Byla Iv-2536-764/2012
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 8521,01 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 1–3).

3Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 str. 2 d. nuostatomis, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir apskaičiuojant 2006, 2007 bei 2008 metų pareiškėjo darbo užmokestį, atsakovas taikė bendrą priedų ir priemokų dydžio ribojimą, todėl nurodytu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išmokėta 8521,01 Lt darbo užmokesčio (2007 metais – 2566,60 Lt, 2008 metais – 5954,41 Lt). Sprendimas nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas įvykdytu, kadangi pareiškėjas turi teisę į pažeistų teisių gynybą teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo a. b. Nr. A12-219/2004). Prašoma priteisti suma neviršija Darbo kodekso (toliau – DK) 298 str. nustatyto trejų metų laikotarpio.

4Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad 2011 metais buvo sunki šeimyninė situacija, dėl to negalėjo laiku kreiptis į teismą. Palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

5Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–15) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6Atsakovo teigimu, neišmokėdami pareiškėjo minimos darbo užmokesčio dalies, Vilniaus PN vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Įstatymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Išimtinė kompetencija spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Todėl, kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTĮ 23 str. 2 d. nuostata dėl pareigūnams mokamų priedų ir priemokų ribojimo prieštarauja Konstitucijai, šie įstatymo reikalavimai buvo teisėti ir privalomai vykdomi valstybės institucijų. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, kad skaičiuodamas ir pareiškėjui išmokėdamas darbo užmokestį, atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

7Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kreipėsi tik 2012-03-06, todėl dėl dalies pareiškėjo reikalavimų turėtų būti taikomas DK 27 str. 2 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Taip pat prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams.

8Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

9Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 2007 – 2008 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios taikant 70 procentų priedų ir priemokų ribojimą.

10Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 42 str. 1 d. buvo nustatyta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (2 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymo VI skyrius, inter alia ir 23 str. 2 d., be išlygų taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams.

11Iki 2007-10-01 galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str. 1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Pagal šio straipsnio 2 dalį priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 įsigaliojusio Įstatymo (2007-06-07 Nr. X-1175) 23 str. 2 d. nustatyta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodyti priedai. Tokiu būdu, pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2007-06-07 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma išliko.

12Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

13Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a. b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiškėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo. Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbą, kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo išmokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiškėjui teisingo atlyginimo už faktiškai atliktą darbą, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas). Be to, ši Konstitucijos nuostata atspindi konstitucinį principą - vieną iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, - kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo

142004-12-13 nutarimas).

15Iš teismui pateiktų A. N. asmens sąskaitų kortelių matyti, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo pareiškėjui 2007 metais neišmokėta – 2566,60 Lt darbo užmokesčio (vasario mėn. – 205,05 Lt, kovo mėn. – 17,37 Lt, balandžio mėn. – 114,62 Lt, gegužės mėn. – 279,48 Lt, birželio mėn. – 179,45 Lt, liepos mėn. – 407,84 Lt, rugsėjo mėn. – 25,44 Lt, spalio mėn. – 204,75 Lt, lapkričio mėn. – 138,70 Lt, gruodžio mėn. – 993,90 Lt, b. l. 6–7), 2008 metais pareiškėjui neišmokėta – 5954,41 Lt darbo užmokesčio (sausio mėn. – 77,00 Lt, vasario mėn. – 178,22 Lt, kovo mėn. – 818,70 Lt, gegužės mėn. – 431,91 Lt, birželio mėn. – 164,13 Lt, rugpjūčio mėn. – 959,60 Lt, rugsėjo mėn. – 527,20 Lt, spalio mėn. – 669,00 Lt, lapkričio mėn. – 783,46 Lt, gruodžio mėn. – 1345,19 Lt, b. l. 5), iš viso – 8521,01 Lt.

16Teismui nekyla abejonių dėl nurodytų sumų teisingumo, jų neginčija ir atsakovas, tačiau prašo dėl dalies pareiškėjo reikalavimų taikyti DK 27 str. 2 d. nustatytą ieškinio senatį (b. l. 14–15).

17Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a. b. Nr. A575-1831/2011) taip pat konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.). DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Ieškinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis a. b. Nr. A575-1839/2011).

18Pareiškėjas prašo priteisti 8521,01 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b. l. 1–3), susidariusio dėl 2007 – 2008 metais priedų ir priemokų sumai taikyto 70 procentų pareiginės algos ribojimo (b. l. 5–7). A. N. su skundu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo į teismą kreipėsi 2012-03-06 (b. l. 1–3), todėl pritaikius DK 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų senaties terminą, konstatuotina, kad pareiškėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2012 m. kovo mėn. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo taikomas priedų ir priemokų ribojimas, o pareiškėjo prašoma priteisti darbo užmokesčio suma susidarė laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2008 metų, konstatuotina, kad A. N. yra praleidęs DK 27 str. 2 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jo prašomą darbo užmokesčio sumą.

19CK 1.131 str. 2 d. numato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas sprendžia ex officio. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-12-23 nutartis byloje

20Nr. A756-1285/2009, 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009; LAT 2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008, 2009-06-15 byloje

21Nr. 3K-3-206/2009).

22Šiuo aspektu pažymėtina, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į pareiškėjo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų pusiausvyros, kuri užtikrintų realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuotų teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Pareiškėjas prašė teismą atsižvelgti į 2011 metais susiklosčiusią sunkią šeimyninę padėtį, kuri jam sutrukdė laiku ir tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą. A. N. nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir sukliudžiusios jam tinkamai ginti galimai pažeistas teises, kitų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, teismas taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra, o pažeistoji teisė pasirinktu būdu negali būti ginama.

23Remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti A. N. skundą ir priteisti jam iš Vilniaus pataisos namų 8521,01 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

24Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str. teisėja

Nutarė

25pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,... 2. pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš... 3. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (toliau... 4. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad 2011 metais buvo sunki... 5. Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l.... 6. Atsakovo teigimu, neišmokėdami pareiškėjo minimos darbo užmokesčio... 7. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į teismą dėl neišmokėtos darbo... 8. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 2007 – 2008 metais... 10. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie... 11. Iki 2007-10-01 galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija... 12. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos... 13. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios... 14. 2004-12-13 nutarimas).... 15. Iš teismui pateiktų A. N. asmens sąskaitų kortelių matyti, kad dėl... 16. Teismui nekyla abejonių dėl nurodytų sumų teisingumo, jų neginčija ir... 17. Išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a. b. Nr.... 18. Pareiškėjas prašo priteisti 8521,01 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b.... 19. CK 1.131 str. 2 d. numato, jog teismui pripažinus, kad ieškinio senaties... 20. Nr. A756-1285/2009, 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009; LAT... 21. Nr. 3K-3-206/2009).... 22. Šiuo aspektu pažymėtina, kad praleisto ieškinio senaties termino... 23. Remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir... 24. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1... 25. pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 26. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...