Byla 2A-610-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. V. dėl 1 206,99 Lt žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. V. 1 206,99 Lt padarytos gamtai žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2009-11-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos inspektorius nustatė, jog atsakovas užpylė gruntu Gilužio ežerą, tuo pakeisdamas reljefą ir sunaikindamas žolinę augaliją Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostoje. Už padarytą pažeidimą atsakovui skirta administracinė bauda, neteisėtais veiksmais atsakovas gamtai padarė 1 206,99 Lt žalą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

62010 m. balandžio 14 d. atsakovas S. V. pateikė teismui prieštaravimus dėl 2010 m. kovo 29 d. preliminaraus sprendimo. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė tuo, kad buvo padaryta procedūrinių klaidų, apžiūrint jo Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostą, ( - ). Taip, apžiūroje dalyvavo 2 inspektoriai, tuo tarpu įstatymas reikalauja komisijos iš trijų asmenų. Be to, ant komisijos pateiktos schemos nėra atsakovo parašo, schema sudaryta neteisingai: riba tarp taškų A ir B neegzistuoja, nenustatytos geodezinės sklypo ir išmatavimų koordinatės, geodezinis žemės išmatavimas, nustatantis supilto grunto gylį. Matavimai atlikti naudojant paprastą metrinę liniuotę, o nuo kuriuo taško buvo matuojama neaišku.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. galutiniu sprendimu 2010 m. kovo 29 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Nustatė, kas užpilto grunto į Gilužio ežerą tūris yra 69 m3, sunaikintos žolinės augalijos plotas yra 117 m3, žala paskaičiuota pagal Aplinkos ministro 1998-03-14 įsakymu Nr. 45 patvirtintą „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką“. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 1 206,99 Lt žalos yra pagrįstas ir tenkintinas (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str.). Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu prisipažino, kad jis gruntą savo žemės sklype palygino, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo žemės sklypui buvo nustatyta speciali naudojimo sąlyga - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, kuri įrašyta į nekilnojamojo turto registrą, šiuos darbus galėjo atlikti gavęs ieškovo sutikimą bei iš savivaldybės leidimą dėl projektavimo sąlygų, kurių atsakovas neturėjo bei pasitelkus Teritorijų planavimo bei Melioracijos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas atsakovo motyvus, kad jog žemės sklypo riba tarp tašku A ir B neegzistuoja, schema neteisinga, laikė nepagrįstais. Motyvavo, kad atstumai tarp A ir F bei C ir D žymi supilto grunto plotį, schemoje pažymėtą taškais ACDF, o nuostolių dydis sunaikinus žolinę augmeniją pažymėtas taškais FDEB. Šie matavimai buvo atliekami nuo taško F ir D, kurie žymi sklypo riboženklius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas S. V. nepeteikė teismui jokių įrodymų dėl sunkios turtinės padėties, jog jis yra bedarbis ir turi išlaikytinių, be to, nėra duomenų ir apie sutuoktinės gaunamas pajamas, tokiu būdu, teismas sprendė, kad mažinti priteistinos sumos dydį dėl sunkios atsakovo turtinės padėties nėra pagrindo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovas S. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. galutinį sprendimą ir nutraukti apelianto atžvilgiu pradėtą bylą dėl žalos padarytos aplinkai atlyginimo. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 1 d. nutartimi pagal ATPK 51(13) straipsnio 1 dalį, 83 straipsnio 1 dalį apeliantui buvo paskirta 750 Lt administracinė bauda. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas reikalavo atlyginti 1 206,99 Lt neteisėtais veiksmais gamtai padarytą žalą. Tačiau atitinkama žala buvo padaryta ne dėl apelianto kaltės. Žemės sklypą jis pirko su jau sukastu ežero krantu, nes toje vietoje yra nutiesti nutekamųjų vandenų vamzdžiai, kuriuos sudėjo komunalinės tarnybos. Taigi nors smėlis yra apelianto teritorijoje, jį išvertus žala padaryta ne apelianto veiksmais. Kai 2007 m. apeliantas pirko sklypą, gruntas jame jau buvo atitinkamai supiltas. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Atliktais skaičiavimais krantas užpildytas 69 m3 grunto. Tai būtų apie 20 mašinų grunto. Skaičiuojant už mašiną apie 200 Lt, tai reikštų, kad apeliantas turėjo sumokėti apie 4 000 Lt už gruntą, kuris jam nereikalingas ir net priešingai, sudaro nepatogumų, nes niekas sklype neauga. Prieš sklypo pirkimą buvo padarytos fotografijos, kuriose matyti, kad gruntas pirkimo metu jau buvo sklype. Šie įrodymai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nebuvo tinkamai įvertinti. Nebuvo atsižvelgta ir į apelianto prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo argumentą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr. 052966 paaiškinimas yra išverstas neteisingai: neteisingas pažodinis vertimas, kuris neatitinka teksto prasmės. Apeliantas yra bedarbis, augina sergantį sūnų ir tai buvo nurodęs savo prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo. Tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nes nebuvo informuotas, kad atitinkamas aplinkybes reikia pagrįsti. Jei tokių dokumentų reikią, galėtų juos gauti ir pateikti teismui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas savo 2010 m. birželio 30 d. sprendime pripažįsta, kad padaryta procedūrinių klaidų apžiūrint Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostą, esančią ( - ). Teismas nustatė, kad nesilaikyta įstatymo reikalavimo, jog apžiūroje dalyvautų ne du, o trys inspektoriai, tačiau nepasisakė dėl visų procedūrinių pažeidimų, kuriuos apeliantas buvo nurodęs savo prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo bei jų tinkamai neįvertino. Neaiškūs teismo motyvai vertinant schemų sudarymo teisingumo faktą. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į jo šeimos sunkią materialinę padėtį, išrašą iš darbo biržos, kad yra bedarbis.

11Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apelianto teiginiai, jog neva visi žalą aplinkai sąlygoję neteisėti veiksmai buvo atlikti iki 2007 m., t.y. iki apeliantui įsigyjant žemės sklypą, vertintini kritiškai, neatitinka byloje esančių dokumentų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2009 m. lapkričio 16 d. (patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-802) nustatė, jog S. V. užpylė gruntu Gilužio ežerą, tuo pakeisdamas reljefą ir sunaikindamas žolinę augmeniją Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostoje, adresu ( - ), pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4 punkto reikalavimus. Pažeidimai (faktinė padėtis patikrinimo metu) fiksuoti vaizdinėmis priemonėmis - fotonuotraukomis, supildo grunto ir išardytos velėnos matavimų schema. Apelianto argumentai dėl paaiškinimo protokole administracinio teisės pažeidimo byloje neteisingo vertimo, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl atsakovo kaltės įrodymų

14Nustatyta, kad žala gamtai Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostoje, ties namu, esančiu adresu ( - ), padaryta tuo, kad užpiltas gruntu Gilužio ežeras, tuo pakeistas reljefas, sunaikinta žolinė augalija, ežero pakrantės apsaugos juostoje. Iš pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo matyti, kad išvadą apie atsakovo kaltus veiksmus, gamtai padarytą žalą, teismas padarė remdamasis atsakovo paaiškinimu, jog jis palygino gruntą savo žemės sklype. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis žemė sklypą pirko jau su sukastu ežero krantu, nes toje vietoje yra nutiesti nutekamųjų vandenų vamzdynai. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo ( b.l.18-20) matyti, kad 0,1256 ha dydžio žemės sklypą, kurio rinkos vertė 472589 Lt, ir kuriame pastatytas 262 kv m gyvenamasis namas, statybos pradžios metai 2007 m., rinkos vertė 894000 Lt, atsakovas įsigijo kartu su M. V. 2007-05-11. Teigdamas, kad žemės sklypą pirko jau su sukastu ežeru, atsakovas galėjo pateikti įrodymus, iš kokio asmens pirko sklypą, prašyti jį kviesti liudytoju, kuris galėtų patvirtinti jo teiginį, kad sklypą jis įsigijo jau su sukastu ežeru. Atsakovas nurodė, kad komunalinės tarnybos sudėjo vamzdžius, dėl to buvo sukastas gruntas, todėl pateikti duomenis, kokios komunalinės tarnybos, kada ir kieno iniciatyva sukasė gruntą, privalėjo atsakovas. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme atsakovas paaiškino, kad dar iki sklypo pirkimo jis toje vietoje fotografavo ir ten jau buvo supiltas smėlis. Šiuos įrodymus atsakovas taip pat turėjo galimybę pateikti teismui, tačiau jų nepateikė, byloje esančiose nuotraukose nėra nurodytos fotografavimo datos, todėl nuotraukos neįrodo aplinkybės, kada buvo supiltas smėlis. Pripažintina, kad pateikti įrodymus turi ta šalis, kuri teigia, šiuo atveju - atsakovas. Teigdamas apie pažeidimo padarymo faktą iki tam tikro termino, jis turi pateikti šios aplinkybės įrodymus. Atsakovui nepateikus galimų įrodymų apie tai, kad kiti asmenys padarė pažeidimą, jo paaiškinimas, kad kiti asmenys pakeitė reljefą, atmestinas. Ieškovo pateikti įrodymai pripažintini pakankamais daryti išvadą, jog tik atsakovas galėjo atlikti kaltus veiksmus gamtai. Tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėjus atsakovo skundą dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo jo skundas buvo atmestas, ir nustatyta, kad jis, pastatydamas betoninius laiptelius, išardydamas velėną Gilužio ežero apsaugos juostoje, pažeidė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimus. 2009-02-01 teismo nutartyje teigiama, kad byloje esanti vaizdinė medžiaga leidžia daryti išvadą, jog velėna išardyta neseniai, kad teismo posėdyje S. V. neneigė, jog jis atliko žemė sklypo reljefo lyginimo darbus, paaiškino, kad technika kai kur velėną išardė. Iš vaizdo medžiagos teismas padarė išvadą, kad laiptai iškloti betoninėmis trinkelėmis. Ieškovui nebereikia šioje byloje įrodinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tos pačios šalys ( CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, nes jis naudojasi nekilnojamuoju nuosavybės teisėmis valdomu turtu, kurio vertė 1366589 Lt, todėl mažinti priteistą žalos atlyginimą nėra pagrindo.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

16Atsakovas turi apmokėti valstybei išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, išsiųsdamas procesinius dokumentus, jos sudaro 5,70 Lt ( b.l. 61).

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo S. V. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai