Byla e2A-111-464/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Maxima LT“, uždaroji akcinė bendrovė, ir „IF P&C Insurance AS“ filialas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2473-803/2016 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano turtas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Maxima LT“, uždaroji akcinė bendrovė, ir „IF P&C Insurance AS“ filialas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė ieškinį, prašydamas jam iš atsakovės UAB „Mano turtas“ priteisti 72 153,32 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Tvirtino, kad yra sumokėjęs draudimo išmoką (atlyginęs nuostolius) už savo draudėją „Maxima LT“, UAB pagal AB „Lietuvos draudimas“ subrogacinį reikalavimą ir turi regreso teisę į pastato savininkę, atsakovę UAB „Mano turtas“. Reikalavimą grindė įrodinėdamas žalos atsiradimą dėl pastato (statinio), priklausančio šiai atsakovei, trūkumų (CK 6.266 str.).
  3. Nurodė, kad trečiojo asmens „Maxima Lt“, UAB, nuomos sutarties pagrindu valdomose patalpose, esančiose Gedimino pr. 18, Vilniuje, 2012-09-16 kilo gaisras. Gaisras kilo dėl parduotuvės sandėliavimo patalpoje esančio šaldiklio elektros instaliacijos gedimo. Įvykio metu buvo apgadintas tame pačiame pastate parduotuvėje „Zara“ esantis UAB „Apranga Lt“ priklausantis turtas, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs 505 617,78 Lt draudimo išmoką, pareiškė pretenziją „Maxima Lt“, UAB. Pastarosios civilinės atsakomybės draudikas ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atlygino 144 306,64 Eur (498 261,99 Lt) nuostolius, priimdamas sprendimą draudimo išmoką išmokėti AB „Lietuvos draudimas“.
  4. Ieškovas, remdamasis UAB „Gaisriniai tyrimai“ eksperto K. L. ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, įrodinėjo, kad atsakovė turi prisiimti pusę kaltės dėl kilusios žalos. Požeminėje pastato dalyje kilęs gaisras buvo pakankamai nedidelis, tačiau pastato antžeminei daliai buvo padaryta žala dėl dūmų ir suodžių pasklidimo į ją. Atsakovė, kuri yra statytoja pagal 2000 m. techninį projektą, yra atsakinga dėl dūmų šalinimo sistemos neįrengimo, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų neapjungimo, automatinės gaisro gesinimo sistemos nesumontavimo, degimo produktų sklidimą ribojančių priemonių neįrengimo, komunikacijų nesandarumo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-01 sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 1 874,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Mano turtas“; priteisė iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 1 892,25 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui „If P&C Insurance AS“; priteisė iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 4,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų į valstybės biudžetą
  2. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei UAB „Mano turtas“ nekyla statinio valdytojo civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, nes žala atsirado dėl nuomininkės (nukentėjusio asmens) „Maxima Lt“, UAB, kaltės. Teismas pripažino, kad būtent nuomininkė privalėjo pasirūpinti sandariomis pastato perdangomis ir pertvaromis tarp rūsio ir pirmo aukšto angų, nes tokia nuomininkės pareiga kilo iš sutartinių santykių.
  3. Nurodė, kad priėmimo–perdavimo 2000-06-30 akte, kuriuo patalpos perduotos nuomininkei UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas (kurio pareigas vėliau perėmė „Maxima LT“, UAB), buvo numatyta, kad patalpoms reikalingas kapitalinis remontas, o nuomininkė įsipareigoja paruošti patalpas eksploatacijai bei jas suremontuoti savo jėgomis ir lėšomis. Nuomininkės iniciatyva buvo nuardyta didesnė dalis esamų pertvarų. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nors statytoja projekto rengimo ir projektavimo sąlygų sąvade ir statybos leidime buvo nurodyta atsakovė, būtent nuomininkė prisiėmė pareigą organizuoti statybos darbų vykdymą pagal teisės aktus. „Maxima Lt“, UAB, perėmė UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas turėtas užsakovo dėl rūsio patalpų perplanavimo pareigas. Už dūmų šalinimo sistemos suprojektavimą buvo atsakinga nuomininkė. Pagal UAB „Apranga LT“ ir atsakovės 2004-04-30 sudarytą nuomos sutartį, UAB „Apranga LT“ įgijo teisę vykdyti patalpų įrengimo darbus, būtent ji įsipareigojo paruošti nuomojamų patalpų rekonstrukcijos projektą. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos „Zara“ parduotuvės patalpoms ir atsakovės veikos.
