Byla 2A-918/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Inno Trade“ ir T. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aurenta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inno Trade“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovui T. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nepagrįstai gautos skolos, palūkanų priteisimo, taip pat pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lutonė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lutonė“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aurenta“, atstovaujamai bankroto administratoriaus M. Š., ir uždarajai akcinei bendrovei „Inno Trade“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo T. L..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-416-544/2011 pagal BUAB „Aurenta“ ieškinį atsakovui UAB „Inno Trade“ dėl skolos, palūkanų priteisimo bei sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovui T. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir nepagrįstai gautos skolos ir palūkanų priteisimo. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. UAB „Inno Trade“ ir T. L., nesutikdami su priimtu procesiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-62/2013. Ši civilinė byla 2012 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieškovo BUAB „Lutonė“ ieškinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ dėl neteisėto prekių perleidimo bei restitucijos taikymo. Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą, ieškinio netenkino. Ieškovas BUAB „Lutonė“, nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, pagal kurį apeliacinės instancijos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2A-918/2013.

6Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2A-918/2013 ir susipažinusi su civiline byla Nr. 2A-62/2013 nustatė, kad šios bylos yra glaudžiai susijusios ir jas tikslingiau būtų nagrinėti kartu toje pačioje byloje, įvertinant pirminių dokumentų, iš kurių šalys kildina tarpusavio skolų dengimus, galiojimą (klausimas sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2A-62/2013) bei sprendžiant ginčą dėl sutarčių vykdymo – atsiskaitymo, pagal byloje ginčijamų sąskaitų faktūrų dalį, teisėtumo (klausimas sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2A-918/2013). Minėtos civilinės bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi buvo sujungtos, paliekant sujungtai bylai Nr. 2A-918/2013.

7Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011 pagal ieškovo BUAB „Aurenta“ ieškinį atsakovui UAB „Inno Trade“ dėl skolos, palūkanų priteisimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, ir atsakovui T. L. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos bei palūkanų priteisimo, buvo reiškiami reikalavimai:

81) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/06/01-2, sudarytą tarp UAB „Aurenta“ ir T. L., pagal kurią atsakovas T. L. už 1 078 945 Lt perleido ieškovui 1 078 945 Lt kreditorinį reikalavimą į UAB „Lutonė“;

92) iš atsakovo T. L. priteisti 10 650 Lt, kurie išmokėti pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą;

103) priteisti iš atsakovo UAB „Inno Trade“ 932 184,44 Lt skolą už parduotas prekes, 5 000 Lt skolą už patalpų nuomą, 24 995,94 Lt skolą, kuri išmokėta pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą;

114) priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Ieškovas nurodė, 2009 m. birželio 1 d. UAB „Aurenta“ su atsakovu T. L. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas T. L. už 1 078 945 Lt perleido ieškovui 1 078 945 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą į UAB „Lutonė“. Ieškovo teigimu, minėtos sutarties sudarymo metu, UAB „Lutonė“ buvo nemoki: 2009 m. birželio 17 d. teismo nutartimi UAB „Lutonė“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o po pusmečio ir bankroto byla. Sudarydamas ginčo sutartį ieškovas tapo skolingas atsakovui T. L. daugiau nei milijoną litų ir įgijo reikalavimą į nemokią įmonę, taip pažeisdamas ieškovo kreditorių turtinius interesus. Ginčijamos sutarties ieškovas sudaryti neprivalėjo, jokios naudos iš sandorio neturėjo, šalys veikė išimtinai tik atsakovo T. L. interesais. Be to, ginčijamo sandorio šalys žinojo, kad sandoris pažeis ieškovo kreditorių teises, todėl išdėstytų aplinkybių pagrindu minėta sutartis pripažintina negaliojančia, o ją vykdant ieškovo atsakovui T. L. sumokėti pinigai grąžintini.

13Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog 2010 m. birželio 1 d. tarp atsakovų UAB „Inno Trade“ ir T. L. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Inno Trade“ įsigijo iš T. L. 1 078 945 Lt dydžio reikalavimą į ieškovą UAB „Aurenta“ pagal 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 09/06-01. Ieškovas minėtos Paskolos sutarties nepripažino. Jo teigimu, atsakovas T. L. ieškovui 1 078 945 Lt nepaskolino ir pinigų neperdavė, pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą ar sąskaitą, todėl 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas UAB „Inno Trade“ įsigijo negaliojantį reikalavimą ir neturi turtinių pretenzijų į ieškovą.

14Ieškovas teigia, jog atsakovo UAB „Inno Trade“ reikalavimai, kylantys iš 2010 m. birželio 1 d. tarp atsakovų UAB „Inno Trade“ ir T. L. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties yra negaliojantys, dėl to atsakovas privalo padengti susidariusį įsiskolinimą. Įsiskolinimas susidarė atsakovui UAB „Inno Trade“ neapmokėjus septynių sąskaitų faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. liepos 30 d., kuriomis ieškovas perleido atsakovui prekių už 949 085,44 Lt. Tai, kad prekes atsakovas gavo, patvirtina atsakovo direktoriaus parašai ant PVM sąskaitų faktūrų. Šių sąskaitų atsakovas pilnai neapmokėjo ir liko skolingas 932 184,44 Lt. Be to, 2010 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas su atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudoti negyvenamąsias patalpas, esančias Beržų g. 5c, Panevėžyje už 5 000 Lt nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovas už patalpų nuomą 2010 m. rugsėjo mėnesį ieškovui turėjo sumokėti iki 2010 m. rugsėjo 10 d., tačiau iki šiol nesumokėjo ir yra skolingas 5 000 Lt.

15Atsakovas T. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2009 m. birželio 1 d. tarp ieškovo UAB „Aurenta“ ir jo buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovui už 1 078 945 Lt sumą buvo perleistas 1 078 945 Lt dydžio reikalavimas į UAB „Lutonė“. 2009 m. birželio 1 d. tarp tų pačių šalių buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kurią T. L. UAB „Aurenta“ suteikė 1 078 945 Lt dydžio paskolą, taip pakeičiant UAB „Aurenta“ skolą T. L., kilusią iš Reikalavimo perleidimo sutarties.

162010 m. birželio 1 d. atsakovas T. L. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su atsakovu UAB „Inno Trade“, kuria T. L. perleido įmonei reikalavimo teises į ieškovą, kilusias iš 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties. Atsakovo T. L. teigimu, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kaip sudarytą pažeidžiant įmonės ir jos kreditorių interesus, yra nepagrįstas, kadangi minėta sutartimi ieškovas įgijo reikalavimą į UAB „Lutonė“, kuriai buvo skolingas, ir taip įgijo teisę įskaityti priešpriešinius reikalavimus.

17Atsakovas UAB „Inno Trade“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo manymu, ieškovo bankroto administratorius teismui pateikė neišsamią informaciją, klaidina teismą, teigdamas, jog atsakovė nusipirko iš ieškovo prekes 949 085 Lt sumai, kurios nesumokėjo. Pažymi, jog pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta ar įvykdyta nebuvo, o pagal PVM sąskaitas-faktūras ieškovas atsakovui tik perdavė jose nurodytą turtą kaip ankstesnės paties ieškovo skolinės prievolės atsakovui įvykdymą, kurį atsakovas turėjo remiantis Reikalavimo perleidimo sutartimi. 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi T. L. perleido atsakovei reikalavimo teises į ieškovės skolą pagal 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį bei su šia sutartimi susijusius įkeitimus. Sutartinis įkeitimas tarp skolininko - ieškovės - ir kreditoriaus T. L. hipotekos registre buvo įregistruotas 2010 m. sausio 18 d. Pagal jį vietoje buvusio kreditoriaus T. L. į prievolę įstojo naujasis kreditorius – atsakovas UAB „Inno Trade“. Ieškovas gavęs atsakovo raginimą, gera valia sutiko įvykdyti įsipareigojimus atsakovui, t. y. perleisti įkeitimo objektą - apyvartoje esančias prekių atsargas. Šis ieškovės turto perleidimas buvo įformintas ieškovui surašant PVM sąskaitas- faktūras, kurias ieškovės administratorius pateikė teismui nepagrįstai nurodydamas kaip išrašytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės reikalavimas priteisti 932 184,44 Lt už, neva, parduotas prekes reikalavimas yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nepripažįsta ir ieškovo reikalavimo sumokėti mokestį už patalpų, esančių Beržų g. 5c, Panevėžyje, nuomą. Atsakovo teigimu, ieškovas šias patalpas nuomojasi iš BUAB „Lutonė“, o atsakovas jas subnuomoja iš ieškovo. BUAB „Lutonė“ yra pakeitusi šių patalpų spynas, todėl į jas patekti negali ir atsakovas, ir ieškovas.

18Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieškovo BUAB „Lutonė“ ieškinį atsakovams BUAB „Aurenta“, atstovaujamai bankroto administratoriaus M. Š., ir UAB „Inno Trade“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, prašoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.82 straipsnio, 1.86 straipsnio ir 6.66 straipsnio pagrindais pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento:

191) BUAB „Aurenta“ UAB „Inno Trade“ išrašytas 2010 m. liepos 30 d. sąskaitas faktūras Nr. ANS000001779, Nr. ANS000001777, Nr. ANS000001780, Nr. ANS000001766 dalyje dėl ieškinyje įvardintų prekių perdavimo;

202) BUAB „Lutonė“ BUAB „Aurenta“ išrašytas 2010 m. vasario 18 d. sąskaitas faktūras Nr. PRE000014959, Nr. PRE000014957, Nr. PRE000014958, 2010 m. sausio 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. PRE000014942, 2010 m. vasario 10 d. sąskaitas faktūras Nr. PRE000014948, Nr. PRE000014949, 2010 m. vasario 12 d. sąskaitas faktūras Nr. PRE000014953, Nr. PRE000014954, 2010 m. vasario 11 d. sąskaitas faktūras Nr. PRE000014951, Nr. PRE000014950, 2010 m. vasario 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. PRE000014956, 2010 m. sausio 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. PRE000014941, 2010 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. MED000000241, 2010 m. vasario 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. PRE000014947 ir 2010 m. sausio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. Nr. PRE000014940 dalyje dėl ieškinyje nurodytų prekių perdavimo;

213) pritaikyti restituciją ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1 530 prekių pozicijų ir jų kiekius 491 433,77 Lt sumai;

224) priteisti solidariai iš atsakovų 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo;

235) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

24Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 17 d. priėmė nutartį dėl restruktūrizavimo bylos ieškovui UAB „Lutonė“ iškėlimo, tačiau restruktūrizavimo byla buvo 2009 m. gruodžio 10 d. nutraukta. 2010 m. gegužės 14 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą.

25Nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „Lutonė“ perdavė prekių ir suteikė paslaugų (nuomojo patalpas) UAB „Aurenta“ už 2 243 251,97 Lt, tačiau UAB „Aurenta“ sumokėjo UAB „Lutonė“ tik 358 760 Lt. Ieškovo bankroto administratoriaus teigimu, ieškovo vadovas, įmonei esant nemokiai, periodiškai suteikinėjo prekes atsakovui, kuris net neketino atsiskaitinėti su nemokiu ieškovu. Be to, UAB „Aurenta“ laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. liepos 30 d. pagal 7 sąskaitas faktūras pardavė prekes, nusipirktas iš UAB „Lutonė“, UAB „Inno Trade“. Taip ieškovo vadovas T. L. be jokio realaus užmokesčio (už 2 243 251,97 Lt prekių ir paslaugų buvo sumokėta tik 358 760 Lt) perleido prekes UAB „Aurenta“, o ši perleidinėjo jas UAB „Inno Trade“. Ieškovo teigimu, UAB „Aurenta“ pardavimai UAB „Inno Trade“ yra fiktyvūs, kadangi UAB „Aurenta“ perleido prekes UAB „Inno Trade“ už tą pačią kainą, nesiekiant jokios naudos iš pardavimo, kas patvirtina, jog siekta per sąžiningus trečiuosius asmenis perleisti prekes ir jas pasisavinti. Dalis prekių net nebuvo judinamos iš vienos vietos į kitą, o buvo ieškovo patalpose.

26Ieškovo teigimu, realiai ginčijami sandoriai prilygintini ne pirkimui-pardavimui, bet neatlygintinam dovanojimui, kas prieštarauja juridinio asmens tikslams. Atsakovai buvo nesąžiningi, žinojo, kad tarpusavyje jie neatsiskaitinės, be to jie yra susiję su UAB „Lutonė“, žinojo apie kreditoriaus prastą finansinę padėtį, pradėtus restruktūrizavimo procesus. Šalims nebuvo prievolės sudaryti sandorius. Ginčijamos sąskaitos tarp ieškovo ir UAB „Aurenta“ sudarytos nuo 2010 m. sausio 12 d. iki 2010 m. kovo mėn., nors ieškovas, jo paties teigimu, nuo 2009 m. kovo 31 d. buvo nemokus, o prekių už 491 433,77 Lt perleidimas sumažino ieškovo turtą ir pažeidė kreditorių interesus.

27Atsakovas BUAB „Aurenta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus M. Š., su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

28Atsakovo teigimu, įmones tarpusavyje sieja didelio mąsto civiliniai santykiai, o įmonėms iškėlus bankroto bylas, dalis buhalterinių duomenų administratoriams nebuvo perduoti. Tiek atsakovo, tiek ir ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati įmonė – UAB „Tik apskaita“, todėl atsakovo teigimu, šios įmonės pateiktais duomenimis sprendžiant šį ginčą ir būtina vadovautis. Atsakovo teigimu, buhalteriniai duomenys patvirtina, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 7 d. ieškovas atsakovui BUAB „Aurenta“ pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 2 243 251,97 Lt sumą, iš kurios ieškovui grąžinta prekių už 52 590,83 Lt sumą, taigi galutinė perduotų prekių ir paslaugų suma atsakovo paskaičiavimu sudaro – 2 190 661,14 Lt. Atsakovas BUAB „Aurenta“ ieškovui pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 382 185,53 Lt sumą, iš kurios prekių atsakovui grąžinta už 278,38 Lt sumą, galutinė suma – 381 907,15 Lt. Atsakovas BUAB „Aurenta“ ieškovui sumokėjo, tame tarpe buvo padarytos užskaitos 2 179 030,70 Lt sumai, tuo tarpu ieškovas atsakovui BUAB „Aurenta“ sumokėjo, tame tarpe buvo padarytos užskaitos 414 834,82 Lt. Taigi, pagal šalių tarpusavio sandorius atsakovas BUAB „Aurenta“ ieškovui yra skolingas tik 44 558,11 Lt. Ši faktinė aplinkybė paneigia, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti tik „dėl akių“, neketinant atsiskaityti. Atsakovas BUAB „Aurenta“, žinodamas, kad ieškovui iškelta restruktūrizavimo byla, buvo sąžininga ginčijamų sandorių šalimi. Sandorių sudarymo metu ir ieškovas, ir BUAB „Aurenta“ vykdė komercinę veiklą. Jokie įstatymai ar įmonių įstatai to daryti nedraudė, todėl ieškovas nepagrįstai ieškinyje teigia, kad ginčijamų sandorių šalys sudaryti negalėjo.

