Byla I-300-484/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. K., N. B., R. N., L. N., D. G., R. G., J. Z., T. R., R. K., A. Š., V. G. ir V. Š. skundą atsakovams Marijampolės rajono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjai T. K., N. B., R. N., L. N., D. G., R. G., J. Z., T. R., R. K., A. Š., V. G. ir V. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslino 2013-10-14, 2013-11-06, 2014-04-09 ir 2014-06-09, ir prašė solidariai iš atsakovų priteisti: 1) T. K. 8749,54 Lt atlyginimą už 144 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31, bei 74 919,44 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31; 2) N. B. 10721,53 Lt atlyginimą už 169 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31, bei 72145,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31; 3) R. N. 8448,12 Lt atlyginimą už 190,4 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31, bei 64031,1,74 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31; 4) L. N. 9390,20 Lt atlyginimą už 171,6 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31, bei 71437,46 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31; 5) D. G. 10422,74 Lt atlyginimą už 172 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-10-01 iki 2013-08-31, bei 70264,29 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31; 6) R. G. 9138,76 Lt atlyginimą už 156 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31, bei 66052,21 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31; 7) J. Z. 8089,36 Lt atlyginimą už 132,4 valandos darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31, bei 70355,29 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31; 8) T. R. 3339,56 Lt atlyginimą už 37 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2012–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2012-01-01 iki 2013-08-31, bei 31333, 37 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-07-29 iki 2013-08-31; 9) R. K. 8186,54 Lt atlyginimą už 152 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-0-01 iki 2013-08-31, bei 71030,50 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31; 10) A. Š. 8585,28 Lt atlyginimą už 156 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31, bei 68939,28 Lt neišmokėto darbo už laikotarpį nuo 2009-05-01-2013-08-31; 11) V. G. 10046,44 Lt atlyginimą už 176,45 valandos darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31, bei 70678,83 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31; 12) V. Š. 7896,04 Lt atlyginimą už 147,6 valandos darbą poilsio ir švenčių dienomis 2009–2013 m. rugpjūčio mėnesį, budint pagal teismo pirmininkės patvirtintą grafiką nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31, bei 68748,28 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2013-08-31; 13) priteisti pareiškėjams iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 14) priteisti pareiškėjams iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1-6, 155-157; II t., b. l. 111-113; III t., b. l. 19-21, 63-65, 77-79).

4Nurodė, kad yra Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai. Nuo 2009 metų iki 2013 metų rugpjūčio mėnesio galiojusio Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. nustatė teisę bendrosios kompetencijos teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis gauti ne didesnę kaip pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, neviršijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Nors 2009-2013 metais pareiškėjai budėjo pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis, tačiau nei 2009 metais, nei vėliau nebuvo mokama vienkartinė priemoka už atliktą papildomą darbą. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, jog aukščiau paminėta Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostata tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

5Atkreipė dėmesį, kad specialiu įstatymu teisėjų darbo ne darbo metu apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos. DK 155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad budėjimas namuose prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko, o to paties kodekso 194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

6Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (įsigaliojusį 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo sumažino teisėjų ir teismo pirmininkų atlyginimų pareiginės algos koeficientus, o 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) dar kartą sumažino teisėjų ir teismo pirmininkų atlyginimų pareiginės algos koeficientus. Šių įstatymų galiojimas kelis kartus buvo pratęstas ir galiojo iki 2013 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Šis teisėjų darbo užmokesčio sumažinimas 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą buvo pažeista.

7Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Teisingumo ministerija, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 14-18). Paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime suformuluota teisės aiškinimo taisykle, Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisėjo darbo vykdant funkcijas, kurios turėtų būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisės normų. Teisėjams turi būti teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis tik tada, kai jie privalo vykdyti Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas po darbo valandų. Teisingumo ministerijos vertinimu, šiuo atveju prie skundo pridėtų įrodymų nepakanka teigti, kad pareiškėjų darbas poilsio ir švenčių dienomis buvo organizuojamas Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininko sprendimu. Be to, iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai budėjo ne darbo vietoje, o namuose, t. y. neatliko jokių Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytų teisėjų funkcijų, todėl pagrindo tenkinti skundą nėra.

8Taip pat paaiškino, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos darbo užmokesčio dalies sumokėjimo tvarka bus sureguliuota teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimų tenkinti teismine tvarka. Pareiškėjų reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, jei pareiškėjų reikalavimai būtų patenkinti, prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės rajono apylinkės teismas atsiliepime dėl pareiškėjų skundo prašė spręsti teismo nuožiūra (II b. l. 20-23; III t., b. l. 102-159). Paaiškino, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas ginčijamu laikotarpiu pareiškėjams apskaičiuodamas ir išmokėdamas atlyginimus vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Taip pat nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininko 2011-12-28 įsakymu Nr. 3RV-48 pareiškėjams L. N., R. N., J. Z., T. K., V. G., R. G., N. B., D. G., R. K., A. Š., V. Š. skirtos ir išmokėtos 550 Lt dydžio vienkartinės priemokos kiekvienam atskirai iš darbo užmokesčio fondo ekonomijos. Išskyrus šį atvejį, už budėjimą namuose 2009-2013 m. laikotarpyje nebuvo išmokėtos galiojusioje Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio redakcijoje nustatytos vienkartinės priemokos už atliktą papildomą darbą. Nustatant neišmokėtų sumų už darbą švenčių ir poilsio dienomis dydžius Marijampolės rajono apylinkės teismas prašė vadovautis 2014-10-27 pažymos Nr. 7F-131 duomenimis.

10Skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti atlyginimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis atliekant teisėjo funkcijas tenkintinas iš dalies. Skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį atmestinas. Kitoje dalyje byla nutrauktina.

11Byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjams, kurie ginčo laikotarpiu buvo Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjais, neišmokėtos kompensacijos už budėjimą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., taip pat dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

12Dėl atlyginimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo

13Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31 ėjo teisėjų pareigas Marijampolės rajono apylinkės teisme. Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtinti ginčo laikotarpio Teisėjų, atliekančių ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas budėjimo grafikai poilsio ir švenčių dienomis, Veiksmų, atliktų dirbant viršvalandinį darbą, registras, bei Marijampolės rajono apylinkės teismo atsiliepimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. budėjo poilsio ir švenčių dienomis pagal Marijampolės apylinkės teismo pirmininko patvirtintus grafikus, tačiau už atliktą papildomą darbą pareiškėjams nebuvo pilnai kompensuota (I t., b. l. 8-27, 28-38; II t., b. l. 80-91; III t., b. l. 103-159).

14Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas (1 straipsnis), kurio 6 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui (1 d.); šio straipsnio 1 d. nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba (2 d.).

15Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui.

16Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo reglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitą ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką ir įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šio teisės akto 3 punkte nustatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką; 4 punkte nustatyta, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus). Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5 ir 6 punktuose išdėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka.

17Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas, vertindamas Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta kelią individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio bei švenčių dienomis. Nutarime nurodyta, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis.

18Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 str.) ir kuris apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Darbo kodekso 27 str. 5 d. nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. P. C. 1.126 str. 1 d., reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 str. 2 d.). Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija prašo teismą taikyti Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir nepriteisti pareiškėjams darbo užmokesčio, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-09-24.

19Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis a. b. Nr. A575-1839/2011). Nustatyta, kad skundą pareiškėjai išsiuntė paštu 2013-09-24. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad pareiškėjai dėl dalies reikalavimų yra praleidę trejų metų ieškinio senaties terminą ir turi teisę reikalauti priteisti darbo užmokestį, susidariusį dėl budėjimo namuose poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2013-08-31.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, kad po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų, minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas. Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimai neatlikti, todėl teismas nagrinėjamoje byloje taikys DK nuostatas.

21DK 142 straipsnyje nustatyta, jog darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Pagal DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktą, į darbo laiką be faktiškai dirbto laiko, įeina ir budėjimas (tiek darbe, tiek namuose). Įvertinus tai, kad pagal DK nuostatas budėjimas namuose yra priskiriamas darbo laikui, darytina išvada, jog negalima tokia situacija, kad už teisėjo budėjimą nebūtų kompensuojama jokiomis priemonėmis.

22Kompensavimą už darbą pagal grafiką šventinėmis dienomis reglamentuoja DK 194 str. 2 d., t. y. už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 str. 2 d., tuo tarpu skaičiuojant kompensaciją už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis turi būti vadovaujamasi DK 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatomis. Reglamentuojančio budėjimo teisinius santykius DK 155 str. 2 d. yra nustatyta, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. DK 155 str. 3 d. nurodo, jog už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (DK 144 str. 1 ir 2 d., 145, 146 str. ir 149 str. 1 d.), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės, kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Apmokėjimą už viršvalandinį darbą reglamentuoja DK 193 str., pagal kurį už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau, kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d.

23LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 išaiškinta, jog teismas turi nustatyti, ar tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjas budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo (nebuvo) viršyta darbo laiko trukmė. Nustačius, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui budint pagal grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, turėtų būti sprendžiama dėl DK 155 str. 3 d. ir 193 str. nuostatų taikymo išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti. Nesant duomenų, jog pareiškėjo darbo laiko trukmė bylai aktualiu laikotarpiu buvo viršyta, turėtų būti sprendžiama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis.

24Apibendrinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjams už budėjimą poilsio dienomis, kai buvo viršyta Darbo kodekso 144 str. 1 d. nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro dydžio vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 str.). Tomis savaitėmis, kaip budint pagal grafiką poilsio dienomis nebuvo viršyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 str.). Už budėjimą švenčių dienomis turėjo būti atlyginama vadovaujantis Darbo kodekso 194 str. 2 d. nuostatomis. Apskaičiuojant mokėtiną darbo užmokestį už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, atsižvelgtina į tai, ar budėjimas vyko namuose ar darbe, nes pagal DK 155 str. 2 d. budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

25Marijampolės rajono apylinkės teismo pateikta 2014-10-27 pažyma Nr. 7F-131 apie budėtą laiką namuose poilsio ir švenčių dienomis bei numatytą priskaičiuoti darbo užmokestį pagal DK 186 str., 193 str., 194 str. nuostatas teisėjams, patvirtina, kad pareiškėjams už budėjimą poilsio bei švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2013-08-31 nebuvo išmokėti toliau nurodyti darbo užmokesčio dydžiai: T. K. – 5664,56 Lt (1640,57 Eur), L. N. – 7118,94 Lt (2061,79 Eur), V. G. – 6107,70 Lt (1768,91 Eur), R. G. – 5510,94 Lt (1596,085 Eur), R. N. – 5195,08 Lt (1504,60 Eur), J. Z. – 4247,74 Lt (1230,23 Eur), T. R. - 3339,96 Lt (967,32 Eur), A. Š. – 4567,55 Lt (1322,85 Eur), N. B. – 6857,44 Lt (1986,05 Eur), R. K. – 4923,83 Lt (1426,04 Eur), V. Š. – 4933,89 Lt (1428,95 Eur) ir D. G. – 4959,83 Lt (1436,47 Eur) (II t., b. l. 80-91; III t., b. l. 103-159). Bylos medžiaga patvirtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininko 2011-12-28 įsakymu Nr. 3RV-48 pareiškėjams L. N., R. N., J. Z., T. K., V. G., R. G., N. B., D. G., R. K., A. Š., V. Š. 2011 m. gruodį skirtos ir išmokėtos 550 Lt dydžio vienkartinės išmokos už budėjimą poilsio bei švenčių dienomis (II t., b. l.119-141; III t., b. l. 103-159). Nurodytų sumų apskaičiavimo tvarka atitinka DK 194 str., 186 str., 155 str., 193 str. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjams už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. apskaičiuota, tačiau neišmokėta darbo užmokesčio suma yra: T. K. – 5664,56 Lt (1640,57 Eur), L. N. – 7118,94 Lt (2061,79 Eur), V. G. – 6107,70 Lt (1768,91 Eur), R. G. – 5510,94 Lt (1596,085 Eur), R. N. – 5195,08 Lt (1504,60 Eur), J. Z. – 4247,74 Lt (1230,23 Eur), T. R. - 3339,96 Lt (967,32 Eur), A. Š. – 4567,55 Lt (1322,85 Eur), N. B. – 6857,44 Lt (1986,05 Eur), R. K. – 4923,83 Lt (1426,04 Eur), V. Š. – 4933,89 Lt (1428,95 Eur) ir D. G. – 4959,83 Lt (1436,47 Eur).

26Teismas pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 konstatavo, jog išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, be kita ko tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjams neišmokėta kompensacija už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis priteistina iš Lietuvos valstybės.

27Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

28Pareiškėjai skundu, be kita ko, prašė jiems priteisti dėl Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų taikymo laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31 neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

29Teisme 2016-12-05 gautas pareiškėjų T. K., N. B., R. N., L. N., R. G., J. Z., R. K., A. Š. ir V. G. atsisakymas skundo reikalavimo dalies, priteisti pareiškėjams neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31 (IV t., b. l. 23-24). Pareiškėjai nurodė, kad atsisakymo skundo dalies pasekmės jiems yra žinomos.

30Atsisakymas skundo dalies priimtinas. Byla dalyje nutrauktina.

31Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-07-01; toliau – ABTĮ) 52 straipsnis nustatė, kad pareiškėjas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę atsisakyti skundo. Kliūčių priimti pareiškėjų atsisakymą skundo nėra.

32Atsisakius skundo, vadovaujantis ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 101 straipsnio 3 dalimi, byla dalyje dėl pareiškėjų T. K., N. B., R. N., L. N., R. G., J. Z., R. K., A. Š. ir V. G. reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31 nutrauktina.

33Pareiškėjai D. G., T. R. ir V. Š. skundu prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. sumažinus teisėjų pareiginės algos koeficientus.

34Darbo užmokestis minėtu laikotarpiu nurodytiems pareiškėjams buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis, inter alia, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėliu, kuriame buvo nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai.

35Pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjai ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jiems išmokėtas teisingai. Kaip minėta, pareiškėjai į teismą kreipėsi 2013 m. rugsėjo 24 d. (t. I, b. l. 145). Šiam ginčui tinkamas atsakovas pagal minėtą LVAT nutartį yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Teisingumo ministerija. Atsižvelgiant į Ministerijos reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėjai reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., skundą teismui pateikė praleidę ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad jie ieškinio senaties terminą praleido dėl to, jog tikėjo, kad jiems darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis teisingu teisiniu reguliavimu yra subjektyvaus pobūdžio. Objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjams kreiptis į teismą laiku, ar kitų pagrindų atnaujinti terminą teismas ex officio taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, šios dalies pareiškėjų reikalavimai (už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.) atmetami.

36Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.) pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas šiame nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kuriomis neproporcingai sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

37Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų išaiškinimo. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.

38Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. 2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymu Nr. XII-1088 šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas išnagrinėjęs šių nuostatų konstitucingumą 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kad minėtas atidėjimas neprieštarauja Konstitucijai, nepažeidžia praradimus patyrusių asmenų teisėtų lūkesčių, nes nėra argumentų teigti, kad vienų metų terminas, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nelaikytinas protingu laikotarpiu.

392015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grąžinimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis taip pat ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatomis, galiojusiomis laikotarpiu, į kurį patenka ir šioje byloje nagrinėjamas laikotarpis.

40Taigi, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nustatė, kad patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Darbo užmokesčio grąžinimo įstatyme. Šiame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir teisėjams (1 straipsnio 8 punktas), pirmąją mokėtinos sumos procentinę dalį numatant išmokėti jau 2016 metais (2 straipsnio 7 punkto 1 papunktis). Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grąžinimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikšmingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą. LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016). Taigi konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjų D. G., T. R. ir V. Š. reikalavimą priteisti nagrinėjamu ginčo laikotarpiu neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo.

