Byla eI-4070-815/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos D. B. atstovams J. B. ir advokatui Artūrui Gutauskui, atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Olgai Pacevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Artūro Gutausko (2015 m. rugpjūčio 17 d. išrašas iš 2015 m. rugpjūčio 18 d. atstovavimo sutarties), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

51.1. panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Ministerija) 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. SR-3646 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. SR-3646);

61.2. įpareigoti Ministeriją atkurti pareiškėjai D. B. nuosavybės teises į jos tėvui M. D. iki ( - ) priklausiusį nekilnojamąjį turtą – visą namą, kurio adresas iki nacionalizacijos buvo ( - ), atkuriant pareiškėjos nuosavybės teises į likusią ir iki šiol negrąžintą 1/2 šio namo dalį;

71.3. priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

82. Pareiškėja skunde nurodo, kad sprendimas Nr. SR-3646 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o Ministerija yra įpareigotina atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į likusią negrąžintą 1/2 dalį namo, kurio adresas iki ( - ) nacionalizacijos buvo ( - ) (toliau – ir Namas). Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

92.1. Dėl faktinių aplinkybių

102.1.1. Ministerija 2010 m. balandžio 9 d. sprendime Nr. SR-78-08-51 (toliau – ir sprendimas Nr. SR-78-08-51) pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į 1/2 pareiškėjos tėvui M. D. iki ( - ) priklausiusio nekilnojamojo turto, t. y. Namo dalį. Likusi 1/2 Namo dalis, nepaisant didžiulių ir intensyvių pareiškėjos pastangų, jai negrąžinta. Pareiškėja, atstovaujama advokato A. Gutausko, su 2015 m. birželio 26 d. prašymu kreipėsi į ( - ) savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktorių ir Ministeriją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusią negrąžintą Namo dalį, tačiau Savivaldybės administracija 2015 m. liepos 17 d. rašte Nr. 53-2-1371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą ( - )“ informavo pareiškėją, kad Savivaldybės administracija neįgaliota priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ( - ). Ministerija sprendime Nr. SR-3646 nurodė pareiškėjai, kad jai sprendime Nr. SR-78-08-51 atkurtos nuosavybės teisės 1/2 Namo dalį, grąžinant natūra, ir kad Ministerija neturi jokių naujų dokumentų, dėl kurių turėtų pagrindo priimti kitokį sprendimą, t. y. atkurti nuosavybės teises į likusią negrąžintą 1/2 Namo dalį, taigi, atsisakė grąžinti 1/2 Namo.

112.1.2. M. D. (gimė ( - ), mirė ( - ) ( - )) priklausęs Namas ( - ) buvo nacionalizuotas. Pareiškėjos motina ir M. D. sutuoktinė A. D.-G. 1991 m. gruodžio 31 d. (mirusi ( - )) pateikė prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į Namą su žemės sklypu, analogišką prašymą Savivaldybės administracijai pateikė ir pareiškėja 1993 m. liepos 29 d., prašydama grąžinti Namą ir kitą turtą – sklypą su namu, adresu: ( - ) (iki nacionalizacijos, vėliau adresas pakeistas į ( - )). 1993 m. rugsėjo 2 d. buvo sudarytas notaro patvirtintas A. D.-G. įgaliojimas ir nekilnojamojo turto perdavimo pareiškimas, kuriame ji visą vyro M. D. ir savo Lietuvoje turėtą nekilnojamąjį turtą perleido pareiškėjai (t. y. savo dukrai). Kartu A. D.-G. įgaliojo pareiškėją prireikus daryti pareiškimus ir atlikti juridinius veiksmus jos vardu. Šis įgaliojimas-pareiškimas buvo pateiktas Savivaldybės administracijai.

122.1.3. Pareiškėja, nesulaukdama Namo grąžinimo, 1997 m. rugsėjo 23 d. Savivaldybės administracijai pateikė laisvos formos prašymą dėl Namo grąžinimo (Aavivaldybės administracija jį gavo 1997 m. spalio 30 d., registracijos Nr. 44-1518). Pareiškėja 1997 m. rugsėjo 23 d. užpildė ir Savivaldybės administracijos standartinės formos prašymą, kuriame prašė atkurti nuosavybės teisę į Namą bei minėtą namą su sklypu ( - ) (Savivaldybės administracija jį gavo 1997 m. spalio 30 d., registracijos Nr. 44-1517). Nuosavybės teisės į visą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), pareiškėjai atkurtos (kaip, beje, ir į kitą Lietuvos Respublikoje esantį ir iš jos tėvo nacionalizuotą turtą), išskyrus likusią negrąžintą 1/2 Namo dalį.

132.1.4. Ministerijai sprendime Nr. SR-78-08-51 atkūrus pareiškėjai nuosavybės teises į 1/2 Namo, pareiškėja priimti atkurtų nuosavybės teisių į 1/2 Namo neskubėjo, nes manė, kad jas priėmusi neteks galimybės reikalauti atkurti teises ir į likusią 1/2 Namo dalį. Pareiškėja nuolatos Ministerijai kėlė klausimą dėl geranoriško nuosavybės teisių atkūrimo likusią 1/2/ Namo dalį, bendravo su ministrais, su atsakingais Ministerijos tarnautojais, tačiau tuomet, kai jau atrodė, kad buvo pasiektas susitarimas, pasikeisdavo ministrai ir visas procesas prasidėdavo iš pradžių (nuo 2010 m. balandžio 9 d. Ministerijai vadovauja trečias ministras).

142.1.5. Susidariusi situacija pareiškėjai kelia ypatingai didelius išgyvenimus dar ir dėl to, kad su šiuo tik pusiau grąžintu Namu susijusi skaudi pareiškėjos šeimos istorija – Name gyveno pareiškėjos senelis J. V., jo garbei atminti ant Namo ( - ) m. ( - ) savivaldybė iškabino memorialinę lentą. Namo savininkas pareiškėjos tėvas ir Name gyvenęs pareiškėjos senelis buvo ( - ) ir ( - ) kankiniai. Pareiškėjos įsitikinimu, toks nepagrįstai ilgas ir biurokratinėse tvarkose užstrigęs Namo grąžinimo procesas niekaip nedera su minėtų prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo svariai prisidėjusių asmenų puoselėtais idealais.

152.2. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodo, kad atidžiau išanalizavus faktinių aplinkybių chronologiją tampa akivaizdu, jog pareiškėjai turi būti atkurtos nuosavybės teisės į visą Namą, nes:

16– nuosavybės teisių atkūrimo metu pareiškėja buvo vienintelė tėvo turto paveldėtoja: į Namo grąžinimą galėjusi pretenduoti pareiškėjos motina mirė ( - ), dar nesuėjus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) nustatytam terminui (iki 2001 m. gruodžio 31 d.);

17– pareiškėja prašymus dėl viso Namo grąžinimo natūra Savivaldybės administracijai pateikė nepažeisdama nustatyto termino: pirmą kartą dėl to kreipėsi 1993 m. liepos 29 d., pakartotinai – 1997 m. spalio 30 d.;

18– be to, dar 1993 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjos motina vienašaliame sandoryje išreiškė savo valią: buvo sudarytas notaro patvirtintas įgaliojimas ir nekilnojamojo turto perdavimo pareiškimas, kuriame ji visą vyro M. D. ir savo Lietuvoje turėtą nekilnojamąjį turtą perleido pareiškėjai (savo dukrai), kartu įgaliodama pareiškėją prireikus daryti pareiškimus ir atlikti juridinius veiksmus jos vardu; šis įgaliojimas-pareiškimas buvo pateiktas Savivaldybės administracijai.

192.3. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjai, kaip vienintelei laiku padavusiai prašymą turto paveldėtojai, turi būti atkurtos nuosavybės teisės ir į likusią 1/2 Namo dalį.

20Net laikant, kad į likusią negrąžintą 1/2 Namo dalį būtų galėjusi pretenduoti tik pareiškėjos motina, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad visos teisės į pareiškėjos tėvo ir pačios pareiškėjos motinos Lietuvoje turėtą nekilnojamąjį turtą buvo notaro patvirtintame sandoryje perleistos pareiškėjai, todėl būtent pareiškėjai turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į likusią negrąžintą 1/2 Namo dalį. Būtent to paties dokumento (1993 m. rugsėjo 2 d. notaro patvirtinto įgaliojimo ir nekilnojamojo turto perdavimo pareiškimo) pagrindu pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į kitą jos tėvui priklausiusį nekilnojamąjį turtą ( - ), bei kitur Lietuvoje.

21II

22Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad skundas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

231. Pareiškėja dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo M. D. turėtą pastatą ( - ), 1993 m. liepos 29 d. ir 1997 m. spalio 30 d. pateikė Savivaldybės administracijai, kurios Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius 2007 m. birželio 29 d. rašte Nr. 10-L-1576 „Dėl ( - )“, informavo pareiškėją, kad yra teisinis pagrindas atkurti nuosavybės teises į 1/2 ( - ) (( - )), esančio šio namo valdoje. Pareiškėjai paaiškinta, kad pagal archyvinius duomenis nekilnojamojo turto, buvusio adresu: ( - ) (dabar – ( - )), ( - ), savininkai yra M. ir E. D. M. D. mirė ( - ), A. D.-G. mirė ( - ). A. D.- G., kaip turto savininkė, per įstatyme nustatytą terminą turėjo galimybę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau prašymo nepateikė; pareiškėja prašymą dėl A. D.-G. turėto pastato, esančio ( - ), pateikė dar esant jai gyvai, ir tokio prašymo per įstatymo nustatytus terminus nepateikė po jos mirties; atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra teisinis pagrindas pareiškėjai atkurti pilietės D. B. nuosavybės teises į 1/2 ( - ) dalį (nekilnojamojo turto archyvinėje byloje Nr. ( - ) pastatas plane pažymėtas ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – ( - ) m2) ( - ).

242. Pareiškėjos skundas grindžiamas ir tuo, kad buvo sudarytas A. D.-G. įgaliojimas, kuriame pareiškėjai buvo perleistas visas A. D.-G. turimas turtas Lietuvoje, tačiau šiame įgaliojime pareiškėjai nesuteikti įgaliojimai atstovauti A. D.-G., atkuriant nuosavybės teises į jos turėtą nacionalizuotą turtą.

253. Ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko ( - ) pavedimą Nr. ( - ), išnagrinėjo Savivaldybės administracijos dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus, esančius ( - ), ir priėmė 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. SR-78-08-51, kuriame, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu ir apsvarsčiusi D. B. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus (gyvenamąjį namą, garažą ir ūkinį pastatą ( - ) (ankstesnis adresas – ( - ))), valstybei nuosavybės teise priklausančius ir šiuo metu ( - ) naudojamus, Ministerija nusprendė atkurti pareiškėjos nuosavybės teises į jos turėtą 1/2 ( - ) pastato ( - ) dalį (nekilnojamojo turto archyvinėje byloje Nr. ( - ) pastatas plane pažymėtas ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – ( - ) m2) ( - ). Šis sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai registruotu paštu 2010 m. balandžio 16 dieną.

26Ministerijos sprendimas Nr. SR-78-08-51 galėjo būti apskųstas teismui per Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytą terminą, tačiau sprendimas Nr. SR-78-08-51 nebuvo skųstas; pareiškėja skunde taip pat neprašo pripažinti sprendimo Nr. SR-78-08-51negaliojančiu.

274. Pareiškėjai atstovaujanti advokatų kontora 2015 m. birželio 26 d. prašyme kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių ir Ministeriją, prašydami nedelsiant atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į visą Namą, atkuriant pareiškėjos nuosavybės teises į likusią 1/2 Namo dalį. Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad advokatų kontora nepateikė jokių naujų dokumentų, įrodančių naujas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimui Nr. SR-78-08-51 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, informavo šią advokatų kontorą, kad neturi pagrindo keisti minėtą sprendimą.

285. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sprendimu Nr. SR-3646 nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės. Tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame pareiškėja informuojama apie tai, kad nepateikus jokių papildomų dokumentų nėra pagrindo keisti ir sprendimą Nr. SR-78-08-51. Nei sprendime Nr. SR-3646, nei sprendime Nr. SR-78-08-51 nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat nebuvo viršyta Ministerijos kompetencija.

29III

301. Teismo posėdyje pareiškėjos D. B. atstovai J. B. (2015 m. spalio 9 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. ( - )) ir advokatas Artūras Gutauskas rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

312. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Olga Pacevičienė rėmėsi atsakovės atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

331. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

341.1. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. R4-3611 „Apie E. ir M. D. nekilnojamąjį turtą“, D. E. ir M. nuosavybės teise valdė ( - ) m2 žemės sklypą ir ( - ) namą ( - ).

351.2. Pareiškėjos motina A. D. pateikė prašymą ( - ) valdybai atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą gyvenamą namą su žemės sklypu ( - ) (dabar – ( - )) (prašymas gautas 1991 m. gruodžio 31 d.).

361.3. Pareiškėja pateikė 1997 m. liepos 29 d. prašymą ( - ) valdybai atkurti nuosavybės teises į jos tėvo M. D. turėtą turtą, be kita ko, namą ( - ) (prašymas gautas 1993 m. liepos 29 d.).