29Kadangi atsakovui BUAB „Aurenta“ yra iškelta bankroto byla ieškovas galėtų tik pasitvirtinti šiai sumai kreditorinį reikalavimą, bet ne ginčyti prekių pirkimo-pardavimo sandorius. Ieškovas vykdė ūkinę-komercinę veiklą, nors jam buvo iškelta restruktūrizavimo byla, todėl prekių pardavimas buvo niekuo neydingas sandoris. Ieškovas neįrodė, kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo tapo nemokus. Priešingai, ginčijamais sandoriais ieškovas gavo pajamas, prekes pardavė rinkos verte. Ieškovas ginčijamais sandoriais nesuteikė atsakovams pirmenybės atgauti skolas prieš kitus kreditorius, taigi, ginčijami sandoriai nepažeidė jokių ieškovo kreditorių teisių. Ieškovas neįrodė šalių nesąžiningumo sudarant sandorius bei neįrodė visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

31Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011 pagal ieškovo BUAB „Aurenta“ ieškinį atsakovams UAB „Inno Trade“ bei T. L., ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/06-01-2, ją pakeitusią 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį Nr. 09-06-01, 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį; priteisė ieškovui iš atsakovo T. L. 10 650 Lt, išmokėtus pagal sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Inno Trade“ 24 995,94 Lt, išmokėtus pagal sutartį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Inno Trade“ 932 184,44 Lt už pirktas prekes, 5 000 Lt pagal nuomos sutartį, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

32Pasisakydamas dėl 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties bei 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, teismas nurodė, kad atsakovas T. L., būdamas verslo ir giminystės ryšiais susijęs su UAB „Lutonė“, UAB „Inno Trade“ ir UAB „Aurenta“, žinojo, jog išieškoti įsiskolinimą iš UAB „Lutonė“ realių galimybių nebėra, todėl 2009 m. birželio 1 d. ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą perleido, ir dėl to ieškovas UAB „Aurenta“ tapo skolingas atsakovui T. L. 1 078 945 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, nei po to ją pakeitusios 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties bei 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagal paskolos sutartį skolininkas sudaryti neprivalėjo, nes to privalomai nenumatė nei įstatymas, nei sutartis. Minėti sandoriai, teismo nuomone, pažeidė ieškovo kreditorių teises, nes ieškovui UAB „Aurenta“ realiai paskolos sutartyje nurodyti pinigai sumokėti nebuvo, bendrovės neįvykdyti mokestiniai įsiskolinimai padidėjo virš vieno milijono litų, padidėjo ir kasmėnesiniai palūkanų ir įsiskolinimų išmokėjimai, ieškovas dėl to tapo nemokus ir jam 2010 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Inno Trade“ iš T. L. 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijo negaliojantį reikalavimą, nes T. L. pagal 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį ieškovui 1 078 945 Lt nepaskolino, realiai pinigų neperdavė, pinigai nebuvo įnešti į kasą ar sąskaitą, o vien tik paskolos sutarties ir įkeitimo lakšto pasirašymas neįrodo, kad paskola buvo suteikta.

33Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo atsakovui UAB „Inno Trade“ dėl skolos priteisimo, teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovas prekes gavo, tai patvirtina ir atsakovo direktoriaus parašai ant PVM sąskaitų faktūrų. Šių sąskaitų atsakovas neapmokėjo ir liko skolingas 932 184,44 Lt, nes pagal 2010 m. kovo 17 d. ir 2010 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitus ieškovui už prekes avansu sumokėta 16 900 Lt. Minėtuose pinigų priėmimo kvituose nurodyta, kad tai yra avansinis mokėjimas už prekes, o ne įkeitimu užtikrintos 2009 m. balandžio 1 d. paskolos sutarties Nr. 09/06-01 vykdymas perduodant įkeistus daiktus UAB „Inno Trade“. Be to, dvi iš nurodytų sąskaitų išrašytos iki kreipimosi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Todėl, teismo nuomone, atsakovai nepagrįstai teigia, kad prekių perleidimas pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras buvo atsakovui įkeistų prekių (statybinių medžiagų) perdavimas, o ne prekių pirkimas-pardavimas. Pasisakydamas dėl sumų, susijusių su nuomos mokesčiu, priteisimu, teismas nurodė, jog tai, kad BUAB „Lutonė“ administratorius yra ėmęsis patalpų apsaugos priemonių, nesudaro pagrindo atsakovui nemokėti subnuomos (nuomos) mokesčio ieškovui.

34Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieškovo BUAB „Lutonė“ ieškinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ ieškinį atmetė.

35Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais remiantis CK 1.86 straipsnio nuostatomis, kadangi ieškovas neįrodė, kad tikroji šalių valia buvo per trečiuosius asmenis iššvaistyti, pasisavinti nemokaus ieškovo turtą. Teismo vertinimu, negalima sutikti su ieškovo argumentu, kad tarp UAB „Lutonė“ ir UAB „Aurenta“, bei tarp UAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ sudaryti sandoriai prilygintini ne pirkimui- pardavimui, bet neatlygintinam dovanojimui. Atsakovas BUAB „Aurenta“ pagal PVM sąskaitas-faktūras įsigijo iš BUAB „Lutonė“ prekes, nors iki šiol nėra pilnai su ieškovu atsiskaitęs, tačiau pirkimo-pardavimo sandorius pripažįsta ir iš dalies juos yra įvykdęs.

36Teismas sprendė, jog šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami sandoriai sudaryti pažeidžiant BUAB „Lutonė“, BUAB „Aurenta“, UAB „Inno Trade“ valdymo organų kompetenciją. Teismui pripažino, kad sandoriai tarp UAB „Lutonė“ ir UAB „Aurenta“ bei tarp UAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ nebuvo tariami, o atitiko pirkimo-pardavimo sandorių sampratą, kadangi yra atlygintiniai. Byloje nenustačius, kad prekės būtų parduotos už mažesnę kainą, nei yra jų rinkos vertė, nėra pagrindo pripažinti, kad sandoriai prieštaravo juridinių asmenų tikslams.

37Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu teismas nustatė, jog ieškovas, nors ir būdamas nemokus, vykdė ūkinę-komercinę veiklą, sudarydamas ginčijamus sandorius neprisiėmė naujų įsipareigojimų, o įgijo teisę reikalauti apmokėjimo už perduotas prekes. Nors atsakovas BUAB „Aurenta“ nėra pilnai atsiskaitęs su ieškovu, ieškovas turi galimybę pareikšti savo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažino, kad nėra pagrindo teigti, jog sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai.

38III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

39Apeliaciniu skundu atsakovai UAB ,,Inno Trade“ ir T. L. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą iš dalies, paliekant nepakeistą tik tą teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB ,,Inno Trade“ ieškovui priteisti 5 000 Lt pagal nuomos sutartį, likusioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

401. Teismas buvo šališkas, nes savo sprendimą grindė tik ieškovo pareikštais samprotavimais bei pateiktais įrodymais, tuo tarpu atsakovų pateikti įrodymai bei pareikšti tiek žodiniai, tiek ir rašytiniai paaiškinimai liko neaptarti ir neįvertinti teismo sprendime.

412. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pagal septynias PVM sąskaitas faktūras ieškovas atsakovui UAB „Inno Trade“ pardavė įvairių prekių už 949 085,44 Lt. Toks teismo teiginys yra neteisingas, o jam pagrįsti teismas padarė nuorodą į absoliučiai su šiuo laikotarpiu ir šiomis septyniomis PVM sąskaitomis faktūromis nesusijusius kvitus, pasirašytus tarp tų pačių šalių, tačiau kitu pagrindu ir dėl kitų objektų, pagal kuriuos atsakovas UAB ,,Inno Trade“ apmokėjo pirkimą iš ieškovo UAB ,,Aurenta“.

423. Pripažindamas ginčijamus sandorius neteisėtais, teismas nevertino, jog ieškovui buvo perleista atsakovo T. L. reikalavimo teisė į kitą veikiantį juridinį asmenį - UAB „Lutonė“, tarp kurių, t. y. tarp ieškovo UAB „Aurenta“ ir UAB „Lutonė“, vyko intensyvus komercinis bendradarbiavimas, buvo sudaroma daugybė įvairaus pobūdžio sandorių, ką akivaizdžiai įrodo prie atsakovo T. L. atsiliepimo į patikslintą ieškinį pridėtos tokių sandorių suvestinės. Tačiau teismas šių įrodymų neanalizavo, nurodydamas, jog šios suvestinės esminės reikšmės byloje šio klausimo sprendimui neturi. Be to, T. L. ieškovo UAB „Aurenta“ įmonėje įsidarbinęs tik projektų vadovu, realiai negalėjo žinoti tikslios įmonės finansinės būklės, jos įsiskolinimų ir įmonei reiškiamų trečiųjų asmenų pretenzijų.

434. Teismas sprendime konstatuodamas, kad atsakovas T. L. 2009 m. birželio 1 d. ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą perleido, ir dėl to ieškovas UAB „Aurenta“ tapo skolingas atsakovui T. L. 1 078 945 Lt, visiškai neįvertina kito fakto, kad būtent dėl šio sandorio ieškovas ne tik tapo skolingas atsakovui T. L., bet ir įgijo teisę reikalauti tokio pat dydžio skolos iš UAB „Lutonė“. Nors ieškovui Paskolos sutartyje nurodyti pinigai realiai nebuvo sumokėti, tačiau ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo išvadai, kad tai pažeidė ieškovo kreditorių teises.

445. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvadomis dėl 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. Apeliantų teigimu, nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą buvo priimta tik 2009 m. rugsėjo 6 d., ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti nepalankesnėmis ieškovui sąlygomis, buvo siekiama, kad kuo mažiau būtų pažeisti kreditorių interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo įmonės turtas dėl ieškinyje ginčijamo sandorio – 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties,- nesumažėjo, mokumas nepakito, dėl ko ir konstatuoti, jog ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo kreditorių teises, negalima.

45Atsiliepimu į atsakovų UAB ,,Inno Trade“ ir T. L. apeliacinį skundą BUAB ,,Aurenta“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su skundu motyvus:

461. Atsakovas UAB „Inno Trade“ pagal prie ieškinio pridėtas PVM sąskaitas faktūras prieš pat bankroto bylos iškėlimą ieškovui įsigijo visas ieškovo turėtas prekes. Už šias prekes atsakovas UAB „Inno Trade“ su ieškovu neatsiskaitė, todėl teismas visiškai pagrįstai ir priteisė iš atsakovo 932 184,44 Lt už įsigytas prekes.

472. Ginčijami sandoriai be jokios abejonės pažeidė ieškovo kreditorių teises, nes iš ginčijamų sandorių ieškovas jokios naudos neturėjo, jų sudaryti neprivalėjo. Tai, kad ginčijami sandoriai pažeis ieškovo kreditorių interesus, sandorių šalys nežinoti negalėjo, nes pagal juos ieškovas įgijęs reikalavimo teisę į UAB ,,Lutonė“ jau suprato, kad šios skolos neatgaus, kadangi UAB ,,Lutonė“ jau buvo nemoki. Ginčijamų sandorių šalys nesąžiningai, išimtinai tik atsakovo T. L. interesais, sudarė sutartis, todėl teismas pagrįstai nustatė visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą.

48Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Lutonė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkinamas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

491. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nepagrįstas visapusiu įrodymų tyrimu ir jų vertinimu. Sprendimas atmesti ieškinį iš esmės priimtas remiantis tik atsakovo pateiktais įrodymais – išrašais iš buhalterinės programos, nesant byloje pirminių dokumentų, patvirtinančių buhalterinių duomenų tikrumą. Be to, teismas teigdamas, jog ieškovas ir atsakovas atliko tarpusavio įskaitymą, dėl ko atsakovo skola ieškovui sudaro tik 44 558,11 Lt, netyrė ir nesiaiškino, ar atsakovas BUAB „Aurenta“ turėjo galiojantį priešpriešinį reikalavimą ieškovui.

502. Teismas, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo santykių tarp UAB „Inno Trade“ ir BUAB „Aurenta“ teisėtumą bei nevertino Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatytų aplinkybių.

513. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta, jog ginčijami sandoriai nepažeidė ieškovo įmonės interesų ir neprieštaravo juridinio asmens tikslams.

52Atsiliepimu į ieškovo BUAB „Lutonė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“, apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Aurenta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus M. Š., prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovui iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

541. Ieškovas reikalavimus grindė iš esmės tik jo buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktais dokumentais - ieškovo ir atsakovo pardavimo operacijų suvestine. Kadangi ieškovo ir atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkė ta pati įmonė, todėl jos pateiktomis tarpusavio sandorių ir jų įvykdymo suvestinėmis teismas neturėjo pagrindo abejoti. Be to, apeliantas kitų suvestinių, patvirtinančių jo teiginius nepateikė.

552. Apeliantas savo steigimo dokumentuose nurodytų valdymo organų kompetencijos pažeidimo ieškinyje neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijami sandoriai įmonės veiklos tikslams neprieštaravo. Ieškovui neįrodžius visų actio Pauliana taikymo sąlygų, ieškinys buvo pagrįstai atmestas.

56IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

58Dėl faktinės bylos situacijos

59Sujungtų civilinių bylų medžiaga patvirtina, jog ieškovai (BUAB „Aurenta“ ir BUAB „Lutonė“) iš esmės kėlė reikalavimus atsakovams (UAB „Inno Trade“ ir UAB „Aurenta“ (byloje pagal BUAB „Lutonė“ ieškinį)) dėl skolos priteisimo. Tačiau atsakovai, atsikirsdami į šiuos reikalavimus teigė turintys priešpriešinį reikalavimą ieškovams, kuris buvo įskaitytas, todėl skolą prašoma priteisti nepagrįstai. Vadinasi tam, jog minėtas bylas būtų galima išnagrinėti iš esmės, pirmiausia turi būti įvertintas pirminių sutarčių ir sandorių, kuriomis bylos šalys (atsakovai) grindžia savo atsikirtimus, bei kurias ginčija ieškovai, teisėtumo ir galiojimo klausimas.

60Civilinėje byloje pagal BUAB „Aurenta“ ieškinį buvo prašoma priteisti iš atsakovo UAB „Inno Trade“ skolą, susidariusią laiku nesumokėjus patalpų nuomos mokesčio. Pirmosios instancijos teismui nustačius, jog šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir priteisus skolą iš atsakovo, UAB „Inno Trade“ pripažino šį reikalavimą ir apeliaciniame skunde pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria išspręstas šios skolos priteisimo klausimas neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo, nesudaro apeliacijos dalyko.

61Ieškovas BUAB „Aurenta“, be nurodyto reikalavimo, civilinėje byloje pareikštoje atsakovams UAB „Inno Trade“ ir T. L. taip pat prašė priteisti iš atsakovo UAB „Inno Trade“ skolą, susidariusią atsakovui pilnai neapmokėjus ieškovo nurodytų PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovas savo ruožtu nurodė, jog 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi jis iš T. L. įgijo reikalavimą į ieškovą, todėl sąskaitos faktūros, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimus atsakovui dėl skolos priteisimo, patvirtina ne ieškovo prekių pardavimą atsakovui, vykdant šalis siejusius pirkimo – pardavimo sandorius, bet ieškovo prekių perdavimą atsakovui kaip prievolės, pagal šalis siejančios Reikalavimo perleidimo sutarties, vykdymą. Atsakovas taip pat nurodė, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi jam buvo perleista T. L. turėta reikalavimo teisė į ieškovą, atsiradusi iš šalis siejusios 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties, kuri savo ruožtu pakeitė 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo sutartį, kuria T. L. savo turėtą 1 078 945,44 Lt dydžio reikalavimą į UAB „Lutonė“ perleido ieškovui BUAB „Aurenta“. Iš išdėstyto akivaizdu, jog siekiant įvertinti šalis siejusius tarpusavio santykius ir išspręsti byloje kilusius ginčus pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, ar teisėta ir nepažeidžianti šalių bei jų kreditorių interesų yra 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Aurenta“ ir T. L., bei vėlesnės jos pagrindu sudarytos sutartys.

62Dėl 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo

63Ieškovas BUAB „Aurenta“ teigė, jog minėtas sandoris, kuriuo T. L. perleido UAB „Aurenta“ 1 078 945,44 Lt dydžio skolą į UAB „Lutonė“ ir įgijo teisę reikalauti iš ieškovo 1 078 945 Lt, pažeidžia BUAB „Aurenta“ kreditorių interesus, dėl to laikytinas negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą ir ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu. Apeliaciniu skundu nesutinkama su šiomis teismo išvadomis, kadangi, apeliantų vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčijamu sandoriu ieškovas įgijo ne tik pareigą atlyginti T. L. už perleistas reikalavimo teises, bet ir reikalavimą į kitą veikiantį juridinį asmenį - UAB „Lutonė“, todėl toks sandoris, nesant duomenų apie įmonės nemokumą, bei ieškovo kreditorių teisių pažeidimą, negalėjo būti pripažintas negaliojančiu.

64Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir šalių argumentais mano, jog pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos ir teisėtos.

65Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Nagrinėjamu atveju įgyvendindamas įstatymo jam pavestas funkcijas (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p.) bei vykdydamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą, ieškinį CK 6.66 straipsnio tvarka teismui inicijavo BUAB „Aurenta“ bankroto administratorius M. Š.

66Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

67Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas skundus vertina tik tas sandorio pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu sąlygas, dėl kurių egzistavimo apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas.

68CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios aplinkybės, susijusios su skolininko mokumo sumažėjimu, būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Taigi, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

69Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Aurenta“ nemokumas buvo nustatytas 2010 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-856-227/2010 (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 5-6), tačiau tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo sandoriu nebuvo pažeisti įmonės bei jos kreditorių interesai, kadangi CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų teisiškai konstatuotas, todėl siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumą, sandorio sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje UAB „Aurenta“ finansinių duomenų už 2009 metus nėra pateikta. Bendrovė finansinių duomenų ataskaitos už 2009 m. ataskaitinį laikotarpį nepateikė ir juridinių asmenų registrui, tačiau byloje, viešuosiuose registruose (juridinių asmenų registre) bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių įrodymų visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Aurenta“ buvo praktiškai nemoki, neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais. UAB „Aurenta“ finansinės atskaitomybės juridinių asmenų registre rodo, jog įmonė 2008 m. baigė pelningai (8 297 Lt), jos per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (51 Lt), neviršijo įmonės balansinės turto vertės (2 663 Lt), tačiau 2010 metų įmonės finansiniai rodikliai buvo ženkliai pasikeitę – įmonė buvo pripažinta nemokia. 2010 metų UAB „Aurenta“ balansas rodo, jog 2010 metais įmonė patyrė 1 719 700 Lt nuostolį, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (4 227 150 Lt) dvigubai viršijo įmonės turimą turtą (2 085 742 Lt). Kaip minėta, UAB „Aurenta“ juridinių asmenų registrui nepateikė finansinių ataskaitų už 2009 metus, tačiau įvertinus 2008 ir 2010 metų finansinių ataskaitų duomenis akivaizdu, jog įmonės veikla sutriko ir finansinė padėtis smarkiai suprastėjo ne per pirmąjį 2010 metų pusmetį (pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas 2010 metų birželio mėnesį, o 2010 m. rugsėjo 6 d. įmonė pripažinta nemokia), 2010 metų finansiniai rodikliai neabejotinai įtakoti ankstesnių metų (2009 m.) nuostolingos įmonės veiklos.

70Bankroto bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „Aurenta“ 2009 metais turėjo kreditorių su kuriais buvo delsiama atsiskaityti ir 2009 m. reikalavimo perleidimo sandoris pažeidė jų teises. Byloje pateiktas BUAB „Aurenta“ kreditorių sąrašas įrodo, jog tvirtinant įmonės kreditorinius reikalavimus pirmos eilės kreditoriai nurodė, jog be pagrindinio reikalavimo įmonei, kurį sudaro reikalavimas be palūkanų ir netesybų, turi ir 3 630 Lt dydžio reikalavimą įmonei, kurį sudaro palūkanos ir netesybos, antros eilės kreditorių palūkanos ir netesybos sudarė – 66 668,05 Lt, o trečios eilės - 11 423,33 Lt (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 155-156). Šie duomenys patvirtina, jog įmonėje ilgą laiką buvo nedengiami įsiskolinimai, neatsiskaitoma ne tik su valstybės ir socialinio draudimo biudžetais, bet ir darbuotojais. Be to, Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-827-102/2010 medžiaga patvirtina, jog UAB „Aurenta“ 2009 m. balandžio 9 d. buvo sudariusi su AB „Swedbank“ laidavimo sutartį. Pagrindiniam skolininkui nustatytu terminu (2009 m. balandžio 10 d.) neatsiskaičius su banku, jis įgijo reikalavimo teisę ir į laiduotoją (UAB „Aurenta“) (CK 6.81 str.) 333 063 Eur sumai (Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-827-102/2010 medžiaga). Šios aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, įrodo, jog 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu įmonė turėjo nevykdomų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, todėl finansiškai nenaudingo, net nuostolingo, sandorio sudarymas neabejotinai pažeidė tiek pačios įmonės, tiek ir jos kreditorių interesus.

71Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčijama 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Aurenta“ įgijo ne tik pareigą sumokėti T. L. 1 078 945 Lt, bet ir įgijo tokio paties dydžio reikalavimą į kitą veikiantį juridinį asmenį – UAB „Lutonė“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčijama sutartis, kuria UAB „Aurenta“ įgijo reikalavimo teisę į UAB „Lutonė“, sudaryta 2009 m. birželio 1 d., tuo tarpu UAB „Lutonė“ restruktūrizavimo byla iškelta 2009 m. birželio 17 d. (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 2, l. 5), restruktūrizavimo bylos iškėlimą inicijavo pats T. L. dar 2009 m. balandžio 29 d. (Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos 2-516-544/2009 medžiaga). Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymas 1 str. 2 d.). Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina apeliantų teiginių nepagrįstumą, kadangi ginčijama sutartimi UAB „Aurenta“ buvo perleistas reikalavimas į įmonę turinčią finansinių sunkumų ir kaip patvirtina bylos medžiaga – ne laikinų (2010 m. gegužės 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Lutonė buvo iškelta bankroto byla) (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 2, b. l. 6).

72Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, jog dėl šalis (UAB „Aurenta“ ir UAB „Lutonė“) siejančių didelio masto sandorių, UAB „Aurenta“ įgijusi reikalavimą į UAB „Lutonė“ kartu įgijo ir galimybę atlikti priešpriešinius įskaitymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš karto po ginčijamos 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2009 m. birželio 17 d.) UAB „Lutonė“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Pagal tuo metu galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcijos (galiojusios nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d., t. y. ginčo sandorio sudarymo metu) 9 straipsnio nuostatas buvo draudžiama vykdyti finansines prievoles (tarp jų ir įskaitymą) neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliantų pateiktų suvestinių, patvirtinančių ūkinės - komercinės veiklos, tarp UAB „Aurenta“ ir UAB „Lutonė vykdymą, kaip neturinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui.

73Apeliantų argumentai, jog sudarius ginčijamą sandorį UAB „Aurenta“ nemokumas nepakito taip pat nelaikytini pagrįstais, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

74Nustatyti duomenys patvirtina, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemokus, nevykdė skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nepaisant to sudarė finansiškai nenaudingą sandorį, kuriuo įsipareigojo sumokėti T. L. 1 078 945 Lt, bei įgijo tokio paties dydžio reikalavimą, kurio realiai įgyvendinti, t. y. gauti pinigines lėšas, nebuvo galimybių.

75Kaip buvo minėta, actio Pauliana taikymui turi būti nustatyta visų šio ieškinio taikymui būtinų sąlygų visuma. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas - tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Ieškovo atstovui reiškiant reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais, sudarytus pažeidžiant kreditorių interesus, tenka pareiga įrodyti, jog ieškovas ir atsakovai, su kuriais buvo sudaryta ginčijama sutartis, buvo nesąžiningi, nes žinojo, ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises.

76Teisėjų kolegija sprendžia, jog aukščiau nustatytos aplinkybės, jog ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Aurenta“ finansinė padėtis buvo prasta, bendrovė nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nepaisant to sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį, išimtinai T. L. palankiomis sąlygomis, neabejotinai leidžia pripažinti ieškovą nesąžininga sandorio šalimi.

77Tuo tarpu vertinant kitos sandorio šalies – T. L., sąžiningumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog ginčo sandoris sudarytas tarp UAB „Aurenta“ ir T. L. dėl reikalavimo teisių į UAB „Lutonė“ perleidimo. Šiuo atveju pažymėtina, jog T. L. tėvai buvo UAB „Lutonė“ akcininkai, o jis pats – UAB „Lutonė“ direktoriumi bei tuo pačiu metu UAB „Aurenta“ projektų vadovu (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 204; t. 2, l. 61). Šią aplinkybę teisėjų kolegijos vertinimu, reikėtų vertinti, kaip vieną iš sandorio šalių nesąžiningumo požymių. Sandorio šalių tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo kreditoriaus atžvilgiu galimybes, kadangi esantys ryšiai sudaro sąlygas tarpusavio pasitikėjimui, sukuria prielaidas keistis neviešintina informacija apie priešingos sandorio šalies finansinę būklę, esamas problemas, sudaromo sandorio tikslus ir kitas įprastomis sandorių sudarymo sąlygomis priešingai sandorio šaliai neatskleistinomis aplinkybėmis. T. L. būdamas UAB „Lutonė“ direktoriumi žinojo, jog ginčijama 2009 m. birželio 1 d. sutartimi perleidžia UAB „Aurenta“ reikalavimą į nemokią įmonę (tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 2, l. 61)), tačiau, nepaisant to pats pasiūlė sudaryti ginčijamą sandorį. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog ginčo sandoryje ne tik ieškovas, bet ir atsakovas T. L., buvo nesąžiningas, nes sudaromu sandoriu T. L. buvo sudaryta galimybė atgauti skolą iš ieškovo, jam savo ruožtu perleidžiant reikalavimą į nemokią įmonę.

78Bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog bylos šalys privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį nenurodyta, teismui nebuvo pateikta įrodymų apie prieš tai buvusius ikisutartinius susitarimus, viešą konkursą ir kitus iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandančius imperatyvus, bylos šalis įpareigojusius sudaryti ginčijamą sutartį, todėl laikytina, jog ginčijamas sandoris nebuvo sandorio šalims privalomas.

79Apeliantai neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis pripažintas ir kitų sandorių negaliojimo actio Pauliana pagrindu sąlygų buvimas, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako, ir, esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl actio Pauliana sąlygų visumos buvimo sprendžiant dėl 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo ir pagrįstai šį sandorį pripažino negaliojančiu.

80Dėl 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties ir 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo

81Pirmosios instancijos teismui pripažinus 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, jis savo iniciatyva pripažino ir 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį bei 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančiomis. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, savo iniciatyva pripažindamas minėtus sandorius negaliojančiais. Teismo teisė pripažinti savo iniciatyva (ex officio) sandorį niekiniu įtvirtinta CK 1.78 straipsnio 5 dalyje. Teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, pažeidžia viešąjį interesą, pagal CPK nustatytus įgalinimus turi būti aktyvus, šalinti akivaizdų įstatymo pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi tokios praktikos dėl teismo teisės savo iniciatyva (ex officio) pripažinimo sandorio niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89), kad teismas savo iniciatyva (ex officio), nesant ginčo šalies reikalavimo, pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisines pasekmes, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors ieškiniu BUAB „Aurenta“ tiesiogiai reikalavimo pripažinti minėtas sutartis negaliojančiomis ir nereiškė, tačiau iš bylos nagrinėjimo metu ieškovo įrodinėtų aplinkybių, reikalavimų (tarp jų – priteisti iš atsakovų ieškovui, jo, vykdant minėtas sutartis, sumokėtus pinigus, teisėjų kolegijos vertinamą kaip tiesioginę šių sutarčių pripažinimo negaliojančia pasekmę) akivaizdžiai matyti, jog ieškovas siekė, kad pripažinus 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, negaliojančiomis būtų pripažintos ir paskesnės sutartys. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms ir pažymint, jog nagrinėjamoje byloje vyrauja viešasis interesas, įpareigojantis teismą aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir užtikrinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties bei 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo klausimus.

82Be to, bylos nagrinėjimo metu šalys ne kartą nurodė, jog 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartimi buvo pakeistos UAB „Aurenta“ ir T. L. 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties atsiskaitymo sąlygos. Paskolos sutartimi, atsakovo T. L. teigimu, buvo padengta UAB „Aurenta“ skola pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 176, 206). Vadinasi, Paskolos sutartį šalys laikė neatsiejama nuo pagrindinės - Reikalavimo perleidimo sutarties (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 203), dėl ko pripažinus pagrindinę sutartį negaliojančia, Paskolos sutartis taip pat buvo pripažinta negaliojančia. Net ir ginčijant 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį kaip savarankišką šalis siejusį sandorį, jis taip pat turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu nepaneigė aplinkybės, jog pagal minėtą sutartį paskolos davėjas (T. L.) paskolos sumos – 1 078 945 Lt, realiai neperdavė paskolos gavėjui (UAB „Aurenta“), dėl ko tokia sutartis, vadovaujantis įstatymo normomis, laikoma nesudaryta (CK 6.870 str. 2 d., 6.181 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vien tik paskolos sutarties ir įkeitimo lakšto pasirašymas neįrodo, paskolos suteikimo fakto. Įkeitimas pagal savo prigimtį yra prievolės įvykdymą užtikrinantis kilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.198 str. 1 d.). Įkeitimu užtikrinama prievolė nebūtinai turi būti kilusi iš paskolos sutarties, kadangi kaip minėta šiuo atveju šalys pripažino, jog Reikalavimo perleidimo sutarties atsiskaitymo sąlygos buvo pakeistos Paskolos sutartimi, galima teigti, jog įkeitimu buvo užtikrintas būtent prievolių pagal Reikalavimo perleidimo sutartį įvykdymas.

83Pripažinęs negaliojančia 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį, teismas pripažino negaliojančia ir 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp T. L. ir UAB „Inno Trade“, kuria T. L. perleido UAB „Inno Trade“ reikalavimo teisę į UAB „Aurenta“ kilusį iš 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Galima perleisti ir būsimą reikalavimą, o taip pat ir neapibrėžto pobūdžio reikalavimo teisę (CK 6.101 str. 3 d., 6.15 str. ). Atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą, yra nurodyti CK 6.102 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Taigi, pagal šio straipsnio nuostatą galima perleisti tik tokį galiojantį reikalavimą, kurį anksčiau ar vėliau bus galima įgyvendinti, t. y. patenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismui pripažinus 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo ir Paskolos sutartis negaliojančiomis nuo sudarymo momento, laikytina, jog T. L. reikalavimo UAB „Aurenta“ neturėjo. Kai reikalavimo teisės objektyviai (ne santykinai) neįmanoma patenkinti (dėl to, jog reikalavimas neegzistuoja), susitarimas dėl tokio reikalavimo perleidimo negalioja (CK 6.3 str.4 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo manymu ir 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia.

84Pirmosios instancijos teismas išsprendęs ginčijamų sandorių galiojimo klausimus taip pat teisingai pritaikė ir teisės normas reglamentuojančias restitucijos taikymą (CK 6.145 str. 1d.). Kadangi UAB „Aurenta“ vykdydama negaliojančiais pripažintus sandorius mokėjo atsakovams T. L. ir UAB „Inno Trade“ (civilinės bylos Nr. 2A-62/2013, t. 1, l. 173-175; t. 2, l. 7-9) sutartimi numatytas sumas, teismas pripažinęs sandorius, kurių pagrindu buvo atliekami mokėjimai, negaliojančiais, pagrįstai priteisė juos ieškovui iš atsakovų. Kadangi atskirai klausimas dėl neteisingai pritaikytos restitucijos apeliaciniu skundu nekeliamas, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jo nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).

85Dėl skolos iš atsakovo UAB „Inno Trade“ priteisimo

86Teismui išsprendus byloje kilusius ginčus dėl aukščiau minėtų sutarčių galiojimo, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo UAB „Inno Trade“ 937 185,44 Lt skolą. Reikalavimą kildino iš atsakovui laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. liepos 30 d. išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų serija ANS: Nr. 000001749, Nr. 000001775, Nr. 000001776, Nr. 000001777, Nr. 000001778, Nr. 000001779 ir Nr. 000001780, kurios ieškovo teigimu, patvirtina prekių už 949 085,44 Lt sumą perdavimą.

87Pažymėtina, jog civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Lutonė“ ieškinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, prašoma 2010 m. liepos 30 d. UAB „Aurenta“ UAB „Inno Trade“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, serija ANS: Nr. 000001776, Nr. 000001777, Nr. 000001779 ir Nr. 000001780, dalyje dėl ieškinyje nurodytų prekių dalies pardavimo, pripažinti negaliojančiomis. Toks reikalavimas siejamas su ieškovo UAB „Lutonė“ reikalavimu pripažinti atsakovui UAB „Aurenta“ laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. vasario 18 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras negaliojančiomis, dalyje dėl ieškinyje nurodytų prekių pozicijų pardavimo. Ieškovo UAB „Lutonė“ atstovo teigimu, įmonei jau esant nemokiai, ieškinyje išvardintos prekės ginčijamomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo perleidžiamos atsakovui UAB „Aurenta“, pastarajam net neketinant atsiskaityti už jas, o UAB „Aurenta“, savo ruožtu, šias prekes (už tą pačią kainą kaip ir įsigijus iš ieškovo bei nekeičiant jų buvimo vietos) perleido UAB „Inno Trade“ ginčijamomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Šios aplinkybės, ieškovo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, jog prekes iš bankrutuojančios įmonės, siekiant išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais buvo siekiama perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko PVM sąskaitas – faktūras dėl ieškinyje nurodytų prekių pozicijų sudarytų tiek tarp UAB „Lutonė“ UAB „Aurenta“, tiek ir tarp UAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ prašoma pripažinti negaliojančiomis CK 1.82, 1.86 ir 6.66 straipsnių pagrindu.

88Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog neįvertinus šalis (UAB „Lutonė“ UAB „Aurenta“) siejusių santykių pagal laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. vasario 18 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, bei po jų sekusių BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ 2010 m. liepos 30 d. išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, serija ANS: Nr. 000001776, Nr. 000001777, Nr. 000001779 ir Nr. 000001780, įformintų prekių perleidimo santykių, teisėtumo ir galiojimo, išspręsti ieškovo UAB „Aurenta“ prašymo dėl skolos iš atsakovo UAB „Inno Trade“ priteisimo nėra galimybių.

89Dėl UAB „Lutonė“ reikalavimo pripažinti UAB „Aurenta“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras negaliojančiomis, dalyse dėl nurodytų prekių pozicijų

90Kaip buvo minėta, ieškovas laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. vasario 18 d. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras prašė pripažinti negaliojančiomis CK 1.82, 1.86 ir 6.66 straipsnių pagrindu. Atsakovas nesutiko su jam pareikštais reikalavimais ir nurodė, jog tiek ieškovas, tiek ir atsakovas vienas kitam tiekė prekes. Už perduodamas prekes šalys tarpusavyje atsiskaitinėjo, todėl pagrindo teigti, jog šalys siekė tik dėl akių sukurti įvaizdį dėl tarpusavio pirkimo - pardavimo sandorių egzistavimo, yra klaidingas. Atsakovas įrodinėdamas tarp šalių vykusius atsiskaitymus teigė, jog už tam tikras jam perleistas prekes buvo atsiskaityta padarius užskaitas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ginčijamu klausimu, ieškinio reikalavimų netenkino, pripažinęs, jog atsakovo teiginiai dėl šalis siejusių tarpusavio santykių ir vykdytų atsiskaitymų nesudaro pagrindo pripažinti šalis siejusių santykių kaip tariamų ar prieštaraujančių įmonės veiklos tikslams ir kreditorių interesams. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais apie vykdytus šalių tarpusavio užskaitymus, nors atsakovas nebuvo pateikęs ar konkrečiai įvardinęs pirminio dokumento, kuriuo remiantis jie buvo vykdomi.

91Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalavo įrodyti atsakovo teiginių pagrįstumą (patikslintu ieškiniu (civilinės bylos Nr. 2-312-227/2012, t. 1, b. l. 58) bei teismo posėdžio metu buvo keliamas reikalavimas pateikti pirminius dokumentus kurie, atsakovo teigimu, sudarė pagrindą atlikti tarpusavio užskaitymus (civilinės bylos Nr. 2-312-227/2012, t. 4, b. l. 121)), pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl vykusių tarpusavio užskaitymų ir jų pagrįstumo, turėjo imtis priemonių siekiant išaiškinti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra sutarčių ir susitarimų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, jog šalys turėjo teisę atlikti tarpusavio užskaitymus. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teigė, jog tikėtina, kad atsakovo UAB „Aurenta“ įsiskolinimas UAB „Lutonė“ buvo užskaitytas tuomet, kai T. L. perleido UAB „Aurentai“ reikalavimo teisę į UAB „Lutonė“, nors pats atsakovas nenurodė, kokiu įrodymu jis grindžia savo atsikirtimus bei nepateikė duomenų apie egzistavusias reikalavimo teises į AB „Lutonė“. Tuo labiau, sujungtų civilinių bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustačius, jog tarp UAB „Aurenta“ ir T. L. sudaryta 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartis laikytina negaliojančia, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo spėjimai šiuo klausimu nepasitvirtino. Todėl teisingam kilusio ginčo sprendimui svarbu nustatyti, kokiu pagrindu UAB „Aurenta“ teigė turėjęs reikalavimo teises į UAB „Lutonė“ bei vykdęs tarpusavio užskaitymus, t. y. turi būti išreikalauti ir pateikti teismui pirminiai įrodymai, leidžiantys nustatyti atsakovo teiginių, apie vykdytus tarpusavio užskaitymus, pagrįstumą.

92Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

93Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieškovo BUAB „Lutonė“ ieškinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“, pripažindamas tarp šalių atliktus tarpusavio užskaitymus, nenustatė ir neįvertino atsakovo teiginių pagrįstumo, neišsireikalavo ir netyrė įrodymų, kurių pagrindu atsakovas teigia turėjęs reikalavimo teisę UAB „Lutonė“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieškovo BUAB „Lutonė“ ieškinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ naikintinas ir vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

94Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011, pagal ieškovo BUAB „Aurenta“ ieškinį atsakovams UAB „Inno Trade“ bei T. L., dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra tinkamai pagrįstas, priimtas visapusiškai ir išsamiai ištyrus bylos medžiagą bei šalių nurodytas aplinkybes, nei vienam iš pateiktų įrodymų nesuteikiant prioriteto ir tinkamai pritaikius materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu sprendimo dalis, kuria nuspręsta dėl ieškovui priteistino įsiskolinimo iš UAB „Inno Trade“ priteisimo naikintina ir kartu su sujungta byla pagal ieškovo BUAB „Lutonė“ ieškinį atsakovams BUAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi tik pirmosios instancijos teismui įvertinus UAB „Lutonė“ ir UAB „Aurenta“, o vėliau UAB „Aurenta“ ir UAB „Inno Trade“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų galiojimo bei šalis siejusių santykių teisėtumą, bus galima įvertinti ieškovo UAB „Aurenta“ reikalavimo atsakovui UAB „Inno Trade“ dėl skolos priteisimo pagrįstumą.

