Byla e2A-703-196/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. A., A. A. ir trečiojo asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-589-460/2015, pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovams R. A., A. A. dėl skolos priteisimo ir trečiojo asmens R. A. savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties vykdymo atnaujinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sėkmės slėnis“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas”.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovui AB DNB bankui solidariai iš atsakovų R. A., A. A. 400 750,84 EUR skolą; 2) priteisti AB DNB bankui iš atsakovų R. A. A. A. 4,13 proc. dydžio metines palūkanas pagal susitarimo 1.2 punktą, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 25-26 punktus, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo; 3) priteisti AB DNB bankui iš atsakovų R. A., A. A. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti AB DNB bankui iš atsakovų R. A. A. A. visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 13 378,00 Lt žyminį mokestį.

5Nurodė, kad tarp AB DNB banko ir kredito gavėjos ūkininkės R. A. buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 22 d. kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2007-648 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu kredito gavėjai suteiktas 613 597,65 EUR kreditas. Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryta 2007 m. gruodžio 22 d. laidavimo sutartis Nr. K-2300-2007-648/123 tarp banko ir laiduotojų R. A. ir A. A., ir 2011 m. sausio 13 d. laidavimo sutartis Nr. K-2300-2007-648/47 tarp banko ir laiduotojos UAB „Sėkmės slėnis“, kuriomis laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėja ūkininkė R. A. neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles bankui.

6Ieškovas AB DNB bankas atsisakė pareikšto ieškinio dalies dėl 6 138,67 EUR skolos (t. y. 1 273,79 EUR negrąžinto kredito; 4 500,95 EUR palūkanų, priskaičiuotų iki ieškinio pareiškimo teisme; 363,93 EUR delspinigių), taip pat dėl 4,13 proc. dydžio metinių palūkanų pagal Susitarimo 1.2 p., Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 25–26 p., priteisimo. Bankas nurodė, jog procesinės dalies ieškinio atsisakymo pasekmės AB DNB bankui žinomos (CPK 294 str. 2 d.). Atsisakęs dalies ieškinio ieškovas prašė: 1) priteisti jam solidariai iš atsakovų R. A. ir A. A. 394 612,17 EUR skolos; 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (394 612,17 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ir 3) priteisti jam visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ūkininkė R. A. kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, o būtent, kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais negrąžino bankui kredito, nemokėjo palūkanų bei delspinigių.

7Atsakovai ir trečiasis asmuo R. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo, dėl kurio būtų pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį.

8Trečiasis asmuo R. A. pateikė savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties vykdymo atnaujinimo. Juo prašė pripažinti ieškovo AB DNB banko vienašalį kredito sutarties Nr. 30.56-37/5132 nutraukimą nuo 2014 m. sausio 23 d. neteisėtu ir nepagrįstu bei atnaujinti 2007 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-648 vykdymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog skolininkė nepadarė esminio sutarties pažeidimo, sudarančio sąlygas nutraukti sutartį, be to, ieškovas nebendradarbiavo su skolininke.

9Ieškovas atsiliepimu nesutiko su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus ir tenkinti ieškinį dėl skolos priteisimo visa apimtimi; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog bankas keitė sutarties sąlygas, bendradarbiavo, tačiau skolininkė pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas ir toliau tinkamai nevykdė įsipareigojimų.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmė ir nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo AB DNB banko ieškinio dalį atsakovams R. A., A. A. dėl 6 138,67 EUR skolos (t. y. 1 273,79 EUR negrąžinto kredito; 4 500,95 EUR palūkanų, priskaičiuotų iki ieškinio pareiškimo teisme; 363,93 EUR delspinigių), dėl 4,13 proc. dydžio metinių palūkanų, tretieji asmenys R. A., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sėkmės slėnis“, uždaroji akcinė bendrovė „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas”. Grąžino ieškovui AB DNB bankui 2014 m. kovo 19 d. AB DNB banko mokėjimo pavedimu Nr. APM4044243 sumokėtą dalį – 138 EUR žyminio mokesčio.

12Kitą ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinio dalį atsakovams R. A., A. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. A., bankrutuojanti UAB „Sėkmės slėnis“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas” tenkino ir priteisė ieškovui AB DNB bankui solidariai iš atsakovų R. A. ir A. A. 394 612,17 EUR skolos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (394 612,17 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovui AB DNB bankui iš atsakovų R. A. ir A. A. po 2 394 EUR, iš viso 4 788 EUR bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens R. A. savarankiško reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties vykdymo atnaujinimo netenkino.

13Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo (kredito gavėja) R. A. 2007 m. gruodžio 22 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-648 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – ir Kredito sutartis), kurios pagrindo kredito gavėjai buvo suteiktas 613 597,65 Eur kreditas. Prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui 2007 m. gruodžio 22 d. sudaryta laidavimo sutartis Nr. K-2300-2007-648/123 tarp banko ir laiduotojų R. A. ir A. A., ir 2011 m. sausio 13 d. Laidavimo sutartis Nr. K-2300-2007-648/47 tarp banko ir laiduotojo UAB „Sėkmės slėnis“ (toliau – ir Laidavimo sutartys), kuriomis laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėja R. A. neįvykdys visų, dalies, ar įvykdys netinkamai prievoles bankui. Kadangi trečiasis asmuo R. A. tinkamai nevykdė savo prievolių, ieškovas pradėjo priverstinį išieškojimą.

14Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Kredito ir Laidavimo sutarčių sąlygas, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje, tiek trečiojo asmens, tiek laiduotojų atsakovų atsakomybė už visų kredito gavėjo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą turinys ir apimtis yra vienodi, todėl atsakovai, kaip laiduotojai, atsakingi kreditoriui ta apimtimi, kaip kreditorius nurodė ieškinyje, t. y. jų skola ieškovui sudaro 394 612,17 EUR. Šią sumą teismas ieškovui solidariai priteisė iš atsakovų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.81 straipsnis). Teismas taip pat pažymėjo, kad savo prievolių neįvykdę laiduotojai yra tinkami skolininkai pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo. Todėl teismas tenkino ieškovo prašymą ir priteisė ne tik skolą, bet ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 394 612,17 EUR, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat teismas priteisė ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3 737 EUR sumokėtus už žyminį mokestį.

15Dėl trečiojo asmens R. A. savarankiško reikalavimo teismas nurodė, kad pati kredito gavėja pripažino, jog pažeidė kreditavimo sąlygas, o jos pradelstas įsipareigojimas ieškovui Kredito sutarties nutraukimo dieną sudarė 18 521,87 EUR, iš kurių laiku negrąžintas kreditas – 15 425 EUR, nesumokėtos palūkanos – 2 732,94 EUR, delspinigiai – 363,93 EUR. Ieškovas Kredito sutartį nutraukė sutarties pažeidimui tęsiantis penkis mėnesius. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką dalinių įmokų pagal kreditavimo sutartis kredito įstaigai laiku nemokėjimas vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas CK 6.217 straipsnio 1-2 dalių prasme, suteikiantis teisę kredito įstaigai vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankas kelis kartus įspėjo kredito gavėją apie pradelstą skolą ir nustatė papildomą terminą iki 2014 m. sausio 21 d. skolai padengti, tačiau kredito gavėjai ir toliau nevykdžius prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Kredito sutartį.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17Trečiasis asmuo R. A. ir atsakovai R. A. bei A. A. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1. panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas trečiojo asmens R. A. savarankiškas reikalavimas ieškovui AB DNB bankui ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, trečiojo asmens R. A. savarankišką reikalavimą tenkinti – pripažinti neteisėtu vienašalį 2007 m. gruodžio 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-648 nutraukimą 2013 m. gruodžio 16 d. DNB banko pranešimu Nr. 30.56-37/5132 ir atnaujinti 2007 m. gruodžio 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2007-648 vykdymą; 2. tenkinant trečiojo asmens R. A. savarankišką reikalavimą, ex officio spręsti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovo AB DNB banko ieškinys, panaikinimo; 3. tenkinus trečiojo asmens R. A. savarankišką reikalavimą, pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą; 4. priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais;

181. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį su trečiuoju asmeniu, kadangi R. A. nepadarė esminių sutarties vykdymo pažeidimų. Teismas nevertino aplinkybės, kad uždelsus įmokų mokėjimą DNB bankui, trečiasis asmuo R. A. mokėjo delspinigius, padidintas palūkanas, tokiu būdu galimi DNB banko nuostoliai ar netekimai buvo kompensuojami.

192. Trečiasis asmuo negalėjo tinkamai vykdyti Kredito sutarties sąlygų, todėl kreipėsi į ieškovą dėl skolos restruktūrizavimo. Tačiau ieškovui nesiėmus veiksmų, kad būtų bent kiek palengvintos trečiojo asmens R. A. įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymo galimybės ir priešingai, net gi atlikus veiksmus, kuriais trečiojo asmens sutarties vykdymo sąlygos buvo pasunkintos, iš trečiojo asmens R. A. negali būti pagrįstai reikalaujama itin griežtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei negali būti pateisinamas ir pripažįstamas pagrįstu vienašalis Kredito sutarties nutraukimas.

203. Teismas konstatuodamas, kad ieškovas bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu ir net tris kartus sutiko pakeisti Kredito sutarties sąlygas, iš tikrųjų visiškai nevertino šių Kredito sutarčių modifikavimo turinio, t. y., ar ieškovas iš tikrųjų sudarė trečiajam asmeniui tinkamas sąlygas įvykdyti Kredito sutartį, ar tik atliko formalius Kredito sutarties pakeitimus. Apeliantų nuomone, ieškovas 2011 m. sausio 13 d. ir 2013 m. birželio 7 d. Kreditavimo sutarties pakeitimais, keisdamas tik kredito dalių mokėjimo dydžius, bet nekeisdamas kredito grąžinimo termino, tik sunkino trečiojo asmens finansinę padėtį.

214. Apeliantai pažymėjo, kad Finansų įstaigų įstatymo (2007 m. lapkričio 15 d. – 2008 m. liepos 18 d. redakcija, galiojusi Kredito ir Laidavimo sutarčių sudarymo tarp šalių metu) 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte buvo nustatyta, jog finansų įstaiga prieš priimdama sprendimą skolinti, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos ateities prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Todėl ieškovas, suteikdamas trečiajam asmeniui R. A. 613 597,65 EUR (2 118 629,97 Lt) dydžio kreditą, turėjo įvertinti jos itin jauną amžių (23 metai kredito suteikimo metu) ir galimybes grąžinti paskolintą sumą per aštuonerius metus.

22Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantų skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš apeliantų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

231. Apeliantai patys neneigia, kad tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui ir Kredito sutarties nutraukimo dienai pradelsta skola sudarė 18 521,87 EUR, iš kurių: laiku negrąžintas kreditas – 15 425,00 EUR, nesumokėtos palūkanos – 2 732,94 EUR, delspinigiai – 363,93 EUR. Ieškovas Kredito sutartį su trečiuoju asmeniu nutraukė po to, kai sutarties pažeidimas tęsėsi 5 mėnesius. Kredito sutarties bendrosios dalies 54 punkte numatyta, kad šių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis Kreditavimo sutarties pažeidimas, todėl trečiajam asmeniui neįvykdžius prievolių per ieškovo nustatytą terminą, jis turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį.

242. Ieškovas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, dalinių įmokų pagal kredito sutartis kredito įstaigai laiku nemokėjimas taip pat yra vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas CK 6.217 straipsnio 1-2 dalių prasme.

253. Apeliantai teigdami, kad esminio Kredito sutarties pažeidimo nebuvo, neįvertina aplinkybių, jog ieškovas faktiškai jau nuo 2013 m. rugsėjo mėn. negauna įmokų pagal Kredito sutartyje nustatytus terminus. Tokiu atveju, ieškovas taip pat patiria papildomų išlaidų dėl naujų finansinių išteklių pritraukimo, siekiant užtikrinti savalaikį atsiskaitymą su indėlininkais ir investuotojais.

264. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nepažeidė bendradarbiavimo pareigos ir net kelis kartus keitė Kredito sutarties sąlygas, kuriomis buvo atidėtas galutinis Kredito sutarties įvykdymo terminas, taip pat atidėtas bei išdėstytas pradelstų 15 106,00 EUR palūkanų sumokėjimas.

275. Ieškovas pažymėjo, kad net ir tenkinus apeliantų prašymą bei Kredito sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, tai nesumažintų trečiojo asmens įsiskolinimo bankui, kurį vis tiek reikėtų įvykdyti.

286. Ieškovas trečiajam asmeniui suteikė kreditą ne jo asmeninių poreikių patenkinimui, bet investiciniam verslo projektui, t. y. kaimo turizmo paslaugų kūrimui ir plėtrai. Būtent šio sukurto verslo generuojamos pajamos ir turėjo būti pagrindinis pajamų šaltinis kredito lėšų grąžinimui bei kitų įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymui. Tarp šalių susiklosčiusiuose kreditavimo santykiuose, ieškovas R. A. laikė verslininke, todėl nepriklausomai nuo jos amžiaus, jai yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo bei apdairumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, ieškovas mano, kad apeliantų teiginiai dėl ieškovo Finansų įstaigų įstatymo pažeidimo yra nepagrįsti.

29IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliantų apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

31Dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, esant Kredito sutarties pažeidimui. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį konstatuodamas, kad Kredito sutartis buvo nutraukta esant esminiams sutarties pažeidimams.

33CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš šalių negali būti reikalaujama, jog esminį sutarties pažeidimą sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga. Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

34Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad trečiojo asmens sutarties formalus pažeidimas negalėjo būti pripažintas esminiu. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių (neproporcingų) nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

35Byloje esančios Kredito sutarties bendrosios dalies 49 ir 52.1 punktuose numatyta, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 54 punkte numatyta, kad šių mokėjimo prievolių nevykdymas yra esminis Kredito sutarties pažeidimas. CK 6.881 straipsnyje nurodyta, kad piniginių įmokų (grąžintino kredito ir palūkanų) mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sąlyga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimas turi būti vertinamas kaip esminis Kredito sutarties pažeidimas. Tai, kad apeliantė R. A. vėlavo įvykdyti įsipareigojimus ieškovui pagal šalių sudarytą Kredito sutartį, patvirtina byloje esantis kredito grąžinimo grafikas, iš kurio matyti, jog Kredito sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2014 m. sausio 23 d., R. A. įsiskolinimas sudarė 18 521,87 EUR, iš kurių laiku negrąžintas kreditas buvo 15 425,00 EUR, nesumokėtos palūkanos – 2 732,94 EUR, o delspinigiai – 363,93 EUR. Todėl esant tokiai situacijai, ieškovas pagrįstai pareikalavo grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.).

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, pasirašydamas Kredito sutartį, įsipareigojo bankui grąžinti kreditą dalimis ir terminais, kurie nurodyti kredito grąžinimo grafike (Kredito sutarties bendrosios dalies 14 punktas, Specialiosios dalies 4 punktas). Praleidus Kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo terminą R. A. įsipareigojo mokėti bankui papildomas palūkanas (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 27 punktas), o už laiku nesumokėtas bankui palūkanas, papildomas palūkanas, įsipareigojimo mokestį – 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 45 punktas). Taigi, iš šių Kredito sutarties sąlygų matyti, kad trečiasis asmuo įsipareigojo laikytis ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tačiau dar 2009 metais pasikeitus įgyvendinamo projekto sąlygoms, Kredito sutarties vykdymas kredito gavėjai pasunkėjo. Apeliantė neneigia, kad prisiimtus įsipareigojimus nevykdė pagal Kredito sutartyje, bei vėlesniuose jos pakeitimuose, nustatytas sąlygas, tačiau laikė, kad tokie sutarties pažeidimai nėra esminiai ir ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija nesutinka ir nurodo, kad vėluojantis Kredito mokėjimas, o paskutinius penkis mėnesius ir iš vis nemokėjimas, taip pat palūkanų ir delspinigių savalaikis nemokėjimas, sudaro pagrindą sutarties pažeidimą laikyti esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad pats kredito gavėjas nebuvo pakankamai apdairus ir nevertino trečiojo asmenis galimybių grąžinti kredito dalis ir palūkanas Kredito sutartyje nustatytais dydžiais ir terminais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dėjo visas pastangas siekdamas pratęsti Kredito sutarties įvykdymą bei perskaičiuojant įmokų dydžius bei prieš nutraukdamas Kredito sutartį vertino, ar ji bus vykdoma ateityje.

