Byla 3K-3-378/2009
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B.–W., A. U. W. (A. U. W.) ir R. B. ieškinį atsakovei A. P. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo teisės klausimai, susiję su statinių savininko (valdytojo) atsakomybės pagrindais, trečiųjų asmenų įtraukimu (neįtraukimu) į bylą ir išteisinamojo teismo nuosprendžio prejudicine galia civilinėje byloje.

5Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovės: 1) ieškovams J. B.–W., A. U. W. – 97 587 Lt žalai, atsiradusiai sudegus pastatui, atlyginti, 18 400 Lt žalai, atsiradusiai negavus pajamų iš sunaikinto pastato nuomos, atlyginti bei 500 Lt įrodymų rinkimo išlaidų; 2) ieškovui R. B. – 14 900 Lt žalai dėl sudegintų daiktų vertės atlyginti. Byloje nustatyta, kad 2004 m. spalio 30 d. sudegė ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kurio 1/2 dalis priklausė ieškovams J. B.–W., A. U. W., o kita 1/2 dalis – atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei jame buvę ieškovo R. B. daiktai. Savo nurodyto ūkinio pastato dalis bendraturčiai buvo atskirai rekonstravę, pritaikę gyventi ir nuomodavo svečiams. Ieškovams W. priklausančią pastato dalį pagal įgaliojimą valdė ieškovas R. B. Savo pastato dalyje atsakovė buvo įrengusi židinį, kurį su jos žinia 2004 m. spalio 30 d. užkūrė nuomininkas N. M. ir, palikęs be priežiūros, išvyko į (duomenys neskelbtini). Gaisras kilo atsakovei priklausančio ūkinio pastato dalyje, mansardiniame aukšte, dėl malkomis perkrauto ir be priežiūros palikto židinio, kurio dūmtraukis taip įkaito, kad nuo jo antrame aukšte užsidegė laminato dangos grindys. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu išteisino atsakovę dėl jai pareikštų kaltinimų pagal BK 188 straipsnio 2 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovams J. B.–W. ir A. U. W. iš atsakovės 57 993,50 Lt žalai atlyginti, ieškovui R. B. – 7450 Lt žalai atlyginti ir 400 Lt įrodymų rinkimo išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad šalys neginčijo to, kad gaisro židinys buvo atsakovei priklausančio ūkinio pastato dalyje, mansardiniame aukšte, gaisro kilimo priežastis – be priežiūros paliktas besikūrenantis židinys. Teismas sprendė, kad atsakovė pasitikėjo svečiu N. M. ir per protingą laiką nepatikrino, ar patalpose yra asmuo, prižiūrintis degantį židinį, nors turėjo užtikrinti židinio priežiūrą, nes židinys skirtas patalpoms šildyti (CK 6.266 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė privalo atlyginti žalą, nes neatliko jokių atsargų ar rūpestingą elgesį su padidinto pavojaus šaltiniu (židinio ugnimi) patvirtinančių veiksmų, nesielgė taip, kad savo elgesiu nepadarytų žalos kito asmens turtui. Remdamasis rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, baudžiamosios bylos duomenimis, teismas pripažino, kad ieškovų nurodytas žalos dydis yra pagrįstas. Teismas nevertino, ar atsakovei priklausančios pastato patalpos rekonstruotos teisėtai, nes ši aplinkybė neturi įtakos šalių ginčui. Teismas sumažino žalos dydį 50 proc., nes, jo vertinimu, įpareigojimas atlyginti visą žalą labai pablogintų atsakovės turtinę padėtį ir galimybę atkurti savo nuosavybės dalį. Be to, teismas atsižvelgė į gaisro kilimo aplinkybes, į tai, kad atsakovė aktyviai siekė organizuoti gaisro gesinimą, taip pat į galimybę atkurti šalių interesų pusiausvyrą.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 16 d. nutartimi patenkino ieškovų apeliacinį skundą, atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą: ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovams J. B.–W. ir A. U. W. iš atsakovės 115 987 Lt žalai atlyginti, ieškovui R. B. – 14 900 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovei, kaip statinio savininkei, kilo deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės CK 6.266 straipsnio pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, nes per daug pasitikėjo asmeniu, kuriam su šeima leido apsigyventi nuomojamose patalpose ir naudotis židiniu, prieš tai nepaaiškinusi, kaip tai daryti. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad židinys nėra didesnio pavojaus šaltinis. Teismas sprendė, kad židinio naudojimas pažeidžiant priešgaisrinės saugos reikalavimus lemia statinio savininkės – atsakovės – civilinę deliktinę atsakomybę. Atsakovės argumentus, kad už žalą atsakinga ne ji, bet laikinai apgyvendintas prancūzas N. M. ir kad ugniagesiai nesugebėjo užgesinti gaisro, teismas atmetė, nes atsakovė yra statinio savininkė, todėl atsako žalos patyrusiems asmenims ir už kitų asmenų jos patalpose padarytą žalą. Lietuvos apeliacinis teismas nesirėmė baudžiamojoje byloje priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu ir jame nustatytomis aplinkybėmis, nes įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje ir nurodytoje baudžiamojoje byloje skiriasi. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ugniagesiai galėjo sumažinti žalą, o ieškovų reikalavimo negalima kvestionuoti gaisrą gesinusio subjekto veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad priteistinos žalos dydį pirmosios instancijos teismas sumažino nepagrįstai, nes tai neatitinka visiško nuostolių atlyginimo principo, o byloje nustatytos aplinkybės nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo mažinti žalos dydį. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė aktyviai siekė organizuoti gaisro gesinimą, nepagrįsta bylos duomenimis. Teismas konstatavo, kad turtinė atsakovės padėtis negali būti lemiamas kriterijus žalos dydžiui nustatyti ar mažinti; taip pat priteistinos žalos negalima mažinti ir remiantis faktu, kad šalių santykiai įtempti.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11Dėl statinio savininko civilinės atsakomybės

  1. Kasatorė tvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jos, kaip statinio savininkės, pareigą tinkamai rūpintis nuosavybės teisės objektu vertino abstrakčiai, nors privalėjo vertinti konkrečiai (in concreto). Kasatorė teigia, kad tokiu abstrakčiu rūpestingumo pareigos aiškinimu Lietuvos apeliacinis teismas formuoja protingumo principo neatitinkančią praktiką, pagal kurią nuomotojas negalėtų palikti nuomininkų vienų išnuomotoje patalpoje.
  2. Kasatorė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio, neanalizavo jos veiksmų ir bylos faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai sutapatino techninę gedimo priežastį ir teisinį priežastinį ryšį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., byla Nr. 3K-3-554/2007; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“, byla Nr. 3K-7-345/2007).
  3. Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai per plačiai aiškino CK 6.266 straipsnį, nes gaisrą sutapatino su statinio trūkumu. Kasatorės vertinimu, gaisras nėra statinio trūkumas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, o Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai rėmėsi židinio naudojimo faktu kaip civilinės deliktinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį sąlyga. Kasatorė nurodo, kad statinio savininko (valdytojo) atsakomybė galima tik esant statinio trūkumui, o už dėl statinio naudojimo atsiradusią žalą turi atsakyti statinį naudojęs asmuo, kuriam statinio savininkas buvo perdavęs statinį valdyti ir juo naudotis.

12Dėl nuomininko neįtraukimo į bylą

  1. Kasatorė tvirtina, kad teismai netyrė kasatorės ir laikinai apgyvendinto asmens santykio. Remdamasi CK 6.502 straipsnio 2 dalimi, kasatorė nurodo, kad už žalą yra atsakingas gaisrą sukėlęs nuomininkas, bet ne ji. Dėl to, kasatorės vertinimu, teismai neteisingai taikė generalinio delikto doktriną.
  2. Kasatorė nurodo, kad teismai turėjo įtraukti į bylą gaisrą sukėlusį nuomininką, o jo neįtraukimas į bylą suponuoja neteisingą bylos išsprendimą ir nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-7-59/2008).

13Dėl išteisinamojo teismo nuosprendžio prejudicinės galios

  1. Kasatorė teigia, kad, konstatuodamas jos padarytą priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą negu konstatuota baudžiamojoje byloje – kad kasatorė nepadarė teisės pažeidimo ir neatsako už nuomininko sukelto gaisro žalą. Kasatorės tvirtinimu, tai pažeidžia teisės į teisingą teismą principą, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, pagal kurią įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams, tarnautojams, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
  2. Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė prejudicinius faktus reglamentuojančias proceso teisės normas, nes padarė nepagrįstą išvadą, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas atsisakyti taikyti civilinę atsakomybę kasatorei. Kasatorė atkreipė dėmesį į tai, kad teismai šioje byloje privalėjo vadovautis baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybe, jog bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 5.10.7 punktą, pagal kurį draudžiama palikti be priežiūros kūrenamas krosnis, pažeidė ne ji, bet nuomininkas. Teismai neįvertino baudžiamojoje byloje priimto išteisinamojo nuosprendžio ir nekonstatavo esminių reikšmingų aplinkybių civilinėje byloje, bet priėmė priešingą nuosprendžiui sprendimą, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, byla Nr. 3K-7-183/2006).

14Dėl žalos mažinimo kriterijų

  1. Kasatorė nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai nustatė žalos dydį, teismo išvada, jog ji negali kvestionuoti ieškovų pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo remdamasi gaisrą gesinusios subjekto veiksmais, yra nepagrįsta. Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“, byla Nr. 3K-3-260/2001), pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neįvertino liudininkų parodymų apie gaisrininkų netinkamą darbą, girtumą. Kasatorės vertinimu, teismas turėjo analizuoti, kokie daiktai sudegė ir kokie išsaugoti, nutartyje nenurodė, už kokius sunaikintus daiktus ir kokios sumos už kiekvieną jų yra priteisiamos. Be to, kasatorės nuomone, teismas netinkamai įvertino sudegusio ūkinio pastato vertę, nes ją turto vertintojas nustatė pagal tai, kiek kainuotų atstatyti ne sudegusį, bet didesnį ūkinį pastatą.

15Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ieškovai tvirtina, kad kasatorės teiginys, jog ji neatliko neteisėtų veiksmų ir jai neatsirado civilinė atsakomybė, yra nepagrįstas, nes ji elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai, todėl kilo gaisras. Kasatorė į savo patalpas įsileido nepažįstamą asmenį, jam nepaaiškino, kaip naudotis židiniu, o pastebėjusi, kad židinys naudojamas netinkamai ir svečiui išvykus iš patalpos, toliau elgėsi nerūpestingai, nepatikrino, ar patalpa saugi.
  2. Ieškovai nurodo, kad kasatorė neteisingai aiškina CK 6.266 straipsnį. Jų nuomone, yra visos sąlygos kasatorei taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnyje, nes gaisras kilo ir žala atsirado dėl statinio defekto – netinkamo šildymo sistemos įrengimo, nesilaikant specialiųjų teisės aktų reikalavimų, ir netinkamo židinio eksploatavimo. Be to, ieškovų teigimu, kasatorė veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, todėl turėjo elgtis itin rūpestingai ir atsargiai.
  3. Ieškovai tvirtina, kad kasatorė nesiekė į bylą įtraukti gaisrą sukėlusio asmens, nes atsisakė tokio prašymo teismo posėdyje. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad į kasatorės patalpas nuomininkas įleistas be pagrindo, todėl negalima teigti, jog kilo jo ir kasatorės dalinė civilinė atsakomybė.
  4. Ieškovai nurodo, kad išteisinamasis teismo nuosprendis neturi prejudicinio ryšio kasatorės pareigai atlyginti ieškovams padarytą žalą, nes neteisėtumas skiriasi civilinėje ir baudžiamojoje teisėje.
  5. Ieškovai teigia, kad byloje yra pakankamai įrodymų žalos dydžiui nustatyti ir bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė ieškovams padarytos žalos dydį.

16Teisėjų kolegija konstatuoja:

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra bendraturčio, kaip statinio valdytojo, atsakomybės, trečiojo asmens neįtraukimo į bylą ir išteisinamojo teismo nuosprendžio prejudicinės galios klausimai.

19Dėl statinio savininko civilinės atsakomybės

20Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovei taikoma statinių savininko (valdytojo) atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Nurodytai teisės normai taikyti neturi reikšmės tai, statinys įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ar ne, taip pat jis buvo statomas arba pastatytas teisėtai ar ne. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala nulemta pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, bet ne vieno iš bendraturčių asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) ir CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. M. K.–D. ir kt., byla Nr. 3K-3-123/2009). Šiuo kasacinio teismo išaiškinimu teisėjų kolegija nesivadovauja nagrinėjamo ginčo atveju, nes skiriasi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi). Nagrinėjamoje byloje delikto padarymo židinys yra bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalyje, valdomoje ir naudojamoje vieno bendraturčio, o nurodytoje kitoje kasacinėje byloje žalos padarymo priežastis (atsiradimo židinys, techninis, konstrukcinis trūkumas) buvo bendraturčiams bendrąja daline nuosavybe priklausančiose ir valdomose pastato dalyse (pvz., stoge, lietvamzdžiuose ir kt.), kuriomis visi bendraturčiai privalo rūpintis ir juos prižiūrėti (CK 4.76 straipsnis). Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės kasatorei taikymo klausimas remiantis CK 6.266 straipsnio pagrindu, bet ne bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

21Nagrinėjamoje byloje nustatytas žalos padarymo faktas – sudegė ūkinis pastatas ir jame buvę daiktai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taip pat bylą nagrinėję teismai nustatė kasatorės veiksmų neteisėtumą, kad gaisras kilo dėl to, jog jai priklausančioje pastato dalyje nuo įkaitusio dūmtraukio užsidegė antro aukšto laminato grindys (šią aplinkybę pripažino ir kasatorė), t. y. dėl pastato konstrukcinio trūkumo. Nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl pastato savininkas turi pareigą rūpintis, kad pastate nebūtų trūkumų, juos pašalinti, jeigu jų yra, o savininko neteisėtu neveikimu laikytinas nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Statinių savininkai taip pat turi ir specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų pareigų – rūpintis statinio priešgaisrine sauga ir kt. (Priešgaisrinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas; vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 1.14, 3.12, 17.2 punktai). Taigi kasatorė neįvykdė pareigos rūpintis jos valdoma ir naudojama pastato dalimi taip, kad joje nebūtų jokių konstrukcinių trūkumų – net tokių, kurie nesusiję su specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir pareigų nevykdymu. Byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir kasatorės neveikimo, nes ieškovams padaryta žala yra kasatorės pastato dalyje buvusio konstrukcinis trūkumo ir dėl jo kilusio gaisro rezultatas (CK 6.247 straipsnis). Dėl šios priežasties nepagrįstas kasatorės argumentas, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė priežastinio ryšio kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisinis priežastinis ryšys sieja būtent konstrukcinį pastato trūkumą ir žalą. Ta aplinkybė, kad židinį, nuo kurio kamino užsidegė pastatas, užkūrė ir be priežiūros paliko nuomininkas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi reikšmės, nes nuomininkas židinį naudojo pagal paskirtį. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.266 straipsnį, jį aiškino per plačiai, pripažinę gaisrą ir židinio palikimą be priežiūros pripažino statinio trūkumu. Kasatorės valdomų ir naudojamų patalpų trūkumas buvo židinio dūmtraukio konstrukcinis trūkumas, bet ne pats gaisras ar židinio palikimas be priežiūros. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai nustatinėjo kasatorės kaltę. Nurodytos sąlygos nustatinėti nereikia, kai taikoma griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatytos visos kitos kasatorės, kaip ūkinio pastato savininkės, deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nurodytas teismų padarytas materialinės teisės pažeidimas neturėjo įtakos galutiniam ginčo sprendimo rezultatui. Byloje taip pat nenustatyta CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios šalintų kasatorės, kaip pasato savininkės, atsakomybę – kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

22Dėl nuomininko neįtraukimo į bylą

23Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad kasatorė yra netinkamas subjektas CK 6.266 straipsnyje nustatytai deliktinei civilinei atsakomybei taikyti, nes žalos padarymo metu pastato valdymo teisė buvo perduota nuomininkui, kuris turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Šiuos kasatorės argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, nes nuomininkas turi pareigą naudotis išnuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 straipsnio 1 dalis), bet, neturi daikto savininkui priskirtos pareigos rūpintis, stebėti ir nustatinėti, jog išnuomotame daikte nebūtų statybinių, konstrukcinių ir kitokių trūkumų, bei juos šalinti. Kasatorė neteisingai teigia, kad teismai turėjo kvalifikuoti jos bei nuomininko civilinius teisinius santykius CK 6.502 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamo ginčo atveju spręstas kasatorės deliktinės civilinės atsakomybės be kaltės klausimas specialaus CK 6.266 straipsnyje nustatyto delikto pagrindu už trečiajam asmeniui, taip pat ir bendraturčiams, padarytą žalą, o CK 6.502 straipsnyje reglamentuojama nuomininko atsakomybė nuomotojui už daikto praradimą, t. y. nuomotojo ir nuomininko tarpusavio sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties, esant pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu, kasatorė, kaip pastato savininkė, negali prieš žalos patyrusius asmenis gintis dvišaliais nuomos santykiais, t. y. nuomininko sutartine atsakomybe jai už daikto praradimą. Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai keliami argumentai dėl nuomininko neįtraukimo į bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje kasatorė pareiškė, kad nereikalauja į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis nuomininko ir Priešgaisrinės saugos gelbėjimo tarnybos (T. 2, b. l. 35). Ieškovai taip pat nesutiko, kad nurodyti asmenys būtų įtraukti į bylą. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad teismai turėjo į bylą įtraukti nuomininką.

24Dėl išteisinamojo teismo nuosprendžio prejudicinės galios civilinėje byloje

25Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama). Apeliacinės instancijos teismas teisingai remiasi kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant nurodytą teisės normą, kurioje pabrėžiama, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., byla Nr. 3K-3-554/2008.). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat svarbi kasacinio teismo formuojama praktika, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje N. ir A. K. v. D. P. ir kt., byla Nr. 3K-7-874/2001).

26Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 3 punktą, nes sprendė, jog baudžiamojoje byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti civilinę atsakomybę kasatorei. Teisėjų kolegija atmeta nuodytą kasacinio skundo argumentą. Pripažintina pagrįsta teismų išvada, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes skiriasi šios civilinės ir nurodytos baudžiamosios bylų įrodinėjimo dalykas bei kasatorės veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai. Nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės išteisinamojo teismo nuosprendžio išvados, susijusios su kasatorės kaltumu (nekaltumu), nes šio civilinio ginčo atveju kasatorės, kaip statinio savininkės, kaltė iš viso nenustatinėjama, t. y. kaltė nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas. Išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuota, kad dėl įrodymų trūkumo nėra galimybės nustatyti, pažeidė kasatorė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ar ne. Ši aplinkybė nereiškia, jog kasatorė civilinės atsakomybės prasme nepažeidė turto savininkės bendro pobūdžio pareigos rūpintis savo nuosavybės teisės objektu ir jį prižiūrėti. Juolab kad įrodymų pakankamumo, t. y. faktų įrodomumo, problema civilinėje ir baudžiamojoje bylose sprendžiama skirtingai. Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, byla Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-439/2008). Pažymėtina, kad nurodytoje baudžiamojoje byloje kasatorės veiksmai buvo vertinti tik baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti kaip nuosavybės teisės subjekto elgesys civilinės teisės kontekste, t. y. nespręstas statinio savininko atsakomybės klausimas. Dėl nurodytų priežasčių bylą nagrinėję teismai pagrįstai nesirėmė išteisinamojo teismo nuosprendžio išvadomis, šalinančiomis kasatorės baudžiamąją atsakomybę, ir teisingai civilinio proceso tvarka nustatinėjo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas CK 6.266 straipsnio pagrindu.

27Dėl žalos mažinimo kriterijų

28Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nurodytoje teisės normoje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, todėl ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Kartą šią bylą nagrinėjęs ir perdavęs iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 16 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5, 6.251 straipsnius, nes sumažino ieškovams priteistinos žalos dydį, nesant CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimtinių sąlygų. Iš naujo išnagrinėjęs bylą Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti taikyti visišką nuostolių atlyginimo principą. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.251 straipsnį bei pagrįstai atsisakė mažinti ieškovams iš kasatorės priteistinos žalos dydį. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismu sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu bei yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir negali nustatyti naujų faktinių aplinkybių negu buvo nustatytos žemesniųjų instancijų teismuose. Kasaciniame skunde argumentais, susijusiais su žalos mažinimo kriterijais, keliami naujų faktinių aplinkybių nustatymo klausimai – kad prie žalos padidėjimo prisidėjo tretieji asmenys, kad ieškovai neįrodė viso prašomo priteisti žalos dydžio. Nurodytus kasatorės argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, nes jais keliamas naujų faktinių aplinkybių nustatymas, bet tai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

29Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CK 6.251, 6.266 straipsnius ir CPK 182 straipsnio 3 punktą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o kasacinis skundas atmetamas, nes yra nepagrįstas.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 96 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrosios raštinės 2009 m. rugsėjo 28 d. pažyma. Pažymėtina, kad kasacinio skundo priėmimo metu kasatorė buvo atleista tik nuo dalies žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimo, bet nuo kitų bylinėjimosi išlaidų ji neatleista. Kadangi kasacinis skundas atmetamas, tai patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos valstybei iš kasatorės (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

32Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą ieškovai pridėjo jų ir advokatės R. Gradauskienės 2009 m. birželio 25 d. atstovavimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sutartį ir 2009 m. liepos 15 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT, Nr. 500579, kurie patvirtina, kad ieškovas R. B. už atsiliepimo surašymą advokatei sumokėjo 1200 Lt. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, tai šiuo metu sudaro 1600 Lt (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetusi kasacinį skundą ir atsižvelgusi į tai, kad ieškovo R. B. patirtos išlaidos už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija nurodytų rekomendacijų dydžio, teisėjų kolegija priteisia ieškovui R. B. iš kasatorės 1200 Lt advokato atlyginimą už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti ieškovui R. B. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. ( - ) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

36Priteisti valstybei iš atsakovės A. P. ( - ) 96 Lt (devyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo teisės klausimai, susiję su statinių savininko (valdytojo)... 5. Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovės: 1) ieškovams J. B.–W., A.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu iš dalies... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006... 11. Dėl statinio savininko civilinės atsakomybės
  1. Kasatorė... 12. Dėl nuomininko neįtraukimo į bylą
    1. Kasatorė... 13. Dėl išteisinamojo teismo nuosprendžio prejudicinės galios
        14. Dėl žalos mažinimo kriterijų
        1. Kasatorė nurodo,... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo kasacinį skundą atmesti ir... 16. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas yra bendraturčio, kaip statinio... 19. Dėl statinio savininko civilinės atsakomybės... 20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovei taikoma... 21. Nagrinėjamoje byloje nustatytas žalos padarymo faktas – sudegė ūkinis... 22. Dėl nuomininko neįtraukimo į bylą... 23. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kad kasatorė yra netinkamas subjektas... 24. Dėl išteisinamojo teismo nuosprendžio prejudicinės galios civilinėje... 25. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų... 26. Kasatorė nurodo, kad teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 3 punktą, nes... 27. Dėl žalos mažinimo kriterijų... 28. Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės... 29. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 96 Lt bylinėjimosi... 32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 35. Priteisti ieškovui R. B. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. ( - )... 36. Priteisti valstybei iš atsakovės A. P. ( - ) 96 Lt (devyniasdešimt šešis... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...