41Dėl palūkanų priteisimo

42Skunde taip pat reiškiamas reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, priteisimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad Teisėjų atlyginimų įstatymas nenumato palūkanų mokėjimo už uždelstą teisėjo atlyginimo išmokėjimą. Nuostatų dėl palūkanų mokėjimo nėra ir DK bei Valstybės tarnybos įstatyme. Palūkanų taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis plačiąja prasme kilo iš darbo (tarnybos) teisinių santykių. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnio 1, 3 dalimis, pažymėtina, kad specialūs įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius, numato darbdavio pareigą mokėti įstatymų nustatytus delspinigius, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (DK 207 straipsnis), jokių kitų sankcijų specialūs įstatymai nenustato, todėl darytina išvada, kad reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44Pareiškėjai teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui motyvuoto prašymo ir patirtų išlaidų pagrindimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 44, str., 45 str. 2 d.). Dėl šių priežasčių toks prašymas negali būti tenkinamas.

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 101 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Skundą tenkinti iš dalies.

47Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atlyginimą už budėjimą poilsio bei švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2013-08-31: T. K. – 1640,57 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt eurų ir penkiasdešimt septynis euro centrus), L. N. –2061,79 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt vieną eurą ir septyniasdešimt devynis euro centus), V. G. –1768,91 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą), R. G. – 1596,08 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir aštuonis euro centus), R. N. – 1504,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturis eurus ir šešiasdešimt euro centų), J. Z. – 1230,23 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų ir dvidešimt tris euro centus), T. R. - 967,32 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir trisdešimt du euro centus), A. Š. – 1322,85 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt du eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus), N. B. – 1986,05 Eur (vieną tūksnatį devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir penkis euro centus), R. K. – 1426,04 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis eurus ir keturis euro centus), V. Š. – 1428,95 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) ir D. G. – 1436,47 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt septynis euro centus).

48Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų T. K., N. B., R. N., L. N., R. G., J. Z., R. K., A. Š. ir V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl reikalavimo priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-08-31, nutraukti.

49Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

50Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjai T. K., N. B., R. N., L. N., D. G., R. G., J. Z., T. R., R. K., A.... 4. Nurodė, kad yra Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai. Nuo 2009... 5. Atkreipė dėmesį, kad specialiu įstatymu teisėjų darbo ne darbo metu... 6. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m.... 7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 8. Taip pat paaiškino, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančių įstatymo... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės rajono apylinkės teismas... 10. Skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti atlyginimą už darbą švenčių ir... 11. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjams, kurie ginčo laikotarpiu buvo... 12. Dėl atlyginimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo ... 13. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki... 14. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų... 15. Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino... 16. Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimą Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl... 17. Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų... 18. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra... 19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė... 21. DK 142 straipsnyje nustatyta, jog darbo laikas – tai laikas, kurį... 22. Kompensavimą už darbą pagal grafiką šventinėmis dienomis reglamentuoja DK... 23. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje... 24. Apibendrinęs aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas... 25. Marijampolės rajono apylinkės teismo pateikta 2014-10-27 pažyma Nr. 7F-131... 26. Teismas pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20... 27. Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo... 28. Pareiškėjai skundu, be kita ko, prašė jiems priteisti dėl Konstitucijai... 29. Teisme 2016-12-05 gautas pareiškėjų T. K., N. B., R. N., L. N., R. G., J.... 30. Atsisakymas skundo dalies priimtinas. Byla dalyje nutrauktina.... 31. Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki... 32. Atsisakius skundo, vadovaujantis ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01)... 33. Pareiškėjai D. G., T. R. ir V. Š. skundu prašo priteisti neišmokėtą... 34. Darbo užmokestis minėtu laikotarpiu nurodytiems pareiškėjams buvo... 35. Pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas... 36. Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m.... 37. Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d.... 38. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2013 m.... 39. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už... 40. Taigi, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nustatė, kad... 41. Dėl palūkanų priteisimo... 42. Skunde taip pat reiškiamas reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų,... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 44. Pareiškėjai teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 46. Skundą tenkinti iš dalies.... 47. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 48. Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjų T. K., N. B., R. N., L. N., R.... 49. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 50. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...