  4. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimo teisę paneigia ir ieškovo su „Maxima Lt“, UAB, sudarytos draudimo sutarties sąlygos, pagal kurias tais atvejais, kai draudėjas pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų nuomos, panaudos ar kita sutartimi prisiėmė pagal teisės aktus pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų savininkui tenkančias pareigas (tačiau ne daugiau nei pareigą vykdyti pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų techninę priežiūrą, daryti einamąjį ir/ar kapitalinį remontą), draudikas subrogacijos pagrindu nereiškia regresinių reikalavimų pastato savininkui (-ams). Konstatavus „Maxima Lt“, UAB, veikos neteisėtumą, atsakovė turėtų regreso teisę tik į „Maxima Lt“, UAB, nes žalą padarė ji pati, kaip nuomininkė, tačiau jos civilinė atsakomybė yra apdrausta paties ieškovo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Ginčo pastate yra daug skirtingiems nuomininkams išnuomotų atsakovei priklausančių patalpų. Būtent pastato savininkė turi rūpintis privalomų viso pastato inžinerinių sistemų buvimu, jų integravimu ir tinkamu veikimu. „Maxima Lt“, UAB, nuomojamų patalpų rekonstrukcija buvo atlikta 2000 m., o daug didesnės apimties ir didesnėje pastato dalyje (antžeminėje dalyje) rekonstrukcija buvo atliekama 2004 m. Būtent šios rekonstrukcijos metu turėjo būti apjungtos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos parduotuvėje „Zara“ ir prekybos centre „Maxima“, patikrintas jų integruotas veikimas. Statinio savininkė turi ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir specialiuosiuose teisės aktuose nustatytas pareigas – rūpintis statinio priešgaisrine sauga ir kt.
    2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad žala atsirado dėl nuomininkės (nukentėjusio asmens) kaltės, nes nukentėjęs asmuo šiuo atveju yra UAB „Apranga Lt“ (parduotuvės „Zara“ valdytoja), o ne „Maxima Lt“, UAB, kurios patirtų nuostolių priteisti neprašoma.
    3. Teismas be pagrindo vadovavosi nuomos 2000-05-03 sutartimi, ji aptariamo įvykio metu jau nebegaliojo ir buvo pakeista 2009-01-30 sutarties redakcija. Pagal nuomos 2009-01-30 sutarties sąlygas nuomininkei „Maxima Lt“, UAB, nebuvo nustatyta pareiga tikrinti viso pastato inžinerines sistemas. Palyginimui atkreiptinas dėmesys, kad pagal atsakovės ir UAB „Apranga Lt“ sudarytos nuomos sutarties sąlygas užtikrinti statinio inžinerinių sistemų funkcionavimą įsipareigojo atsakovė.
    4. Ieškovo reikalavimo teisės draudimo sutarties sąlygos nepaneigia. Draudimo laikotarpis apėmė 2011-10-29–2012-10-29, o rekonstrukcija „Maxima Lt“, UAB, valdomose patalpose buvo atliekama 2000 m., todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad draudimo liudijimo 8.2 punkto sąlyga galėtų galioti prieš keliolika metų buvusiems teisiniams santykiams ar situacijoms.
  2. Trečiasis asmuo „IF P&C Insurance AS“ filialas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Žala kilo ne dėl atsakovės, o būtent dėl „Maxima Lt“, UAB, veiksmų, nes UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas ir vėliau „Maxima Lt“, UAB, kaip teisių perėmėja, netinkamai, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atliko ginčo patalpų kapitalinį remontą. Atsakovės neteisėti veiksmai (jeigu tokie ir būtų nustatyti) nėra žalos atsiradimo tiesioginė ar esminė netiesioginė priežastis.
    2. Žalos priežastis yra gaisras, o ne patalpų trūkumai, todėl ginčo atveju CK 6.266 straipsnis netaikytinas. Atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti ir kaltės egzistavimą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta. Be to, net ir vertinant, kad žala atsirado dėl pastato trūkumų, kvalifikuotina, kad ji kilo dėl trečiųjų asmenų, t. y. projektuotojų (kuriuos parinko nuomininkai) ir „Maxima, Lt“, UAB, veiksmų, kas pašalina atsakovės civilinę atsakomybę (CK 6.253 str.).
    3. Pareigą atlikti išsinuomotų patalpų kapitalinį remontą, apimantį ir dūmų šalinimo sistemos įrengimą, prisiėmė UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas, kurio pareigas vėliau perėmė „Maxima Lt“, UAB. Todėl neturi reikšmės nuomos sutarties išdėstymas nauja 2009-01-30 redakcija.
    4. Draudimo sutarties sąlygų 8.3 punkto taikymas yra susietas su draudžiamuoju įvykiu, o ne rekonstrukcijos momentu, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad draudimo sąlygos paneigia ieškovo reikalavimo teisę.
  3. Atsakovė UAB „Mano turtas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Ieškovas skundo argumentus grindžia pirmosios instancijos teismo jau išnagrinėtais (atmestais) argumentais. Nėra ginčo, kad būtent nuomininkė prisiėmė pareigą atlikti patalpų kapitalinį remontą, pasirengti patalpas naudojimui. Patalpų statytojo pareigas prisiėmė „Maxima Lt“, UAB, šalių susitarimu.
    2. UAB „Apranga Lt“ ir atsakovės sudaryta nuomos sutartis taip pat numatė patalpų rekonstrukcijos ir atitikimo techniniams reikalavimams pareigų perdavimą nuomininkei UAB „Apranga LT“.
    3. „Maxima LT“, UAB, pareiga užtikrinti patalpų atitikimą techniniams reikalavimams 2009 m. nuomos sutartimi (patalpų perdavimą ir toliau reguliuojant patalpų perdavimo 2000 m. aktui), nebuvo panaikinta.
    4. Skundo argumentai dėl draudimo liudijimo 8.2 punkto taikymo laiko aspektu yra nepagrįsti. Draudiko subrogacijos teisė siejama su draudėjo sutartiniais santykiais dėl pastatų, patalpų, statinių ar kitokių konstrukcijų ir prisiimtomis pareigomis, tačiau ne su draudimo laikotarpiu. Todėl apeliantas neturi teisės reikšti regresinių reikalavimų atsakovei.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje kilo ginčas dėl apelianto (ieškovo) ERGO Insurance SE teisės į subrogacinį reikalavimą egzistavimo ir jos įgyvendinimo galimybės, atsakovės UAB „Mano turtas“ (pastato savininkės) civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Nėra ginčo, kad apeliantas, kaip trečiojo asmens „Maxima LT“, UAB, civilinės atsakomybės draudikas išmokėjo draudimo išmoką dėl 2012-09-16 kilusio gaisro, kurio židinys buvo draudėjos nuomotos patalpos, tokiu būdu atlygindamas kitos tame pačiame pastate esančios patalpų nuomininkės – UAB „Apranga LT“ – turtui dėl gaisro metu susidariusių dūmų ir kitų degimo produktų padarytus nuostolius (draudimo išmoką išmokėta UAB „Apranga LT“ turto draudikui). Išmokėjęs draudimo išmoką, apeliantas pareikalavo iš šio pastato savininkės, atsakovės UAB „Mano turtas“, atlyginti pusę jo išmokėtos draudimo išmokos, vertindamas, kad dėl kilusio gaisro metu susidariusių degimo produktų pasklidimo į UAB „Apranga LT“ nuomojamas patalpas iš dalies atsakinga ir turto savininkė, neužtikrinusi automatinės gaisro gesinimo sistemos, priešdūminės vėdinimo sistemos „Maxima LT“, UAB, patalpose įrengimo, t. y. „Maxima LT“, UAB, ir UAB „Apranga LT“ nuomojamose patalpose esančių gaisro aptikimo sistemų sujungimo.

6Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo ir civilinės atsakomybės pagrindo

  1. Vadovaujantis nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 str.), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (tarp jų ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).
  2. Nagrinėjamu atveju nustatyta (ir šalių neginčijama) gaisro, iš kurio tiesiogiai ir atsirado neigiami padariniai, priežastis – šaldiklio, buvusio rūsio patalpose, kurias nuomojosi „Maxima LT“, UAB, elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Todėl visų pirma konstatuotina, kad nurodyto pobūdžio gaisro priežastis priskirtina ne paties pastato, o konkretaus daikto (šaldiklio), buvusio tame pastate, trūkumams. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro ekspertizės 2012-10-19 akte nurodyta, kad nuardžius šaldiklio korpusą degimo požymiai aptikti šaldiklio elektros įrenginių skyriuje, kuris yra išdegęs iš vidaus.
  3. Tokiu atveju nepaisant aplinkybės, kad apeliantas ieškinyje nurodė CK 6.266 straipsnį ir jame įtvirtintą statinio valdytojo griežtosios civilinės atsakomybės (atsakomybės be kaltės) formą kaip teisinį savo reikalavimų pagrindą, pirmosios instancijos teismas neturėjo ginčo teisinių santykių kvalifikuoti ir dėl atsakovės atsakomybės bei dėl jos atleidimo nuo atsakomybės sąlygų, jeigu būtų nustatytos CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, spręsti išimtinai CK 6.266 straipsnio taikymo kontekste, nes tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį pareiga tenka pačiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes (t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiami atsakovės neteisėti veiksmai, jos neveikimas), atsakovei civilinė atsakomybė galėtų kilti tik nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (at atitinkamos jos dalies) (CK 6.246–6.249 str., 6.263 str.).
  5. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantas, išmokėjęs draudimo išmoką, žalos atlyginimo prievolėje pakeitė savo draudėjos „Maxima LT“, UAB, vietą. Nors CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju, tačiau, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ši taisyklė taikytina tik siekiant drausti draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams savo draudėjui (naudos gavėjui); tuo atveju, jei civilinės atsakomybės draudikas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, tada draudikas, atlyginęs žalą už savo draudėją, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Analogiškai vertintina situacija, kuomet civilinė atsakomybė taikytina bendrai draudėjui ir trečiajam asmeniui. Taigi šiuo konkrečiu atveju „Maxima LT“, UAB, draudikui sumokėjus draudimo išmoką pirmo aukšto patalpų nuomininkei UAB „Apranga LT“, jis įstoja į prievolinį santykį vietoje savo draudėjos (subjekto, įgijusio reikalavimo teisę į kaltąjį asmenį) ir teisę į nuostolių atlyginimą gali įgyvendinti ta apimtimi, kiek atsakomybė, nustačius jos taikymo sąlygas, taikytina atsakovei (pastato savininkei).
  6. Vadinasi, šiuo atveju apelianto reikalavimo teisės įgyvendinimo sąlygos nustatinėtinos pagal santykius, siejusius „Maxima LT“, UAB (rūsio patalpų nuomininkę), ir pastato savininkę atsakovę UAB „Mano turtas“.

7Dėl atsakovės UAB „Mano turtas“ civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl apelianto draudėjos „Maxima LT“, UAB, kaltės, nes pagal „Maxima LT“, UAB, ir atsakovės sudarytą nuomos sutartį būtent jai kilo pareiga atlikti išsinuomotų patalpų kapitalinį remontą, taigi ir užtikrinti teisės aktų reikalavimus, keliamus priešgaisrinės apsaugos srityje. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo išvada, savo apeliaciniame skunde kelia netinkamo šalių sudarytos nuomos sutarties aiškinimo, pastato savininkui pagal teisės aktus kylančių pareigų klausimus, todėl šiais aspektais ir pasisakytina.
  2. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip spręsti, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, atlikęs „Maxima LT“, UAB, ir atsakovę siejusių sutartinių nuomos santykių analizę bei pasisakęs dėl sutarties šalių teisių ir pareigų atsiradimo bei vykdymo. Nors, apelianto teigimu, draudžiamojo įvykio metu nuomos 2000-05-03 sutartis jau nebegaliojo, ji buvo pakeista 2009-01-30 sutarties redakcija, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nuomos 2009-01-30 sutarties Nr. 02-01 preambulėje aiškiai nurodyta, kad visos UAB „Vilniaus prekybos“ nekilnojamasis turtas teisės ir pareigos, kylančios iš 2000-05-03 sutarties, 2004 m. buvo perleistos „Maxima LT“, UAB, taip pat akcentuotas siekis užtikrinti tarpusavio santykių, reglamentuotų 2000-05-03 sutartimi ir jos pakeitimais, tęstinumą, nurodoma, kad šalys pakeičia ir papildo 2000-05-03 sutartį ir ją išdėsto nauja redakcija, o patalpų perdavimas susietas su dar 2000-06-30 tarp šalių pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu.