95Dėl bylinėjimosi išlaidų

96Atsiliepime į BUAB „Lutonė“ apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Aurenta“ prašė priteisti iš apelianto bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, prašant iš antrosios šalies priteisti išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, teismui turi būti pateikiamas prašymas kartu su jį pagrindžiančiu išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovas BUAB „Aurenta“ duomenų apie prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį ir jas pagrindžiančių paskaičiavimų nepateikė, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

97Kadangi sujungtos civilinės bylos nurodytose dalyse grąžinamos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

98Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Nutarė

99Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lutonė“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aurenta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Inno Trade“ naikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

100Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aurenta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Inno Trade“ bei T. L., dalyje dėl sandorių: 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties ir 2010 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo palikti nepakeistą, likusią sprendimo dalį dėl skolos iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inno Trade“ priteisimo naikinti ir kartu su Panevėžio apygardos teismo civiline byla Nr. 2-312-227/2012 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.... 6. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2A-918/2013 ir... 7. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-416-544/2011 pagal... 8. 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. birželio 1 d.... 9. 2) iš atsakovo T. L. priteisti 10 650 Lt, kurie išmokėti pagal ginčijamą... 10. 3) priteisti iš atsakovo UAB „Inno Trade“ 932 184,44 Lt skolą už... 11. 4) priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 12. Ieškovas nurodė, 2009 m. birželio 1 d. UAB „Aurenta“ su atsakovu T. L.... 13. Remiantis bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog 2010 m. birželio 1 d. tarp... 14. Ieškovas teigia, jog atsakovo UAB „Inno Trade“ reikalavimai, kylantys iš... 15. Atsakovas T. L. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 16. 2010 m. birželio 1 d. atsakovas T. L. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį... 17. Atsakovas UAB „Inno Trade“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 18. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-312-227/2012 pagal... 19. 1) BUAB „Aurenta“ UAB „Inno Trade“ išrašytas 2010 m. liepos 30 d.... 20. 2) BUAB „Lutonė“ BUAB „Aurenta“ išrašytas 2010 m. vasario 18 d.... 21. 3) pritaikyti restituciją ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1 530... 22. 4) priteisti solidariai iš atsakovų 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo... 23. 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.... 24. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 17 d.... 25. Nuo 2009 m. sausio 16 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pagal PVM sąskaitas faktūras... 26. Ieškovo teigimu, realiai ginčijami sandoriai prilygintini ne... 27. Atsakovas BUAB „Aurenta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus M. Š.,... 28. Atsakovo teigimu, įmones tarpusavyje sieja didelio mąsto civiliniai... 29. Kadangi atsakovui BUAB „Aurenta“ yra iškelta bankroto byla ieškovas... 30. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė... 31. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje... 32. Pasisakydamas dėl 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties,... 33. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo atsakovui UAB „Inno Trade“ dėl... 34. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje... 35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti... 36. Teismas sprendė, jog šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų,... 37. Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais CK 6.66... 38. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 39. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB ,,Inno Trade“ ir T. L. prašo panaikinti... 40. 1. Teismas buvo šališkas, nes savo sprendimą grindė tik ieškovo... 41. 2. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pagal septynias PVM... 42. 3. Pripažindamas ginčijamus sandorius neteisėtais, teismas nevertino, jog... 43. 4. Teismas sprendime konstatuodamas, kad atsakovas T. L. 2009 m. birželio 1 d.... 44. 5. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvadomis dėl 2009 m. birželio 1 d.... 45. Atsiliepimu į atsakovų UAB ,,Inno Trade“ ir T. L. apeliacinį skundą BUAB... 46. 1. Atsakovas UAB „Inno Trade“ pagal prie ieškinio pridėtas PVM sąskaitas... 47. 2. Ginčijami sandoriai be jokios abejonės pažeidė ieškovo kreditorių... 48. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Lutonė“, atstovaujamas bankroto... 49. 1. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nepagrįstas visapusiu... 50. 2. Teismas, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo santykių tarp UAB „Inno... 51. 3. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta, jog ginčijami sandoriai... 52. Atsiliepimu į ieškovo BUAB „Lutonė“, atstovaujamo bankroto... 53. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 54. 1. Ieškovas reikalavimus grindė iš esmės tik jo buhalterinę apskaitą... 55. 2. Apeliantas savo steigimo dokumentuose nurodytų valdymo organų... 56. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 57. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 58. Dėl faktinės bylos situacijos... 59. Sujungtų civilinių bylų medžiaga patvirtina, jog ieškovai (BUAB... 60. Civilinėje byloje pagal BUAB „Aurenta“ ieškinį buvo prašoma priteisti... 61. Ieškovas BUAB „Aurenta“, be nurodyto reikalavimo, civilinėje byloje... 62. Dėl 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo... 63. Ieškovas BUAB „Aurenta“ teigė, jog minėtas sandoris, kuriuo T. L.... 64. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir šalių... 65. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs... 66. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 67. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas skundus vertina tik tas sandorio... 68. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 69. Bylos medžiaga patvirtina, jog BUAB „Aurenta“ nemokumas buvo nustatytas... 70. Bankroto bylos medžiaga patvirtina, jog UAB „Aurenta“ 2009 metais turėjo... 71. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ginčijama... 72. Nepagrįsti ir apeliantų teiginiai, jog dėl šalis (UAB „Aurenta“ ir UAB... 73. Apeliantų argumentai, jog sudarius ginčijamą sandorį UAB „Aurenta“... 74. Nustatyti duomenys patvirtina, kad ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu... 75. Kaip buvo minėta, actio Pauliana taikymui turi būti nustatyta visų šio... 76. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aukščiau nustatytos aplinkybės, jog... 77. Tuo tarpu vertinant kitos sandorio šalies – T. L., sąžiningumą,... 78. Bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme... 79. Apeliantai neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis... 80. Dėl 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutarties ir 2010 m. birželio 1 d.... 81. Pirmosios instancijos teismui pripažinus 2009 m. birželio 1 d. Reikalavimo... 82. Be to, bylos nagrinėjimo metu šalys ne kartą nurodė, jog 2009 m. birželio... 83. Pripažinęs negaliojančia 2009 m. birželio 1 d. Paskolos sutartį, teismas... 84. Pirmosios instancijos teismas išsprendęs ginčijamų sandorių galiojimo... 85. Dėl skolos iš atsakovo UAB „Inno Trade“ priteisimo... 86. Teismui išsprendus byloje kilusius ginčus dėl aukščiau minėtų sutarčių... 87. Pažymėtina, jog civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Lutonė“... 88. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog neįvertinus šalis (UAB... 89. Dėl UAB „Lutonė“ reikalavimo pripažinti UAB „Aurenta“ išrašytas... 90. Kaip buvo minėta, ieškovas laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m.... 91. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas... 92. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 93. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinių... 94. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje... 95. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 96. Atsiliepime į BUAB „Lutonė“ apeliacinį skundą atsakovas BUAB... 97. Kadangi sujungtos civilinės bylos nurodytose dalyse grąžinamos pirmosios... 98. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 99. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą civilinėje... 100. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje...