Byla 2S-2322-653/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono 1-am notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono 1-am notarų biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašydama: pripažinti negaliojančiu 2011-09-07 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pagal kurį neišduotas į likusią 1/4 dalį G. K.; patvirtinti, kad G. K., iki mirties gyvenusi bute ( - ), Vilniaus rajone (unikalus Nr. ( - )), faktiškai valdė ir likusią 1/4 šio buto dalį. Juridinis faktas reikalingas nustatyti, nes nėra kitų galimybių visą šį butą, t. y. ir likusią 1/4 dalį įregistruoti Registrų centre pareiškėjos L. M. vardu, nes įstatymas nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

6Teismas nustatė, kad ginčo turtas – ¼ dalis buto, pagal pareiškimo reikalavimą Registrų Centre registruotas palikėjo S. K., mirusio 2010-05-27, vardu ir paveldėjimo teisės liudijimas į šią ¼ dalį buto neišduotas. Teismo vertinimu, kadangi palikėjas S. K. mirė santuokoje ir jo sutuoktinė yra T. K., gim. 1933 m., tokiu būdu ginčo turtas de fakto yra palikėjo S. K. sutuoktinės T. K. nuosavybė (de jure registruotas palikėjo S. K. vardu)(CK 3.87 str., 3.100 str.), o ginčas paveldėjimo liudijimo, į kurį neišduotas paveldėjimas ir kuris priklauso nuosavybės teise tretiesiems asmenims, ir juridinio fakto nustatymas pagal pareiškimo reikalavimą, kada yra ginčo turto savininkas pagal įstatymą CPK normų prasme negalimas, o daikto pripažinimui bešeimininkiu, turtui pereinant valstybės/savivaldos nuosavybėn, yra nustatyta atitinkama procedūra (CPK 534-537 str.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) L. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios isntancijos teismui nagrinėti iš naujo (17 b. l.). Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog yra ginčijamo turto savininkas, neatitinka tikrovės, kadangi niekas nėra ¼ dalies ginčo buto savininkas ir jis iki šiol nenustatytas. Pareiškėja turi teisę šią aplinkybę įrodinėti bei prašyti nustatyti juridinį faktą CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu, kadangi įstatymai nenumato kitos tvarkos. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nenurodė į kokią instituciją ar teismą pareiškėja turėtų kreiptis (CPK 137 str. 3 d.), todėl užkirto pareiškėjai kelią dėl tolimesnės bylos eigos.

9Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

13Byloje nustatyta, jog pareiškėjos sesuo G. K. ir S. K. gyveno nesusituokę ir vedė bendrą ūkį nuo 1968 metų. 1998-11-10 jie lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį kiekvienas, privatizavo butą, esantį ( - ) (31 b. l.). S. K. 2001-02-13 surašė testamentą (22 b. l.), kuriuo minėtą jam priklausnačią ½ dalį buto paliko savo sugyventinei G. K.. Testatorius S. K. mirė 2010-05-27 (36 b. l.). Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. 2011-09-07 išdavė G. K. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (19 b. l.) tik į ¼ dalį minėto buto. Pareiškėjos sesuo G. K. mirė 2014-12-16, jos palikimą priėmė pareiškėja (21 b. l.), kuri atitinkamai įregistravo nuosavybės teises į ¾ minėto buto (1/2 dalis priklausiusi G. K. ir ¼ dalis priklausiusi S. K.). Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu jos seseriai G. K. išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo dalį, kuria neišduotas liudijimas į likusią ¼ buto dalį, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sesuo G. K. iki mirties faktiškai valdė ir likusią ¼ ginčo buto dalį. Nurodė, kad S. K. ir G. K. kartu bendromis lėšomis privatizavo ginčo butą, kiekvienam po ½ dalį, todėl likusios dalies – ¼, į kurią notarė neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo, niekas kitas nevaldo, o šios dalies paveldėtoja faktiškai yra pati pareiškėja. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti motyvuodamas vien tik tuom, kad S. K. sutuoktinė T. K. yra faktinė likusios ¼ buto dalies savininkė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes ji padaryta netinkamai aiškinant ir taikant materialinės ir procesinės teisės normas.

14Kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 ir kt.).

15Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėja iš esmės siekia priimti visą mirusiųjų G. K. ir S. K. palikimą (butą), tačiau niekaip negali to įvykdyti prieš tai nepatvirtinusi, jog S. K. ginčo butą įsigijo asmeninėn nuosavybėn arba, kad jo sutuoktinė T. K. (P.) į šią palikimo dalį nepretenduoja/neturi teisių, arba kad S. K. palikimą priėmė pareiškėjos sesuo G. K.. Apeliantės teisė kelti pareiškime nurodytus reikalavimus yra nepaneigiama, tačiau tai ji turi daryti pagal CPK reikalavimus, tinkamai suformuluodama savo reikalavimus (dalyką) bei tinkamai juos pagrįsdama (nurodydama faktinį pagrindą). Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja tinkamai nurodė faktinį pagrindą, tačiau galimai netiksliai nurodė savo reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas net nepasiūlė jai juos performuluoti arba patikslinti. Pažymėtina, kad teismas nesiaiškino nei pareiškėjos teisės paveldėti pagrįstumo, nei paveldėjimo teisės liudijimo į likusią palikimo dalį (ne)išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, nei ginčo buto įsigijimo aplinkybių, nei mirusiojo S. K. sutuoktinės pozicijos nagrinėjamu klausimu, o tik formaliuoju pagrindu pareiškimą atsisakė priimti. Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme tik tais atvejais, kai nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-396/2007). Tuo tarpu minėtuoju atveju akivaizdu, jog nepripažinus pareiškėjai teisės paveldėti likusios dalies buto, tai turės jai tiesiogines teisines pasekmes.

16Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjos dėstomi argumentai betarpiškai susiję su testatoriaus S. K. valios įgyvendinimu. Pažymėtina, jog iš testamento (22 b. l.) turinio matyti, kad testatorius S. K. išreiškė valią, jog pareiškėjos seseriai G. K. palieka jam priklausančią ½ dalį buto, esančio ( - ) G. K. išreiškė valią priimti S. K. palikimą (19-20, 25 b. l.), o pareiškėja L. M. savo ruožtu priėmė savo sesers G. K. palikimą (21 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas vien prielaidų pagrindu nusprendė, jog likusi ¼ dalis ginčo buto yra palikėjo sutuoktinės T. K. nuosavybė, nors pastaroji net nebuvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. Pareiškimu iš esmės siekiama būtent priešingo rezultato – t. y. pareiškėja nori ginčo buto dalį įregistruoti savo vardu, o ir nekilnojamojo turto registro išrašuose akivaizdžiai nurodoma, jog ši dalis vis dar registruota mirusios S. K. vardu. Taigi, pareiškėjai siekiant apginti savo materialinę teisę palikėjo sutuoktinės T. K. atžvilgiu, t. y. nori, jog būtų pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo butą, kuris visas privalėjo atitekti pareiškėjai priėmus palikimą bei šiam tikslui pasiekti mirusiajam palikėjui S. K. turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į likusią ¼ dalį buto.

17Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžindamas pareiškimą vien tik formaliuoju pagrindu dėl to, kad neva yra kitas siekiamo paveldėti turto savininkas, pažeidė pareiškėjos teises bei interesus, padarė proceso normų pažeidimą, o tuo pačiu pažeidė ir vieną esminių žmogaus teisių - teisę kreiptis į teismą pažeistoms teisėms apginti. Suteikus pareiškėjai galimybę patikslinti savo procesinį dokumentą bei jame išdėstytus reikalavimus, galima būtų spręsti klausimą dėl ginčo buto dalies priklausomybės vienam ar kitam savininkui, o to pasekoje – ir pareiškėjos teisių į minėtą turtą. Pareiškėja pateikė duomenis patvirtinančiis, kad savo teises siekė realizuoti įstatymų nustatyta tvarka – padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kreipėsi dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti pareiškėjai galimybę ginti savo teises bei interesus, t. y. patikslinti (tinkamai suformuolti) savo reikalavimus, įtraukti į bylą visus suinteresuotus asmenis (CPK 111 str .2 d. 2 p., 4 p.). Be teismo sprendimo pareiškėja pagrįstai teigia negalinti kitokiu būdu apginti savo teisių ir teisėtų interesų (įregistruoti nuosavybės teises į likusią ¼ dalį buto nekilnojamojo turto reigstre), o skundžiama nutartis apeliantei tokią galimybę atima ir todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

18Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog pagal teisės į tinkamą teismo procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Pagal CK 5.8 str. asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tokie atvejai, kai įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į paliktą turtą, kvalifikuotini kaip ginčas dėl to turto tarp bendraturčių. Jeigu vieni iš jų ginčija bendraturčių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, tai tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

19Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas paildomai pažymi, kad šioje civilinėje byloje pareiškėja, būdama tiesioginiu ginčijamų materialių teisinių santykių subjektu, ginčija notarės pačiai pareiškėjai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies teisėtumą, t. y. vienašalį sandorį, kuriuo pareiškėja įgyvendino paveldėjimo teises – priėmė palikimą. Tačiau, atsižvelgus į pareiškėjos siekiamus teisinius tiklsus, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja, ginčydama netinkamą palikto turto paskirstymą, skundžia notarės atlikto notarinio veiksmo teisėtumą. Kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja šioje byloje nesikreipė į teismą su skundu dėl notarinių veiksmų CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka, o reiškė reikalavimą dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, siekdama, kad jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į dalį palikto buto. Į tą pačią dalį ginčo buto taip pat galėtų pretenduoti ir mirusio palikėjo S. K. sutuoktinė T. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką dėl notarės procesinės padėties ginčuose dėl paveldėjimo teisinių santykių, t. y. bylose dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bylos šalys yra įpėdiniai, o ne paveldėjimo teisės liudijimą išdavęs notaras (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013 ir kt.) Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nurodytą teisės aiškinimą bei taikymą, apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pareiškėja, siekdama apginti savo teises bei interesus, turėtų patikslinti savo procesinio dokumento pobūdį bei reikalavimus, ir į bylos nagrinėjimą turėtų būti įtraukta T. K., nes reikalavimų patenkinimo atveju teismo sprendimas jai tiesiogiai sukeltų teisines pasekmes (CK 5.68 str.). Taigi, L. M. turėtų pareikšti civilinį ieškinį, ne tiek dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu (kadangi jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būtų papildomai išduotas naujas paveldėjimo teisės liudijimas), kiek dėl nuosavybės teisių S. K. į visą ginčo butą pripažinimo, atsakove įtraukiant T. K., trečiuoju asmeniu įtraukiant paveldėjimo teisės liudijimą išdavusią notarę.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

21Atskirąjį skundą tenkinti.

22Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

23Nustatyti L. M. terminą iki 2015 m. lapkričio 3 d. šioje nutartyje nurodytiems jos procesinio dokumento trūkumams pašalinti (nurodyti tinkamą procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, aiškiai suformuluojant savo reikalavimus; įtraukti į bylą tinkamus joje dalyvauti asmenis, nurodant jų procesinę padėtį).

24Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė... 6. Teismas nustatė, kad ginčo turtas – ¼ dalis buto, pagal pareiškimo... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) L. M. prašo panaikinti Vilniaus... 9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas tenkintinas.... 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 13. Byloje nustatyta, jog pareiškėjos sesuo G. K. ir S. K. gyveno nesusituokę ir... 14. Kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė ginčo... 15. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėja iš esmės siekia priimti... 16. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neįvertino tos aplinkybės,... 17. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 18. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog pagal teisės į tinkamą... 19. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 329... 21. Atskirąjį skundą tenkinti.... 22. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir... 23. Nustatyti L. M. terminą iki 2015 m. lapkričio 3 d. šioje nutartyje... 24. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....