371.4. ( - ) miesto valdyba ( - ) potvarkyje Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atstatymo į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ nusprendė neatkurti nuosavybės teisių A. D.-G. į išlikusį nekilnojamąjį turtą, be kita ko, į turtą ( - ).

381.5. Pareiškėja pateikė 1997 m. rugsėjo 23 d. prašymą ( - ) savivaldybės pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai (prašymas gautas 1997 m. spalio 30 d.) atkurti nuosavybės teises į tėvo M. D. turtą, be kita ko, namą ( - ) (( - ) m2).

391.6. Pareiškėja pateikė 1997 m. gruodžio 13 d. d. prašymą ( - ) savivaldybės pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai (prašymas gautas 1997 m. gruodžio 15 d.) atkurti nuosavybės teises į tėvo M. D. turtą, be kita ko, namą ( - ) (grąžinti natūra) su ten gyvenančiais nuomininkais, nurodė, kad su Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytomis teisėmis ir pareigomis sutinka.

401.7. Pareiškėjos atstovas advokatas K. Čilinskas pateikė ( - ) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento ( - ) žemėtvarkos skyriui ir Savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriui 2007 m. rugpjūčio 15 d. prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog pareiškėja teikė 1993 m. liepos 29 d. ir 1997 m. spalio 30 d. prašymus atkurti nuosavybės teises į visą namą bei žemės sklypą ( - ), kad pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėja yra tas asmuo, kuriam turi būti atkurtos nuosavybės teisės į visą turtą, t. y. pastatą ir žemės sklypą ( - ).

411.8. Ministerija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu ir apsvarsčiusi pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Namą, garažą ir ūkinį pastatą, 2010 m. balandžio 9 d. sprendime Nr. SR-78-08-51 pareiškėjai atkūrė nuosavybės teises į 1/2 gyvenamojo namo ( - ) dalį (unikalus Nr. ( - ), bendras plotas – ( - ) m2) ( - ) (grąžino natūra).

421.9. Ministerija, išnagrinėjusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. B. į nekilnojamąjį turtą ( - ), 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. SR-3646 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, be kita ko, nurodė, kad Ministerija, išnagrinėjusi Savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento su 2009 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 301-2-159 atsiųstą bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą ( - ), vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo nuostatomis, pagal Savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus pateiktus dokumentus priėmė 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1/2 dalį pastato natūra D. B., kad pareiškėja apie priimtą sprendimą buvo informuota registruotame laiške, taip pat nurodė, kad apgailestauja, bet neturi jokių naujų dokumentų, dėl kurių turėtų pagrindo priimti kitokį sprendimą.

432. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. skundą sprendžiama, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. SR-3646 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Šiame skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodyta, jog Ministerija, išnagrinėjusi Savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento su 2009 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 301-2-159 atsiųstą bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatą ( - ), vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo nuostatomis, pagal Savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus pateiktus dokumentus priėmė 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1/2 dalį pastato natūra D. B., kad pareiškėja apie priimtą sprendimą buvo informuota registruotame laiške, taip pat nurodė, kad apgailestauja, bet neturi jokių naujų dokumentų, dėl kurių turėtų pagrindo priimti kitokį sprendimą.

44Teismas vertina, kad skundžiamame sprendime atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjos D. B. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. B. į nekilnojamąjį turtą ( - ), todėl šis administracinis aktas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes ir yra bei gali būti skundo objektu administraciniame teisme. Be to, skundžiamas administracinis aktas yra visiškai nemotyvuotas, nes Ministerijos 2010 m. balandžio 9 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1/2 dalį pastato natūra D. B. neužkerta kelio pareiškėjai reikalauti atkurti nuosavybės teises į likusią ginčo pastato dalį: minėtame Ministerijos 2010 m. balandžio 9 d. sprendime, atkūrus nuosavybės teises į 1/2 namo dalį, nėra atsisakyta atkurti nuosavybės teises į likusią 1/2 namo dalį. Ministerija skundžiamame sprendime visiškai nevertino to, kad pareiškėjai Ministerijos 2010 m. balandžio 9 d. sprendime (jau po abiejų pareiškėjos tėvų mirties (dėl to ginčo nėra)) yra atkurtos nuosavybės teisės į 1/2 namo, kurio nuosavybės teisės, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo turinį, priklausė galimai pareiškėjos motinai, o galimai tėvui (be to, tai turėtų būti vertinama palankiai pareiškėjai, nes visus dokumentus ji teikė nepraleidusi įstatyme nustatytų terminų). Atsakovė itin formaliai įvertino pareiškėjos prašymą, o skundžiamą sprendimą, kuriame spręstas pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, grindė taip pat itin formaliai: tai ypač nedera su žmogaus teisių apsaugos ir gynimo efektyvumo principu, įtvirtintu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, taip pat nuosavybės teisių realaus, o ne formalaus, gynimo principu, nustatytu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I protokole. Be to, ginčo pastatą šiuo metu valdo patikėjimo teise ( - ) (Lietuvos Respublikos Seimo ( - ) nutarimo Nr. ( - )), kurio atsakovė net neinformavo apie pareiškėjos prašymą ir neįtraukė į administracinę procedūrą. Šios aplinkybės įrodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis.

45Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. SR-3646 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų bei ją aiškinančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl yra naikintinas, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo bei priimti motyvuotą teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

463. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepagrindžia. Teismas išaiškina pareiškėjai, kad ji per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos turi teisę pateikti teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas su jų pagrindimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

48Pareiškėjos D. B. skundą tenkinti iš dalies.

49Panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. SR-3646 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo bei priimti motyvuotą teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

50Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

51Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėja D. B. (toliau – ir pareiškėja),... 5. 1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau... 6. 1.2. įpareigoti Ministeriją atkurti pareiškėjai D. B.... 7. 1.3. priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.... 8. 2. Pareiškėja skunde nurodo, kad sprendimas Nr. SR-3646 yra nepagrįstas ir... 9. 2.1. Dėl faktinių aplinkybių... 10. 2.1.1. Ministerija 2010 m. balandžio 9 d. sprendime Nr. SR-78-08-51 (toliau... 11. 2.1.2. M. D. (gimė ( - ), mirė ( - ) ( - )) priklausęs... 12. 2.1.3. Pareiškėja, nesulaukdama Namo grąžinimo, 1997 m. rugsėjo 23 d.... 13. 2.1.4. Ministerijai sprendime Nr. SR-78-08-51 atkūrus pareiškėjai... 14. 2.1.5. Susidariusi situacija pareiškėjai kelia ypatingai didelius... 15. 2.2. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės... 16. – nuosavybės teisių atkūrimo metu pareiškėja buvo vienintelė tėvo... 17. – pareiškėja prašymus dėl viso Namo grąžinimo natūra Savivaldybės... 18. – be to, dar 1993 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjos motina vienašaliame... 19. 2.3. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas... 20. Net laikant, kad į likusią negrąžintą 1/2 Namo dalį būtų galėjusi... 21. II... 22. Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į... 23. 1. Pareiškėja dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo 24. 2. Pareiškėjos skundas grindžiamas ir tuo, kad buvo sudarytas 25. 3. Ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko ( - ) pavedimą Nr. ( - ),... 26. Ministerijos sprendimas Nr. SR-78-08-51 galėjo būti apskųstas teismui per... 27. 4. Pareiškėjai atstovaujanti advokatų kontora 2015 m. birželio 26 d.... 28. 5. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sprendimu Nr. SR-3646 nebuvo pažeistos... 29. III... 30. 1. Teismo posėdyje pareiškėjos D. B. atstovai 31. 2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo... 32. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 33. 1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 34. 1.1. Remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. rugpjūčio 31 d.... 35. 1.2. Pareiškėjos motina A. D. pateikė prašymą ( - )... 36. 1.3. Pareiškėja pateikė 1997 m. liepos 29 d. prašymą ( - ) valdybai... 37. 1.4. ( - ) miesto valdyba ( - ) potvarkyje Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės... 38. 1.5. Pareiškėja pateikė 1997 m. rugsėjo 23 d. prašymą ( - ) savivaldybės... 39. 1.6. Pareiškėja pateikė 1997 m. gruodžio 13 d. d. prašymą ( - )... 40. 1.7. Pareiškėjos atstovas advokatas K. Čilinskas pateikė ( - ) apskrities... 41. 1.8. Ministerija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu ir apsvarsčiusi... 42. 1.9. Ministerija, išnagrinėjusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo... 43. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos 44. Teismas vertina, kad skundžiamame sprendime atsakovė atsisakė tenkinti... 45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 46. 3. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 48. Pareiškėjos D. B. skundą tenkinti iš dalies.... 49. Panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m.... 50. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 51. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...