Byla 1-1363-983/2018

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei, kaltinamajam T. V. ir jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui, nukentėjusiojo I. V. įgaliotam atstovui advokatui Vidmantui Baumilai bei įgaliotai atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. M.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., a.k. ( - ) gim. ( - ), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta ( - ), šeim. padėtis vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba ( - ) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

3Teismas išnagrinėjęs bylą

Nustatė

4T. V. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo šeimos nariui, o būtent:

52017 metais rugpjūčio mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 12.00 val., buto, esančio ( - ) kambaryje, tyčia diržu sudavė vieną kartą mažamečiui savo sūnui I. V., gim. ( - ), į nugarą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam I. V. fizinį skausmą.

6Šiais veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

7Kaltinamasis T. V. teismo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai bei nurodė, kad tuo metu buvo labai sudėtinga situacija šeimoje, buvo skyrybų procesas, buvo didelė įtampa. Teigė, kad kai įvyko šis įvykis vaikai buvo nedrausmingi, neklausė, todėl jis norėjo juos sudrausminti, pagąsdinti diržu. Kadangi vaikas jo neklausė, todėl jis norėjo pliaukštelėti per užpakalį su diržu, bet vaikas tuo metu pasilenkė, todėl pataikė vaikui į nugarą. Nurodė, kad dėl tokių savo veiksmų gailisi. Teigė, kad vaikas po smūgio verkė, o apžiūrėjus nugarą matėsi paraudimas. Po įvykio jis su vaiku susitaikė, vienas kito atsiprašė ir vaikas nuėjo toliau žaisti. Nurodė, kad šeimoje vaikų auklėjimo būdą praktikuoja be fizinių bausmių, tačiau taip įvyko dėl sudėtingos situacijos šeimoje ir tai buvo atsitiktinis, vienkartinis atvejis. Labai gailisi dėl tokio savo elgesio. Nurodė, kad savo kaltę iš pradžių neigė, kadangi buvo skyrybų procesas ir jis bijojo, kad jam bus apribotas bendravimas su vaikais. Kai advokatas jam paaiškino, kad bus geriau jei prisipažins, nusprendė daugiau to fakto nebeneigti. Nurodė, kad šiandien sako tiesą.

8Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str.). Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodo ir kita byloje esanti medžiaga.

9Nukentėjusysis mažametis I. V., gim. ( - ) apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis I. V., gimęs rudenį, jam ( - ) sutinka pasikalbėti apie tėvelius, pažada sakyti tiesą. Nežino apie ką pasikalbėti apklausos dieną jį pasikvietė. Apie tėvelius - ar mušė ir ką kalbėjo tėveliai. Nežino, kas jam tiesą sako, ar tėtis, ar mama. Nežino, ar sako tiesą apie muštynes ir apie melavimą. Jį mušė tėtis į nugarą seniai, nes matė, kad mušė, jam skaudėjo. Atsimena, kad nenorėjo eiti į kampą, o tėtis pradėjo tada mušti diržu, pataikė į nugarą vieną kartą. Jautė skausmą, jautėsi blogai. Nieko nesakė, sakė: "baik". Neprisimena daugiau, ką sakė ar darė. Kai jam pataikė į nugarą su diržu, ta vieta buvo raudona. Jam sakė, kad galės bendrauti su tėčiu, taip sakė mama. Tada tepė tepaliuku nugarą tėtis, nematė, iš kur gavo tepaliuką. Kad buvo raudona, mama pasakė labai seniai. Jam pataikė į nugarą (rodo per vidurį nugaros, šiek tiek žemiau). Kad tėtis trenkė su diržu per nugarą, matė mama, nes matė arba išvis nematė, neatsimena. Tai vyko namie pas juos ( - ) durys. Ten 3 kambariai. Tėtis davė diržu jo kambary, buvo prie lovos. Tam kambary yra viena lova, su broliu ten miega abudu, du aukštai ten. Tėtis nuo džinsų turėjo daug diržų. Tada iš spintos tėtis pasėmė diržą, diržas buvo tik juodas, daugiau nieko apie diržą neatsimena. Diržas plonas ar storas, nežino, kaip jis atrodo. Neatsimena, kiek tėtis turi diržų. Tėtis paėmė diržą iš savo spintos, iš savo kambario. Tuo metu namuose buvo visa šeima: mama, tėtis, brolis ir jis. Neatsimena, kur brolis tuo metu buvo. Tą vietą, kuri raudona, nežino, kas matė. Neatsimena ir nežino, kas dar galėjo matyti tą vietą. Mama galėjo matyti, nes ji pasakė jam, kad ji raudona. Tada tėveliai namuose pykosi, nepamena, apie ką. Vienas su kitu negalėjo susitarti, dėl to pykosi. Be tėčio tą vietą dar mama apžiūrėjo gražiai. Mama nieko nedarė, tėtis tik darė. Nori sužinoti, ar tai pasakys policijai. Neatsimena, kada tai buvo, apie 12 val. dienos, neatsimena metų laiko. Buvo šiltais drabužiais apsirengęs. Nematė, ar tą vietą fotografavo kas. Kai užgavo su diržu, čia buvo vienas toks kartas. Prasidėjo, kai stovėjo kampe, nenorėjo stoti į kampą. Nepamena, dėl ko turėjo stoti į kampą. Nežino, ar tėtis dar yra užgavęs kokį kitą žmogų. Tėveliui su mama gerai sekasi, bet nebegyvena kartu. Kol gyveno kartu, gerai sutardavo, bet kai bandė skirtis, jau nebegerai. Vienas stumdėsi, mušė. Mama, tėtis stumdė, tampė jį mama ir tėtis. Negali daugiau papasakoti, nes nenori. Į pabaigą, kaip tėveliai elgėsi vienas su kitu, nebenori kalbėti. Po to tėvelis gražiai elgėsi. Jis paleido ir ėjo valgyti ir miegoti. Pasikalbėjo su tėveliu, kad nemuš daugiau, tėtis sakė arba neprisimena, ką sakė. Nežino, ką tėtis galvojo apie savo elgesį. Į šį pastatą jį atvežė mama, nieko nekalbėjo su mama, tik kad reikės kalbėti su dėde ir teta, nesakė apie ką. Pavargo. Nesakė, kad reikės kažko nepasakoti. Po pokalbio su mama važiuos į parduotuvę, gal į kavinę pirkti "hesburgerių", tada važiuos į parduotuvę pirkti žaisliuko. Mama sugalvojo "hesburgerių" nupirkti. Jis sugalvojo žaisliuką pirkti, o mama "hesburgerį". Nieko nesitarė, ką kalbės. Kai ką nors gero padaro, mama duoda saldainių, pagiria. Jei netinkamai pasielgė, mama pyksta žodžiais visokiausiais. Be tėčio senelis V. G. yra jį gąsdinęs. Jis gąsdino jį diržais ir žodžiais. Dėl ko senelis gąsdindavo diržais ir žodžiais, neatsakys. Su tėčiu gerai sutaria, apie tėtį nieko negalvoja. Jam norisi žinoti, ar galės matytis su tėčiu, nes nori matytis su tėčiu (t. 2, b.l. 50-52).

102017-11-10 liudytoja I. V. parodė, kad ji pažįsta T. V. apie 10 metų. Jie sudarė santuoką prieš 7 metus. Visą tą laiką gyveno kartu T. V. nuosavybės teise priklausančiame bute adresu ( - ) Santuokoje gimė du vaikai: I. V., gim. ( - ) ir N. V., gim. ( - ). Jos santykiai su vyru pradžioje buvo labai geri. Su laiku prasidėjo tarpusavio žodiniai konfliktai dėl tarpusavio nesutarimų. Vyras pradėdavo jai priekaištauti dėl to, kad ji daro jam gėdą, jo šeimai, jo pavardei, pavydo scenos, nepagrįsti įtarimai dėl neištikimybės (2017 metais ji bendravo internetu su kitataučiu iš Alžyro), studijų metu (tuo metu ji mokėsi neakivaizdinėse studijose Vilniuje M. Riomerio universitete). Pagal vyrą ji turėjo sėdėti namuose ir neužsiiminėti jokia veikla, nors prieš tai ji daug sportavo. Kai ji pradėjo jam priešintis, kad turi savo gyvenimą, tada prasidėdavo žodiniai tarpusavio konfliktai. Konfliktų metu kartais vyras prieš ją smurtaudavo. Maždaug prieš 3-4 metus, tiksliai laiko neprisimena, T. V. buvo paėmęs ją už kaklo, prispausdavo prie sienos, pasak jo tokiu būdu ją nuraminti. Su kiekvienu pykčio priepuoliu jis panaudodavo prieš ją fizinį smurtą. Kartą maždaug prieš du metus konflikto metu vyras griebė ją už plaukų ir ištraukė iš automobilio, kad ji "nusiramintų". Minėtų konfliktų metu jų mažamečiai vaikai būdavo šalia, nors, kaip jai atrodo, tuo metu dar nieko nesuprasdavo. Maždaug 2014 metais, tiksliai laiko neprisimena, T. V. konflikto metu griebė ją už kaklo, tokiu būdu ji patyrė fizinį skausmą, nes jis apdraskė jai odą kairėje kaklo pusėje. Tada jai nuėjus į tualetą ji padarė to sužalojimo nuotrauką telefonu. Į medikus dėl patirtos traumos nesikreipė, policijai nepranešė, nes galvojo, kad viskas praeis. Dėl minėtų smurto atvejų ji niekada į policiją nesikreipdavo, todėl kad jis kiekvieno konflikto metu atimdavo iš jos telefoną, kad ji niekam nepraneštų apie tai. Kitą dieną jie aprimdavo ir ji į policiją nesikreipdavo. 2016 m. rugpjūtį jai dėl ligos buvo padaryta galvos operacija, po kurios ji pasidarė jautresnė ir į žodinius konfliktus pradėjo reaguoti aštriau. Po kiekvieno konflikto, kurio metu vyras naudojo prieš ją psichologinį spaudimą, tuomet ji verkdavo, pakeldavo balsą prieš jį. Kartais minėtus konfliktus girdėdavo ir jų vaikai, kurie pribėgdavo prie jos, apkabindavo ir sakydavo tėčiui nerėkti ant mamos. Paaštrėjus jų konfliktams, vyras pradėjo ją išvarinėti iš namų, sakydamas, kad tai yra jo butas, išmesdavo iš spintos ant grindų jos asmeninius daiktus. Ji nenorėdama kentėti tokio elgesio, norėjo kelis kartus pasiimti vaikus ir išvažiuoti pas savo tėvus į Ukmergę. Tada vyras pradėdavo jai grasinti susidorojimu. T. V. yra ( - ) narys, turi leidimą medžiokliniam ginklui, kuris yra laikomas jo miegamojo kambaryje, seife. Jai pasakius, kad ji išsiskirs su juo, pasiims vaikus ir išeis, T. V. pasakė, kad ji gyva iš jo namų su vaikais neišeis, nušaus juos ir pats nusišaus. Tai įvyko 2017 metų vasarą, tiksliai dienos neprisimena, T. minėto konflikto metu užsirakino savo kambaryje, kur buvo laikomas ginklas ir kurį laiką ten sėdėjo. Ji išsigando, kad jis gali nusižudyti. Dėl pavojaus sau ir savo vaikams nepagalvojo, nesuvokė minėtus grasinimų sau, kaip realių. Tuomet apie tai ji pranešė telefonu savo brolienei V. V.. Policijai dėl minėto įvykio nepranešė, nes nenorėjo nieko teisiškai įforminti. Tikėjosi, kad jų santykiai pasitaisys. Tačiau santykiai tik blogėjo, todėl ji pasiūlė savo vyrui išsiskirti. Tačiau vyras atsisakė ir pranešė, kad jeigu ji nori skirtis, tai turi išeiti iš jo buto ir palikti jam vaikus bei visą turtą. Kad nesukelti traumos vaikams, ji laikinai išvyko pas tėvus, kad jis aprimtų. Po kelių dienų T. ją parsivežė namo, jie susitaikė. Tačiau vėl prasidėjo žodiniai konfliktai, kad ji nevykdo tarpusavio susitarimų dėl bendravimo. Tuomet jis pradėjo siūlyti jai išsiskirti. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, tiksliai dienos neprisimena, T. užpildė iš teismo paimtus dokumentus dėl skyrybų bendrų susitarimu bei susitarimą dėl vaikų priežiūros ir skubino ją juos pasirašyti. Ji norėdama greičiau išvykti iš Aukštadvario, iš jo namų, neskaitydama pasirašė jo užpildytus dokumentus, nesuvokdama pasekmių. Vėliau jie vėl susitaikė, ji vėl grįžo pas T. gyventi. T. T. ją kaskart šantažavo, kad nuneš jos pasirašytus dokumentus dėl skyrybų į teismą. Visus skyrybų dokumentus jis slėpė nuo jos. 2017-09-21 T. V. atsiuntė jai nuotrauką, kad pateikė teismui skyrybų dokumentus. 2017 m. rugsėjo pabaigoje, galimai 18 d., ji norėdama išvežti vaikus su savimi pas savo tėvus, pasiėmusi atsarginius seifo raktus paėmė iš seifo vaikų gimimo liudijimus, kadangi vyras visus dokumentus, tiek pateiktus teismui dėl skyrybų, tiek vaikų dokumentus, laiko užrakintame savo seife nuo jos. Tačiau vyras tai pastebėjo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl paimtų dokumentų. Konflikto metu jie stovėjo koridoriuje. T. V. priėjo jai iš priekio, griebė ją už palaidinės, rėkdamas pradėjo ją purtyti ir pastūmė ant fotelio, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kai T. ją purtė, jai labai skaudėjo galvą, nes buvo po galvos operacijos. Purtydamas jis suplėšė jos palaidinę. Daugiau jos nemušė. Minėtas konfliktas įvyko vakare, apie 23 val., kai vaikai miegojo. Kitų įvykio liudytojų nebuvo. Dėl minėto įvykio ji į medikus ir į policiją nesikreipė, nes buvo streso būsenoje. Norėtų paminėti, kad T. V. kartais panaudodavo fizinį smurtą prieš jų vaikus. Maždaug prieš du metus, tiksliai nei datos nei laiko neprisimena, kai vaikai jo kelis kartus nepaklausė, T. „auklėjimo tikslais“, paėmęs kelnių diržą, trenkdavo diržu po vieną ar du kartus, vaikams per užpakalį. Vaikai nuo jo smūgių diržu verkdavo. Jai pabandžius užstoti vaikus, jis liepdavo nesikišti, paaiškindamas, kad jeigu vienas iš tėvų auklėja, kitas neturi kištis. Minėtų įvykių liudytojų nebuvo, nes viskas vykdavo namuose. Dėl minėtų įvykių ji nei policijai nei vaikų teisėms nepranešdavo, nes galvodavo, kad tai yra auklėjimo priemonė. Dar buvo vienas smurto atvejis, apie kuri norėtų paminėti. 2017 m. rugpjūtį, tiksliai datos neprisimena, po atostogų, ji su T. ir vaikais buvo namuose. Tuo metu ji buvo virtuvėje ir gamino valgyti. T. buvo kitame kambaryje su vaiku. Staiga ji išgirdo vyresnio vaiko Igno klyksmą bei T. riksmus, kad T. rėkė vaikui: „kiek aš tau galiu kartoti“. Ji pasiėmė telefoną ir nuėjo pasižiūrėti, kas ten vyksta. Priėjusi prie vaiko kambario stovėdama koridoriuje, ji pamatė, kad I. klupi kamputyje tarp radiatoriaus ir spintos ir šalia stovi T. su diržu rankose. Ji padarė nuotrauką ir priėjo prie T. aiškintis, kas atsitiko. Ji įsivedė iš kambario T. ir pradėjo jį raminti. I. liko kambaryje. Kitas jos sūnus Nedas tuo metu buvo lauke su kaimyne. Ji paaiškino T., kad negalima taip auklėti vaikų. Tačiau jis jai prieštaravo, kad pats skaito psichologines knygas, kurias ji turėtų perskaityti. Po to jai vėl grįžus į virtuvę, ji išgirdo vėl rėkiantį I.: „ Ai, skauda“. Ji atėjo į vaiko kambarį, kur pamatė tik I., kuris stovėjo kambaryje ir verkė. T. tuo metu buvo kitame kambaryje. Paklausius Igno kas atsitiko, I. tik paaiškino, kad „ tėtis...“ Ką tėtis padarė, nieko nepasakė, tik parodė jai kur jam skauda. Pasižiūrėjus į vaiko nugarą, ji pamatė paraudimus Igno nugaroje, buvo dvi žymės raudonos spalvos. Ji nuramino I., padarė nuotrauką užfiksuodama kūno sužalojimus, patepė raminamuoju kremu nugara. Dėl minėto įvykio į medikus ir į policiją nesikreipė, todėl kad bijojo sulaukti iš T. didesnių konfliktų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T. V. naudojamo fizinio smurto prieš ją ir jų vaiką I. V.. Nori pateikti apklausos metu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos keturias nuotraukas: 1. foto su T. V. padarytais jai kūno sužalojimais ant kaklo, 2. foto- užfiksuota jos suplėšyta palaidine po T. V. panaudoto smurto. 3 foto, kurioje T. V. grasina I. V. diržu, 4. I. V. nugaroje patirti kūno sužalojimai dėl tėvo T. V. veiksmų. Viso 4 vnt. (t. 2, b.l. 3-10).

112017-11-20 papildomos apklausos metu liudytoja I. V. davė analogiškus parodymus, tiems, kurie užfiksuoti 2017-11-10 apklausos protokole (t.2, b. l. 15-17).

122018-02-12 liudytoja I. V. patvirtino ankstesnių apklausų metu duotas aplinkybes dėl fizinio smurto prieš ją naudojimo. Be to, parodė, kad ji pateikė nuotrauką dėl sutuoktinio fizinio smurto panaudojimo prieš jų mažametį sūnų I. V.. Patikslina, kad smurtas prieš sūnų buvo naudotas 2017 metų rugpjūčio mėnesį, tai buvo apie 12.00 val. Ji sutuoktiniui dėl patirto smurto neatleidžia, tegu viską sprendžia teismas. Nori pabrėžti, kad 2018-02-12 jai teko dalyvauti jos mažamečio sūnaus I. V. apklausoje Vilniuje, kurią atliko teisėjas, tai teisme sutikus savo sutuoktinį T. V., jis pareikalavo laiko pabūti su vaiku, užsipuolė ją, reikšdamas visokias pretenzijas dėl bylos, tariamai mažamečio traumavimo, dėl tos pačios apklausos. Esant galimybei ji tikrai daugiau nenori bendrauti su sutuoktiniu T. V. ikiteisminiame tyrime, ypatingai jeigu bus rengiama akistata su juo, nes nenori patirti vėl neigiamų emocijų (t.2, b. l. 21-22).

132018-03-05 liudytoja I. V. parodė, kad nori pareikšti, jog T. V. dėl 2017 metų, rugpjūčio mėn. konflikto, kurio metu jis ją sugriebė už palaidinės, ją papurtė, pastūmė ant fotelio, pretenzijų neturi, kadangi šio incidento metu jai nebuvo sukeltas joks fizinis skausmas, jo veiksmai nesukėlė jai jokių pasekmių. Anksčiau jos apklausos metu galėjo aiškinti aplinkybes kitaip, nes jai tuo metu taip atrodė, tačiau dabar gerai atsimena ir teigia, kad jai nieko neskaudėjo. Nenorėjo ir neturėjo tikslo pameluoti, apkaltinti sąmoningai, suklaidinti tyrimą, pareigūnus. Tiesiog sąžiningai klydo. Dėl 2017 metų, rugpjūčio mėnesio jų sūnaus I. V. sužalojimo, pretenzijų sutuoktiniui T. V. taip pat neturi, kadangi ankstesnėse apklausose buvo minėjusi, kad ji nematė, ar sutuoktinis T. mušė sūnų I.. Po sūnaus I. apklausos paaiškėjo, kad vaikas teigia, jog tėtis sudavė diržu, šios jo parodymus manytų nulėmė tai, kad sūnus I. yra ne vieną kartą girdėjęs jų tarpusavio pokalbius, jos ir jos sutuoktinio T. V. iki kardomųjų priemonių pateikimo. Tiek ir su jos tėvais buvo kalbėta, tad mano tai lėmė sūnaus Igno parodymus. Kitoks jos aplinkybių aiškinimas buvo sąlygotas įtampos dėl skyrybų, sveikatos pablogėjimo. Dėl 2014 metų ginčo su T. V., tai pat jam neturi jokių pretenzijų, nejautė jokio fizinio skausmo. Dėl pateiktų jos fotonuotraukų gali paaiškinti, kad jas pateikė iš pykčio, dėl didelės įtampos skyrybų byloje ir visų aplinkinių spaudimo. Sąžiningai klydo, todėl davė netikslius parodymus. Prašo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą prieš T. V.. Daugiau prieš jį parodymų neduos. Jie kartu planuoja atkurti šeimą. Ar sudavė sūnui diržu sutuoktinis, ji negali teigti (t.2, b.l. 26-28).

14Liudytoja A.K. parodė, kad dirba ( - ), kur 2017-11-07 buvo gautas T. V. pranešimas telefonu, kad jo žmona neleidžia vesti vaiko pas gydytoją. Ji su kolege L. D. nuvyko į pranešėjo gyvenamąją vietą, esančią ( - ). Atvykus buvo policijos pareigūnai, pačioje šeimoje vyko ginčas tarp sutuoktinių, kurie kalbėjosi pakeltu tonu dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais. Toje šeimoje auga du mažamečiai vaikai- I. V., gim. ( - ). ir N. V., gim. ( - ) . Pokalbio metu vaikų mama - I. V. parodė savo telefone nuotraukas, kuriose galimai tėtis - T. V. smurtauja prieš I.. Kiek atsimena, viena nuotrauka buvo, kad vyras stovi prie lovos, o vaikas kampe, o kitoje nuotraukoje yra vaiko nugaros vaizdas. Pats mažametis I. V. pokalbio metu su specialiste, prie tų pačių pareigūnų, mamos, prie jos pasakė, kad nuotraukose yra jis, yra jo nugara, o paklausus, kodėl ten raudona, berniukas atsakė, kad jį mušė tėtis. Vaikai tada buvo perduoti jų mamai. Mamai buvo pasiūlyta kreiptis į policiją, kiek žinoma tai ir buvo padaryta (t.2. b.l. 54-56).

152017-11-07 I. V. pareiškime, adresuotame Vilniaus apskrities VPK Trakų r. policijos komisariato viršininkui, nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, jie grįžo iš kelionės Slovakijoje. Buvo konfliktas tarp vaiko ir tėčio, vaikas neklausė. Tai buvo vaikų kambaryje, ji buvo kitame kambaryje. Išgirdo tik vaiko klyksmą. Atėjusi pamatė, kad vaiko nugaroje buvo sužalojimai, taip pat buvo naudojamas prieš ją fizinis smurtas, prieš vaikus psichologinis spaudimas. Nesikreipė į teisėsaugą, nes buvo įbauginta. Turi nuotraukas, kaip panaudotas fizinis smurtas prieš vaikus. Viskas vyko 2017 rugpjūčio mėn. (t.1, b. l. 12).

16Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatės K. M. 2017-11-07 pranešime apie smurtą prieš vaikus naudojimą nurodoma, kad 2017-11-06 atvykusi pareiškėja I. V. pateikė jai nuotraukas (prideda), kuriose užfiksuota, kaip jos sutuoktinis T. V. savo namuose, ( - ) savo mažamečio sūnaus I. V., gimusio ( - ), atžvilgiu naudoja smurtą. Pareiškėja jai nurodė, kad nuotraukos darytos 2017 metų rugpjūčio mėnesį. Ji pati į policiją tuo metu nesikreipė, nes bijojo savo vyro smurto tiek vaikų, tiek jos pačios atžvilgiu. Prašoma imtis visų reikiamų priemonių ir taikyti T. V. baudžiamąją atsakomybę už smurto prieš savo sūnų naudojimą. Pridedama nuotraukos - 2 vnt. (t.1, b. l. 13 - 16).

172017-11-08 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. VT2-1160 "Dėl Indrės ir T. V. šeimos" nurodyta, kad 2017-11-07 (apie 9.30 val.) Trakų rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai kartu su policijos pareigūnais lankėsi Indrės ir T. V. šeimoje, kurioje auga I. V., gim. ( - ) ir N. V., gim. ( - ), adresu ( - ). Šeimoje vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvų bendravimo su vaikais. Lankymosi metu vaikų motina pateikė nuotraukas dėl galimo fizinio smurto prieš sūnų I., parašė pareiškimą trakų rajono policijos komisariatui. I. pokalbio metu su specialiste dalyvaujant pareigūnams, kitam VTAS specialistui ir motinai patvirtino, kad nuotraukoje (pridedama) esančioje motinos telefone (vaikui parodė nuotrauką mamos telefone) yra jis, kad jį: "mušė tėtis". Vaikų tėvas Trakų r. policijos komisariatui parašė pareiškimą dėl motinos galimo psichologinio smurto prieš vaikus. Vaikai buvo perduoti motinai, kuri išvyko rašte nurodytu adresu. Pridedama: 2 nuotraukos (t.1, b.l. 30-32).

18Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. V. savo kaltę neigė, vis tik teisiamojo posėdžio metu ją pripažino visiškai ir patvirtino įvykdęs kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus savo mažamečio sūnaus I. V. atžvilgiu. Šiuos jo parodymus patvirtina paties mažamečio nukentėjusio I. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis patvirtino, kad „seniai jį mušė tėtis diržu ir pataikė vieną kartą į nugarą; jam skaudėjo, jis jautėsi blogai“. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojos I. V. parodymai, pateiktos foto nuotraukos, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas remiasi šiais įrodymais ir konstatuoja visas kaltinimo faktines aplinkybes kaip įrodytas.

19Kaltinamojo T. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.

20Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui su nukentėjusiojo įgaliotais atstovais 2018-09-04 pasirašytą Susitaikymo protokolą ir nurodė teismui, kad yra susitaikę ir prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, o prokurorė prieštaravao tam, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, teismas pasisako dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo šiame procese.

21BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, būtinas visų šių sąlygų konstatavimas. Be to, teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2012, 2K-32-511/2017). Taigi, net ir nustačius visas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

22Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.

23Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, žalos atlyginimo reikalavimas byloje nėra reiškiamas, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui su nukentėjusiojo įgaliotais atstovais 2018-09-04 pasirašytą Susitaikymo protokolą ir nurodė teismui, kad yra susitaikę. Tačiau teismo vertinimu, šių aplinkybių konstatavimas nėra pakankamas pagrindas BK 38 straipsnio nuostatų taikymui. Vadovaujantis teismų praktika, tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas neigia savo kaltę, ar duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, tai nelaikoma savanorišku prisipažinimu. Teismas spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2013).

24Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl smurto prieš mažametį vaiką pripažino, tačiau teigė, kad tai buvo atsitiktinis, vienkartinis atvejis, įvykęs dėl tvyrojusios šeimoje įtampos, kad jis propaguoja vaikų auklėjimo būdą be fizinių bausmių, nors iš byloje esančios liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad T. V. šeimoje naudodavo fizinį smurtą prieš vaikus „auklėjimo tikslais“, o jai pabandžius užstoti vaikus, liepdavo nesikišti, paaiškindamas kad kai vienas iš tėvų auklėja, kitas neturi kištis (t. 2, b. l. 3-10). Šie parodymai leidžia teimui konstatuoti, kad kaltinamojo smurtas prieš vaiką nebuvo atsitiktinis įvykis, kurį lėmė įtampa šeimoje, o vienas iš kaltinamojo taikomų vaikų auklėjimo būdų. Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl inkriminuotos veikos padarymo nėra nuoširdus, kad jis tokiais savo parodymais iš dalies siekė pateisinti savo nusikalstamus veiksmus. Be to, nors kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu ir pripažino savo kaltę, patvirtino įvykdęs visus kaltinime nurodytus smurto prieš mažametį vaiką veiksmus, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės nepripažino ir davė priešingus parodymus, o būtent jis neigė smurtavęs savo mažamečio sūnaus I. V. atžvilgiu, tvirtino, kad nemušė jo diržu. Įvertinęs kaltinamojo T. V. duotų parodymų seką nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, teismas sprendžia, kad savo kaltę jis pripažino ne savanoriškai, o dėl surinktų įrodymų, tad pagrindo konstatuoti esant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai sąlygai nėra. Vien jau ši aplinkybė neleidžia svarstyti galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnį.

25Be to, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui su nukentėjusiojo įgaliotais atstovais 2018-09-04 pasirašytą Susitaikymo protokolą ir nurodė teismui, kad yra susitaikę, tačiau baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo I. V. įgaliotas atstovas advokatas V. B. nurodė, kad palaiko prokurorės baigiamųjų kalbų metu išsakytą poziciją, jog nesutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, kadangi nėra sąlygų susitaikymui, tik prašo skirti kaltinamajam mažesnę baudą, nes pastaroji vis tiek bus mokama iš šeimos biudžeto. Teismo vertinimu, tokia nukentėjusiojo įgalioto atstovo pozicija rodo, kad 2018-09-04 Susitaikymo protokolas tarp šalių buvo pasirašytas tik formaliai ir tai neleidžia teismui konstatuoti, jog kaltinamasis susitaikė su nuketėjusiuoju. Šių argumentų pagrindu teismas netaiko BK 38 straipsnio nuostatų kaltinamojo T. V. atžvilgiu.

26Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam T. V. baudą. Skiriant tokią nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas 2 kartus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra aukštesniojo išsilavinimo, dirba. T. V. nusikalstamą veiką padarė 2017 m. rugpjūčio mėn. Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatė, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą teismas gali paskirti iki 500 MGL dydžio baudą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skiriama mažesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą baudos vidurkį bausmė, t. y. 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

27BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad T. V. skirta bausmė mažintina 1/3.

28Be to, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 67, 722 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių įvykdymo terminą.

29T. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

30Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

31Daiktai turintys reiškmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt. nuotraukų, kurias 2017-11-07 pateikė advokatė K. M. (t. 1, b. l. 14-15), DVD - R laikmena (1 vnt.) su I. V. 2018-02-12 apklausos vaizdo ir garso įrašu, voke prie bylos 2 tomo viršelio, paliktini byloje.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-313 straipsniais, teismas

Nutarė

33T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

34Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 staipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. V. galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) baudą.

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 722 straipsniu, skirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

36Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

37Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt. nuotraukų, DVD - R laikmeną (1 vnt.) su I. V. 2018-02-12 apklausos vaizdo ir garso įrašu, palikti byloje.

38Kaltinamajam išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. l d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 4 d.).

39Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T.... 3. Teismas išnagrinėjęs bylą... 4. T. V. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui savo šeimos nariui, o būtent:... 5. 2017 metais rugpjūčio mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu... 6. Šiais veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3... 7. Kaltinamasis T. V. teismo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kaltu... 8. Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą... 9. Nukentėjusysis mažametis I. V., gim. ( - ) apklausiamas pas ikiteisminio... 10. 2017-11-10 liudytoja I. V. parodė, kad ji pažįsta T. V. apie 10 metų. Jie... 11. 2017-11-20 papildomos apklausos metu liudytoja I. V. davė analogiškus... 12. 2018-02-12 liudytoja I. V. patvirtino ankstesnių apklausų metu duotas... 13. 2018-03-05 liudytoja I. V. parodė, kad nori pareikšti, jog T. V. dėl 2017... 14. Liudytoja A.K. parodė, kad dirba ( - ), kur 2017-11-07 buvo gautas T. V.... 15. 2017-11-07 I. V. pareiškime, adresuotame Vilniaus apskrities VPK Trakų r.... 16. Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatės K. M.... 17. 2017-11-08 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos... 18. Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta... 19. Kaltinamojo T. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip... 20. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė... 21. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs... 22. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas... 23. Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis T. V.... 24. Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu savo... 25. Be to, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui su... 26. Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo... 27. BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei... 28. Be to, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 67, 722 str. numatyta baudžiamojo... 29. T. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –... 30. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.... 31. Daiktai turintys reiškmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt.... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-313... 33. T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 staipsniu,... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 722... 36. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki... 37. Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt.... 38. Kaltinamajam išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti... 39. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...