Byla 3K-3-64/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jūrtransa“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bendros įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „Tair-novyje technologičeskije sistemy“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gaudvija“, uždarajai akcinei bendrovei „Jūrtransa“, uždarajai akcinei bendrovei „Haidaja“, tretieji asmenys A. B., A. A., M. G., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami ieškovo 2004 m. rugsėjo 22 d. pareikšti reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Gaudvija“, UAB „Jūrtransa“ ir UAB „Hoja ekspedicija“ 222 544 Lt žalos atlyginimo (Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-285-159/2006, pripažinta, kad, pritaikius bankroto procedūras, UAB „Hoja ekspedicija“ veikla pasibaigė; 2006 m. gruodžio 21 d. ši įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro). Ieškinyje nurodyta, kad 2001 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas ir UAB „Jūrtransa“ sudarė pervežimo sutartį, pagal kurią vežėjas UAB „Jūrtransa“ įsipareigojo automobiliu „Scania“ pervežti ieškovui priklausantį krovinį – 938 kompiuterių monitorius už 105 020 JAV dolerių – iš Rygoje (Latvija), esančio įmonės „VOLLERS Ryga Ltd“ sandėlio į Minską (Baltarusija). Dėl to paties krovinio UAB „Jūrtransa“ 2001 m. rugpjūčio 13 d. sudarė pervežimo sutartį su UAB „Hoja ekspedicija“, o ši – su UAB „Gaudvija“, kuri suteikė automobilį IVECO ir užpildė pervežimui reikalingus dokumentus. Monitoriai buvo pakrauti 2001 m. rugpjūčio 16 d., tačiau vežimo į Minską metu Lietuvos Respublikos teritorijoje krovinys, kurio vertė buvo 420 080 Lt, buvo pagrobtas. Dalis monitorių (486) ieškovui buvo grąžinta, jo teigimu, patirta iš viso 222 544 Lt nuostolių. Ieškovo manymu, už pervežimą atsako visos įmonės, dalyvavusios pervežant krovinį.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Gaudvija“ ieškovui 219 944 Lt (54 986 JAV dolerius) žalai atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė; netenkino ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo iš atsakovų UAB „Jūrtransa“, BUAB „Hoja ekspedicija“ ir UAB „Haidaja“. Teismas nurodė, kad ginčui nagrinėti taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Įvertinęs 2001 m. rugpjūčio 10 d. pervežimo sutartį, sudarytą ieškovo ir atsakovo UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrtransa“ transporto pavedimą Nr. T 134 atsakovui UAB „Hoja ekspedicija“, UAB „Gaudvija“ gauto užsakymo Nr. 116B iš UAB „Hoja ekspedicija“ patvirtinimą krovinio pargabenimui bei CMR važtaraštį 8LA0262926, teismas darė išvadą, kad ieškovui priklausančio krovinio vežėjas buvo tik UAB „Gaudvija“, nes CMR važtaraštyje vežėju nurodyta tik UAB „Gaudvija“, o vairuotoju – trečiasis asmuo A. A. Teismas sprendė, kad atsakovai UAB „Jūrtransa“ ir BUAB „Hoja ekspedicija“ negali būti atsakingi už ieškovui priklausančio krovinio dalies praradimą, nes šios bendrovės pervežant krovinį nedalyvavo – buvo ekspeditoriai. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovai UAB „Jūrtransa“ ir BUAB „Hoja ekspedicija“ netinkamai organizavo krovinio pargabenimą, priešingai, atsakovas UAB „Jūrtransa“, gavęs ieškovo pranešimą, kad krovinys nebuvo nugabentas į paskirties punktą, ėmėsi visų priemonių, 2001 m. rugpjūčio 24 d. informuodamas Lietuvos policijos departamentą, dėl to dalis krovinio – 486 monitoriai – buvo sugrąžinti ieškovui. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendyje bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, kuriais tretieji asmenys A. A. ir A. B. pagal BK 271 straipsnio 4 dalį yra išteisinti, nustatyta, kad ieškovui priklausantis krovinys Rygoje buvo pakrautas į atsakovui UAB „Haidaja“ priklausantį automobilį MAN (valst. Nr. ZSN 516), su puspriekabe (valst. Nr. SK 455), kurį vairavo trečiasis asmuo A. A., pasirašęs dokumentus apie krovinio gavimą; pervežant krovinį iš Rygos į Lietuvą buvo naudoti suklastoti valstybiniai numeriai tiek vilkikui, tiek priekabai, kurie anksčiau priklausė atsakovo UAB „Gaudvija“ automobiliui „Scania“. Nurodęs, kad ieškovas baudžiamosiose bylose nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio atsakovui UAB „Haidaja“ ir kad UAB „Haidaja“ į bylą bendraatsakiu buvo patrauktas 2005 m. gegužės 23 d., teismas, vadovaudamasis CMR Konvencijos 32 straipsniu, taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atsakovui UAB „Haidaja“ atmetė. Nustatęs, kad ieškovui negrąžinti 452 monitoriai, bei pažymėjęs, kad nėra pagrindo netikėti ieškovo pateiktais mokėjimo pavedimais, kuriais ieškovas per firmą „Sweetway trading Limited“ sumokėjo už neatgabentas prekes, iš viso 117 645 JAV dolerius, teismas sprendė, kad neatgabentų monitorių vertė yra 54 986 JAV doleriai.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovų UAB ,,Gaudvija“ ir UAB ,,Jūrtransa“ ieškovui solidariai 219 944 Lt (54 986 JAV dolerius) žalai atlyginti; nutraukė civilinę bylą dėl BUAB ,,Hoja ekspedicija“. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl CMR konvencijos taikymo ginčo teisiniams santykiams, ieškovui padarytos žalos dydžio ir dėl ieškinio patenkinimo atsakovo (vežėjo pagal CMR konvenciją) UAB ,,Gaudvija“ atžvilgiu. Kolegija nustatė, kad ieškovas 2001 m. rugpjūčio 10 d. sudarė krovinio pervežimo kelių transporto priemone sutartį su atsakovu UAB „Jūrtransa“, pastaroji sudarė to paties krovinio pervežimo sutartį su UAB „Hoja ekspedicija“, o ši – su UAB „Gaudvija“, kuri buvo nurodyta vežėju CMR važtaraštyje, o pervežimui pasitelkė UAB „Haidaja“. Kolegija pažymėjo, kad nors atsakovas UAB ,,Jūrtransa“ ir nurodo, kad jis sudarė su ieškovu ekspedijavimo sutartį, tačiau iš byloje esančios rašytinės UAB ,,Jūrtransa“ ir ieškovo 2001 m. rugpjūčio 10 d. pervežimo sutarties matyti, kad šalys sudarė pervežimo (atliekamo pagal CMR konvenciją) sutartį, kuria UAB ,,Jūrtransa“ įsipareigojo atlikti nurodytą pervežimą, nurodė automobilio ir priekabos valstybinius numerius, ir nėra informacijos apie tai, kad atsakovas UAB ,,Jūrtransa“ būtų aiškiai pranešęs kitai sutarties šaliai – ieškovui – apie tai, kad sutartį vykdys ne UAB ,,Jūrtransa“. Kolegijos vertinimu, iš nurodytos krovinių pervežimo sutarties turinio matyti, kad pagrindinė paslauga, kurią įsipareigojo suteikti atsakovas UAB „Jūrtransa“, buvo ne pervežamo krovinio ekspedijavimas (organizavimas ir su tuo susiję veiksmai), bet krovinio pervežimas, nugabenant į paskirties punktą ir kt. Tokią išvadą, anot kolegijos, taip pat patvirtina ir sąskaita Nr. ATO1/2001, kurioje nurodoma tik įmoka už krovinio pervežimą, neišskiriant atskirai mokesčio už krovinio ekspedijavimo paslaugas. Atsižvelgusi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006, pateiktą išaiškinimą, kolegija konstatavo, kad CMR konvencijos prasme vežėjais laikomi visi pervežime dalyvavę asmenys (CMR konvencijos 3 straipsnis), t. y. tiek UAB ,,Gaudvija“, tiesiogiai vykdęs pervežimą, tiek UAB ,,Jūrtransa“ ir kiti pasitelkti asmenys: UAB ,,Hoja ekspedicija“ ir UAB ,,Haidaja“. Pažymėjusi, kad pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui žala, tai reikalavimo teisę turintis asmuo turi alternatyvią galimybę pasirinkti, kuriam vežėjui reikšti ieškinį, kolegija konstatavo, kad krovinio siuntėjas – ieškovas pasirinko tris ieškinyje nurodytus vežėjus, kuriems pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Kolegija sprendė, kad atsakovai (vežėjai) neįrodė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių, dėl kurių jie galėtų būti atleisti nuo atsakomybės už krovinio praradimą. Vadovaudamasi CK 6.6 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgusi į tai, kad pervežimo sutarčių objektas yra paslaugos, kolegija padarė išvadą, kad atsakovai, kuriems pareikštas ieškinys, privalo atsakyti solidariai. Pažymėjusi, kad ieškovas nepareiškė ieškinio reikalavimo atsakovui UAB ,,Haidaja“, kuris į bylą buvo įtrauktas atsakovo UAB ,,Jūrtransa“ prašymu, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti atsakovo UAB „Haidaja“ atsakomybės klausimo ir dėl šio atsakovo taikyti ieškinio senatį. Dėl to kolegija atmetė apelianto argumentus, kuriais šis prašė tenkinti ieškinį dėl atsakovo UAB „Haidaja“. Nustačiusi, kad atsakovas BUAB ,,Hoja ekspedicija“ likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, kolegija dėl jo civilinę bylą nutraukė (CPK 302 straipsnis, 293 straipsnio 8 punktas).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Jūrtransa“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CMR konvencijos 9, 17, 23, 39 straipsnius, nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 32 straipsnio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 aprobuotos „Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1946 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“.

11Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CMR konvencijos 32 straipsnį teisė pareikšti ieškinį dėl vežimų taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Kasatoriaus teigimu, teismas nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą, vietoje CMR konvencijoje nustatyto sutrumpinto vienerių metų senaties termino. Kasaciniame skunde nurodoma, kad CMR konvencija yra specialusis teisės aktas bendrojo teisės akto – CK – atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 31 nurodyta, kad, vadovaujantis principu lex specialis geneali derogat, kolizijos atveju privalu remtis CMR konvencija. Kasatoriaus teigimu, ieškovas pasirinko tris ieškinyje nurodytus vežėjus ir jiems reikalavimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. I-347-03/02 pareiškė tik 2004 m. vasario 12 d., ieškinį civilinio proceso tvarka iš esmės suformulavo tik 2004 m. rugsėjo 3 d., nors senaties terminas, remiantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktu, prasidėjo praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo, t. y. 2001 m. lapkričio 11 d., ir pasibaigė 2002 m. lapkričio 11 d. Anot kasatoriaus, atnaujinti šio termino ieškovas neprašė, pretenzijos, stabdančios ieškinio senatį, jam žinomiems vežėjams raštu nepareiškė.

122. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nustatytas faktines aplinkybes bei į Kauno miesto VPK KP ONTT komisaro 2001 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 6/1328 turinį ir teigiama, jog apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovų kvalifikuotini kaip krovinio siuntėjo ir vežėjų, yra nepagrįsti.

133. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktą. Kasatoriaus teigimu, krovinys buvo priimtas vežti Rygoje, jį lydėjo 2001 m. rugpjūčio 15 d. sąskaita-faktūra Nr. 0010344, kurioje nurodyta, kad krovinio vertė yra 129 875 Vokietijos markių. Pagal Lietuvos banko tos dienos kursą tai buvo 237 859 Lt. Anot kasatoriaus, nustatydamas nuostolių dydį teismas nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo į baudžiamąją bylą pateiktais prieštaringais ir neišsamiais duomenimis, ignoruodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 33 punktą bei atsakovo UAB „Jūrtransa“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, išvadą padaręs remdamasis vien tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nepagrįstai plečiamai aiškino CMR konvencijos 23 straipsnį.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Haidaja“ prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Haidaja“ į bylą bendraatsakiu įtraukta tik 2005 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus trejiems metams ir devyniems mėnesiams, todėl vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsniu taikytina vienerių metų ieškinio senatis. Atsakovas nesutinka, kad jis yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Atsakovo teigimu, nepagrįsti yra ir kasatoriaus teiginiai, kad dalis krovinio prarasta dėl tyčinių nusikalstamų UAB „Haidaja“ veiksmų.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas BĮ „Tair-novyje technologičeskije sistemy“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad kasatorius nereikalavo taikyti ieškinio senaties nagrinėjant šią bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), todėl kasatoriaus argumentas dėl ieškinio senaties vertintinas kaip naujų reikalavimų bei naujų faktinių aplinkybių pateikimas kasacinėje instancijoje. Ieškovo teigimu, jis nepraleido ieškinio senaties termino. Anot ieškovo, baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyti nei A. B., nei A. A. nusikalstami veiksmai, tačiau buvo nustatytas krovinio pagrobimo faktas. Ieškovo manymu, šiuo atveju taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kai krovinys prarandamas dėl tyčinių veiksmų. Atsiliepime nurodoma, kad atlyginti patirtą žalą nukentėjusiajam yra civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės paskirtis, skiriasi civilinės bei baudžiamosios atsakomybės elementai ir patraukimo atsakomybėn tvarka, todėl aplinkybė, kad UAB „Jūrtransa“ pati nedalyvavo pagrobiant krovinį, nereikšminga šioje civilinėje byloje (CMR konvencijos 3 straipsnis). Taip pat atsiliepime pažymima, kad žalos dydis yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl ir jis neturėtų būti svarstomas kasacinio proceso tvarka (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, žalos dydis negalėtų būti svarstomas kasacine tvarka, nes nebuvo apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos dydžio (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovo nuomone, kasacijos pagrindas prieštarauja kasatoriaus prašymui: kasatorius prašo, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas (kuriuo nustatytas žalos dydis – 219 944 Lt) paliktas galioti, t. y. neskundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo, žalos dydžio klausimas negalėtų būti nagrinėjamas kasacine tvarka. Anot ieškovo, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą įstatymų aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vanik Armenakian Eksport Import v. A. Surgont įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-1283/2001). Atsiliepime pažymima, kad kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas apie CMR konvencijos 9, 17, 23, 29 straipsnių ir CPK 176-185 straipsnių pažeidimus, nenurodo jokių tai patvirtinančių teisinių argumentų.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

182001 m. rugpjūčio 10 d. pervežimo sutartimi UAB „Jūrtransa“ įsipareigojo įvykdyti ieškovui priklausančio krovinio – 938 monitorių – pervežimą iš Rygoje (Latvija), esančio įmonės „Vollers Ryga Ltd“ sandėlio į Minską (Baltarusija). Dėl to paties krovinio UAB „Jūrtransa“ sudarė pervežimo sutartį su UAB „Hoja ekspedicija“, o ši – su UAB „Gaudvija“, o pervežimui pasitelkė ir UAB „Haidaja“. CMR važtaraštyje vežėju nurodyta UAB „Gaudvija“, o vairuotoju – trečiasis asmuo A. A. Krovinys Rygoje buvo pakrautas į atsakovui UAB „Haidaja“ priklausantį automobilį, kurį vairavo trečiasis asmuo A. A., pasirašęs dokumentus apie krovinio gavimą. Pervežimo metu krovinys buvo pagrobtas. Dalis krovinio – 486 monitoriai – buvo sugrąžinti ieškovui, liko negrąžinti 452 monitoriai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vežėjas buvo tik atsakovas UAB „Gaudvija“, o atsakovai UAB „Jūrtransa“ ir BUAB „Hoja ekspedicija“ buvo ekspeditoriai. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad krovinio vežėjais buvo visi keturi atsakovai. Atsakovas BUAB ,,Hoja ekspedicija“ yra likviduotas dėl bankroto ir 2006 m. gruodžio 21 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra materialinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį bei atlygintinos žalos dydžio nustatymą pagal CMR konvenciją, taikymas ir aiškinimas.

21CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialinės ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Šioje byloje kasatoriaus UAB „Jūrtransa“ paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio skundo specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas teisingai nurodo, kad kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas apie apeliacinės instancijos teismo padarytus CMR konvencijos 9, 17, 23, 29 straipsnius ir CPK 176-185 straipsnių pažeidimus, nenurodo tai patvirtinančių teisinių argumentų. Dėl to kasacinio skundo teiginiai apie minėtų teisės normų pažeidimus nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, kaip ir kasacinio skundo teiginiai apie apeliacinės instancijos teismo argumentų, jog teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo kvalifikuotini kaip krovinio siuntėjo ir vežėjų, nepagrįstumą, nes, taip teigdamas, kasatorius nenurodo kasacijos pagrindo ir jį patvirtinančių teisinių argumentų, taigi kelia fakto klausimą. Kasacinio nagrinėjimo dalykas nėra ir kasacinio skundo teiginiai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ išaiškinimų, nes tai yra metodinė medžiaga, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis.

22Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius UAB „Jūrtransa“ šioje byloje nagrinėjamu atveju CMR konvencijos prasme yra vežėjas. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. UAB „Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas iš kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju, susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tai, kas CMR važtaraštyje yra nurodytas vežėju, teisinės reikšmės kvalifikuojant šalių teisinius santykius turi tais atvejais, kai iš siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutarties neaišku, ar susitariančioji su siuntėju šalis įsipareigojo teikti ekspedijavimo ar vežimo paslaugas. Vien tai, jog CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).

23Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatos, jog teisė pateikti ieškinį taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų, ir nepagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamam ginčui taikytini CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai. Ieškinio senatį teismas taiko šalies reikalavimu. Solidariosios atsakomybės atveju vieno iš bendraatsakių pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendraatsakiams. Spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi nustatyti: 1) kokios trukmės yra ieškinio senaties terminas; 2) kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; 3) ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; 4) jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Dėl ieškinio senaties termino eigos sustabdymo, nutraukimo ar atnaujinimo teismas sprendžia vadovaudamasis CMR konvencijos 32 straipsniu ir atitinkamais nacionalinės teisės aktais. CMR konvencijoje nėra nuostatų dėl terminų, nustatytų jos 32 straipsnyje, nutraukimo arba atnaujinimo, todėl šiems santykiams taikytini CK nustatyti ieškinio senaties termino nutraukimo arba atnaujinimo pagrindai. Reikalavimo taikyti ieškinio senatį išsprendimas motyvuojamas teismo procesiniame sprendime.

25Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas UAB „Haidaja“ prašė taikyti ieškinio senatį (T. 2, b. l. 3, 4). Pareiškus reikalavimą dėl krovinio praradimo keliems vežėjams, jiems taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007), todėl atsakovo pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems atsakovams, tarp jų ir kasatoriui. Dėl to teisiškai nereikšmingas yra ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentas, kad pats kasatorius nepareiškė prašymo taikyti ieškinio senaties. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikydamas solidariąją atsakomybę vežėjams, tarp jų ir kasatoriui, nenustatinėjo ieškinio senaties taikymui reikšmingų aplinkybių ir neišsprendė reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo, nors tai privalėjo padaryti. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas.

26Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, netinkamai taikė CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėto argumento pateikimą kasaciniame skunde, atmeta kaip nepagrįstą ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą, kad taip kasatorius kelia fakto klausimą. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas UAB „Jūrtransa“ argumentus dėl atlygintinos žalos dydžio buvo nurodęs atsiliepime į apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 149-151), ir tai apibrėžė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bei į apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovui padarytos žalos dydį, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos dydžio nustatymo nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir dėl to kasacinis procesas šiuo klausimu yra negalimas.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatyti vežėjo atsakomybės pagrindai ir krovinio įvertinimo būdai, nustatant kompensavimo ribas. Atsakomybė už krovinio praradimą ribojama tiesioginiais nuostoliais. Praradus dalį ar visą krovinį, žala apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 punktas). Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra – pagal rinkos kainas, o jei ir tokių nėra – tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 punktas). Jei teismui nėra pateikti įrodymai apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje-faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei. Tuo atveju, jei įrodymai apie biržos ar rinkos vertę yra pateikti, bet jie gerokai viršija sąskaitoje-faktūroje nurodytą krovinio vertę, ir vežėjas įrodo, kad jis manė priimąs vežti krovinį mažesnės vertės nei rinkos ar biržos vertė, teismas gali vadovautis tarptautinės privatinės teisės principu, kad nesąžininga šalis (siuntėjas, siekdamas sumažinti ar išvengti muito mokesčių) negali tikėtis tokio savo interesų gynimo kaip sąžininga šalis.

28Nagrinėjamoje byloje nepateikti įrodymai apie krovinio dalies, dėl kurios praradimo reikalaujama priteisti žalos atlyginimą, biržos ar rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas prarasto krovinio vertę, savo išvadą motyvavo iš esmės tuo, kad nėra pagrindo netikėti ieškovo į bylą pateiktais 2001 m. rugpjūčio 15 d., 2001 m. rugsėjo 14 d. ir 2001 m. spalio 31 d. mokėjimo pavedimais Nr. 144, 159 ir 180, kuriais ieškovas per firmą „Sweetway trading Limited“ sumokėjo už neatgabentas prekes iš viso 117 645 JAV dolerius. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodęs, kad ieškovui padarytos žalos dydis nustatytas teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada visiškai sutikti negalima, nes nėra išanalizuoti ir įvertinti krovinį lydėję dokumentai ir nėra nustatytos šiame kontekste reikšmingos bylos aplinkybės. Kasatorius teisingai nurodo, kad krovinį lydėjusiame 2001 m. rugpjūčio 15 d. važtaraštyje viso krovinio vertė nurodyta 129 875 Vokietijos markių (T. 1, b. l. 13, 56, 57). Tokia pat krovinio vertė nurodyta ir muitinės deklaracijoje (Kauno m. VPK baudžiamoji byla Nr. 20-1-00533-05; T. 3, b. l. 132-139). Šių faktinių duomenų apeliacinės instancijos teismas neįvertino. Tai teikia teisinį pagrindą pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 23 straipsnį.

29Nustatyti materialinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 346 straipsnio 2 dalies, 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Nutarties dalis, kuria civilinė byla prieš BUAB „Hoja ekspedicija“ nutraukta, paliktina nepakeista. Byla dėl tos dalies, kurioje apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama, perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria civilinė byla dėl BUAB „Hoja ekspedicija“ yra nutraukta, palikti nepakeistą. Likusią nutarties dalį panaikinti ir tą bylos dalį perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.