  3. Taigi aplinkybė, kad draudžiamojo įvykio metu nuomos 2000-05-03 sutartis savo pradine redakcija nebegaliojo, jos nuostatas išdėsčius iš naujo kitoje sutartyje, nepaneigia tokio fakto, kad pažeidimai, su kuriais apeliantas ir sieja degimo produktų pasklidimą pirmame aukšte, yra atsiradę po patalpų perdavimo ir būtent dėl asmens, kurio teisių perėmėja yra „Maxima LT“, UAB, 2000 metais netinkamai atliktos rekonstrukcijos, pritaikant patalpas savo reikmėms; šie pažeidimai nesietini su vėliau, t. y. po 2009-01-30 sutarties redakcijos pasirašymo, kilusiu kapitalinio remonto būtinumu, dėl ko būtų galima pripažinti atsakovę pažeidusia 2009-01-30 sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
  4. UAB „Gaisriniai tyrimai“ parengtame ekspertizės akte Nr. GE-12.62, kuriuo remiasi apeliantas, konstatuota, kad dūmų šalinimo sistema (priešdūminė vėdinimo sistema) prekybos centre „Maxima LT“, UAB, nebuvo suprojektuota ir įrengta, nors pagal teisės aktų reikalavimus ji tokio pobūdžio patalpose privalėjo būti įrengta. Analogiška išvada padaryta ir prof. dr. S. M. ekspertinio tyrimo 2013-03-17 akte. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte Nr. GE-12.62 taip pat yra užfiksuota, kad rūsio patalpose, kurias nuomojosi „Maxima LT“, UAB, nebuvo įrengtos automatinės gaisro gesinimo sistemos, o ši aplinkybė ekspertų priskirta prie vieno iš faktorių, galėjusių lemti degimo produktų pasklidimą pirmo aukšto patalpose.
  5. Vadovaujantis priėmimo–perdavimo 2000-06-30 akto nuostatomis, „Maxima LT“, UAB, išsinuomotose patalpose reikalingas kapitalinis remontas, kurias nuomininkas paruošia eksploatacijai ir suremontuoja savo jėgomis ir lėšomis, o pagal nuomos 2000-05-03 sutarties 6 straipsnio 1 punktą, nuomininkas privalo laikytis priešgaisrinių, sanitarijos ir kitų su patalpų eksploatavimu susijusių taisyklių. Todėl vertintina, kad už priešdūminės vėdinimo sistemos ir automatinės gaisro gesinimo sistemų įrengimą pagal šalis siejusius sutartinius santykius buvo atsakinga būtent „Maxima LT“, UAB, o ne pastato savininkė (atsakovė). Pastato savininkė nuomos sutartimi buvo delegavusi nuomininkei tinkamo patalpų įsirengimo, įskaitant ir jų atitikties priešgaisriniams reikalavimams, pareigas ir kaštus, o nuomininkė šias pareigas prisiėmė.
  6. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte Nr. GE-12.62, taip pat prof. dr. S. M. ekspertinio tyrimo 2013-03-17 akte nustatytos ir tokios aplinkybės, kad 2004 m. atliekant pastato rekonstrukciją, nebuvo numatytas parduotuvės „Zara“ gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos sujungimas su prekybos centro „Maxima“ patalpų gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos centrale, taip pat nebuvo numatytos degimo produktų sklidimą ribojančios priemonės (ugnies vožtuvai), priemonės, užtikrinančios komunikacijų (angų, vėdinimo, liftų šachtų ir pan.) sandarumą bei priešgaisrinės konstrukcijos. Iš esmės sutiktina su apeliantu, kad už tokio pobūdžio teisės aktų reikalavimų nesilaikymą atsakinga galėtų būti laikoma ir pastato savininkė, privalanti pasirūpinti viso pastato inžinerinių sistemų integravimu ir tinkamu veikimu. Tačiau, viena vertus, nebuvo galima susijungti į vieną sistemą to, ko pastato savininkės pavedimu nebuvo įrengusi nuomininkė, antra, nėra paneigtas nuomininkės sutartinių pareigų – laikytis priešgaisrinių, sanitarijos ir kitų su patalpų eksploatavimu susijusių taisyklių – pažeidimas, ir trečia, kaip minėta pirmiau, atsakovės civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas bendrąsias deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y. ne tik neteisėtus veiksmus ar neveikimą, tačiau ir kaltę, žalą bei priežastinį ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusių neigiamų padarinių (žalos, nuostolių).
  7. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija).
  8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pagrindinė ir tiesioginė žalos atsiradimo priežastis yra „Maxima LT“, UAB, rūsio patalpose buvusio šaldiklio elektros įrangos gedimas, kas neabejotinai priskirtina šių patalpų nuomininko atsakomybei. Taip pat labiau tikėtina, kad tokio pobūdžio nuostolių atsiradimui (dėl susidariusių dūmų ir kitų degimo produktų apgadintas kito asmens turtas), t. y. degimo produktų pasklidimui netiesiogiai įtakos turėjo tokie 2000 m. atliktos rekonstrukcijos pažeidimai, kaip priešdūminės vėdinimo sistemos bei automatinės gaisro gesinimo sistemos neįrengimas. Kiti apelianto įrodinėti pažeidimai, sietini su gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų sujungimu bei degimo produktų sklidimą ribojančių priemonių numatymu, yra pernelyg teisiškai nutolę nuo neteisėtų veiksmų, neturėję esminės reikšmės žalai atsirasti.
  10. Byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, kurie suponuotų išvadą, kad tinkamai įgyvendinus priešgaisrinės apsaugos priemones pačios „Maxima LT“, UAB, patalpose, degimo produktai vis tiek būtų pasklidę į pirmo aukšto patalpas, arba kad egzistuojant gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų sujungimui, žalos (ar kurios nors dalies) būtų buvę galima išvengti (CPK 178 str.). UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės akte esanti nuoroda, kad įgyvendinus tinkamai normatyvinių teisės aktų reikalavimus, gaisras ir jo degimo produktai galėjo pasklisti tik gaisro aukšte, nėra pagrindžiama jokiu tyrimu, ši aplinkybė ekspertizės akto tiriamojoje dalyje visiškai neanalizuota, be to, ši nuoroda neleidžia įvertinti ar objektyviai patikrinti, kurių konkrečiai p[astato savininkės pareigų įgyvendinimas galėjo užkirsti kelią žalai (jos daliai) atsirasti ir kokia apimtimi (dalimi). Tokiu atveju pripažintina, kad pareiga imtis visų galimų priešgaisrinės apsaugos priemonių ir jas tinkamai įgyvendinti, rūpintis savo turtu bei jame esančios įrangos tinkamu veikimu, šiuo konkrečiu atveju pirmiausia teko būtent patalpų, kuriose buvo gaisro židinys, nuomininkei „Maxima LT“, UAB. Būtent šios bendrovės veiksmai ir neveikimas sąlygojo nuostolių atsiradimą (nustatytas priežastinis ryšys).
  11. Pažymėtina, kad vadovaujantis Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi draudimo išmokos išmokėjimo metu) 96 straipsnio 3 dalies 1 punktu, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Nagrinėjamu atveju, apeliantas, esant parengtam UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktui Nr. GE-12.62, taigi žinodamas eksperto nustatytas žalos priežastis, nusprendė atlyginti iš esmės visą UAB „Apranga LT“ turto draudiko reikalaujamą žalą (didžiąją jos dalį), o ne tik „Maxima LT“, UAB, tenkančią dalį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Todėl toks apelianto elgesys, išmokant visą reikalaujamą žalos atlyginimą, o vėliau reikalaujant pusės sumos priteisimo iš atsakovės, taip pat rodo apelianto elgesio nenuoseklumą, prieštaringumam, o kartu ir jo pozicijos nepagrįstumą.

8Dėl apelianto reikalavimo teisės

  1. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens siejama su išlyga, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Vadinasi, nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta, ar apelianto ir trečiojo asmens „Maxima LT“, UAB, sudaryta draudimo sutartis nenumatė ribojimų apeliantui reikšti subrogacinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad apelianto reikalavimo teisę paneigia draudimo sutarties 8.2 punkte įtvirtintas papildomas susitarimas, numatantis, kad tais atvejais, kai draudėjas pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų nuomos, panaudos ar kita sutartimi prisiėmė pagal teisės aktus pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų savininkui tenkančias pareigas (tačiau ne daugiau nei pareigą vykdyti pastatų (patalpų), statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų techninę priežiūrą, daryti einamąjį ir/ar kapitalinį remontą), draudikas subrogacijos pagrindu nereiškia regresinių reikalavimų pastato savininkui (-ams).
  2. Apeliantas, iš esmės neginčydamas fakto, kad tokia draudimo sutarties sąlyga riboja jo galimybę reikšti subrogacinį reikalavimą pastato savininkui, mano, kad nagrinėjamu atveju ši sąlyga netaikytina atsižvelgiant į tai, jog rekonstrukcija „Maxima LT“, UAB, patalpose atlikta 2000 metais, o draudimo laikotarpis gerokai vėlesnis, apimantis 2011-10-29–2012-10-29. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.
  3. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, subrogacija inter alia (be kita ko) netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju. Tačiau draudimo sutarties šalys gali susitarti ir draudimo sutartyje numatyti papildomas sąlygas, kuomet draudikas negali įgyvendinti subrogacijos teisės, t. y. nereikalauti nuostolių atlyginimo atgręžtine tvarka ne tik iš draudimo sutartį sudariusio draudėjo, kuris siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus būtent tokiose situacijose ir nusprendė sudaryti draudimo sutartį, bet ir iš kitų asmenų (draudėjo kontrahentų ir pan.). Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ir susidarė tokia situacija, kuomet draudėjas ir draudikas sutartimi numatė papildomą sąlygą, kuri riboja draudiko teisę reikšti subrogacinius reikalavimus ne tik draudėjo, bet ir patalpų savininko atžvilgiu, esant draudėjo ir pastatų savininko sudarytoms nuomos, panaudos ar kitoms sutartims, kuriomis draudėjas prisiėmė pagal teisės aktus pastatų savininkui tenkančias pareigas (nagrinėjamu atveju – atlikti patalpų kapitalinį remontą).
  4. Sutiktina su trečiojo asmens „IF P&C Insurance AS“ filialo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad aptariama draudimo sutarties 8.2 punkto sąlyga yra susieta su draudžiamojo įvykio atsiradimu, o ne rekonstrukcijos atlikimo momentu. Be to, pirmiau nustačius, kad pareiga atlikti rūsio patalpų rekonstrukciją teko „Maxima LT“, UAB, ir esant tęstiniams nuomos santykiams, pareiga atlikti rekonstrukciją ir tai padaryti tinkamai negali būti susieta vien nuomos sutarties sudarymo momentu. Tai yra tęstinė prievolė, kurios neįvykdžius tinkamai ji negali būti ir pripažinta pasibaigusia. Nagrinėjamu atveju nekilus ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo sutartyje nesant jokių ribojimų dėl aptartų nuostatų taikymo laike, nėra pagrindo byloje analizuojamos situacijos vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neturėjo teisės reikšti subrogacinį reikalavimą atsakovei ir tai sudarė savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą.
  5. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nenustačius sąlygų atsakovės civilinės atsakomybės taikymui visumos pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Tai, kad teismas suklydo, kvalifikuodamas teisinius santykius pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, o ne pagal CK 6.263 straipsnį, taip pat nėra reikšminga, nes iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

  1. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priešinga šalis turi teisę į jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės UAB „Mano turtas“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 1 399,98 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į skundą paruošimą. Tačiau tokio dydžio prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos), pagal kurias maksimalus priteistinas užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą dydis jo pateikimo teismui metu sudarė 972,40 Eur (Rekomendacijų 8.11 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos pobūdį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijų ir mažinti / didinti kompensuojamąją atsakovei bylinėjimosi išlaidų dalį, taigi iš apelianto priteistina 972,40 Eur už teisines paslaugas, suteiktas apeliacinės instancijos teisme.
  2. Trečiojo asmens „IF P&C Insurance AS“ filialo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios dėl šioje nutartyje jau aptartų motyvų, sprendžiant analogišką atsakovės patirtų išlaidų kompensavimo klausimą, mažintinos, trečiajam asmeniui iš apelianto priteisiant 972,40 Eur sumą.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (filialo kodas 302912288), 972,40 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano turtas“ (įmonės kodas 300050337).

13Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio Lietuvoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (filialo kodas 302912288), 972,40 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt du eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, trečiajam asmeniui „IF P&C Insurance AS“ filialui (filialo kodas 302279548).

Proceso dalyviai
Ryšiai