Byla 1-644-409/2016
Dėl to, pasukdamas automobilio užvedimo spynelėje esantį raktą, užvedė automobilį, kuris pajudėjo iš vietos ir prispaudė prie pastato sienos M. Š., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, sekretoriaujant Daivai Jankūnienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamajam D. V., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, nukentėjusiajam M. Š., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, civiliniam atsakovui R. K., jo atstovui advokatui Muradui Bakanui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „B.“ baldų surinkėju, gyvenantis ( - ), teistas 2013-03-27 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio (1300 litų) bauda, 2013-05-16 baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5D. V. 2016 m. vasario 9 d. apie 9.20 val. įmonės „G.“ teritorijoje, esančioje Šiaulių r., ( - ), vairuodamas automobilį FIAT DUCATO, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus, tai yra, prieš užvesdamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad užvedimo metu įjungta laisva pavara ir užvesti automobilį yra saugu, kad automobilis savaime nepradės važiuoti ir nekliudys kitų šalia automobilio esančių asmenų, dėl to, pasukdamas automobilio užvedimo spynelėje esantį raktą, užvedė automobilį, kuris pajudėjo iš vietos ir prispaudė prie pastato sienos M. Š., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. Š. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

6Apklaustas teisme kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, jog 2016 m. vasario mėnesį dirbo pas R. K., vykdantį individualią veiklą. Veikla buvo vykdoma ( - ). Teritorijoje R. K. laikė savo automobilį FIAT DUCATO. Dieną prieš nukentėjusiojo sužalojimą jam R. K. pasakė, kad atvažiuos žmogus, norintis pirkti tą automobilį, jo apžiūrėti ir paprašė jo parodyti pirkėjui automobilį, jeigu jis pats nebus dar atvažiavęs į darbo vietą. Nukentėjusiojo sužalojimo dienos rytą pamatė, kad į kiemą įvažiavo žmogus, tai yra, nukentėjusysis M. Š.. Paėmė iš kabineto automobilio užvedimo raktelius ir padavė M. Š.. M. Š. pabandė pavažiuoti po kiemą, po to išvažiavo pabandyti į gatvę, grįžo atgal į kiemą, išlipo iš mašinos, po to kartu su juo apžiūrėjo būdą, dar pavažiavo. Po to paprašė ruletės, nes norėjo išmatuoti automobilį, ar tilps ant tralo parsivežti. Matė, kad M. Š. užtraukė rankinį stabdį, išjungė pavarą, atsidarė vairuotojo dureles ir pats gazavo, pamatęs rūkstančius dūmus pasakė, kad dūmai juodi, variklis geras. Nuėjo į patalpų vidų paimti ruletės. M. Š. liko automobilyje. Paėmė ruletę, pamatavo. Po to M. Š. ketindamas pažiūrėti, ar veika turbina, atsidarė kapoto dangtį ir paprašė užvesti automobilį. Kadangi prieš tai matė, kad buvo įjungta pavara, užtrauktas rankinis stabdis, atsidarė vairuotojo dureles, įkišo ranką ir pasuko užvedimo raktelį, o mašina šoko į priekį ir nukentėjusįjį prispaudė prie sienos. Išjungė variklį, automobilis pavažiavo atgal. Padėjo nukentėjusiajam nueiti į patalpas ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Vairuoti automobilį moka, bet tuo metu teisės vairuoti neturėjo, nes ši teisė jam buvo atimta. Iki šiol teisės vairuoti nėra atgavęs. Žinojo, jog automobilis yra techniškai netvarkingas ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Supranta, kad jeigu būtų įsitikinęs, kokia pavara įjungta ir tik po to užvedęs automobilį, automobilis nebūtų pajudėjęs. Automobilį nukentėjusiajam rodė ne vykdydamas savo darbines pareigas, o darbdavio prašymu. Jeigu nebūtų įvykdęs to prašymo, nebūtų buvęs nubaustas, nes tai į jo pareigas neįėjo. Tą pačią nelaimės dieną buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į ligoninę, pasikalbėjo, nukentėjusysis sakė, kad sužalotas buvo dėl abiejų neatidumo. Gailisi dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tik nesutinka su kaltinimu, kad vairavo automobilį, nes į jį nebuvo įsėdęs. Turi šeimą, du sūnus, kurių vienas mažametis. Dirba, darbo užmokestis minimalus, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Su civilinių ieškinių dydžiais nesutinka. Yra pateikęs prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant žmonos atsakomybėn ir prašo jį tenkinti.

7Nukentėjusysis M. Š. parodė, jog 2016 m. vasario mėnesio pradžioje rado skelbimą, kad parduodamas automobilis FIAT DUCATO. Jam buvo reikalingas tokio automobilio variklis, todėl nutarė automobilį apžiūrėti. Paskambino pardavėjui, pasakė, kad kitą dieną anksti rytą atvažiuos apžiūrėti mašinos. Važiuodamas dar kartą susiskambino su pardavėju, kuris pasakė, kad toje vietoje, kur stovi automobilis, yra darbininkas, kuris automobilį ir parodys. Atvažiavęs į vietą, pamatė, kad kažkuris iš darbininkų vairavo automobilį ir pastatė jį prie sienos. Kuris iš darbininkų vairavo tą automobilį, nematė. D. V. jam padavė automobilio raktelius. Apžiūrėjo automobilį, paklausė, ar gali pabandyti pavažiuoti, D. V. leido tai padaryti. Kartu su D. V. sėdo į automobilį, pasivažinėjo po teritoriją, išvažiavo į kelią, grįžo. Grįžęs mašiną pastatė, įjungė pavarą, užtraukė rankinį stabdį. Išlipęs iš automobilio atsidarė variklio dangtį, paprašė kaltinamojo D. V. užvesti mašiną. D. V. automobilį užvedė, automobilis pajudėjo ir prispaudė jį prie sienos. Mano, jog dėl įvykio kaltas tik kaltinamasis, nes kaltinamasis privalėjo įsitikinti, ar saugu užvesti variklį, o jis pats viską buvo atlikęs tinkamai – įjungęs pavarą ir užtraukęs rankinį stabdį. Įvykio metu jam lūžo koja. Koją ilgai gydėsi, buvo operuojamas, nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas šešis mėnesius. Draudimo bendrovė jam atlygino turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos – 2500 eurų. Padarytą neturtinę žalą įvertino iš viso 10000 eurų. Kadangi dalį neturtinės žalos atlygino draudimas, prašo priteisti likusią neatlygintą neturtinę žalą - 7500 eurų. Jo nuomone, tai nėra didelė suma, kadangi po sužalojimo pasikeitė visas jo gyvenimas – koja nesilanksto, nes yra įdėti metaliniai varžtai, kuriuos po metų reikės išimti, vėl bus operuojamas, negali dirbti įprasto darbo, negali atsitūpti, negali priklaupti, pasikeitė bendravimas su kitais žmonėmis, nebegali ilgiau vaikščioti, sportuoti, pastoviai geria vaistus nuo skausmo.

8Liudytojas ir civilinis atsakovas R. K. parodė, jog kaltinamasis D. V. yra buvęs jo darbuotojas. Turėjo įsigijęs automobilį FIAT DUCATO, kurį, kol buvo techniškai tvarkingas, naudojo ir individualioje veikloje. Vėliau automobilio nebedraudė, nebeatliko technikos apžiūros, kadangi tos apžiūros automobilis jau nebūtų praėjęs. Sugalvojo automobilį parduoti, įdėjo skelbimą, kaina buvo nurodyta tokia, kad visi suprastų, jog automobilis techniškai netvarkingas. Paskambino pirkėjas – nukentėjusysis M. Š., paklausinėjo apie automobilį, jam pasakė, kad sveikas tik automobilio variklis ir pavarų dėžė. Susitarė kitą dieną susitikti. Rytą nesulaukė skambučio ir išvažiavo į darbą. Bevažiuojant paskambino nukentėjusysis, pasakė, kad yra atvykęs, kad nori pabandyti pavažiuoti, į ką jis atsakė, kad nevažiuotų, nes neatlikta techninė apžiūrą ir automobilis neapdraustas, bet nukentėjusysis vis tiek sakė norįs pabandyti. Tuo pokalbis pasibaigė. Atvykęs į darbo vietą, pamatė sėdintį nukentėjusįjį, užsiėmusį už kojos, šalia buvo D. V. ir kitas darbuotojas Modestas. Paklausus, kas atsitiko, jam paaiškino, kad nukentėjusįjį prispaudė mašina. Prieš nukentėjusiajam atvažiuojant apžiūrėti automobilio, kaltinamajam buvo sakęs, kad atvažiuos žmogus apžiūrėti automobilio, paprašė automobilį parodyti, bet apie važiavimą tuo automobiliu jokios kalbos nebuvo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nors D. V. ir dirbo pas jį, parodydamas automobilį darbinių funkcijų neatliko, automobilis tuo metu jo individualioje veikloje nebuvo naudojamas.

9Liudytojas M. B. parodė, jog dirba pas R. K.. 2016 m. vasario mėnesio pradžioje buvo savo darbo vietoje, esančioje ( - ). Jo pareigos yra stalius staklininkas, gamina baldus. Darbe dar buvo D. V.. Rytą atvažiavo žmogus pirkti teritorijoje stovėjusio R. K. priklausiusio mikroautobuso. D. V. pasiliko su pirkėju, o jis nuėjo dirbti. Po kažkurio laiko į patalpas D. V. įvedė nukentėjusįjį, padėjo atsisėsti, pasakė, kad automobilis prispaudė tą žmogų. D. V. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvažiavo ir R. K.. Kiek prisimena, automobilis, kurį ketino pirkti nukentėjusysis, seniai stovėjo prie pastato, juo niekas nesinaudojo, matė, kad užvedimo rakteliai buvo padėti kabinete pas R. K.. Kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, nematė.

10Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2016-02-22 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ) namo, sudaryta eismo įvykio vietos schema, įvykio vieta nufotografuota. (1 t., 5-11 b. l.).

11Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilio FIAT DUCATO, valstybinis Nr. ( - ) yra apgadintas priekinis bamperis. (1 t., 15 b. l.).

12Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad po eismo įvykio M. Š. ir D. V. buvo blaivūs. (1 t., 16 b. l.).

13Specialisto išvadoje Nr. G 465/2016(04) nurodyta, kad M. Š. padarytas kairio blauzdikaulio kūno lūžis, t. y. jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., 38 b. l.).

14Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo D. V. kaltė įrodyta. Kaltinamasis D. V. pripažino, jog nukentėjusysis buvo sužalotas dėl jo kaltės – elgiantis neatsargiai užvedus automobilį, šis pajudėjo ir prispaudė nukentėjusįjį, tačiau neigia automobilį vairavęs. Tai, jog pajudėjus automobiliui buvo sužalotas nukentėjusysis M. Š., patvirtinama ir nukentėjusiojo M. Š., liudytojų R. K. ir M. B. parodymais, tai patvirtina ir specialisto išvada. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte transporto priemonės vairavimas apibūnamas kaip transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Kaltinamasis D. V. užvedė automobilį, tai yra atliko pradinį automobilio valdymo veiksmą, kas yra vienas vairavimo etapų. Be to, ir teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad transporto priemonės vairavimas reiškia ne tik judančios transporto priemonės valdymą, bet ir tuos atvejus, kai transporto priemonė stovi ir joje nėra vairuotojo (Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga – Teismų praktika Nr. 30, 557, 626 puslapiai). Todėl teismas pripažįsta, jog kaltinamojo D. V. veika padaryta vairuojant automobilį.

15Kaltinamasis D. V. nevykdė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir neįsitikinęs, kad automobilį užvesti yra saugu, jį užvedė, dėl ko pajudėjus automobiliui buvo sužalotas nukentėjusysis M. Š., tai yra tarp kaltinamojo D. V. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis D. V. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai – nors nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti žalingos pasekmės, tačiau tokias pasekmes jis galėjo ir privalėjo numatyti - jis mokėjo vairuoti, turėjo pakankamą vairavimo stažą, todėl žinojo saugaus automobilio užvedimo taisykles. Nukentėjusiajam M. Š. įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo D. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

16Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, patikslintina nusikalstamos veikos padarymo data, nurodant, jog nusikaltimas padarytas 2016 m. vasario 9 d., laikant, jog pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame akte yra padaryta aiški apsirikimo klaida, nurodant nusikaltimo padarymo datą 2016 m. vasario 2 d. Taip pat atsižvelgiant į liudytojo ir civilinio atsakovo R. K. bei jo atstovo paaiškinimus, patikslintina, kad nusikalstama veika padaryta ne UAB „Gojus“, bet įmonės „Gojus“ teritorijoje.

17Kaltinamasis D. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog iš esmės nusikalstamos veikos aplinkybes ir savo kaltę dėl kilusių pasekmių jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis D. V. nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą – šios nusikalstamos veikos padarymo metu, nors jis ir buvo atlikęs bausmę, tačiau jo ankstesnis teistumas nebuvo išnykęs. Byloje buvo gautas prašymas atleisti kaltinamąjį D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį sutuoktinės L. V. atsakomybėn pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. V. nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl šis prašymas netenkintinas. Kaltinamasis D. V. dirba, turi šeimą, išlaiko mažametį vaiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtina bausmė – bauda. Praeityje kaltinamasis D. V. administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas keliolika kartų, tame tarpe net keturis kartus baustas už tai, jog vairavo transporto priemones būdamas neblaivus. Tai rodo jo ypatingai neatsakingą požiūrį į kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti automobilį.

18Nukentėjusysis M. Š. byloje pareiškė 7500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo šią neturtinę žalą priteisti iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro, kaltinamojo D. V. darbdavio R. K. ir kaltinamojo D. V..

19Nukentėjusysis M. Š. patyrė fizinį skausmą, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis ilgai gydėsi, patyrė ir šiuo metu patiria nepatogumus – dėl traumos sunkiai vaikšto, yra žymiai suprastėjusi jo gyvenimo kokybė, bendravimo galimybės, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turėtų būti atlyginta neturtinė žala. Pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vidutiniškai priteisiama neturtinė žala nuo 579 EUR iki 2896 EUR (nuo 2000 litų iki 10000 litų) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-89/2012, 2K-461/2010, 2K-215/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010 ir kt.). Nukentėjusiajam M. Š. 2500 eurų dydžio neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Pats nukentėjusysis įvykio metu elgėsi itin neatsargiai – nebūdamas įsitikinęs, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, kad kaltinamasis D. V. moka vairuoti automobilį ir moka jį saugiai užvesti, pats vairavo techniškai netvarkingą automobilį, paliko automobilį su įjungta pavara ir pats stovėdamas prieš automobilį paprašė kaltinamojo jį užvesti, ką šis ir padarė, tikėdamasis, kad automobilis tinkamai pastatytas ir nepajudės. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, tai yra, į paties nukentėjusiojo M. Š. didelį neatsargumą, į tai, jog nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių svarstydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas turėtų nukrypti nuo suformuotos teisminės praktikos, pripažįsta, jog draudimo bendrovės nukentėjusiajam atlygintos neturtinės žalos dydis yra pakankamas kompensuoti jo patirtą žalą. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo M. Š. civilinis ieškinys netenkintinas.

20Byloje yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys dėl 1681,93 eurų žalos atlyginimo. Šią žalą sudaro nukentėjusiajam M. Š. išmokėtos ligos pašalpos dydis. Šis ieškinys yra regresinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teisminę praktiką, regresiniai ieškiniai nagrinėjami civilinio proceso tvarka, o baudžiamojoje byloje tokio ieškinio reikšti nėra pagrindo, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-03 nutartis byloje Nr. 2K-269/2014). Dėl šių aplinkybių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

21Nukentėjusįjį teisme pagal susitarimą atstovavo ir jam teisinę pagalbą teikė advokatas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiajam M. Š. priteistinos išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti.

22Daiktinių įrodymų nėra.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

24D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 30 MGL dydžio (1129,80 eurų) bauda.

25Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

26Baudą D. V. įpareigoti sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

27Nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

28Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš D. V. priteisti nukentėjusiajam M. Š. 700 EUR (septynis šimtus eurų) atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.

30Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė, sekretoriaujant Daivai... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. D. V. 2016 m. vasario 9 d. apie 9.20 val. įmonės „G.“ teritorijoje,... 6. Apklaustas teisme kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, jog... 7. Nukentėjusysis M. Š. parodė, jog 2016 m. vasario mėnesio pradžioje rado... 8. Liudytojas ir civilinis atsakovas R. K. parodė, jog kaltinamasis D. V. yra... 9. Liudytojas M. B. parodė, jog dirba pas R. K.. 2016 m. vasario mėnesio... 10. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2016-02-22... 11. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobilio FIAT... 12. Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad po eismo įvykio M. Š. ir D. V. buvo... 13. Specialisto išvadoje Nr. G 465/2016(04) nurodyta, kad M. Š. padarytas kairio... 14. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo D. V. kaltė... 15. Kaltinamasis D. V. nevykdė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų... 16. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, patikslintina nusikalstamos veikos... 17. Kaltinamasis D. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina... 18. Nukentėjusysis M. Š. byloje pareiškė 7500 eurų civilinį ieškinį dėl... 19. Nukentėjusysis M. Š. patyrė fizinį skausmą, jam buvo nesunkiai sutrikdyta... 20. Byloje yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 21. Nukentėjusįjį teisme pagal susitarimą atstovavo ir jam teisinę pagalbą... 22. Daiktinių įrodymų nėra.... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 24. D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi,... 26. Baudą D. V. įpareigoti sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio... 27. Nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo... 28. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio... 30. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...