Byla 3K-3-244/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P. ir J. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovui AB DnB bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo bei reikalavimo sumokėti skolą neteisėtais, kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir jų panaikinimo, byloje dalyvaujant Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kaip institucijai, teikiančiai išvadą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje yra kilęs dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir sutarties nutraukimo teisėtumo.

6Ieškovai kreipėsi į teismą ir nurodė, kad pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. sutartį su atsakovu gavo 3 770 678,50 Lt kreditą, skirtą namui įsigyti. Atsakovas 2009 m. sausio 9 d. raštu ieškovus įspėjo, kad neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009 m. sausio 30 d. nutrauks sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. 2009 m. vasario 2 d. atsakovas raštu pranešė ieškovams, kad neįvykdžius įsipareigojimų per 10 dienų atsakovas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. 2009 m. vasario 3 d. ieškovai kreipėsi į atsakovą su prašymu atidėti palūkanų mokėjimą, nes dėl ekonominio sunkmečio padarinių, t. y. iš esmės dėl objektyvių priežasčių, pasunkėjo ieškovų finansinė padėtis. Pagal sutartį laiduotojas yra šiuo metu bankrutuojanti UAB „NETO“, kurios turimo turto balansinė vertė yra 41 425 360 Lt, o įsipareigojimai (skolos kreditoriams) – apie 32 mln. Lt. Laiduotojo turto pakanka ieškovų prievolėms atsakovui pagal kreditavimo sutartį užtikrinti. Atsakovas 2009 m. balandžio 29 d. pateikė atitinkamą reikalavimą laiduotojui ieškovų prievolių apimtimi. Ieškovai teigia, kad atsakovas nebendradarbiavo sprendžiant mokėjimų klausimą. Ieškovas siūlė, kaip būtų galima sureguliuoti taikiai susidariusią situaciją ir kokiu būdu užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Sutartis nenustatė jokios atsakomybės atsakovui už nebendradarbiavimą. Taip pat ieškovai nurodo, kad vertintinos kaip vartotojų teises pažeidžiančios ir nesąžiningos sutarties sąlygos dėl vienašališko sutarties nutraukimo, vienašališko mokėjimų nustatymo, vienašališko sutarties sąlygų keitimo, palūkanų skaičiavimo, papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, laidavimo sutarties, LIBOR taikymo, informavimo apie palūkanų kitimą, rizikos perkėlimo ieškovams ir vienašališko pinigų nurašymo nuo ieškovo sąskaitos.

7Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, ieškovai pareiškė šiuos reikalavimus atsakovui:

81) pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu;

92) pripažinti AB DnB banko reikalavimą grąžinti skolą pagal kreditavimo sutartį neteisėtais;

103) pripažinti kreditavimo sutarties sąlygas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, vienašališko mokėjimų nustatymo, vienašališko sutarties sąlygų keitimo, palūkanų skaičiavimo, papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, laidavimo sutarties, LIBOR taikymo, informavimo apie palūkanų kitimą, rizikos perkėlimo ieškovams ir vienašališko pinigų nurašymo nuo ieškovo sąskaitos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo dienos (ab initio) (sutarties 9, 37, 39 punktus, 46 punkto l dalį, 49.4 punktą, 55, 57 punktą, sutarties specialiosios dalies 5 punkto atitinkamas dalis).

11Byloje nustatyta, kad šalys kreditavimo sutartį sudarė 2007 m. rugsėjo 18 d., skolininkas ją vykdė ir mokėjo palūkanas iki 2008 m. rugsėjo 30 d., bankas pirmą kartą informavo ieškovus apie galimą sutarties nutraukimą dėl prievolės netinkamo vykdymo 2009 m. sausio 9 d., o antrą kartą bankas kreipėsi į ieškovus 2009 m. vasario 2 d., nustatydamas 10 dienų terminą prievolei įvykdyti. Skolininkams neįvykdžius prievolės per įspėjimo terminą sutartis buvo nutraukta.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino kreditavimo sutarties bendrosios dalies 12.2, 19, 25, 30, 46.1, 46.10, 49.3 punktų bei specialiosios dalies 13.3.2, 13.11, 13.14, punktų nuostatas nesąžiningomis sutarties sąlygomis pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto kriterijų, t. y. kad jos įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; kreditavimo sutarties bendrosios dalies 39, 40 punktų bei specialiosios dalies 13.11 punkto nuostatas nesąžiningomis sutarties sąlygomis pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto kriterijų, t. y. kad nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą; kreditavimo sutarties bendrosios dalies 42.4 punkto nuostatą nesąžininga sutarties sąlyga pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkto kriterijų, nes panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus; kreditavimo sutarties bendrosios dalies 51 punkto nuostatą nesąžininga sutarties sąlyga pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 17 punkto kriterijų, t. y. kad ji suteikia teisę pardavėjui be vartotojo sutikimo perleisti kitam asmeniui savo teises ir pareigas, atsirandančias iš sutarties, jeigu dėl to gali sumažėti vartotojui teikiamos garantijos; kreditavimo sutarties bendrosios dalies 57 punkto nuostatą nesąžininga sutarties sąlyga pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 10 punkto kriterijų, nes ji suteikia teisę paslaugų teikėjui be sutartyje numatyto pagrindo vienašališkai keisti sutarties sąlygas; kreditavimo sutarties bendrosios dalies 15, 16, 27, 37.5, 43, 44, 49.3, 49.4.3, 53, 54 punktų bei specialiosios dalies 13.12 punkto nuostatas nesąžiningomis sutarties sąlygomis pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalį, nes jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Nurodytų sutarties punktų nuostatas teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

14Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje ginčijama sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties nuostatos turi būti aiškinamos remiantis vartojimo sutarčių teisiniu reguliavimu, pirmiau nurodytas sutarties nuostatas pripažino prieštaraujančiomis vartotojų teisėms ir teisėtiems interesams; nustatė, kad atsakovas du kartus įspėjo, jog, nesumokėjus įmokų pagal grafiką, bus nutraukta kredito sutartis. Ieškovas V. P. patvirtino, kad gavęs banko pranešimą įmokų pagal kreditavimo sutartį nesumokėjo ir nemokėjo vėliau, bylos nagrinėjimo metu nedengė kredito, todėl, esant įstatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį. Įstatyme įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas yra siejamas su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu (sutarties nevykdymu ar netinkamu vykdymu) (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).

15Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų bei atsakovo apeliacinius skundus, 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16Teismas atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl sutarties sąlygų nesąžiningumo.

17Pasisakydamas dėl ieškovų apeliacinio skundo teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks sutarties nutraukimas kaip neteisėtas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Spręsdamas, ar sutarties pažeidimas yra esminis, teismas vadovavosi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais. Teismas nurodė, kad atsakovas įsipareigojo kredito lėšas grąžinti ir mokėti palūkanas, kad ieškovai buvo tinkamai du kartus įspėti apie sutarties nutraukimą. Teismas vertino, kad kredito davėjas iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį, todėl tokį sutarties pažeidimą vertino kaip esminį. Kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal CK 6.188 straipsnio 7 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, kad kredito davėjo reikalavimas grąžinti kreditą yra teisėtas ir pagrįstas.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovai V. P. ir J. P. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria paliktas galioti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimas atmesti ieškinio reikalavimus, ir bylą dėl tos dalies perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201. Teismai neteisingai aiškino ir taikė procesą reguliuojančias teisės normas, tuo, kad nesujungė šios ir dar dviejų bylų, vykstančių vienu metu tame pačiame teisme, į vieną bylą, nes Klaipėdos m. apylinkės teisme vienu metu vyko trys civilinės bylos tarp tų pačių šalių. Be to, teismai nesiėmė ir kitos procesinės priemonės — atitinkamų bylų stabdymo. Civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, nepaisymas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, reiškiantis asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą, kuriam esant kasaciniam teismui leidžiama peržengti kasacinio skundo ribas.

212. Teismai nesprendė ir visiškai nepasisakė dėl to, kad sutartis negalėjo būti nutraukta, nes sutartinių santykių nutraukimo momentu sutartis, tokia, kokia ji nagrinėta šioje byloje, jau neegzistavo, nes buvo įsigalioję jos pakeitimai, kurie yra nagrinėjami kitoje byloje, t. y. Klaipėdos m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-384-512/2012. Teismai, turėdami pareigą įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, priimdami atitinkamus sprendimus dėl sutarties nutraukimo teisėtumo bei dėl reikalavimo grąžinti paskolą prieš terminą, ignoravo teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sutarties nutraukimo metu buvo iš dalies modifikuotos. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nevertino sutarties pakeitimo, tai reiškia, kad pagrindinės sutarties nutraukimas, kuris buvo pripažintas galiojančiu, neapima sutarties pakeitimo. Tai reikštų, kad sutarties pakeitimas yra galiojantis šalims.

223. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu, nurodė, kad nukentėjusi šalis (kredito davėjas) iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti pagal sutartį. Vertinant šį argumentą, pagrindžiantį esminį sutarties pažeidimą, pažymėtina, kad viena iš sudedamųjų dalių apibrėžiant vertinamąją sąvoką – gavimas to, ko tikėtasi iš sutarties, yra pagrįsta asmens tikėjimusi gauti tam tikrą rezultatą, kuris yra paremtas, be kita ko, nesąžiningomis sąlygomis. Tokias sąlygas pirmosios instancijos teismas pripažino egzistuojant. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad teismai neapibrėžė ir nesvarstė teisinių padarinių, kylančių iš sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutarties nutraukimo tvarka – vienas iš argumentų, pagrindžiančių esminį sutarties pažeidimą. Tačiau taip yra nukrypstama nuo kasacinės instancijos teismo formuluojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ta apimtimi, kad apeliacinės instancijos teismas, norėdamas taikyti sutarties nutraukimo tvarkos nuostatas, fiksuotas sutartyje, privalo ištirti, ar sutartis buvo pažeista iš esmės.

234. CK 6.217 straipsnis negali būti taikomas šioje byloje prieš kasatorius, kuriuos gina ES vartotojų apsauga: pirma, dėl teismo pareigos vertinti sutarčių nutraukimo tvarką nustatančias sąlygas sąžiningumo aspektu (sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys); antra, neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį; trečia, dėl autonominio ES teisės pobūdžio, kuris reiškia, kad nepriklausomai nuo teisių ir pareigų, nustatytų nacionaliniuose teisės aktuose, jog turi būti taikoma ES teisė, o visos dispozicijos prieštaraujančios ar nustatančios kitokį teisinį reguliavimą turi būti paliktos netaikytos, nors ir pagal nacionalinės teisės kriterijus atitinkamas teisės aktas ir privalo būti taikomas. Tai galioja ir CK 6.217 straipsniui.

245. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti sutarties nutraukimo argumentaciją, kai sutartis buvo nutraukta vadovaujantis sąlyga, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia (43 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo nuostatą dėl 43 punkto pripažinimo negaliojančiu, iš esmės pripažino, kad sutarties nutraukimas buvo be teisinio pagrindo.

256. Nors teismų sprendimais pripažįstama, kad sutartis nutraukta, tačiau atsakovas ir toliau ilgą laiką teikė ieškovams palūkanų apskaičiavimus, kurie yra atliekami pagal tą pačią sutartį, t. y. nors sutartis nutraukta, tačiau kai kurios jos sąlygos „pergyveno“ sutartį ir toliau yra taikomos ieškovams. Iš dabartinės teismų pozicijos taip ir neaišku, kokios – sutartinė ar deliktinės – teisinės atsakomybės yra reikalaujama iš ieškovų. Po apeliacinės instancijos teismo sprendimo net ši aplinkybė nėra aiški. Negali būti sąžininga sutartis, kuri visą sutarties finansinę ir ekonominę riziką perkelia vartotojui (pvz., visos tarpbankinių palūkanų normų padidėjimo rizikos yra perkeltos vartotojui). Tokie ir panašūs sutarties elementai neatitinka sąžiningumo reikalavimo, o kilus abejonių dėl sąžiningumo kriterijaus, vienintelis autentišką išaiškinimą galintis pateikti subjektas – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Atsižvelgdami į tai, kasatoriai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, kuriuo būtų atsakyta į šiuos klausimus:

26Pirma, ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 3 dalies ir Direktyvos Priedo k punkte nurodyta sąvoka „įgalinimas be pakankamos priežasties pakeisti teikiamos paslaugos charakteristikas“ turi būti aiškinama taip, kad apimtų vartotojo ir verslininko sudarytos kredito sutarties, kuria finansuojamas nekilnojamojo turto įsigijimas, sąlygas dėl įmokų dydžio apskaičiavimo ir įmokų grafiko vienašališko sudarymo ir keitimo teisė suteikiama verslininkui?

27Antra, ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 3 dalies ir Direktyvos Priedo e dalyje nurodyta sąvoka „neproporcingai didelė suma“ turi būti aiškinama taip, kad ji apimtų ir tuos atvejus, kai vartotojo ir verslininko sudarytos kredito sutarties, kuria finansuojamas nekilnojamojo turto įsigijimas, sąlygos dėl skolininko atsakomybės, kai kredito gavėjui nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir (arba) esant sutarties nutraukimo pagrindams, bet nepriklausomai nuo to, ar sutartis nutraukta bei nepriklausomai nuo to, ar kredito gavėjas už įsipareigojimu nevykdymą moka delspinigius ir baudas?

28Trečia, ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 3 dalies ir Direktyvos Priedo c punkte įtvirtinta nuostata, kad „sandoriuose dėl perleidžiamų vertybinių popierių, finansinių priemonių ir kitų produktų ar paslaugų, kai kaina yra susieta su svyravimais vertybinių popierių biržoje kotiruojamose kainose ar indeksuose arba finansinės rinkos kursams, kurių pardavėjas ar tiekėjas nekontroliuoja“ turi būti aiškinama taip, jog nesąžiningu būtų pripažintas teisinis rezultatas, kai vartotojas prieš pasirašant sutartį neturėjo jokios galimybės pasirinkti indeksų (bankas parinko LIBOR indeksą vienašališkai), ir turint omenyje tai, kad šalių sutartis įtvirtina sąlygą, pagal kurią visa palūkanų padidėjimo rizika yra perkeliama išskirtinai vartotojui, nenumatant nei padidėjimo viršutinės ribos, nei prisiimant bent dalį padidėjimo rizikos verslininkui?

29Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas jį prašo atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai ir papildomai nurodoma, kad ieškovų nurodytos bylos yra savarankiškos, todėl gali būti nagrinėjamos atskirai, jų sujungti ar stabdyti nėra reikalo, be to, patys ieškovai pareiškė du ieškinius, o vėliau prašymą pagal juos iškeltas bylas sujungti. Toks elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Prašyme kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo suformuluoti klausimai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, direktyvos nuostatos yra perkeltos į CK, todėl taikytinos nacionalinės teisės normos, o pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą byloje nėra.

30Teisėjų kolegija konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami.

33Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų alternatyvumo

34Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu gali būti jos pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

35Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti, kaip esminį. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sąlyga tam tikrą pažeidimą vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai, yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (1.80 straipsnis), viešosios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.188 straipsnis ir kt.).

36Įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Be kita ko, tai reiškia, kad jei vienašališko sutarties nutraukimo sutartinis pagrindas pripažįstamas nesąžiningu ir negaliojančiu, tai teismas kvalifikuoja, ar tos aplinkybės yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Sutartinio ir įstatyminio vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau.

37Įstatyme ir sutartyje įtvirtintų nutraukimo pagrindų alternatyvumas lemia tai, kad konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis pažeidžiama sutartis, turi atitikti arba sutartyje nustatytą vienašalio sutarties nutraukimo pagrindą, arba įstatyme įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Iš to darytina išvada, kad tas faktas, jog konkreti sutarties sąlyga, leidžianti vienašališkai nutraukti sutartį, yra ar buvo pripažinta nesąžininga, savaime nereiškia, kad faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis pasinaudojo šalis vienašališkai sutarčiai nutraukti, negali būti kvalifikuojamos kaip esminis pažeidimas pagal įstatymą, kai jos atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus.

38Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Jeigu jis įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį.

39Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad kredito gavėjas nustatytais terminais nemokėjo kredito palūkanų, delspinigių ir dėl to susidarė įsiskolinimas. Sutarties nutraukimo vienas iš pagrindų buvo 46.1 punktas, kuriame nustatyta: „kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos dalies ir (arba) nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų“. Ši nuostata byloje buvo nuginčyta. Tokiu atveju sutartyje neliko nuostatos, kad dėl sutarties pažeidimo, kuris pasireiškė palūkanų ir delspinigių nemokėjimu, yra pagrindas nutraukti sutartį vienašališkai. Pažymėtina, kad pagal šalių sutarties Bendrosios dalies 46.12 ir 48 punktus sutarties nutraukimo pagrindu gali būti sutarties pažeidimas, kuris pagal įstatymus ar jų nustatytus kriterijus pripažintinas esminiu. Teismas vertino faktines sutarties pažeidimo aplinkybes ir konstatavo, kad pagrindas nutraukti sutartį buvo, o apeliacinės instancijos teismas nutartyje šią išvadą pagrindė CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų taikymu. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad teismai tinkamai taikė galiojančias sutarties nuostatas, o kiek jos nereglamentuoja – įstatymo nuostatas, ir pagal jas sprendė, ar buvo pagrindas sutartį nutraukti vienašališkai. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad sutartis buvo nutraukta nenustačius sutarties nutraukimo pagrindo.

40Dėl kreditavimo sutarties esminio pažeidimo kriterijų

41CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kreditavimo sutarties atveju, kai sprendžiama, ar dėl sutarties pažeidimo nukentėjusi šalis – kredito davėjas – iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, turi būti atsižvelgiama į šios sutarties esmę, pažeidimo trukmę, įsiskolinimo dydį, kredito gavėjo kaltę dėl įsiskolinimo, jo pastangas padengti įsiskolinimą, jo padengimo perspektyvas. Sprendžiant, ar kreditavimo sutarties pažeidimas yra esminis, dar įvertintina, ar sutarties pažeidimas nutrauktas ir ar ji bus vykdoma ateityje, taip pat tai, kad kredito grąžinimas, palūkanų mokėjimas yra ypač svarbūs ir turinčios esminę reikšmę kredito davėjui aplinkybės. Kredito negrąžinimas, palūkanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios šiam verslo subjektui yra ypatingai svarbūs dėl būtinumo saugoti pasitikėjimą šalies finansų sistema. Pagrindžiant tai, pažymėtina, kad Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, jog finansų sektorius, kurio reikšmingą dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelę įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, jos tvarumui, todėl būtina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios įstatymų nuostatos rodo, jog finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012)

42Nagrinėjamoje byloje teismai vertino, kad palūkanos buvo mokamos iki 2008 m. rugsėjo 30 d. ir susidarė įsiskolinimas, kuris nebuvo likviduotas po dviejų įspėjimų ir papildomo termino nustatymo, bei nebuvo mokami delspinigiai, po sutarties nutraukimo skolininkas nesiėmė priemonių šiam įsiskolinimui padengti ir kreditui grąžinti. Atsižvelgdama į nurodytas sutarties pažeidimo aplinkybes, kreditavimo sutarties ypatumus, esminę reikšmę laikytis jos sąlygų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad teismai sutarties pažeidimą vertino kaip esminį, pažeisdami CK 6.217 straipsnio 2 dalį.

43Dėl vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos

44Sutarties šalys turi teisę susitarti dėl vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos. Jeigu sutartyje tokių nuostatų nėra, tai yra pagrindas vadovautis įstatymo nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnyje nustatyta, kad vienašališkai nesikreipiant į teismą sutartis nutraukiama įstatymo tvarka privalomai iš anksto pranešant per sutartyje nustatytą terminą, o jei jis nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų. Tuo atveju, jei sutarties pažeidimas susijęs su termino pažeidimu, taikomos CK 6.209 straipsnio, 6.217 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl papildomo termino nustatymo sutarčiai įvykdyti.

45Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuginčijo, be kita ko, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 43 punktą, pagal kurį esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas raštišką pranešimą kredito gavėjui, nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Tokiu atveju buvo pagrindas taikyti įstatymu nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos nuostatas ir pagal jas spręsti, ar bankas teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį.

46Byloje nustatyta, kad kredito davėjas du kartus įspėjo skolininką apie sutarties termino praleidimą ir nustatė jam terminą įsiskolinimui padengti. Termino trukmė nuo pirmojo įspėjimo 2009 m. sausio 9 d. iki sutarties nutraukimo datos 2009 m. vasario 12 d. buvo daugiau kaip trisdešimt dienų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimo teisiškai nepagrįsti.

47Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

48Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė procesą reguliuojančias teisės normas, tuo, kad nesujungė šios ir dar dviejų bylų vykstančių vienu metu tame pačiame teisme į vieną bylą, nes Klaipėdos m. apylinkės teisme vienu metu vyko trys civilinės bylos tarp tų pačių šalių. Be to, teismai nesiėmė ir kitos procesinės priemonės — atitinkamų bylų stabdymo. Taip pat kasatorius teigia, kad dėl autonominio ES teisės pobūdžio CK 6.217 straipsnis negali būti taikomas šioje byloje prieš kasatorius, kuriuos gina ES vartotojų apsauga, tai reiškia, kad nepriklausomai nuo teisių ir pareigų nustatytų nacionaliniuose teisės aktuose, turi būti taikoma ES teisė, o visos dispozicijos, prieštaraujančios ar nustatančios kitokį teisinį reguliavimą, turi būti paliktos netaikytos, nors ir pagal nacionalinės teisės kriterijus atitinkamas teisės aktas privalo būti taikomas. Tai, anot kasatoriaus, galioja ir CK 6.217 straipsniui.

49Vertindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas – ne bet koks, o tik esminis materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, t. y. toks pažeidimas, kuris turėtų esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje užtikrinti, teisei plėtoti. Kasacinis skundas tokiu pagrindu gali būti priimamas ir tenkinamas tik tuo atveju, kai yra visos nurodytoje teisės normoje išvardytos sąlygos. Kasaciniame skunde nepakanka įvardyti teisės normų pažeidimo ir nurodyti, kad jis yra esminis. Esminė nurodomo teisės pažeidimo reikšmė turi būti atskleista ir pagrįsta išsamiais motyvuotais teisiniais argumentais, be to, turi būti argumentuotai pagrįsta, kad įvardytas teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytais kasacinio skundo argumentais, kurie dėstomi gana eklektiškai, nesuformuluota kasacijos pagrindų, nes jais nepagrindžiamas skunde nurodomų teisės normų pažeidimas, neatskleista teismų praktikai reikšminga teisės aiškinimo ir taikymo problema, dėl kurios turėtų pasisakyti kasacinis teismas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl ES teisės normų taikymo papildomai pažymėtina, kad šiuo metu ES teisė nereglamentuoja sutarčių teisės bendrųjų klausimų, įskaitant esminį sutarties pažeidimą ir jos nutraukimą, todėl pagrindo vertinti CK 6.217 straipsnio prieštaravimą ES teisei nėra.

50Kasaciniame skunde teigiama, kad, kilus abejonių dėl sąžiningumo kriterijų vartojimo sutartyse, vienintelis autentišką išaiškinimą galintis pateikti subjektas – Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Atsižvelgdami į tai, kasatoriai prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo. Vertindama šį prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismui neįtvirtinta išimtinės kompetencijos vertinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą. Jei nacionaliniai teismai kiekvienu klausimu kreiptųsi prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai byloje keliami ES teisės klausimai, tai ne tik reikštų pripažinimą, kad nacionaliniai teismai nėra kompetentingi savarankiškai aiškinti ir taikyti ES teisės normas, bet ir būtų esmingai sutrikdyta tiek nacionalinių, tiek Sąjungos teismų veikla. Pagal ilgametę Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, įtvirtinančią acte claire doktriną, kreiptis į Teisingumo Teismą neprivaloma, jei atsakymas į preliminarų klausimą nebūtinas norint išspręsti ginčą, kitaip tariant, jei jis tiesiogiai nesusijęs su byla. Antra, kreiptis neprivaloma, jei Teisingumo Teismas jau yra atsakęs į panašų klausimą. Trečia, nacionalinis teismas neprivalo kreiptis į Teisingumo Teismą, jei yra akivaizdu, kaip reikia tinkamai taikyti ES teisę ir dėl to nėra jokių pagristų abejonių (žr. Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimą, priimtą byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA v. Ministero della sanit?, bylos Nr. 283/81). Vertindama kasatoriaus prašymą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad prašyme kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo suformuluoti klausimai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, direktyvos nuostatos yra perkeltos į CK, todėl taikytinos nacionalinės teisės normos, o pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą netenkintinas.

51Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

53Už patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas atsakovas prašo atlyginti 2057 Lt ir pateikia šios sumos sumokėjimą pagrindžiančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgdama į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą bei vadovaudamasi Rekomendacijų 2 ir 8 punktais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo naudai iš kasatorių priteistinas 2000 Lt (po 1000 Lt iš kiekvieno kasatoriaus) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas (CPK 98 straipsnis).

54Kasaciniame procese valstybė patyrė 42,88 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos iš kasatorių (CPK 96 straipsnis).

55Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

56Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

57Iš V. P. (a. k. 37610160773) ir J. P. (a. k. 47710270692) AB DNB banko (j. a. k. 112029270) naudai priteisti po 1000 (vieną tūkstantį) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

58Iš V. P. (a. k. 37610160773) ir J. P. (a. k. 47710270692) priteisti valstybės naudai po 21,44 (dvidešimt vieną litą 44 ct) Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

59Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje yra kilęs dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo... 6. Ieškovai kreipėsi į teismą ir nurodė, kad pagal 2007 m. rugsėjo 18 d.... 7. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, ieškovai pareiškė šiuos reikalavimus... 8. 1) pripažinti kreditavimo sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu;... 9. 2) pripažinti AB DnB banko reikalavimą grąžinti skolą pagal kreditavimo... 10. 3) pripažinti kreditavimo sutarties sąlygas dėl vienašališko sutarties... 11. Byloje nustatyta, kad šalys kreditavimo sutartį sudarė 2007 m. rugsėjo 18... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 13. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį... 14. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje ginčijama sutartis laikytina... 15. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Teismas atmetė atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pritardamas pirmosios... 17. Pasisakydamas dėl ieškovų apeliacinio skundo teismas nurodė, kad pagal... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovai V. P. ir J. P. prašo panaikinti apeliacinės... 20. 1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė procesą reguliuojančias teisės... 21. 2. Teismai nesprendė ir visiškai nepasisakė dėl to, kad sutartis negalėjo... 22. 3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties pažeidimo... 23. 4. CK 6.217 straipsnis negali būti taikomas šioje byloje prieš kasatorius,... 24. 5. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti sutarties nutraukimo... 25. 6. Nors teismų sprendimais pripažįstama, kad sutartis nutraukta, tačiau... 26. Pirma, ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl... 27. Antra, ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl... 28. Trečia, ar 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas jį prašo atmesti, o Klaipėdos... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 33. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų alternatyvumo... 34. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu gali būti jos pažeidimas. CK... 35. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra... 36. Įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo... 37. Įstatyme ir sutartyje įtvirtintų nutraukimo pagrindų alternatyvumas lemia... 38. Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir... 39. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad kredito gavėjas nustatytais terminais... 40. Dėl kreditavimo sutarties esminio pažeidimo kriterijų... 41. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama,... 42. Nagrinėjamoje byloje teismai vertino, kad palūkanos buvo mokamos iki 2008 m.... 43. Dėl vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos ... 44. Sutarties šalys turi teisę susitarti dėl vienašališko sutarties nutraukimo... 45. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuginčijo, be kita ko, kreditavimo sutarties... 46. Byloje nustatyta, kad kredito davėjas du kartus įspėjo skolininką apie... 47. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 48. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė procesą... 49. Vertindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,... 50. Kasaciniame skunde teigiama, kad, kilus abejonių dėl sąžiningumo kriterijų... 51. Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą,... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 53. Už patirtas atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas atsakovas prašo... 54. Kasaciniame procese valstybė patyrė 42,88 Lt procesinių dokumentų įteikimo... 55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 56. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 57. Iš V. P. (a. k. 37610160773) ir J. P. (a. k. 47710270692) AB DNB banko (j. a.... 58. Iš V. P. (a. k. 37610160773) ir J. P. (a. k. 47710270692) priteisti valstybės... 59. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...