37Taip pat nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad trečiasis asmuo R. A. mokėjo bankui delspinigius, padidintas palūkanas, todėl ieškovas ne tik kad nepatyrė jokių nuostolių, bet net ir turėjo finansinės naudos. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi kredito negrąžinimas, palūkanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios ieškovui, kaip finansų įstaigai, yra ypatingai svarbūs dėl būtinumo saugoti pasitikėjimą šalies finansų sistema. Pagrindžiant tai, pažymėtina, kad Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, jog finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelę įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, jos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios įstatymų nuostatos rodo, jog finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, pripažindamas, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, esant esminiam sutarties pažeidimui.

38Dėl netinkamo bendradarbiavimo pareigos vykdymo

39Kiekvienos sutarties šalies pareiga yra vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantų nuomone, ieškovas nebendradarbiavo ir nedėjo realių pastangų, jog tarp šalių būtų pasiektas susitarimas ir toliau vykdyti Kredito sutartį. Šiuos apeliantų argumentus paneigia faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, nes 2007 m. gruodžio 22 d. Kredito sutarties sąlygos buvo keičiamos 3 kartus. 2009 m. gegužės 21 d. Susitarimu Nr. K-2300-2007-648/1, kuriuo pratęstas galutinis kredito grąžinimo terminas iki 2018 m. rugsėjo 30 d., pakeistas ir kredito grąžinimo grafikas. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad ieškovas nepratęsė termino sutarčiai įvykdyti, o šis vienintelis sutarties pratęsimas nerodo ieškovo noro bendradarbiauti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas galutinį sutarties įvykdymo terminą pratęsė net trijų metų laikotarpiui, kai visas sutarties įvykdymo terminas buvo aštuoneri metai. Nors apeliantė teigia, kad nuo pat Kredito sutarties pasirašymo pradžios buvo aišku, kad 8 metų sutarties įvykdymo laikotarpis yra per daug trumpas ir nerealus jos įvykdymui, tačiau net pati netikėdama šios sutarties įvykdymo realumu, vis tiek sutiko su tokiomis sutarties sąlygos. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo R. A. yra ūkininkė, todėl jai taikomi aukštesni atsakomybės standartai. Būtent pati apeliantė turėjo pareigą įvertinti Kredito sutartyje nurodytas sąlygas ir jų įvykdymo realumą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į kitos sutarties šalies interesus, todėl sutartinių įsipareigojimų vykdymas negali būti perkeliamas neribotam laikui, nes taip būtų pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai.

40Antrą kartą 2011 m. sausio 13 d. Susitarimu Nr. K-2300-2007-648/2 buvo pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir sumos (2011-01-13 Susitarimo 1.1 punktas). Keisdamas tarpines kredito sutarties grąžinimo sumas, ieškovas įvertino trečiojo asmens interesus ir kredito grąžinimo grafikus sudarinėjo atsižvelgdamas į teikiamų kaimo turizmo paslaugų sezoniškumą, t. y. sezono laikotarpiu (gegužės – rugsėjo mėn.) nustatė 6 725 EUR mėnesines įmokos kredito grąžinimui, o ne sezono laikotarpiu (spalio – balandžio mėn.) – įmokos sumažino iki 2 900 EUR per mėnesį. Trečią kartą 2012 m. birželio 7 d. Susitarimu Nr. K-2300-2007-648/3 buvo pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir sumos, atidedant negrąžintų kredito dalių mokėjimus iki 2013 m. rugsėjo 30 d., taip pat buvo atidėtas ir išdėstytas pradelstų 15 106,00 EUR palūkanų sumokėjimas. Pažymėtina, kad ieškovas dar 2012 m. birželio mėn., kai pradelsti mokėjimai pagal Kreditavimo sutartį sudarė daugiau kaip 15 000 EUR, turėjo pagrindą Kredito sutartį nutraukti, tačiau siekdamas ją išsaugoti, sutiko atidėti pradelstų sumų sumokėjimo terminus ir tęsti kreditavimo santykius. Tačiau net ir tris kartus atlikus Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimus, kuriais buvo sudarytos palankesnes sąlygos kredito gavėjai vykdyti įsipareigojimus (t. y. pratęstas kredito grąžinimo terminas, finansiškai sudėtingesniam laikotarpiui sumažintos per mėnesį mokėtinos įmokos ir kt.), R. A. nesilaikė Kredito sutartyje nustatytų sąlygų. Apeliantų nuomone, ieškovas, vėlesniais Kreditavimo sutarties pakeitimais, kuriais iš esmės buvo keičiamas tik kredito dalių mokėjimo dydis, bet nekeičiamas kredito grąžinimo terminas, iš tikrųjų tik sunkino trečiojo asmens finansinę padėtį, tačiau nedėjo pastangų, kad sutartis nebūtų nutraukta. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija nesutinka ir pažymi, kad vertinant ieškovo bendradarbiavimo pareigos vykdymą bei jo pastangas išsaugoti kreditavimo santykius, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas raštu įspėjo trečiąjį asmenį apie Kredito sutarties nutraukimą, jeigu nebus padengti pradelsti mokėjimai. Ieškovas 2013 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 30.56-37/4479 įspėjo kredito gavėją apie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus ir geranoriškai paragino juos vykdyti tinkamai, taip pat nurodė, kokiomis sąlygomis ieškovas sutiktų keisti Kredito sutarties sąlygas. 2013 m. gruodžio 16 d. ieškovas dar kartą raštu Nr. 30.56-37/5132 įspėjo kredito gavėją apie pradelstą skolą ir nustatė papildomą terminą iki 2014 m. sausio 21 d. skolai padengti, nurodydamas, kad iki minėtos datos nepadengus pradelstos skolos, kitą dieną po minėto termino pasibaigimo dienos Kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Kadangi visa pradelsta skola nebuvo padengta per papildomus kredito gavėjo naudai nustatytus terminus ir nebuvo pasiektas visas šalis tenkinantis susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo, ieškovas nuo 2014 m. sausio 23 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Šių aplinkybių visuma parodo, jog ieškovas siekė sudaryti sąlygas tęsti kreditavimo santykius, tačiau pati kredito gavėja nebuvo suinteresuota tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Todėl atsižvelgiant į minėtus argumentus, abiejų šalių elgesį sutarties vykdymo metu bei jų siekį išsaugoti sutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu ir nedėjo visų pastangų, siekiant išsaugoti ir toliau vykdyti sudarytą sutartį.

41Taip pat atmestini ir apeliantų argumentai, kad ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatas, nes kredito suteikimo momentu neįsitiko, ar kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos ateities prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Apeliantų nuomone, ieškovas neįvertino itin jauno trečiojo asmens R. A. amžiaus ir jos galimybių įvykdyti pagal Kredito sutartį prisiimtus įsipareigojimus per 8 metų laikotarpį. Nesutikdama su tokia apeliantų nuomone, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta, ieškovas kreditą suteikė investiciniam verslo projektui, t.y. kaimo turizmo paslaugų kūrimui ir plėtrai finansuoti (Kredito sutarties specialiosios dalies 8 punktas). Taigi, trečiajam asmeniui kreditas buvo išduotas ne vartojimui, bet verslo vystymui. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas, suteikdamas kreditą, neįvertino trečiojo asmens galimybių dėl kredito grąžinimo. Priešingai, kadangi suteikiamo projekto įgyvendinimui buvo suteikta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, ieškovas neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens gebėjimu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ir pati R. A. turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti Kredito sutartį, kadangi visos sutarties sąlygos dėl jos terminų ir kreditų dydžių, jai buvo žinomos dar derinant Kredito sutarties sąlygas. Akivaizdu, kad kredito gavėja, sudarydama Kredito sutartį, o vėliau ir jos sąlygas keičiančius susitarimus, žinojo, apie prisiimamų finansinių reikalavimų dydžius bei jų įvykdymo terminus. Todėl kredito gavėja, veikdama atsakingai, rūpestingai ir protingai, privalėjo įvertinti, ar galės vykdyti ir įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus nustatytu laiku. Pažymėtina, kad verslas ir jo rezultatai yra siejami su rizikos prisiėmimu, o atvejai, kai verslininkai gali būti atleisti nuo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo, yra ypatingai riboti (CK 6.256 str. 4 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nepagrįstai siekia visą atsakomybę dėl išduoto kredito dydžio perkelti ieškovui. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantai teismui nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jeigu Kredito sutartis nebūtų nutraukta, jie galėtų toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų ir nepripažinus Kredito sutarties nutraukimo neteisėtu, taip pat nėra tenkinamas ir apeliantų reikalavimas ex officio spręsti klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo, kuria buvo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovų bei trečiojo asmens.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Pagal CPK 93 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas. Kadangi apeliacinis skundas atmestas tai apeliantų turėtos išlaidos jiems nėra priteistinos. Tuo tarpu ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme jis patyrė 726 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

45CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas 2015 m. balandžio 14 d.) sudarė 714,50 Eur, taigi, ieškovo AB DNB bankas prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija sumos, gaunamos pritaikius minėtą koeficientą, todėl ieškovui iš apeliantų priteistina 726 EUR suma.

46Apibendrinusi pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

48Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Priteisti ieškovui AB DNB bankas iš apeliantų R. A. (a. k. ( - ) R. A. (a. k. ( - ) ir A. A. (a. k. ( - ) po 242 EUR (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1)... 5. Nurodė, kad tarp AB DNB banko ir kredito gavėjos ūkininkės R. A. buvo... 6. Ieškovas AB DNB bankas atsisakė pareikšto ieškinio dalies dėl 6 138,67 EUR... 7. Atsakovai ir trečiasis asmuo R. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jo... 8. Trečiasis asmuo R. A. pateikė savarankišką reikalavimą dėl sutarties... 9. Ieškovas atsiliepimu nesutiko su trečiojo asmens savarankiškais... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo... 12. Kitą ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinio dalį atsakovams R. A.,... 13. Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo (kredito gavėja) R. A.... 14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Kredito ir Laidavimo sutarčių... 15. Dėl trečiojo asmens R. A. savarankiško reikalavimo teismas nurodė, kad pati... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. Trečiasis asmuo R. A. ir atsakovai R. A. bei A. A. pateikė teismui... 18. 1. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas turėjo... 19. 2. Trečiasis asmuo negalėjo tinkamai vykdyti Kredito sutarties sąlygų,... 20. 3. Teismas konstatuodamas, kad ieškovas bendradarbiavo su trečiuoju asmeniu... 21. 4. Apeliantai pažymėjo, kad Finansų įstaigų įstatymo (2007 m. lapkričio... 22. Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantų... 23. 1. Apeliantai patys neneigia, kad tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų... 24. 2. Ieškovas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, dalinių įmokų pagal... 25. 3. Apeliantai teigdami, kad esminio Kredito sutarties pažeidimo nebuvo,... 26. 4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas... 27. 5. Ieškovas pažymėjo, kad net ir tenkinus apeliantų prašymą bei Kredito... 28. 6. Ieškovas trečiajam asmeniui suteikė kreditą ne jo asmeninių poreikių... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas pagrįstai... 33. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti... 34. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad trečiojo asmens sutarties... 35. Byloje esančios Kredito sutarties bendrosios dalies 49 ir 52.1 punktuose... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, pasirašydamas Kredito... 37. Taip pat nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad pirmosios... 38. Dėl netinkamo bendradarbiavimo pareigos vykdymo... 39. Kiekvienos sutarties šalies pareiga yra vykdyti savo prisiimtus... 40. Antrą kartą 2011 m. sausio 13 d. Susitarimu Nr. K-2300-2007-648/2 buvo... 41. Taip pat atmestini ir apeliantų argumentai, kad ieškovas pažeidė Lietuvos... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad netenkinus apeliacinio skundo reikalavimų ir... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Pagal CPK 93 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į... 45. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 46. Apibendrinusi pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti... 49. Priteisti ieškovui AB DNB bankas iš apeliantų R. A. (a. k. ( - ) R. A. (a....