išreikšta tik vienos šalies – atsakovo – valia, nes atsakovas nepateikė raštiško ieškovės prašymo. Teismo nuomone, atsakovas pažeidė DK 226 straipsnį, pagal kurį neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Teismas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sandoris yra civilinis sandoris ir tokius turtinius santykius reglamentuoja CK. Ieškovei neatsiskaitant nuo 2005 m. vasario 18 d. iki jos atleidimo iš darbo 2005 m. spalio 17 d. už įsigytus baldus, atsakovas galėjo pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teismine gynyba. Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtai atliko išskaitą iš išeitinės išmokos, todėl ieškovei priteistina neišmokėta pinigų suma ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą iš dalies patenkino, pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 6040 Lt vidutinis atlyginimas už uždelstą atsiskaityti laiką, sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 400 Lt darbo užmokesčio, paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad abi šalys susitarė dėl išskaitos už prekes iš ieškovės darbo užmokesčio darbo sutarties nutraukimo atveju. Tarpusavio įskaitymų aktą pasirašė tik darbdavys. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, padaręs 400 Lt išskaitą iš atleidimo dieną ieškovei sumokėtos išeitinės išmokos, pažeidė DK 141, 224, 226 straipsnius ir su atleidžiama darbuotoja visiškai neatsiskaitė, tačiau, atsižvelgdama į išskaitos padarymo aplinkybes, kolegija konstatavo, kad, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas. DK 35 straipsnis įpareigoja darbdavius ir darbuotojus laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teisės normas darbdavys pažeidė sąžiningai suklydęs. Rašytinis įrodymas patvirtina, kad 2005 m. vasario 18 d. ieškovė pirko iš atsakovo 400 Lt vertės baldus, juos turi ir iki šiol už baldus nėra sumokėjusi. Iš liudytojų parodymų matyti, kad pati ieškovė buvo prašiusi išskaityti baldų kainą iš darbo užmokesčio. Ieškovei šią aplinkybę neigiant, liudytojų parodymais negalima vadovautis sprendžiant apie išskaitos teisėtumą, tačiau išvardyti įrodymai patvirtina ieškovę žinojus dalies išmokos nesumokėjimo pagrindą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, kolegija pripažino nesąžiningu ieškovės reikalavimą taikyti darbdaviui sankciją už atleidimo dieną neatsiskaitytą išmokos dalį, kuri yra lygi jos pačios skolai darbdavio įmonei. Kolegijos nuomone, apeliantas pagrįstai teigia, kad tokiu atveju vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas neatitinka proporcingumo principo ir kompensacinės tokios sankcijos paskirties.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas turi aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svartyti darbdavio kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad darbdavys pažeidė materialinės teisės normas, ir konstatavęs darbdavio kaltę, nepagrįstai nepriteisė vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismo išvada, kad teisės normas darbdavys pažeidė sąžiningai suklydęs, neatitinka faktinių bylos aplinkybių: Valstybinė darbo inspekcija jau 2006 m. kovo 31 d. raštu pareikalavo, kad darbdavys atsiskaitytų, ir darbdavys šio raginimo neskundė. Darbdavys turėjo pakankamai laiko atsiskaityti, tačiau sąmoningai to nedarė. Kasatoriaus nuomone, sankcijos taikymas atitiko visus kriterijus.

11Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

12Kasaciniame skunde remiamasi 1999 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-768/1999, kurioje išaiškintos Darbo sutarties įstatymo nuostatos, o nagrinėjamoje byloje taikytos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio DK nuostatos. Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką priteisiamas tik tada, kai uždelsta ne dėl darbuotojo kaltės, o kai yra darbuotojo kaltė ar išreiškiama darbuotojo valia dėl darbo užmokesčio mokėjimo, ši teisės norma netaikoma. Ieškovė pati buvo prašiusi išskaityti baldų kainą iš darbo užmokesčio. Ieškovė po atleidimo iš darbo kreipėsi į teismą ir nereiškė jokių pretenzijų dėl 400 Lt išskaitos. Kadangi įskaitymas atliktas darbuotojo valia, tai DK 226 straipsnis negali būti taikomas. Ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad įskaitymas atitiko jos valią. Esant šalių priešpriešiniams reikalavimams ekonomiškiausia būtų atlikti įskaitymą. Sankcijų taikymas darbdaviui neatitiktų proporcingumo principo ir kompensacinės tokios sankcijos paskirties.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Ieškovė nuo 2001 m. birželio 28 d. pradėjo dirbti UAB „Fleming baldai“ baldų apmušėja, 2005 m. spalio 17 d. ji buvo atleista atsakovo iš darbo. Atsakovas atleisdamas ieškovę iš darbo neišmokėjo jai 400 Lt išeitinės išmokos.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra darbo teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, aiškinimas ir taikymas.

18DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.

19Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai.

20Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.

21Taigi, nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes tinkamam DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui būtina nustatyti faktines bylos aplinkybes. Fakto klausimai nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 3 dalis).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas... 4. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 400 Lt neišmokėto darbo... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Šakių rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas turi aiškintis... 11. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti,... 12. Kasaciniame skunde remiamasi 1999 m. lapkričio 11 d. nutartimi, priimta... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. Ieškovė nuo 2001 m. birželio 28 d. pradėjo dirbti UAB „Fleming baldai“... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra darbo teisės normų,... 18. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo... 19. Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos... 20. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad DK 141... 21. Taigi, nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...