Byla I-2487-662/2007

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo ir pranešėjo Audriaus Bakavecko, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Dinai Leonovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Linai Darulienei, atsakovo atstovams Eugenijui Ivaškevičiui ir Augiui Gučui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atstovui Andriui Vaicekauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Ramintai Spruogytei, specialistams: Antanui Tylai, Rasai Čepaitienei, Jurgiui Bučui, Jonui Minkevičiui, Kęstučiui Pempei, Virgilijui Kačinskui, Mariui Pranui Šaliamorui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB “Ūkio banko investicinė grupė” skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, UAB “Žalgirio sporto arena”, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4pareiškėja UAB “Ūkio banko investicinė grupė” padavė skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 4-17, 124-144), kuriais prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Taryba) 2006 m. liepos 4 d. protokolinio sprendimo Nr.14, 6 p. (toliau – Sprendimas). UAB “Ūkio banko investicinė grupė” paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedūras objektui įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir taikytinas teisės aktų materialines normas, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato savininko bei kitų subjektų teises ir teisėtus interesus, todėl yra naikintinas. Sprendimas neatitinka Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Į-259 patvirtintų Tarybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 15 p. reikalavimų, nes už jo priėmimą balsavo mažiau kaip pusė Tarybos narių. Iš Tarybos 2006 m. liepos 4 d. protokolo išrašo matyti, kad posėdyje dalyvavo tik 7 Tarybos nariai. Augis Gučas į Tarybos sudėtį buvo įtrauktas Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-456, kuris „Valstybės žiniose“ paskelbtas tik 2006 m. rugpjūčio 26 d. Taigi, teisiškai priimant ginčijamą sprendimą „už“ balsavo 5 Tarybos nariai iš 11, t. y. mažiau nei paprasta Tarybos narių dauguma. Be to, posėdyje nebalsavo nekilnojamojo kultūros paveldo istorinės srities specialistas. Tarybos narės Sigitos Gasparavičienės specializacija Taryboje yra istorinis nekilnojamasis kultūros paveldas. Todėl, tik jeigu Tarybos posėdyje dalyvautų Tarybos narė Sigita Gasparavičienė arba jeigu būtų pateiktos atitinkamos srities specialistų ekspertizės išvados, Taryba galėtų įvertinti vertinamo objekto istorines savybes ir pripažinti jų vertingumą bei dėl to objektą įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Argumentai, jog Tarybos narys Eugenijus Ivaškevičius laikytinas nagrinėjamos srities specialistu, yra nepagrįsti. Nuostatų 8 p. aiškiai nurodyta, kad istorinė ir memorialinė sritys yra dvi skirtingos specializacijos. Sprendimas priimtas pažeidžiant ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo 4 ir 7 p., reikalaujančius, kad vertingosios savybės būtų pagrįstos tyrimų išvadomis. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad istorinės - meninės raidos, inžineriniai - techniniai bei papildomi specialieji tyrimai nebuvo atlikti. 2006 m. liepos 4 d. akto Nr. 45, 13 p. atsakovas nurodė tik Vilniaus koncertų ir sporto rūmų fizinius elementus, visiškai nepagrįsdamas jų kultūrinės vertės požymių (vertingųjų savybių). Be to, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai neatitinka nei istorinio, nei architektūrinio amžiaus cenzų. Tarybos 2006 m. liepos 4 d. akte Nr. 45 nurodytos istorinės savybės apima istorinius įvykius, iš kurių pirmieji įvyko 1988 m., t. y. kurie dar netenkina 25 metų amžiaus cenzo. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.ĮV-150 patvirtintų Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo (toliau - Vertinimo ir atrankos kriterijų aprašas) 8 p. nustatytos išimtys, kuriomis remiantis objektai gali būti vertinami ir jeigu neatitinka amžiaus cenzo reikalavimų, aptariamu atveju nebuvo taikytos. Sprendimas taip pat neatitinka Vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo 3 p., kadangi jame nebuvo atskleistas objekto reikšmingumas. Spręsdama dėl būtinybės Vilniaus koncertų ir sporto rūmus įrašyti į Kultūros vertybių registrą, Taryba ne tik turėjo patikrinti jų amžiaus cenzą, bet taip pat nustatyti šio objekto reikšmingumą pagal Vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo 11 p. bei, vadovaujantis Vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo 24 p., kompleksiškai palyginti jį su kitais to paties reikšmingumo lygmens statiniais. Pareiškėja taip pat pažymi, jog atsakovas, Apibrėžtų teritorijos ribų plane išplėsdamas Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijos ribas, nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 2 d. bei Vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo 18 p. nuostatų.

5Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prašo UAB “Ūkio banko investicinė grupė” skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 33-42 ). Paaiškino, kad 2006 m. liepos 4 d. posėdyje dalyvavo 7 iš 11 Tarybos narių: Marija Drėmaitė, Augis Gučas, Indrė Kačinskaitė, Edita Riaubienė, Vykintas Vaitkevičius, Vladas Žulkus ir Eugenijus Ivaškevičius. Jeigu Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių, tai paprasta logika remiantis yra teisėta, jeigu sprendimai priimami paprasta Tarybos narių, dalyvavusių 2006 m. liepos 4 d. posėdyje, balsų dauguma. Tokiu būdu ir vienbalsiai priimtas nutarimas dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrašymo į Kultūros vertybių registrą negali būti neteisėtas. Atsiliepime pažymima, jog Augis Gučas Tarybos nariu buvo paskirtas Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. Į-456, Tarybos narė Marija Drėmaitė susilaikė nuo balsavimo dėl etinių sumetimų. Dėl pastato vertingųjų savybių istorinio reikšmingumo balsuodamas nuomonę pareiškė istorikas Eugenijus Ivaškevičius - nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialistas, istorinės meninės raidos ekspertas, antra kategorija, specializacija Taryboje - memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas, todėl narės Sigitos Gasparavičienės dalyvavimas nebuvo būtinas. Atsakydama į kitus pareiškėjos argumentus Taryba nurodo, jog faktas, kad nebuvo atlikti visi Vilniaus koncertų ir sporto rūmų istoriniai ir fiziniai tyrimai, jokiu būdu negali reikšti, jog surinktos medžiagos nepakako priimti sprendimą šį pastatą įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Pagal įstatymus, turi būti atliekami tokie ir tokių apimčių duomenų rinkimo veiksmai, šiuo atveju objekto fiksavimas, kurie leistų atsakyti į esminį klausimą, ar paveldo objektas įrašytinas į Kultūros vertybių registrą, kokios jo vertingosios savybės, koks objekto reikšmingumas. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vertingųjų savybių sąrašas yra išdėstytas Tarybos 2006 m. liepos 4 d. akte Nr. 45. Šią teritoriją 1995 m. tyrė archeologai dr. Vytautas Urbanavičius ir dr. Ilona Vaškevičiūtė, 1996 ir 1998 m. archeologas Robertas Žukovskis, archeologiniai tyrinėjimai atlikti 2002 m., statant Karaliaus Mindaugo tiltą bei rekonstruojant Rinktinės ir Olimpiečių gatves bei jose esančius inžinierinius tinklus (archeologai Gediminas Gendrėnas ir Egidijus Ožalas), vėliausi archeologiniai tyrimai vykdyti 2004 ir 2005 metais (archeologas dr. Kęstutis Katalynas). Tyrimų ataskaitos saugomos Lietuvos istorijos institute, Kražių g. 5, Vilniuje. Taigi neaišku, kokių papildomų mokslinių teritorijos tyrimų reikalauja pareiškėja. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos kaltinimais neva Marija Drėmaitė vertinimą ir atranką atliko netinkamai. Taip pat nepagrįsti argumentai, jog Vilniaus koncertų ir sporto rūmai neatitinka mažiaus cenzo. Pagal Vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo 8.1 p., objektai, neatitinkantys aprašo 7 punkte nustatyto amžiaus cenzo, vertinami, jei jie susiję su akivaizdžiais išsivadavimo iš okupacinio rėžimo ir Lietuvos valstybingumui ypač svarbiais įvykiais, o būtent 1988 m. spalio 22-23 d. įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 m. sausio 14-16 d. visuomenė atsisveikino su pastate pašarvotais Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie televizijos bokšto. Tai yra visiems žinomos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Jos užfiksuotos spaudoje, kino juostose, televizijoje. Išvardintus istorinius faktus gali paliudyti daugelis Lietuvos žmonių. Kultūros paveldo statinio teritorija, Tarybos tvirtinimu, nebūtinai turi sutapti su paties statinio užimamu plotu. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 15 d. nustatyta, kad kultūros paveldo objekto teritorija - kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai.

6Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjos skundo netenkinti (I t., b. l. 61-67; II t., 22-24). Papildomai nurodo, jog Tarybos sprendimas neapriboja savininko galimybių Vilniaus koncertų ir sporto rūmus eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija patenka į Pasaulinio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną, patvirtintą Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2005-04-19 įsakymu Nr. Į-167, ir yra šios zonos teritorijoje, pažymėtu indeksu 3A - reguliuojamo užstatymo zonoje. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas ir Pasaulinio paveldo objekto - kultūros paminklo U1P - Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas. Taigi pareiškėja, sudarydama susitarimą su Vilniaus miesto savivaldybe dėl šios teritorijos vystymo, turėjo žinoti apie joje nustatytus apribojimus.

7Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė palaikė skundo reikalavimą.

8Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos bei trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atstovai prašė UAB “Ūkio banko investicinė grupė” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą patenkinti.

10Skundas netenkintinas.

11Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006 m. liepos 4 d. posėdyje priimtas sprendimas, kuriuo nutarta Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, esančius Rinktinės g. 1, Vilniuje, įrašyti į Kultūros vertybių registrą bei apibrėžti šio pastato teritorijos ribas, o pastato reikšmingumo lygmuo – regioninis (I t., b. l. 19). Apie tai pareiškėjos atstovai buvo informuoti Kultūros paveldo departamento 2006-07-17 raštu Nr.(7.12)-1274 „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrašymo į Kultūros vertybių registrą (I t., b. l. 18).

12Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.IX-2452 redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį, t. y. skiriami du nekilnojamojo kultūros paveldo klasifikavimo kriterijai. Pagal pirmąjį (sandarą) kriterijų nekilnojamasis kultūros paveldas yra: 1) pavienis objektas - vieta, statinys ar kitas nekilnojamasis daiktas, turintis vertingųjų savybių; 2) kompleksinis objektas - kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma; 3) vietovė. Pagal reikšmingumą lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį nekilnojamasis kultūros paveldas gali būti: 1) archeologinis - praeities ūkinės ar gynybinės veiklos, gyvenamosios, laidojimo ar kulto vietos, jų kompleksai arba vietovės, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra archeologiniai tyrimai ir radiniai; 2) povandeninis - po vandeniu ar iš dalies po vandeniu esantys archeologiniai objektai, vietovės ir reikšmingais pripažinti nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai, kurių vienintelis arba vienas iš pagrindinių mokslinių duomenų šaltinių yra povandeniniai tyrimai ir radiniai; 3) mitologinis - reikšmingais pripažinti tautosakoje minimi senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektai; 4) etnokultūrinis - reikšmingais pripažinti statiniai, jų kompleksai, vietos ar vietovės, atskleidžiančios etninės kultūros savitumą; 5) architektūrinis - reikšmingais pripažinti architektūrinės kūrybos statiniai, jų dalys, priklausiniai ir tokių statinių vientisos architektūrinės kompozicijos ir (ar) vietų kompleksai, ansambliai, vietos bei vietovės; 6) urbanistinis - reikšmingomis pripažintos istorinės miestų dalys, miesteliai ir panašios vietos bei vietovės; 7) želdynai - reikšmingais pripažinti istoriniai parkai, sodai ir panašūs objektai ar vietovės, kuriems būdinga žmogaus veiklos, gamtinės ir istorinės aplinkos dermė; 8) inžinerinis - reikšmingais pripažinti inžineriniai techniniai statiniai ir jų kompleksai, taip pat gamybinė ar technologinė įranga; 9) istorinis - reikšmingais pripažinti objektai ar vietovės, susiję su svarbiais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais ar asmenybėmis arba išgarsinti literatūros ar kitų meno kūrinių; 10) memorialinis - objektai, skirti reikšmingiems kultūros ir valstybės istorijos įvykiams ar asmenybėms atminti; 11) dailės - reikšmingais pripažinti monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai, monumentalieji kryžiai, memorialiniai statiniai ir kiti dailės kūriniai, tiesiogiai susiję su jų užimama ir naudoti reikalinga teritorija; 12) sakralinis - objektai, vietos, jų kompleksai ir vietovės, reikšmingos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams; 13) kultūrinės raiškos - reikšmingais pripažinti individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų padariniai.

13Iš Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006-07-04 akto Nr.45 matyti, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus koncertų ir sporto rūmai Kultūros vertybių registre registruojami kaip pavienis kultūros objektas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), turintis architektūrinių ir istorinių vertingųjų savybių (I t., b. l. 20-24).

14Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, jų kriterijus bei šių kriterijų taikymą nustatant kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir jų reikšmingumą, atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga teisinė apsauga, apibrėžiant kultūros paveldo objektų ar vietovių teritorijų ribas ir teikiant juos įrašyti į Kultūros vertybių registrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr.ĮV-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašas (toliau-Aprašas). Pagal šio įsakymo 6 punktą, vertinimo procesas susideda iš amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros, reikšmingumo nustatymo, teritorijos apibrėžimo ir reikšmingumo lygmens nustatymo. Aprašo 7.3 punkte įtvirtinta, jog amžiaus cenzas vertintiniems etnokultūrinio, istorinio ir sakralinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms yra daugiau nei 25 metai. Bylos medžiaga rodo, jog Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo pastatyti 1971 m., t. y. prieš 35 metus. Be to, pagal to paties Aprašo 8.1 punktą, objektai ir vietovės, kurie neatitinka Aprašo 7 punkte nustatyto amžiaus cenzo, vertinami, jeigu jie susiję su akivaizdžiais išsivadavimo iš okupacinio rėžimo ir Lietuvos valstybingumui ypač svarbiais įvykiais. Šiuose rūmuose 1998 m. spalio 22-23 dienomis vyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 m. sausio 14-16 dienomis Lietuvos visuomenė atsisveikino Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie televizijos bokšto per 1991 m. sausio 13-osios įvykius, kurie buvo šiame pastate pašarvoti. Taigi, darytina vienareikšmiška išvada, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai atitinka amžiaus cenzo reikalavimus, keliamus architektūrinio vertingųjų savybių pobūdžio objektams.

15Aprašo 10 punkte nustatyta, jog autentiškumo (autentiškumas – kultūros paveldo objekto ar vietovės išlikusios savybės, apimančios pirminę ar istoriškai susiklosčiusią objekto paskirtį, išraišką ir savitą fizinį pavidalą-formą, panaudotas medžiagas, konstrukcijas, suplanavimą, atlikimo technologiją, aplinką (Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis)) požymių patikra atliekama remiantis istoriniais ir fiziniais tyrimais. Autentiškumo požymių patikra reikalinga nustatyti objekto ar vietovės amžių, kai jis nėra aiškus, kai kyla abejonių dėl objekto ar vietovės dalių ir elementų atitikimo amžiaus cenzui. Analizuojamu atveju objekto pastatymo data yra aiški bei žinomi kiti autentiškumą charakterizuojantys požymiai (1971 m.), todėl jo papildomą tyrimą šiuo aspektu atlikti nėra reikalinga.

16Pagal Aprašo 18 punktą, objekto teritorijos ribos, atsižvelgiant į nustatytas jos ir objekto vertingąsias savybes, apibrėžiamos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai ribomis. Tais atvejais, kai objekto teritorijos ribos apibrėžiamos ne sklypų ar jų dalių ribomis, objekto teritorijos ribos turi būti pagrįstos tyrimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kaip kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nesutampa su jo kaip daiktinės teisės objekto ribomis (I t., b. l. 32-33). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, kultūros paveldo objekto teritorija – kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. Tai reiškia, kad ne visada kultūros paveldo objekto teritorijos ribos turi sutapti su sklypo, kuris yra daiktinės teisės objektu, ribomis, tačiau tokiu atveju kultūros paveldo objekto teritorijos ribos turi būti pagrįstos tyrimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus ir sporto rūmų teritoriją 1995 m. tyrė archeologai V. Urbanavičius ir I. Vaškevičiūtė, o 1996 ir 1998 metais – R. Žukovskis. Archeologiniai tyrinėjimai taip pat buvo atlikti ir 2002 m., t. y. statant Karaliaus Mindaugo tiltą. Rekonstruojant Rinktinės ir Olimpiečių gatves bei jose esančius inžinerinius tinklus archeologinius tyrimus atliko archeologai G. Gendrėnas ir E. Ožalas, o vėliausiai tokio pobūdžio tyrimus 2004-2005 metais atliko archeologas K. Katalynas. Ši teritorija taip pat yra Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vieta, kurioje XV amžiuje buvo žydų kapinės (http://www.lietuvospilys.lt/data/zydai.htm). Tai patvirtina ginčo teritorijoje pastatytas paminklas senosioms Šnipiškių žydų kapinėms (1487-1950) atminti (I t., b. l. 103-104). Be to, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija patenka į Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną, pažymėtą indeksu 3A, patvirtintą Kultūros vertybių apsaugos departamento 2005-04-19 įsakymu Nr.Į-167 „Dėl Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinojo apsaugos reglamento patvirtinimo“.

17Aprašo 11 punkte reglamentuota, jog reikšmingumas, atsižvelgiant į vertingųjų savybių visumą, objektui ar vietovei nustatomas pagal šiuos kriterijus: 1) tipiškumo – charakteringumo kriterijus, geriausiai iliustruojantis vystymosi etapus ar atskirą konkretų objekto ar vietovės tipą; 2) svarbumo – įtakos kriterijus, rodantis svarbą visuomenės ir valstybės vystymosi, kultūros sklaidos procesams; 3) retumo – kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamas negausiai išlikęs ar nedažnai pasitaikantis objektas ar vietovė; 4) unikalumo – kokybinis ir kiekybinis kriterijus, kuriuo apibūdinamos nepasikartojančios, išskirtinės objekto ar vietovės savybės. Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos akto 5 punkte iš anksčiau paminėtų reikšmingumo kriterijų nurodytas svarbumo. Remiantis pateiktu šio kriterijaus apibūdinimu, pripažintina, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai jį atitinka, t. y. jo svarbumą pagrindžia Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos akto 13 punkte išdėstytos šio kultūros paveldo objekto vertingosios savybės.

18Pagal Aprašo 20 punktą, tipiškumo, svarbumo, retumo kriterijus atitinkantiems objektams yra nustatomas vienas iš šių reikšmingumo lygmenų: nacionalinis lygmuo - objektai pripažįstami reikšmingais Lietuvos visuomenei (visos valstybės teritorija). Šiuo atveju siūloma objektą skelbti kultūros paminklu (1); regioninis lygmuo - objektai pripažįstami reikšmingais įvairioms bendruomenėms (apskrities ar kelių gretimų apskričių administruojama teritorija). Šiuo atveju sprendimą inicijuoti objekto skelbimą saugomu siūloma priimti Departamentui (2); vietinis lygmuo - objektai pripažįstami reikšmingais vietos bendruomenei (savivaldybės ar gretimos savivaldybės administruojama teritorija). Sprendimą inicijuoti objekto skelbimą saugomu ir skelbti saugomu siūloma priimti savivaldybei (3). Nagrinėjamu atveju kultūros paveldo objektui nustatytas regioninis lygmuo.

19Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-15 įsakymo Nr.ĮV-150 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo patvirtinimo“ priede pateiktas vertingų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašas. Vadovaudamasi šiuo sąrašu, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba savo Akto 13 punkte nurodė konkrečias Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vertingąsias savybes, būtent: a) tūrinė erdvinė kompozicija - tūris - stačiakampio plano (73,55 x 67,70 m) kompaktiško tūrio (aukštis nuo 18 iki 31 m); b) aukštų išplanavimas - gelžbetoninės sienos, vestibiulio ir II aukšto fojė planas; c) fasadų architektūrinis sprendimas - brutalizmo stiliaus - fasadų kompozicija - pietinio fasado kompozicija su stiklinėmis sienomis, pietinio fasado architektūros tūrinės detalės -terasinis balkonas su laiptais ir pandusu, vakarinio fasado kompozicija, fasadų apdaila ir puošyba -netinkuoto betono medžiagos tipas, dirbtinio marmuro plokščių tipas, dolomito medžiagos tipas; d) konstrukcijos - vantinės stogo konstrukcijos tipas, funkcinė įranga - vidaus laiptai su metaliniais turėklais; e) patalpų architektūrinės detalės - vidaus dekoras - įmontuotas medinis skulptūrinis plano (dailininkas R. Kavaliauskas) II aukšto fojė, lubų, sienų, kolonų apdaila - vestibiulio, centrinės laiptinės ir II a. fojė gelsvo dolomito ir dirbtinio marmuro sienų ir kolonų apdailos medžiagos ir jos tipas, vestibiulio pilko teraco su granito gabalėliais grindų dangos tipas; f) interjeras - svarbių asmenų ložės baro ir poilsio kambario interjeras (aut. -architektas Tadas Baginskas) - poilsio kambario originali vitražinė kompozicija, tamsaus medžio panelių sienų apdaila, kavinės - baro interjeras vestibiulio kairiajame sparne - tamsaus medžio apdailos medžiagos tipas, barjerai ir jų apdailos tipas. Pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių tyrimų jis reikalauja šioms atskleistoms, natūroje išlikusioms vertingosioms savybės; g) planavimo sprendiniai - plano struktūra, siluetas, panoramos; h) įvairios išraiškos formos - tvorelės, atraminės sienelės; i) žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas, terasos, aikštelės, baseinėlis V pusėje; j) pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis – visuomeninė; k) artimiausios supančios aplinkos kultūrinio kraštovaizdžio autentiškumas - pastatas patenka į archeologijos kultūros vertybės Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais (kodas A1610) teritoriją; l) 1998 m. spalio 22-23 dienomis įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas; 1991 m. sausio 14-16 dienomis visuomenė atsisveikino su pastate pašarvotais Lietuvos laisvės kovotojais, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto; m) pastatas pastatytas 1971 m., autoriai – architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, Zigmantas Liandzbergis, inžinieriai Henrikas Karvelis, Algimantas Katilius, Aleksejus Kamarauskas, Sofija Kovarskaja (rūmų kūrėjams 1973 m. paskirta LTSR valstybinė premija). Taigi konstatuotina, kad Akte Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vertingosios savybės aprašytos pakankamai išsamiai ir detaliai, jos yra pilnai atskleistos, nes yra išlikusios tiek natūroje nuo pat pastato pastatymo, tiek pastato techniniame projekte. Kita vertus, dauguma Akto 13 punkte nurodytų kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių yra visiems žinomos aplinkybės, kurios yra užfiksuotos spaudoje, kino juostose, televizijoje. Atlikdama vertinimą Nekilnojamojo kultūros paveldo taryba taip pat rėmėsi tam tikra literatūra ir šaltiniais, kurių sąrašas yra pateiktas Akto 15 punkte bei bylos medžiagoje (I t., b. l. 105-115). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl tyrimų nepakankamumo.

20Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-06-22 įsakymo Nr.ĮV-259 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo patvirtinimo“ 10 punkte nustatyta, kad konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys. Išanalizavus Akto turinį ir bylos medžiagą, konkrečiai 13 punktą, teigtina, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vertingųjų savybių duomenų atskleidimui atlikti panaudoti fiksavimo (I t., b. l. 82-103), inžineriniai-techniniai ir neardomieji tyrimai. Pasirinktos tyrimo rūšys pripažintinos pakankamomis, nes sudarė galimybes atsakyti į esminį klausimą, t. y. ar kultūros paveldo objektas įrašytinas į Kultūros vertybių registrą, kokios yra jo vertingosios savybės, koks yra objekto reikšmingumas.

21Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006-07-04 posėdžio protokole Nr.14 nurodyta, kad posėdyje dalyvavo posėdžio pirmininkas E. Ivaškevičius ir nariai – M. Drėmaitė, I. Kačinskaitė, A. Gučas, E. Riaubienė, V. Žulkus bei V. Vaitkevičius. Už Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrašymą į Kultūros registrą balsavo visi, išskyrus M. Drėmaitę, kuri susilaikė dėl etinių sumetimų, t. y. 6 iš 7 narių. Pagal Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2005-06-09 įsakymo Nr.Į-259 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ 15 punktą, tarybos sprendimai priimami paprasta Tarybos narių balsų dauguma, už sprendimą balsuojant bent vienam svarstomo klausimo atitinkamos srities Tarybos nariui. Jei tokių narių Taryboje nėra, sprendimai gali būti priimami turint ne mažiau kaip dviejų atitinkamos srities specialistų, turinčių ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją (ne Tarybos nario), raštiškas sprendimams pritariančias išvadas. Todėl šiuo atveju nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad posėdyje nebalsavo nekilnojamojo kultūros paveldo istorinės srities specialistas, nes E. Ivaškevičius kaip ir S. Gasperavičienė bei M. Drėmaitė yra tos pačios srities – istorinės meninės raidos – ekspertas. Taigi už sprendimą balsavo 6 iš 11 narių, t. y. daugiau kaip pusė, todėl sprendimas laikytinas teisėtu. Taip pat nepagrįsti UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ teiginiai, kad Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2005-10-24 įsakymas Nr.Į-456 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2005-06-09 įsakymo Nr.Į-259 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo „Valstybės žiniose“, t. y. 2006-08-27, o negaliojo ginčijamo sprendimo priėmimo dieną. Kadangi minėtas teisės aktas yra individualus administracinis aktas, priimtas konkretaus asmens – A. Gučo – atžvilgiu, todėl jam nėra taikoma norminiams administraciniams aktams nustatyta paskelbimo ir įsigaliojimo tvarka.

22Vilniaus koncertų ir sporto rūmų reikšmingumą istoriniu bei architektūriniu aspektais patvirtina ir specialistų Antano Tylos, Rasos Čepaitienės, Jono Minkevičiaus, Kęstučio Pempės, Virgilijaus Kačinsko, Mariaus Prano Šaliamoro rašytiniai ir teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai. Istorinės srities specialistu kviestas prof. habil. dr. Antanas Tyla paaiškino, jog atkuriant Lietuvos valstybę Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vyko svarbūs Lietuvos nepriklausomybei įvykiai: 1988 m. spalio 22 ir 23 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimo delegatai priėmė Sąjūdžio programą, įstatus, išrinko dalį Seimo narių ir patvirtino Tarybą; 1991 m. sausio 14-16 d. čia buvo pašarvotos sausio 13 d. aukos ir 1991 m. liepos 31 d. žuvusieji Medininkuose; vėliau Vilniaus koncertų ir sporto rūmų komplekse buvo organizuojama daug kitų valstybinių, sporto ir kultūros renginių. Šie pilietinės raiškos įvykiai suteikia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų aurai istorinės atminties nepakartojamo ženklo vertę ir prasmę, todėl atsakovo sprendimas juos išaugoti ateities kartoms yra teisingas.

23Istorinės srities specialiste kviesta dr. Rasa Čepaitienė paaiškino, kad 1971 m. pastatyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai iki pat Siemens arenos atidarymo (2004 m.) buvo didžiausia ir moderniausia universali pramoginių renginių ir sporto halė Lietuvoje. Juose veikė ir pirmoji Lietuvos Respublikoje ledo arena. Per Vilniaus koncertų ir sporto rūmų funkcionavimo laikotarpį čia įvyko daug Lietuvos kultūrai, sportui ir visuomenei reikšmingų įvykių. Bene svarbiausiais iš jų reikėtų laikyti 1988 m. spalio 22-23 d. įvykusį Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, nuo kurio prasidėjo tautinio atgimimo judėjimas, pasibaigęs nepriklausomybės atgavimu, ir 1991 m. sausio 14-16 d., kuomet pastate buvo pašarvotos sausio 13 d. aukos. Be to, kaip sovietinės architektūros reliktas, Vilniaus koncertų ir sporto rūmai susilaukia didelio užsienio turistų dėmesio. Todėl Tarybos sprendimas šį objektą įtraukti į Kultūros vertybių registrą yra savalaikis ir pagrįstas. Be valstybės apsaugos jiems gresia fizinis sunaikinimas.

24Architektūrinės srities specialistas doc. Marius Pranas Šaliamoras nurodė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai patenka į Vilniaus miesto identitetą išreiškiančių objektų grupę. Šio statinio atvaizdas naudojamas kaip logotipas bukletuose, ženkliukuose, turistiniuose leidiniuose. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų išskirtinumą sudaro vantinė stogo konstrukcija, kurios pavyzdžių pasaulyje yra labai nedaug. Be to, rūmai pasižymi aukštos meninės vertės brutalistinės stilistikos betonine architektūra. Specialisto nuomone, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų architektūra, siluetas ir pagrindinės konstrukcijos yra neabejotina vertybė, atspindinti XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių architektūrinės ir konstruktyvinės minties raidą.

25Architektūrinės srities specialistas prof. habil. dr. Jonas Minkevičius paaiškino, jog Vilniaus koncertų ir sporto rūmai ilgą laiką buvo pirmasis ir vienintelis tokios apimties ir pobūdžio statinys Lietuvoje. Jie pasižymi savita ir originalia perdengimo vantinių konstrukcijų sistema, kuri buvo sukurta Lietuvos konstruktorių ir pripažinta išradimu. Statinio architektūrinė ir konstrukcinė pusė sudaro darnią visumą. Šis objektas atstovauja XX a. vidurio modernistinę kryptį su atskirais kitų funkcionalizmo, brutalizmo šalių elementais bei pasižymi savita architektūrine kompozicine struktūra, išreiškiančia veržlumo, polėkio, dinamikos, ekspresijos idėją. Pastato proporcijos ir mastelis išlaiko pagrindinius suderinamumo su aplinka reikalavimus. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų architektūrą reikia vertinti kaip integralią funkcinių, konstrukcinių ir estetinių savybių visumą, kuri yra vienas didžiausių sovietmečio architektūros laimėjimų. Jei rūmai būtų sunaikinti, atsirastų didelė spraga architektūros istorijoje. Šis pastatas sukurtas okupacijos sąlygomis, jame slypi patriotinės aspiracijos, tautos atsparumo ir kultūrinės rezistencijos apraiškos, todėl jį būtina išsaugoti.

26Architektūrinės srities specialistas Virgilijus Kačinskas paaiškino, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vantinės stogo konstrukcijos tipas yra ypač novatoriškas inžinerinis – konstrukcinis sprendimas, nulėmęs ne tik pastato tūrį bei kitus architektūrinius sprendimus, bet ir rodantis Lietuvos inžinierių gebėjimus. Be to, Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vykę įvykiai turėjo lemiamos reikšmės atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

27Architektūrinės srities specialistas doc. Kęstutis Pempė paaiškino, jog Vilniaus koncertų ir sporto rūmus kūrė žymūs architektai Eduardas Chlomauskas ir Zigmantas Liandzbergis. Konstruktorių panaudota unikali dengimo konstrukcija 1967 m. balandžio 29 d. patentuota Autorinių teisių komitete ir yra vienas iš nedaugelio Lietuvos statybinės inžinerijos paminklų, registruotų kaip išradimas. Šio objekto reikšmė Lietuvos visuomenei ir valstybei, specialisto nuomone, yra neabejotina.

28Architektūrinės srities specialistas prof. habil. dr. Jurgis Bučas paaiškino, jog kultūros vertybių apsauga turėtų būti grindžiama objekto kultūrine verte, o ne tam tikru poreikiu. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vertinimo akte vertingosiomis savybėmis įvardinta visa tai, kas sudaro statinio ir jo teritorijos medžiaginį turtą. Nenustačius statinio dėmenų ir jo elementų kultūrinės vertės požymių, tuo pačiu nenustatyta ir realioji statinio, kaip visumos, kultūrinė vertė. Taip pat neatlikti vizualiniai kraštovaizdiniai ir urbanistiniai tyrimai, nėra statinio sudedamųjų dalių autentiškumo studijos, ignoruotas visuomenės dalyvavimas vertinimo procese. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tai - sovietmečio direktyvinės politikos veiklos objektas. Vienintelė išskirtinė šio statinio savastis yra vantinė stogo konstrukcija, kuri nėra matoma ir atstovauja ne architektūros, o inžinerijos paveldą. Skundžiamo Sprendimo priėmimą paskatino naujų statybų baimė Senamiesčio apsaugos zonoje. Teismas šio specialisto paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jie atlikti pareiškėjo užsakymu.

29Teismas, įvertinęs rašytinių įrodymų visumą, specialistų paaiškinimus, bylos šalių argumentų pagrįstumą ir ginčo santykių teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006-07-14 sprendimas, kuriuo nutarta Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, esančius Rinktinės g. 1, Vilniuje, įrašyti į Kultūros vertybių registrą, priimtas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

30Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais , 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31pareiškėjos UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. pareiškėja UAB “Ūkio banko investicinė grupė” padavė skundą ir... 5. Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 6. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu... 7. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė palaikė skundo... 8. Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos... 9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą... 10. Skundas netenkintinas.... 11. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006 m.... 12. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2004... 13. Iš Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006-07-04 akto Nr.45... 14. Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimą, atranką, jų kriterijus bei... 15. Aprašo 10 punkte nustatyta, jog autentiškumo (autentiškumas – kultūros... 16. Pagal Aprašo 18 punktą, objekto teritorijos ribos, atsižvelgiant į... 17. Aprašo 11 punkte reglamentuota, jog reikšmingumas, atsižvelgiant į... 18. Pagal Aprašo 20 punktą, tipiškumo, svarbumo, retumo kriterijus... 19. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-15 įsakymo Nr.ĮV-150 „Dėl... 20. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-06-22 įsakymo Nr.ĮV-259 „Dėl... 21. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2006-07-04 posėdžio... 22. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų reikšmingumą istoriniu bei... 23. Istorinės srities specialiste kviesta dr. Rasa Čepaitienė paaiškino, kad... 24. Architektūrinės srities specialistas doc. Marius Pranas Šaliamoras nurodė,... 25. Architektūrinės srities specialistas prof. habil. dr. Jonas Minkevičius... 26. Architektūrinės srities specialistas Virgilijus Kačinskas paaiškino, kad... 27. Architektūrinės srities specialistas doc. Kęstutis Pempė paaiškino, jog... 28. Architektūrinės srities specialistas prof. habil. dr. Jurgis Bučas... 29. Teismas, įvertinęs rašytinių įrodymų visumą, specialistų paaiškinimus,... 30. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 31. pareiškėjos UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ skundą atmesti kaip... 32. Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...