Byla 2A-844-160/2012
Dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir prievolių vykdymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Efektyvios investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui UAB „Efektyvios investicijos“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir prievolių vykdymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

31. Ginčo esmė

4Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė pripažinti, kad 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8, 3.2 p., 4.1 p. bei 4.3 p. prieštarauja esminiams sutarties šalių sąžiningumo, protingumo ir lygybės principams; pakeisti 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8, 4.1 p. bei 4.3 p., šiuos punktus išdėstant taip: „4.1 p. Saugotojas mokėjimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimus sprendžia LR CK numatyta tvarka ir reikalauja iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas pagal šios sutarties 3 priede nurodytus įkainius“ ir „4.3 p. Saugotojas už suteiktas paslaugas pateikia davėjui PVM sąskaitas-faktūras, tik išnaudojęs visas įmanomas teisines priemones prieš trečiuosius asmenis dėl automobilių grąžinimo ir apmokėjimo už šias paslaugas“; panaikinti 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8, 3.2 punktą; įpareigoti UAB „Efektyvios investicijos“ nukreipti reikalavimo teisę atlyginti už saugomas transporto priemones į trečiuosius asmenis, kaip tai numato sutarties 4.1 punktas. Paaiškino, kad 2008-02-14 tarp Vilniaus rajono policijos komisariato ir UAB „Efektyvios investicijos“ trejiems metams buvo pasirašyta Transporto priemonių pasaugos sutartis Nr. 57-ST2-8 dėl sulaikytų ir perduotų transporto priemonių transportavimo bei saugojimo, kurios pagrindu ieškovas (davėjas) įsipareigojo kviesti atsakovo (saugotojo) specialiąsias transporto priemones ieškovo sulaikytų transporto priemonių transportavimui, o atsakovas įsipareigojo priimti perduodamas transporto priemones, jas transportuoti į saugojimo aikštelę ir ten saugoti iki transporto priemonės grąžinimo. Ginčo sutartis sudaryta esant esminiams šalių teisių bei pareigų neatitikimui, t. y. pagal sutarties 4.1 p. nuostatas, atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas pagal sutarties 3 priede nurodytus įkainius. Todėl atsakovas prieš ieškovą įgyja nepagrįstą pranašumą veikti savo nuožiūra, kadangi ieškovui sutartyje numatyta pareiga, jog nutraukus ar pasibaigus sutarčiai per tris mėnesius savo lėšomis ieškovas privalo išsigabenti sulaikytas transporto priemones, saugomas saugotojo aikštelėse. 2010-11-10 atsakovas buvo informuotas, jog sutartis Nr. 57-ST2-8 bus nutraukta pasibaigus sutarties galiojimo terminui. Tačiau ieškovui sutikrinus atsakovo transporto priemonių saugojimo aikštelėje esančias transporto priemones, paaiškėjo, jog 496 transporto priemonės pas atsakovą yra saugomos nuo 2008-02-27. Taigi atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad tretieji asmenys atsiimtų iš atsakovo saugojimo aikštelėje saugomas transporto priemones bei apmokėtų už transporto priemonių saugojimą. Pasibaigus sutarties galiojimo laikui už priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą atsakovas iš ieškovo pareikalaus apmokėti visas sumas, taip siekdamas nepagrįsto bei neteisėto praturtėjimo.

5UAB „Efektyvios investicijos“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad po 2011-02-14 ieškovas ir atsakovas toliau vykdo sutartį, todėl ši sutartis yra pratęsta bei galiojanti. Ieškovas dėl sutarties sąlygų pakeitimo pirmiausia privalėjo kreiptis į atsakovą, o ne į teismą. Ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovą netinkamu sutarties vykdymu, kadangi atsakovas, teikdamas transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugas, veikia pagal sutartį, šalių santykiams negali būti taikomi CK 6.229 str. bei 6.233 str. nuostatos. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 4 d. ir Vyriausybės 2001-11-27 nutarimo Nr. 1426 (2009-02-11 redakcija Nr. 118) dėl Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 11 p. ieškovui kyla pareiga apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę pranešti transporto priemonės savininkui (valdytojui), atsakovas neturi pareigos reikalauti iš transporto priemonių savininkų bei valdytojų apmokėti saugojimo išlaidas. Pagal ginčo sutarties 5.1 p. bei 4.1 p. atsakovas taip pat turi tik teisę reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas. Ieškiniu iš esmės siekiama nustatyti atsakovui pareigą reikalauti iš trečiųjų asmenų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo, ir tik išnaudojęs visas įmanomas teisines priemones, atsakovas įgytų teisę reikalauti iš ieškovo transporto priemonių transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo, tačiau toks sutarties sąlygų pakeitimas yra neteisėtas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-06 ieškinį tenkino dalinai – pripažino, kad 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8, 3.2 p., 4.1 p. bei 4.3 p. prieštarauja esminiams sutarties šalių sąžiningumo, protingumo ir lygybės principams; pakeitė 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8, 4.1 p. bei 4.3 p., šiuos punktus išdėstant taip: „4.1 p. Saugotojas mokėjimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimus sprendžia CK numatyta tvarka ir reikalauja iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas pagal šios sutarties 3 priede nurodytus įkainius“; „4.3 p. Saugotojas už suteiktas paslaugas pateikia Davėjui PVM sąskaitas-faktūras, tik išnaudojęs visas įmanomas teisines priemones prieš trečiuosius asmenis dėl automobilių grąžinimo ir apmokėjimo už šias paslaugas“; panaikino 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8, 3.2 punktą („3.2 p. nutraukus ar pasibaigus sutarčiai per tris mėnesius savo lėšomis išsigabenti sulaikytas transporto priemones, saugomas saugotojo aikštelėse“); likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė, jog Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės rajonų policijos komisariatai yra sudarę analogiškas sutartis su analogiškas paslaugas teikiančiais subjektais, kurie už priverstinai nuvežtų transporto priemonių nuvežimą bei saugojimą reikalauja atlyginti su transporto priemonių saugojimu susijusias išlaidas šių transporto priemonių savininkus bei valdytojus, o ne komisariatus, kas iš esmės atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Sutiko su ieškovo argumentais, jog atlikus inventorizaciją pas atsakovą, buvo nustatyti atsakovo piktnaudžiavimo savo sutartinėmis teisėmis atvejai, t. y. buvo nustatyta, kad kai kurios saugomos transporto priemonės dar yra saugomos nuo 2008-02-27 dienos, be to, bendras saugomų transporto priemonių skaičius yra labai didelis ir atsakovas nesiima jokių teisėtų priemonių ar veiksmų, jog tretieji asmenys iš atsakovo atsiimtų saugomas transporto priemones bei apmokėtų už šių transporto priemonių saugojimą. Kai nuvežtų transporto priemonių savininkai ar valdytojai kreipiasi į teismą dėl transporto priemonių išreikalavimo iš atsakovo, atsakovas neteikia teismui nei ieškinių, nei priešieškinių su reikalavimu apmokėti už suteiktas saugojimo paslaugas. Atsakovas tokiais savo veiksmais veikia nesąžiningai, nes pasibaigus sutarties galiojimo laikui už priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą, atsakovas pagal ginčijamos sutarties nuostatas turės teisę pareikalauti jau ne iš trečiųjų asmenų (t. y. savininkų bei valdytojų), o iš ieškovo, kuris yra išlaikomas iš valstybės biudžeto. 2008-02-14 Transporto priemonių pasaugos sutarties Nr. 57-ST2-8 ginčijamos nuostatos iš esmės pažeidžia viešąjį interesą bei įtvirtina šalių teisių bei pareigų neatitikimą, nes pagal šias nuostatas, atsakovas turi teisę, bet ne pareigą reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas ir atsakovas, turėdamas tik tokią teisę, bet ne pareigą, prieš ieškovą įgyja nepagrįstą pranašumą be jokios kontrolės veikti tik savo nuožiūra, tuo iš esmės pabloginant ieškovo padėtį. Atsakovo argumentai, jog atsakovas iš ieškovo nėra gavęs jokio pasiūlymo dėl sutarties nuostatų keitimo ir ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė išankstinės neteisminės tvarkos, atmestini, kadangi ginčas tarp šalių yra kilęs jau daug ankščiau, t. y. šią skolų susidarymo bei apmokėjimo problemą jau šalys svarstė ir anksčiau savo susirinkimuose, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovo siūlomais variantais. Ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą nukreipti reikalavimo teisę atlyginti už saugomas transporto priemones į trečiuosius asmenis, kaip numato sutarties 4.1 punktas, atmetė, kadangi CPK 5 str. nuostatose yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, tačiau tai negali būti traktuojama kaip suinteresuoto asmens pareiga ar atitinkama prievolė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9UAB „Efektyvios investicijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Nekonstatavus absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą toje dalyje, kurioje teismas iš dalies patenkino ieškinį, panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti. Paaiškino, kad teismas, priimdamas ieškinį, neįvertino to, kad ieškovas reiškė turtinį reikalavimą, kurio suma viršija 100000 Lt. Ieškinio suma apie yra 0,5 mln. Lt, taigi byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teisingumo taisykles, t. y. apygardos teismui teisminga byla išnagrinėta apylinkės teisme. Teismo sprendimas dėl sutarties 4.1 p. ir 4.3 p. pakeitimo ir 3.2 p. panaikinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas sutarčių aiškinimo ir pakeitimo klausimais, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (LAT nutartis 3K-3-45/2011), sprendimas neatitinka CK 1.5 str. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismas pakeitė ir panaikino sutarties, kuri ieškovo vertinimu, sprendimo priėmimo metu buvo nebegaliojanti, punktus, byla turėjo būti nagrinėjama pagal juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo taisykles. Teismas nenustatė ir nekonstatavo, kad apeliantas iš esmės pažeidė sutartį, nors teismo sprendime ir nurodoma, kad pakeistos ar panaikintos sutarties dalys laikytinos iš esmės neatitinkančiomis ir prieštaraujančioms esminiams sutarties šalių sąžiningumo, protingumo, teisingumo bei šalių lygybės principams, tačiau šie motyvai susiję su sutarties turiniu, o ne su galimu esminiu sutarties pažeidimu iš apelianto pusės. Vertinant, ar apeliantas pažeidė sutartį, reikėjo nustatyti, kokius įsipareigojimus pagal sutartį buvo prisiėmęs apeliantas, o tik po to vertinti, ar šiuos įsipareigojimus apeliantas pažeidė, ar ne. Tačiau teismas netinkamai identifikavo apelianto sutartinius įsipareigojimus, o kaip pažeidžiančius sutartį apelianto veiksmus nurodė veiksmus (neveikimą), kurių apeliantas pagal sutartį ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo atlikti. Apeliantas neturi įtakos nei transporto priemonių saugojimo laikotarpiui, nei jų skaičiui, kadangi pagal sutart įsipareigojo priimti visas perduodamas transporto priemones ir jas išsaugoti. Teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantas nesiėmė jokių veiksmų, kad tretieji asmenys atsiimtų iš atsakovo saugomas transporto priemones bei apmokėtų už transporto priemonių saugojimą, nevykdė pareigos pranešti transporto priemonių savininkams ir valdytojams apie saugomus automobilius, nereiškė ieškinių ir priešieškinių transporto priemonių savininkams ir valdytojams su reikalavimais apmokėti saugojimo išlaidas, kadangi apeliantas per visą sutarties galiojimo laiką išsiuntė 627 vnt. pranešimų transporto priemonių savininkams. Pranešti savininkams turėjo pareigą ieškovas, tačiau šios pareigos nevykdė, su apeliantu nebendradarbiavo, todėl apeliantas negali būti laikomas atsakingu. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nereikšdavo priešieškinių transporto priemonių savininkams pareiškus ieškinius dėl transporto priemonių išreikalavimo, kadangi tokių bylų nebuvo daug. Teismas nepagrįstai teigia, jog ginčijamos sutarties sąlygos pažeidė tiek viešąjį interesą, tiek sutarties šalių lygiateisiškumo principą, kadangi ieškovo statusas neturi įtakos šalių teisių ir pareigų apimčiai (CK 2.36 str. 1 d.). Teismas neatsižvelgė, jog ginčo sutartis sudaryta viešo konkurso būdu, visas sutarties sąlygas nustatė ieškovas, todėl kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Teismas nepagrįstai teisinius santykius tarp apelianto ir trečiųjų asmenų (transporto priemonių savininkų ir teisėtų valdytojų) kvalifikavo pagal kito asmens reikalų tvarkymo institutą reglamentuojančias teisės normas, kadangi apeliantas teikdavo tik ieškovui transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugas. Teismo išvada apie analogiškas sutartis dėl analogiškų paslaugų teikimo nėra pagrįsta įrodymais, kadangi sutartys su skirtingais subjektais gali būti skirtingos, gali būti įvairių papildomų sąlygų ir pan. Teismas nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl tenkina ieškinį dalyje dėl sutarties 3.2 p. (Nutraukus ar pasibaigus sutarčiai per tris mėnesius savo lėšomis išsigabenti sulaikytas transporto priemones, saugomas saugotojo aikštelėse). I Ignoravo aplinkybę, kad ieškovas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Šios tvarkos nebuvo laikytasi, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški, kadangi sutartyje yra du punktai, kurių numeracija yra „4.1“, ir du punktai, kurių numeracija yra „4.3“, o šių punktų turinys yra skirtingas. Taip pat sutartyje yra du 3.2 punktai, kurių turinys yra skirtingas, ieškovas prašė panaikinti 3.2 punktą, o teismas panaikino 3.4 punktą.

10Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas civilinę bylą išnagrinėjo visapusiškai ir pilnai, rūšinio teismingumo ir bylos nagrinėjimo tvarkos nepažeidė, sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški. Teismas teisingai konstatavo, kad ginčijamos nuostatos iš esmės pažeidžia viešąjį interesą bei įtvirtina šalių teisių bei pareigų neatitikimą, nes apeliantas pagal sutartį turi tik teisę, bet ne pareigą reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas. Apeliantas teigdamas, kad neturi jokios pareigos rūpintis, kad priverstinai nuvežtos priemonės būtų grąžintos savininkams ar valdytojams, bando visą finansinę naštą už priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą permesti valstybei, taip eliminuodama teisės pažeidėjus už jų padarytų pažeidimų pasekmių šalinimą. Apeliantas nurodo, kad veikė aktyviai, tačiau visas aktyvumas pasireiškė tik laiškų rašymu, apeliantas sąmoningai nesiekė išieškoti lėšų iš priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkų ar valdytojų, nebendradarbiavo su ieškovu. Pasirengimo pirmosios instancijos teisme ir bylos nagrinėjimo metu viešojo pirkimo ir jo medžiaga nesirėmė, jokių įrodymų ir teisinių argumentų neteikė. Netinkamai interpretuoja LAT nutartį Nr. 3K-3-45/2011, kadangi ja buvo aiškinama, kad santykiai tarp apelianto ir trečiųjų asmenų susiklostė jų pačių neveikimu ir pasekmės pastariesiems kyla iš bendrųjų CK nuostatų. Kasacinis teismas pasisakė, kad klausimas dėl saugojimo išlaidų dydžio ir ieškovės prievolės jas apmokėti nespręstinas, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas (ieškinys paduotas dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo).

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo negali būti laikomas turtiniu, kadangi ginčas nagrinėjamas ne dėl piniginių sumų ar turto priteisimo, todėl byla išnagrinėta laikantis teismingumo taisyklių.

14Pagal CK 6.223 str. 2 d. vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį ar kitais sutarties ar įstatymo numatytais atvejais. 2008-02-14 transporto priemonių pasaugos sutartimi Nr. 57-9T2-8 šalys sutarė, kad sutartis gali būti keičiama arba papildoma tik šalių susitarimu (6.2 punktas). Sutarties 4.1 punktu šalys buvo sutarę, kad saugotojas mokėjimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta tvarka ir turi teisę reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų suteikimu susijusias išlaidas pagal sutarties 3 priede nurodytus įkainius. Ieškinio argumentai tvirtina, kad atsakovas šio susitarimo nesilaikė, nesiėmė priemonių kad saugotojas iš savininkų reikalautų užmokesčio už paslaugą ar pasiimtų transporto priemones, dėl to susikaupė didelis neatsiimtų automobilių kiekis ir pasibaigus sutarties terminui atsakovas įgys teisę reikalauti ieškovą pasiimti automobilius bei apmokėti už jų saugojimą. Taigi matyti, kad dėl sutarties vykdymo tarp šalių kilo nesutarimai, todėl ieškovas pasinaudojo CK 6.233 str. 2 dalies nuostatomis ir naikinti teismo sprendimą tuo pagrindu, kad byla iškelta negavus raštiško atsakovo atsisakymo pakeisti sutarties sąlygas, būtų nepagrįsta.

15Kaip matyti iš sutarties objekto (b. l. 6-8), sutartis sudaryta dėl paslaugos viešojo administravimo srityje, siekiant Vilniaus rajono policijos komisariatui (vėliau jo teisių perėmėjui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui) įgyvendinti valstybės pavestą funkciją – užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, saugaus eismo priežiūrą (Policijos veiklos įstatymo 5 str.). Transporto priemonės priverstinis nuvežimas arba draudimas važiuoti yra reglamentuotas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (33 str.) ir sudaryti saugias eismo sąlygas pareiga yra priskirta valstybei. Todėl sutarties sąlygos negali būti traktuojamos laisvai, remiantis vien CK normomis, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į sutarties specifiką, taip pat ne tik į valstybės, bet ir į asmenų, turinčių nuosavybės teises į transporto priemones ar valdančių transporto priemones, teises ir pareigas. Svarbiausia transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga – laikytis įstatymų, kitų teisės aktų nustatytų taisyklių transporto priemonių naudojimo srityje. Todėl šiems asmenims nesilaikius nustatytų teisės normų reikalavimų ir dėl to sulaikius transporto priemones, valstybei negali būti uždėta pareiga apmokėti išlaidas, jei transporto priemonė buvo sulaikyta remiantis nustatytomis taisyklėmis. Tokia pareiga išlieka transporto priemonės savininkui ar valdytojui. Todėl visiškai suprantama, kad policijos institucijos, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos dėl transporto priemonių sulaikymo, neturi valstybei primesti apmokėti išlaidas, kurios susidarė dėl savininkų ar vartotojų kaltės.

16Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. transporto priemonė priverstinai gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. O šio straipsnio 6 d. nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su transporto priemonės saugojimu, nustatyta transporto priemonės savininkui ir valdytojui, tačiau ne Policijos komisariatui. Todėl pateisinamas ieškovo siekis pakeisti sutarties sąlygas taip, kad saugotojas užmokesčio reikalautų iš transporto priemonės savininko ir valdytojo ir dėl šio reikalavimo išnaudotų visas įstatymo suteiktas jam priemones.

17Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, pagal ginčo sutartį atsakovas šiuo metu dar saugo automobilius. Todėl laikyti, kad sutartis pilnai įvykdyta ir ateityje jos normos nebus taikomos, būtų nepagrįsta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad sutarties tekstas gali būti keičiamas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyti ne tik sutarties punktai, tačiau ir šių punktų turinys. Todėl laikyti, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis surašyta ydingai yra nepagrįsta. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teismo sprendimo esmės nekeičia, todėl detaliai neanalizuojami.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai