Byla 2A-1717/2013
Dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybinės biudžetinės įstaigos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-357-577/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvios investicijos“ ieškinį valstybinei biudžetinei įstaigai Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija, dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ ir Vilniaus rajono policijos komisariatas (teisių perėmėjas atsakovas valstybinė biudžetinė įstaiga Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau Komisariatas) 2008 m. vasario 14 d. sudarė „Transporto priemonių pasaugos sutartį Nr. 57-9T2-8“ (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas kviesdavo ieškovą atsakovo sulaikytų transporto priemonių transportavimui, o ieškovas šias transporto priemones transportavo į saugojimo aikštelę ir ten saugojo iki jų grąžinimo.

4Ieškovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo pagal sutartį, t. y. atsakovas ar trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) privalo apmokėti už teismų procesiniais sprendimais konfiskuotų transporto priemonių transportavimą ir saugojimą. Teigė, kad šias sąskaitas turi apmokėti Inspekcija, tapusi konfiskuoto turto savininko, tai yra valstybės, atstovu. Dalį konfiskuotų transporto priemonių Inspekcija atsiėmė, todėl ieškovas prašė apmokėti už šių transporto priemonių transportavimą bei saugojimą iki transporto priemonės atsiėmimo. Kita dalis konfiskuotų transporto priemonių (nerealizuotinos) tebesaugoma ieškovo, nors nuo 2011 m. vasario 4 d. sutartis nutraukta, todėl turi būti atlygintos taip pat šių transporto priemonių transportavimo bei saugojimo išlaidos.

5Ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovui perdavė 45 vienetus transporto priemonių, kurias teismai nusprendė konfiskuoti, o Inspekcija atsisakė jas perimti savo žinion, motyvuodama tuo, kad neapskaito nerealizuotino valstybės nuosavybėn perduotino turto. Dėl šių transporto priemonių saugojimo iki 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovas prašė priteisti 607 711,23 Lt bei įpareigoti atsakovą per 10 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti ieškovo saugomas 42 transporto priemones (tris, t. y. Audi 80, valstybinis Nr. ( - ) Vaz 2101, valstybinis Nr. ( - ) ir Mazda 323, valstybinis Nr. ( - ) Inspekcija atsiėmė 2012 m. lapkričio 19 d.).

6Remdamasis tuo, kas paminėta, ieškovas, patikslinęs ieškinį ir įvertinęs reikalavimus, kurių proceso eigoje atsisakė (dalyje dėl įpareigojimo atsiimti tris transporto priemones), prašė priteisti iš atsakovo 668 442,89 Lt įsiskolinimo (60 731,66 Lt įsiskolinimas už 17 transporto priemonių transportavimą ir jų saugojimą iki Inspekcijai jas atsiimant, taip pat 607 711,23 Lt įsiskolinimas už 45 transporto priemonių (tris iš jų bylos nagrinėjimo metu 2012 m. lapkričio 19 d. Inspekcija atsiėmė) transportavimą ir jų saugojimą), 1 600,59 Lt palūkanų (viso 670 043,48 Lt); įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita ir jėgomis atsiimti UAB „Efektyvios investicijos“ saugojimo aikštelėje saugomas nurodytas transporto priemones; priteisti iš atsakovo periodines išmokas po 15 Lt už vienos transporto priemonės saugojimą už vieną parą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. įskaitytinai iki UAB „Efektyvios investicijos“ saugojimo aikštelėje saugomų transporto priemonių atsiėmimo; priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. sprendimu priėmė ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, kuriais buvo prašoma įpareigoti atsakovą Komisariatą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita ir jėgomis atsiimti ieškovo saugomas transporto priemones: Audi 80, valstybinis Nr. ( - ) Vaz 2101, valstybinis Nr. ( - ) ir Mazda 323, valstybinis Nr. ( - ), ir šioje dalyje bylą nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 668 442,89 Lt įsiskolinimo, 1600,59 Lt palūkanų (viso 670 043,48Lt); įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo savo sąskaita ir jėgomis atsiimti UAB „Efektyvios investicijos“ saugojimo aikštelėje saugomas 42 transporto priemones; priteisė ieškovui iš atsakovo periodines išmokas 15 Lt už vienos transporto priemonės saugojimą už vieną parą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. įskaitytinai iki UAB „Efektyvios investicijos“ saugojimo aikštelėje 42 saugomų ir trijų saugotų, bet jau atsiimtų (viso 45 transporto priemonių) atsiėmimo; priteisė iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 3 952 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas sprendė, kad ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ tinkamai vykdė sutartį, o atsakovas Komisariatas pagal sutartį privalėjo apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Tai, kad ginčo transporto priemonių saugojimo metu jų savininku nutarimų konfiskuoti transporto priemones pagrindu tapo valstybė, neatleidžia atsakovo nuo pareigos įvykdyti sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas. Aplinkybė, kad nėra detalaus teisinio reglamentavimo, dėl ko kilo ginčas tarp valstybinių institucijų – atsakovo Komisariato bei Inspekcijos, kas turi atsiskaityti už valstybės nuosavybėn perėjusio konfiskuoto turto saugojimą, utilizavimą, kam neskiriama pakankamai biudžeto lėšų, – neturi įtakos ieškovo kaip sutarties šalies teisėms. Atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo numatyti, kad dalis transporto priemonių, kurias ieškovas transportuoja ir saugo, bus konfiskuotos bei iš to kylančias pasekmes.

10Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo saugomos transporto priemonės nuo priverstinio nuvežimo iki kol atsakovas išduodavo leidimą jas atsiimti, buvo, o neatsiimtos iki šiol yra atsakovo žinioje.

11Teismas nurodė, jog Sutartis numatė tik ieškovo teisę (ne pareigą) reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas, be to, šios teisės įgyvendinimas dar buvo apsunkintas atsakovo (jo pareigūnų), kadangi transporto priemonių priverstinio nuvežimo aktuose ne visada nurodyti transporto priemonių savininkų duomenys. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl apmokėjimo, tačiau šis nesiėmė jokių priemonių užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą bei tokiu būdu išvengti augančio įsiskolinimo. Toks atsakovo, disponuojančio duomenimis apie saugomų transporto priemonių savininkus (valdytojus), elgesys netinkamas sąžiningumo, bendradarbiavimo, kooperavimosi principų vykdant sutartį aspektu (CK 6.200 str.).

12Teismas laikė, kad faktas, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 17 d., sutarties sąlygos dėl apmokėjimo buvo pakeistos, neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ yra pareiškęs reikalavimus tik už laikotarpį iki 2011 m. gruodžio 31 d.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

        1. Teismas be pagrindo nesivadovavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimu byloje Nr. 2-4846-599/2011, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi byloje Nr. 2A-844-160/2012. Šiuo sprendimu:

15a) pakeistas sutarties 4.3 punktas numatant, kad „Saugotojas už suteiktas paslaugas pateikia davėjui PVM sąskaitas-faktūras tik išnaudojęs visas įmanomas teisines priemones prieš trečiuosius asmenis dėl automobilių grąžinimo ir apmokėjimo už paslaugas“ (ankstesnėje redakcijoje buvo numatyta „kai saugotojas negauna apmokėjimo iš trečiųjų asmenų“);

16b) panaikintas sutarties 3.4 punktas, pagal kurį atsakovas nutraukus ar pasibaigus sutarčiai, įsipareigojo per tris mėnesius išsigabenti sulaikytas ieškovo aikštelėje saugomas transporto priemones;

17c) konstatuota, kad sutarties nuostata, jog ieškovas turi teisę bet ne pareigą reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas ir atsakovas, turėdamas tik tokią teisę, bet ne pareigą, prieš ieškovą įgyja nepagrįstą pranašumą be kontrolės veikti savo nuožiūra, tuo iš esmės pabloginant ieškovo padėtį, pažeidžia viešąjį interesą, neatitinka šalių lygybės principo.

182. Teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius vertino tik kaip atlygintinų paslaugų teikimą pagal sutartį ir nepagrįstai netaikė kito asmens reikalų tvarkymo instituto (CK 6.229 str., 6.233 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-435-544/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-466-464/2011).

193. Teismas, perkeldamas pareigą rūpintis svetimu turtu ir dėl šio rūpinimosi savo sąskaita atlikti veiksmus trečiosios šalies – Lietuvos valstybės turtą valdančios Inspekcijos, labui, priskyrė atsakovui jam nebūdingas funkcijas, taip pažeidė valdžių padalijimo principą, nesivadovavo teismų praktika, draudžiančia teismui nustatyti įpareigojimus įstaigai ar valstybei priskirtų funkcijų srityje. Taip pat netinkamai įvertinta aplinkybė, jog turtą konfiskavus saugomų transporto priemonių savininku tapo valstybė (jai atstovauja Inspekcija), kuriai turėjo būti perduotos tokios transporto priemonės (išimtys galimos tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-537/2010), todėl Inspekcijai tenka pareiga tvarkyti šį turtą.

204. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Inspekcija privalo išteklius naudoti ekonomiškai, rezultatų siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju Inspekcijos veiksmai šių principų neatitinka.

215. Teismas skundžiamu sprendimu formuoja praktiką, kad kelių eismo taisyklių pažeidėjai neprivalo atlyginti dėl jų padarytų pažeidimų pasekmių atsiradusių išlaidų, šią pareigą nepagrįstai perkelia atsakovui. Tokia pozicija prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 daliai, CK 6.229 straipsnio 5 daliai, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsniui.

226. Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad konfiskuotų transporto priemonių saugojimo laikotarpis nepriklauso nuo atsakovo valios, kad Inspekcija negali atsisakyti priimti teismo konfiskuotą daiktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos taisyklės), kad Policijos pareigūnams administracinio teisės pažeidimo bylas ar ikiteisminio tyrimo medžiagas (baudžiamąsias bylas) išsiuntus į teismą, teismo žinioje yra ir transporto priemonės, o jų savininkams leidimą jas atsiimti policija išduoda teisėtam valdytojui paprašius (tokia praktika po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai teisės normos, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti būtent Inspekcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2010, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2010, 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2010), o ši institucija privalo organizuoti konfiskuotos transporto priemonės pripažinimo atliekomis bei sunaikinimo procedūrą.

237. Teismas nesant įrodymų sprendė, kad sutartis sudaryta viešojo konkurso būdu.

248. Teismas be pagrindo nevertino to, kad atsakovas nėra gavęs asignavimų tikslais apmokėti konfiskuotų transporto priemonių, į kurias laikinai apribotos nuosavybės teisės ar kurios yra pripažintos daiktiniais įrodymais, saugojimo išlaidas.

259. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad teisės aktai draudžia atsakovui teikti duomenis apie naujus transporto priemonių savininkus (turimą ir nedraudžiamą teikti informaciją ieškovui atsakovas teikė), o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registru atsakovas naudojasi tik tarnybinėms (ne privataus verslo) reikmėms. Ieškovas dėl informacijos apie saugomų transporto priemonių savininkus galėjo kreiptis į viešąją įstaigą „Regitra”.

2610. Teismas be pagrindo nevertino to, kad atsakovo veikla išimtinai susijusi su viešojo intereso apsauga, o valstybė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.

2712. Neatsižvelgta į tai, kad Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės rajonų policijos komisariatų sudarytose sutartyse su saugojimo paslaugas teikiančiais subjektais už priverstinai nuvežtų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą pastarieji reikalauja atlyginti su transporto priemonių saugojimu susijusias išlaidas šių transporto priemonių savininkus ir valdytojus, bet ne komisariatą.

2813. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba nebuvo patraukta šalimi šioje byloje, nors teismo sprendimas galėjo turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.

29Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

301. Inspekcija nėra sutarties šalis ir pagal sutartį jai nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu (sutartinių santykių uždarumo principas). Byla nagrinėtina taikant sutartinę (ne deliktinę) atsakomybę, kadangi ginčas yra kilęs dėl sutarties vykdymo.

312. Atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo numatyti, jog ieškovui perduotos saugoti transporto priemonės gali būti konfiskuotos ir sutartyje numatyti saugojimo išlaidų skaičiavimo bei apmokėjimo tvarką.

323. Konfiskuotų transporto priemonių savininkas yra valstybė, o Inspekcija tik disponuoja valstybei perduotu turtu.

334. Nesivadovautina atsakovo nurodyta teismų praktika, kuri suformuota nagrinėjant ginčus tarp Inspekcijos ir antstolių (ne policijos komisariato).

345. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą tarp atsakovo ir Inspekcijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su saugomų transporto priemonių perėmimu, 2011 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-2312624/2011 išaiškino, kad konfiskuotą nerealizuotiną turtą privalo apskaityti ir pripažinti atliekomis administracinį teisės pažeidimą tyrusi ar ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusi institucija, kurios žinioje ir yra minėtas turtas.

356. Dėl ginčijamos sumos dydžio (670 043,48 Lt) bei apelianto argumentų pobūdžio, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

36Ieškovas UAB „Efektyvios investicijos” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad sprendimas teisingas, pritaria jame išdėstytiems motyvams ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

371. Ieškovą ir apeliantą sieja civiliniai teisiniai santykiai, iš jų ir ginčas kilo. To nepaneigia apelianto argumentai apie jo vykdomas funkcijas.

382. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, nerealizuotinos transporto priemonės pripažintinos atliekomis apelianto, t. y. institucijos, kurios žinioje yra konfiskuotas turtas, sprendimu.

393. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis nereglamentuoja apmokėjimo už konfiskuotų transportų priemonių nuvežimą ir saugojimą.

404. Ginčo transporto priemonės sulaikytos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. sutarties taikymo teritorijoje. Priverstinį nuvežimą ir priverstinai nuvežto automobilio saugojimą organizuoja policijos įstaiga, kurios prižiūrimoje teritorijoje padaromas teisės pažeidimas, bet ne pažeidimą nustatęs policijos pareigūnas, todėl nereikšminga, kad dalies ginčo transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktus surašė Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos (ne atsakovo) pareigūnai.

415. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4846-599/2011 (kasacine tvarka bus nagrinėjama 2013 m. balandžio 8 d. (bylos Nr. 3K-3-263/2013) ir šios civilinės bylos ratio decidendi skiriasi. Minėtoje byloje ginčas dėl situacijų, kai buvo priverstinai nuvežtos fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, kurios vėliau nebuvo konfiskuotos. Kitų apelianto nurodytų kasacinės instancijos teismo bylų (jose buvo sprendžiamai ginčai tarp antstolių ir Inspekcijos) ir šios bylos ratio decidendi taip pat skiriasi.

426. Teismai jau yra pasisakę, kieno žinioje yra nerealizuotinos transporto priemonės, kurių neperėmė Inspekcija (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2312624/2011), pagal kurį valstybės nuosavybėn perduotą nerealizuotiną ginčo turtą privalo apskaityti ir pripažinti atliekomis atsakovas.

437. Apeliantas neįrodė bendradarbiavimo vykdant sutartį. Apelianto pateikti dokumentai nesusiję su ginčo dalyku – jie susiję su transporto priemonėmis, kurios liko fizinių asmenų nuosavybėje).

448. Ginčas kilo dėl konfiskuotų transporto priemonių, todėl apeliantui nebuvo reikalinga gauti ar atskleisti asmens duomenis apie jų savininką.

459. Apelianto argumentai dėl CK 6.229 straipsnio (kito asmens reikalų tvarkymas) taikymo nesusiję su nagrinėjama byla, be to, kasacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs, kad šis straipsnis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2011).

46IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47Apeliacinis skundas atmestinas.

48Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

49Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir, patenkindamas ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

50Kaip minėta, Vilniaus rajono policijos komisariatas ir UAB „Efektyvios investicijos“ 2008-02-14 sudarė Transporto priemonių pasaugos sutartį dėl policijos sulaikytų automobilių transportavimo ir saugojimo. Turėdama omenyje tai, kad apeliantas kelia klausimą dėl to, jog šalių ginčui, susijusiam su atsikaitymu už tretiesiems asmenims priklausančio turto transportavimą bei saugojimą, taikytinos ne tik Sutarties, bet ir kitų teisės aktų nuostatos, teisėjų kolegija laiko, jog yra tikslinga dar kartą pažymėti esmines Sutarties sąlygas. Taigi Sutartimi ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ (davėjas) įsipareigojo kviesti atsakovo Komisariato (saugotojo) specialiąsias transporto priemones davėjo sulaikytų transporto priemonių transportavimui, o saugotojas įsipareigojo priimti perduodamas transporto priemones, jas transportuoti į saugojimo aikštelę ir ten saugoti iki jų grąžinimo. Šalys susitarė, kad atsakovas perduoda, o ieškovas įsipareigoja pristatyti (nugabenti) transporto priemones, nurodytas Sutarties 1.1 – 1.7 punktuose, saugojimui į saugotojui (ieškovui) priklausančias aikšteles arba pristatyti (nugabenti) į kitas atsakovo atstovų nurodytas vietas (Sutarties 2.1 p.); kad atsakovas perduoda, o ieškovas įsipareigoja saugoti transporto priemones, nurodytas Sutarties 1.1 ir 1.6 punktuose, saugojimo aikštelėse, savo lėšomis organizuojant jose transporto priemonių apsaugą (Sutarties 2.3 p.); kad ieškovas turi teisę reikalauti iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas (Sutarties 4.1. p.); kad tuo atveju, kai ieškovas nustatyta tvarka gauna apmokėjimą už transporto priemonių transportavimą bei saugojimą iš trečiųjų asmenų, jis praranda teisę reikalauti apmokėjimo už suteiktas paslaugas iš atsakovo (Sutarties 4.2 p.); kad atsakovas už suteiktas paslaugas apmoka pagal pateiktas sąskaitas-faktūras tik tais atvejais, kai saugotojas už suteiktas paslaugas negauna apmokėjimo iš trečiųjų asmenų (Sutarties 4.3 p.).

51Atsakovas Komisariatas teismo sprendimą ginčija iš esmės motyvuodamas tuo, kad nepagrįstai spręsta, jog būtent jis, o ne trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija privalo apmokėti už saugomas transporto priemones. Kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad faktiškai išlaidos už transporto priemonių transportavimą ir saugojimą buvo patirtos, kad ieškovas iš esmės vykdė atsakovo pavedimus pagal Sutartį, kad ieškovo sutartiniai įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai. Be to, Sutartyje nėra nuostatos, kad jos galiojimas pasibaigia tuomet, kai pasikeičia saugomo turto savininkai – turtas pereina valstybės nuosavybėn. Taigi Sutartis dvišalė – sudaryta tik tarp ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ ir atsakovo Komisariato, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas dvišalės šalių sudarytos Sutarties kontekste ir ribose bei plačiau neanalizuojamos skunde dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovo Komisariato ir trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos tarpusavio teisiniais santykiais, o taip pat apelianto nurodyti teisės aktai (CK 6.2 str., 6.154 str., 6.156 str., CPK 185 str., 320 str. 2 d.).

52Atsakovas Komisariatas apeliacinį skundą, visų pirma, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais – 2011 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kuriais, be kita ko, pakeisti Sutarties 4.1. ir 4.3. punktai, nurodant, jog ieškovas (saugotojas) UAB „Efektyvios investicijos“ mokėjimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimus sprendžia CK nustatyta tvarka ir reikalauja iš trečiųjų asmenų atlyginti su paslaugų teikimu susijusias išlaidas; ieškovas už suteiktas paslaugas pateikia atsakovui (davėjui) Komisariatui PVM sąskaitas-faktūras, tik išnaudojęs visas įmanomas teisines priemones prieš trečiuosius asmenis dėl automobilių grąžinimo ir apmokėjimo už šias paslaugas (t. 3, b. l. 17-25). Vis dėlto, iš ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2013 matyti, kad kasacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, pažymėdamas, jog žemesnis teismas nepakankamai tyrė ir vertino įrodymus dėl ieškovo Komisariato faktiniu ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir nenustatė reikšmingų aplinkybių; nekvalifikavo ginčo teisinių santykių ir nesprendė, ar yra pagrindas keisti ir naikinti nurodytas sutarties sąlygas, todėl be pagrindo nustatė, kad sudaryta sutartis ar jos sąlygos prieštarauja policijos steigimo dokumentams ar jos veiklos tikslams (CPK 314 str.). Taigi akivaizdu, jog apelianto minėtas apylinkės teismo sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs, res judicata neturi galios nagrinėjamam ginčui (CPK 182 str. 2 p.). Nors apeliantas prašė pirmosios instancijos teismą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas aukščiau nurodytoje byloje dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi atsisakė stabdyti bylą, kadangi toks veiksmas galėtų pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomijos principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 str., 163 str. 3 p.). Apeliantui išaiškintina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jis turėtų teisę kreiptis dėl proceso šioje byloje atnaujinimo (CPK 366 str.).

53Atsakovas Komisariatas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas be pagrindo Sutartį kvalifikavo tik kaip pasaugos ir atlygintinų paslaugų, kai, tuo tarpu, turėjo taikyti kito asmens reikalų tvarkymo institutą (CK 6.229 str.). Kolegija su minėtais argumentais nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2011 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. G. v. UAB „Efektyvios investicijos“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kurioje ginčas buvo kilęs dėl nagrinėjamoje byloje analizuojamos Sutarties sąlygų taikymo, yra nurodžiusi, jog ieškovė automobilio savininkė (ir valdytojas trečiasis asmuo (fiziniai asmenys) apie pasaugos sutartį, sudarytą tarp Komisariato bei atsakovo UAB „Efektyvios investicijos“, nežinojo, nebuvo sutarties šalimis, ,,įstatyminio reglamentavimo, kad tretieji asmenys už suteiktas saugojimo paslaugas pagal transporto priemonių pasaugos sutartį yra atsakingi saugotojui, nebuvo, todėl pasaugos sutarties dalis, kurioje nustatyta saugotojo teisė reikalauti iš trečiųjų asmenų išlaidų atlyginimo, nesukelia teisinių padarinių ir yra niekinė (CK 1.78 str. 1 d., 6.154 str., 6.156 str., 6.159 str.)“. Tuo pagrindu kasacinis teismas paliko nepakeistus teismų procesinius sprendimus, kuriais iš atsakovo UAB „Efektyvios investicijos“ išreikalautas automobilis ir perduotas ieškovei. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. UAB „Efektyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-45/2011). Taigi, nors šios kasacinio teismo nagrinėtos bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi nėra visiškai vienodi, tačiau kolegijos įsitikinimu, į minėtoje teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus būtina atsižvelgti vertinant apelianto argumentus, kad teismas neteisingai atmetė jo motyvus, susijusius su ieškovo pareiga reikalauti transporto priemonių transportavimo ir saugojimo išlaidų atlyginimo tiesiogiai iš trečiųjų asmenų (CPK 185 str.).

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Sutarties sąlygomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir, priešingai nei teigia apeliantas, laiko, kad Sutartis kvalifikuotina ne kaip kito asmens tvarkymo, o kaip Pasaugos sutartis, turinti atlygintinų paslaugų sutarties – transporto priemonių transportavimas, elementų (CK 6.716 str., 6.380 str., 6.840 str.). Apelianto teiginiai, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog fizinio asmens turto perdavimas atitinka 6.229 straipsnyje nurodytos prievolės atsiradimo pagrindą, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai, nes pagal dvišalę Sutartį ieškovas, kaip minėta, buvo aiškiai vienareikšmiškai įsipareigojęs atlikti konkrečius veiksmus, kuriuos jam paveda atsakovas. Pripažinus, jog šiame ginče kito asmens reikalų tvarkymo teisės normos netaikomos, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog neretai kyla ginčai tarp atsakovo Komisariato ir Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl to, kas, kokias atvejais turi atsakyti už valstybės nuosavybėn perėjusio konfiskuoto turto iki jo realizavimo ar nesant galimybės jį realizuoti, saugojimą, utilizavimą ar pan., dėl nepakankamų tam skiriamų biudžeto lėšų, – negali turėti įtakos ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ kaip sutarties šalies teisėms. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo Komisariato argumentus, kad reikalavimus ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ turi reikšti ne atsakovui, o tiesiogiai trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 185 str.).

55Beje, aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kaip matyti iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2312/2011, atsakovas Komisariatas buvo pateikęs skundą Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, be kita ko, reikalaudamas įpareigoti inspekciją paimti teismų konfiskuotas transporto priemones (tarp jų – ir transporto priemonės, už kurių saugojimą priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu), tačiau minėtas skundas buvo atmestas, nurodant, jog atsižvelgiant į minėtas Taisyklių nuostatas, galima teigti, kad kompetentinga Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaiga, kaip ir konfiskuojant alkoholio produktus, tabako ir tabako gaminius, laukinius augalus ir gyvūnus (Taisyklių 9-10 p., 103 p.), neturi apskaityti valstybės nuosavybėn perduotino nerealizuotino turto – tokį valstybės nuosavybėn perduotiną nerealizuotiną turtą privalo apskaityti ir pripažinti atliekomis kitos valstybės ar savivaldybės institucijos, o turto konfiskavimo atveju – administracinio teisės pažeidimą tyrusi ar ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusi institucija, kurios žinioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) prasme ir yra minėtas turtas (t. 2, b. l. 20-28). Dėl paminėto teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų (Taisyklių taikymas; nurodomos teismų praktikos, kurios bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, taikymas; Policijos veiklos įstatymo nuostatos dėl policijos uždavinių, atsakovui neskiriami asignavimai iš biudžeto lėšų konfiskuotų daiktų saugojimui, valdžių padalijimo principo pažeidimas, etc.), kuriais Komisariatas įrodinėja, kad už konfiskuotų transporto priemonių saugojimą privalo sumokėti ne jis, o trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija, valstybei perėmus nuosavybės teises į šį turtą konfiskavimo pagrindu (CPK 182 str. 2 p., CK 4.47 str. 10 p.).

56Apeliantas taip pat teigia, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog ginčo Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šis argumentas neturi esminės reikšmės. Antra, iš tiesų, teismui nebuvo pateikti pirkimo dokumentai, neabejotinai patvirtinantys faktą, kad minėta sutartis buvo sudaryta surengus viešąjį pirkimą, tačiau tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis šalių paaiškinimais (CPK 185 str.). Be to, atsakovas Komisariatas pats pripažino, jog Sutartis sudaryta vykdant kainų apklausą ir ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ apeliacinės instancijos teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 3, b. l. 102-104), kuriuos kolegija priima ir vertina (CPK 314 str.). Taip pat plačiau nenagrinėtini skundo motyvai, jog atsakovas negalėjo pasirinkti sudaryti tokios vertės sutarties kainų apklausos būdu, kadangi viešojo pirkimo procedūrų kvestionavimas nėra šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 185 str., 320 str.).

57Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, leidimus atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę davė Vilniaus apskrities VPK darbuotojai transporto priemonės, tokia situacija susiklostė ir dėl atsakovo skunde nurodomo automobilio ( - ) valstybinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 52, 53). Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ir šios transporto priemonės buvo ieškovo nuvežtos ir saugomos pagal Sutartį, o ne, kaip teigia atsakovas, kitos policijos įstaigos reikalavimu. Taigi, kolegijos įsitikinimu, teismas pagrįstai neįtraukė Lietuvos policijos priežiūros tarnybos į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu (CPK 185 str.).

58Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo deklaratyviais argumentais, jog teismas taikydamas Sutartį, ir priteisdamas ieškovui pinigines lėšas už konfiskuotų transporto priemonių transportavimą iš atsakovo, o ne iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, pažeidė viešąjį interesą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 3 d., 3 str.). Kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendime, o taip pat ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ ir trečiojo Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimuose į atsakovo Komisariato apeliacinį skundą, pagrįstai nurodoma, jog atsakovas dėl dvišalės sutarties sąlygų susitarė laisva valia. Be to, akivaizdu, kad atsakovui Komisariatui – viešosios teisės subjektui, kuris pats pripažįsta, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais šių santykių dalyviais dalyvauja lygiais pagrindais (CK 2.36 str. 1 d.), yra žinomos, ar turi būti žinomos sudarytos dvišalės sutarties teisinės pasekmės, jos sąlygų taikymo ir aiškinimo specifika, atsakomybės apimtis pagal Sutartį, etc. Taip pat atsakovas, žinodamas ar turėdamas žinoti, kad saugomos tretiesiems fiziniams asmenims priklausančios transporto priemonės gali būti konfiskuotos, derėdamasis dėl sutarties sąlygų, žinojo/turėjo žinoti turįs teisę bei pareigą siekti, kad Sutartyje būtų įvertinta tokia situacija – reikalauti, kad joje būtų nustatytas atsiskaitymo pagal Sutartį mechanizmas transporto priemones konfiskavus (CPK 185 str.).

59Taigi, remiantis tuo, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas, kolegijos įsitikinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas Komisariatas, įgyvendinantis jam įstatymu nustatytų funkcijų – užtikrinti viešąją tvarką ir kt. subjektas, sudarydamas sutartį ir jos galiojimo metu, būdamas stipresniąja Sutarties šalimi, privalėdamas bendradarbiauti, turėjo numatyti, kad dalis transporto priemonių, kurias ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ turėjo transportuoti ir saugoti, bus konfiskuotos ir gali atsirasti tam tikrų kliūčių dėl to turto realizavimo, su visomis dėl to kylančiomis pasekmėmis (Sutarties 4.1.-4.3. p., CK 6.156 str., 6.189 str. 1 d., 6.200 str., CPK 185 str.). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo Komisariato, kuris, priešingai nei privatus juridinis asmuo UAB „Efektyvios investicijos“, disponuoja visais transporto priemonių ir jų savininkų duomenimis, veiksmų šios Sutarties vykdymo metu negalima laikyti atitinkančiais CK 6.200 straipsnyje įtvirtintas šalių bendradarbiavimo nuostatas. Kolegijos įsitikinimu, atsakovo su skundu pateikti dokumentai (t. 3, b. l. 65-74) nepaneigia pirmiau paminėtų pirmosios instancijos išvadų, kadangi nurodyti raštai yra susiję su transporto priemonėmis, kurios liko fizinių asmenų nuosavybėje, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl transporto priemonių, kurios buvo konfiskuotos, pervežimą ir saugojimą (CPK 185 str., 314 str.).

60Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, kolegijos sprendžia, kad ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“, kuris, bylos duomenimis, tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus transportuoti ir saugoti atsakovo Komisariato nurodymu jam perduotas transporto priemones, teisėti interesai gauti atlyginimą pagal Sutartį už šias paslaugas negali būti sąlygojami aplinkybės, kad nei atsakovas Komisariatas, nei trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka skolos sumokėti (CK 6.38 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ pagal Sutartį neturi pareigos reikalauti atlyginimo už transporto priemonių saugojimą ir transportavimą iš trečiųjų asmenų, toks mechanizmas nėra Sutartyje detalizuotas, todėl kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį (CK 6.38 str., 6.380 str., CK 6.716 str., 6.840 str.). Kadangi Apeliantas Komisariatas neginčija nei teismo ieškovui priteistos skolos, nei palūkanų dydžio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl minėtų aplinkybių papildomai nepasisako (CPK 185 str.).

61Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų (atsakovo Komisariato ir trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos tarpusavio teisiniai santykiai; Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių taikymas; teismų praktikos, kurių ratio decidendi nesutampa, taikymas, etc.), kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

62Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

63Kaip žinoma, CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012; 2012 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-318/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, nustatančioje, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry v. Sweden, pareiškimo Nr. 28394/95).

64Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad apeliantas neteisingai interpretuoja ginčo dalyką ir nepagrįstai atsakomybę pagal savo sutartines prievoles bando perkelti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso būtinumą, ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas teisėjų kolegijai aiškus, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 321 straipsnio 1 dalyje ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, netenkindama prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, sprendžia, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų, o priešingai užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 185 str.).

65Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.)

67Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui UAB „Efektyvios investicijos“ priteistinos šio turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir kitų procesinių dokumentų surašymą patyrė 2 420 Lt dydžio išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas (8.11 p.) ir bylos sudėtingumą, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nustato, kad būtinos ir pagrįstos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra mažintinos iki 1 500 Lt (CPK 185 str.).

68Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

70Priteisti iš atsakovo valstybinės biudžetinės įstaigos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įmonės kodas 191688326) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvios investicijo“ (įmonės kodas 300665405) naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ ir Vilniaus rajono policijos... 4. Ieškovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau tarp šalių... 5. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovui perdavė 45 vienetus transporto... 6. Remdamasis tuo, kas paminėta, ieškovas, patikslinęs ieškinį ir įvertinęs... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. sprendimu priėmė ieškovo UAB... 9. Teismas sprendė, kad ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ tinkamai... 10. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo saugomos transporto priemonės nuo... 11. Teismas nurodė, jog Sutartis numatė tik ieškovo teisę (ne pareigą)... 12. Teismas laikė, kad faktas, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m.... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 14. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu... 15. a) pakeistas sutarties 4.3 punktas numatant, kad „Saugotojas už suteiktas... 16. b) panaikintas sutarties 3.4 punktas, pagal kurį atsakovas nutraukus ar... 17. c) konstatuota, kad sutarties nuostata, jog ieškovas turi teisę bet ne... 18. 2. Teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius... 19. 3. Teismas, perkeldamas pareigą rūpintis svetimu turtu ir dėl šio... 20. 4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Inspekcija privalo išteklius naudoti... 21. 5. Teismas skundžiamu sprendimu formuoja praktiką, kad kelių eismo... 22. 6. Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad konfiskuotų transporto priemonių... 23. 7. Teismas nesant įrodymų sprendė, kad sutartis sudaryta viešojo konkurso... 24. 8. Teismas be pagrindo nevertino to, kad atsakovas nėra gavęs asignavimų... 25. 9. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad teisės aktai draudžia... 26. 10. Teismas be pagrindo nevertino to, kad atsakovo veikla išimtinai susijusi... 27. 12. Neatsižvelgta į tai, kad Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų,... 28. 13. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba nebuvo patraukta šalimi... 29. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 30. 1. Inspekcija nėra sutarties šalis ir pagal sutartį jai nekyla pareiga... 31. 2. Atsakovas, sudarydamas sutartį, turėjo numatyti, jog ieškovui perduotos... 32. 3. Konfiskuotų transporto priemonių savininkas yra valstybė, o Inspekcija... 33. 4. Nesivadovautina atsakovo nurodyta teismų praktika, kuri suformuota... 34. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą tarp... 35. 6. Dėl ginčijamos sumos dydžio (670 043,48 Lt) bei apelianto argumentų... 36. Ieškovas UAB „Efektyvios investicijos” atsiliepimu į apeliacinį skundą... 37. 1. Ieškovą ir apeliantą sieja civiliniai teisiniai santykiai, iš jų ir... 38. 2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr.... 39. 3. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnis nereglamentuoja... 40. 4. Ginčo transporto priemonės sulaikytos Vilniaus rajono savivaldybės... 41. 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-4846-599/2011... 42. 6. Teismai jau yra pasisakę, kieno žinioje yra nerealizuotinos transporto... 43. 7. Apeliantas neįrodė bendradarbiavimo vykdant sutartį. Apelianto pateikti... 44. 8. Ginčas kilo dėl konfiskuotų transporto priemonių, todėl apeliantui... 45. 9. Apelianto argumentai dėl CK 6.229 straipsnio (kito asmens reikalų... 46. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 47. Apeliacinis skundas atmestinas.... 48. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 49. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 50. Kaip minėta, Vilniaus rajono policijos komisariatas ir UAB „Efektyvios... 51. Atsakovas Komisariatas teismo sprendimą ginčija iš esmės motyvuodamas tuo,... 52. Atsakovas Komisariatas apeliacinį skundą, visų pirma, grindžia tuo, kad... 53. Atsakovas Komisariatas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas be... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Sutarties sąlygomis, sutinka su pirmosios... 55. Beje, aukščiau paminėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kaip matyti... 56. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas be pagrindo padarė išvadą, jog... 57. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, leidimus atsiimti... 58. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo deklaratyviais... 59. Taigi, remiantis tuo, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas, kolegijos... 60. Apibendrindama tai, kas pasakyta aukščiau, kolegijos sprendžia, kad ieškovo... 61. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų... 62. Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 63. Kaip žinoma, CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad... 64. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą bylą prašė nagrinėti... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 66. Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies... 67. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui UAB „Efektyvios... 68. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 69. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 70. Priteisti iš atsakovo valstybinės biudžetinės įstaigos Vilniaus apskrities...