Byla 2-24-644/2011
Dėl praleisto istatymo nustatyto termino atnaujinimo, juridine reikšme turincio fakto nustatymo

1

2Prienu rajono apylinkes teismo teisejas A. G., sekretoriaujant J. M., dalyvaujant pareiškejai K. N. Dranginienei, jos atstovei advokatei R. M., suinteresuotam asmeniui K. K., suinteresuoto asmens Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovei A. M., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejos K. N. Dranginienes pareiškima su suinteresuotais asmenimis Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos, D. K., K. K. ir J. C., del praleisto istatymo nustatyto termino atnaujinimo, juridine reikšme turincio fakto nustatymo ir

3n u s t a t e :

4Pareiškeja patikslinta pareiškima palaike ir praše nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad jos tevas J. K., mires 1985 m. rugsejo 24 d., nuosavybes teise iki nacionalizacijos valde 19,55 ha žemes sklypa, esanti Pakuonio k., Pakuonio sen., Prienu raj., bei atnaujinti jai praleista termina, pateikti jos tevo J. K. nuosavybes teises i 19,55 ha žemes sklypa, patvirtinancius dokumentus (b.l. 62-64). Pareiškeja paaiškino, kad jos tevas J. K., Juozo, mires 1985 m. rugsejo 24 d., nuosavybes teise iki nacionalizacijos valde 19,55 ha žemes sklypa, esanti Pakuonio km., Pakuonio sen., Prienu raj. Del nuosavybes teisiu atstatymo i mineta žemes sklypa pareiškeja kreipesi i Kauno apskrities viršininko administracijos žemes tvarkymo departamento Birštono ir Prienu žemetvarkos skyriu, taciau savo prašyme, del nuosavybes teisiu atkurimo, nurode, kad iki nacionalizacijos žemes sklypa valde jos senelis J. K., mires 1935-11-15. Kadangi nebuvo duomenu kas po senelio J. K. mirties valde mineta žemes sklypa iki jo nusavinimo, nuosavybes teisiu atkurimo i 19,55 ha žemes, esancios Pakuonio k., Pakuonio sen., Prienu raj., atkurimo procedura buvo sustabdyta. Dokumento, patvirtinancio, kad jos tevas J. K. 19,55 ha žemes sklypa, esanti Pakuonio k., Pakuonio sen., Prienu raj., valde nuosavybes teise šio sklypo nacionalizavimo metu neturi. Kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentu, patvirtinanciu jos tevo J. K. nuosavybes teises i žemes sklypa, negali. Šio juridine reikšme turincio fakto nustatymas jai sukurs turtiniu teisiu atsiradima, t.y. nuosavybes teisiu atkurima i tevo valdyta 19,55 ha žemes sklypa. Taip pat paaiškino, kad jos tevas J. K. 19,55 ha žemes sklypa paveldejo po savo tevo J. K., mirusio 1935-11-15, mirties. Tai, kad jos tevas kartu su savo broliais K. K. ir J. K. nuosavybes teise valde 19,55 ha žemes sklypa, patvirtina 1939 m. rugsejo 18 d. Kauno apskrities I. I. išrašas iš Ipotekos knygos Nr. 104. Šios knygos II dalyje I Skiltyje Nr. 1 yra nurodyta, kad Jonas, Kazys ir Juozas, Juozo sunus, Kazlauskai igijo nurodyta 1 d. 1 sk. Nr. 1 turta iš savo tevo J. K. pagal Kauno A. T. nuosavybes teises isisenejusiu valdymu 1936 m. birželio 14 d. nutarima, Pakuonio valsciaus Viršaicio 1935 m. rugsejo 14 d. liudijima Nr. 4II7 ir Napoleono kod.724 str. Veliau mineta žemes sklypa jos tevas J. K. valde vienas, nes toks buvo tarp broliu susitarimas. Jos tevas J. K. atiduodamas priklausancio palikimo dali, nupirko savo broliui Juozui durpiu presavimo mašina bei dave jam grudiniu kulturu seklos, kadangi J. K. savo žmonos teviškeje valde apie 30 h. žemes, o broliui K. K. padejo mokytis, t.y. ji reme materialiai. Be to broliai J. K. ir K. K. nuosavybes teisemis valde kitus žemes sklypus. Tevo brolis J. K. valde apie 30 ha žemes Patalmušio k., Pakuonio sen., Prienu raj., o tevo brolis K. K. buvo girininkas ir gyveno Traku rajone. Aplinkybes apie tai, kad 19,55 ha žemes sklypa valde vienas jos tevas patvirtina 1943 m. rugsejo 16 d. Pakuonio valsciaus viršaicio Kauno apskrities išduotas pažymejimas Nr. 4295, kuriame nurodyta, kad Pakuonio kaimo gyventojui K. J., valdanciam ten pat 19,60 ha žemes uki, reikalinga pakeisti sulužusio maniežo špulia. 19,55 ha žemes sklypas, esantis Pakuonio k., Pakuonio sen., Prienu raj., iš jos tevo J. K. buvo nusavintas 1949 m. pavasari, kai visa šeima buvo nuspresta ištremti i Sibira. Tevo broliai J. K. ir K. K. yra mire. Suinteresuoti asmenys D. K. ir K. K. yra mirusio J. K. vaikai, o J. C. – mirusio K. K. dukra. Su prašymu atkurti jai nuosavybes teises i tevo J. K. iki nacionalizacijos valdyta 19,55 ha žemes sklypa, natura, kreipesi 1992 m. sausio 3 d., istatymo nustatyta tvarka bei terminais. Taciau budama klaidingai isitikinus, kad mineta žemes sklypa iki nacionalizacijos valde senelis J. K., prašyme ji nurode kaip turto savininka. Sprendimo del nuosavybes teisiu atkurimo priemimas tesesi labai ilgai ir tik 2009 m. buvo informuota, kad turi pateikti dokumentus patvirtinancius kas konkreciai nuosavybes teisemis valde 19,55 ha žemes sklypa. D. K. apskrities viršininko administracijos (toliau KAVA) veiksmu ji praleido termina nuosavybes teisems patvirtinantiems dokumentams pateikti, kadangi KAVA jos nuo 1992-01-03 iki 2009 metu neinformavo apie tai, kad truksta dokumentu patvirtinanciu, kas konkreciai nuosavybes teisemis valde 19,55 ha žemes sklypa. Del nurodytu aplinkybiu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad termina nuosavybes teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, pareiškeja praleido del svarbiu priežasciu ir patenkinti prašyma atnaujinti praleista termina.

5Suinteresuoto asmens Nacionalines žemes tarnybos atstove pareiškima praše atmesti ir paaiškino, kad 1992 m. sausio 3 d. K. N. Dranginiene pateike prašyma atkurti nuosavybes teises i J. K. (senelio) iki nacionalizacijos valdyta 19,55 ha žemes sklypa natura. Daugiau pretendentu atkurti nuosavybes teises i mineta žeme K. N. Dranginiene nenurode. Pagal turimus archyvinius dokumentus, Kauno apskrities, Pakuonio valsciaus, Pakuonio kaimo mokesciais apdejimo reikalu rušimis paskirstytu žemiu 1928 m. saraša J. K. (mires 1935 m. lapkricio 15 d.) Pakuonio kaime valde 19,55 ha žemes. L. S. 1940 m. liepos 22 d. prieme deklaracija, kuria visa Lietuvos žeme paskelbta tautos, t.y. valstybes, nuosavybe. Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymu siekiama nuosavybes teise atkurti asmenims, kuriu nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai nusavintas. 2009 metu gruodžio 8 d. K. N. Dranginiene su skundu kreipesi i Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos del nuosavybes teisiu atkurimo. 2009 m. sausio 12 d. Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos raštu Nr. 3B-(7.5)-D-796-33 atsake pareiškejai i jos skunda ir konstatavo, kad 1940 metais, žemes nacionalizavimo metu, J. K. žemes nevalde, kadangi jis mire 1935 m. lapkricio 15 d., be to Birštono ir Prienu žemetvarkos skyrius dokumentu apie tai, kas buvo minetos žemes savininkas jos nacionalizavimo metu, neturi. Nacionaline žemes tarnyba taip pat pasiule nedelsiant Birštono ir Prienu žemetvarkos skyriui pateikti dokumenta, kas valde 19,55 ha žemes sklypa 1940 metais arba kreiptis i teisma del juridine reikšme turincio fakto nustatymo. Birštono ir Prienu žemetvarkos skyrius, atsižvelgdamas i mineta 2010 m. sausio 12 d. Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos rašta Nr. 3B-(7.5)-D-796-33, sustabde nuosavybes teisiu atkurimo procesa i J. K. iki nacionalizacijos valdytos 19,55 ha žemes plota. Taip pat nurode, kad byloje esantys dokumentai – ipotekos irašas, patvirtina, jog šia žeme valde visi trys broliai: K. K., J. K. ir J. K. (pareiškejos tevas). Pareiškeja neirode, jog tarp broliu buvo sudarytas susitarimas del mirusio tevo turto ir, kad po šio pasidalijimo ši žemes sklypa valde vienas J. K.. Atstove taip pat praše atmesti prašyma del termino pateikti tevo J. K. nuosavybes teises i 19,55 ha žemes sklypa, patvirtinancius dokumentus atnaujinimo, kadangi pareiškeja netinkamai rupinosi nuosavybes teisiu atkurimu.

6Suinteresuotas asmuo K. K. pareiškimui neprieštaravo ir paaiškino, kad jis yra mirusio J. K. sunus. Taip pat nurode, kad jo tevas iki nacionalizacijos valde žeme, esancia Patalmušio kaime, o pareiškejos tevas J. K. valde žeme, esancia Pakuonio kaime. J. K. suinteresuotam asmeniui pasakojo, kad J. K. už jam tekusia paveldeta tevo žeme, J. K. nupirko durpiu mašina, dave seklos, o kitam, broliui Kaziui padejo baigti mokslus. Taip pat patvirtino, kad broliai: K. K., J. K. ir J. K. tarpusavyje gerai sutare, gražiai bendravo ir buvo sutare, jog žeme, esanti Pakuonio kaime, lieka J. K., kuris ja ir dirbo.

7Suinteresuotas asmuo D. K. pareiškimui neprieštaravo ir paaiškino, kad ji nepretenduoja i žeme del kurios vyksta teisminis procesas, kadangi J. K. jos tevui J. K. nupirko durpems gaminti mašina, taip atsiskaitydamas už paveldeta žeme. Taip pat nurode, kad žeme, del kurios vyksta procesas, valde vienas J. K., kiti broliai i šia žeme nepretendavo (b.l. 72,75).

8Suinteresuotas asmuo J. C. pareiškimui neprieštaravo ir atsiliepimu nurode, kad pareiškeja yra jos pussesere, o jos tevas K. K. buvo pareiškejos tevo J. K. brolis. Jai yra žinomos visos pareiškime nurodytos aplinkybes apie 19,55 ha žemes sklypo, esancio Pakuonio km., Pakuonio sen., Prienu raj., valdyma iki nacionalizacijos. Mineta žemes sklypa, po senelio J. K. mirties, valde vienas dede J. K., nes toks buvo tarp broliu susitarimas. Jos tevas, K. K., buvo girininkas. Jis nuo 1927 m. gyveno Traku rajone, Rudiškiu miestelyje, todel minetame žemes sklype niekada nedirbo. D. J. Kazlauskas nuo 1932 m. gyveno Patalmušio k., Prienu r.sav., savo žmonos Leonardos teviškeje. Jai iš tevu pasakojimu yra žinoma, kad jos dede J. K. atiduodamas priklausancio palikimo dali, nupirko savo broliui Juozui durpiu presavimo mašina, bei dave jam grudiniu kulturu seklos, kadangi J. K. savo žmonos teviškeje valde apie 30 h. žemes. Jos tevas K. K. niekada nepretendavo i 19,55 ha žemes sklypa, po savo tevo mirties, kadangi jam jo dalis buvo atiduota pinigais. Jai yra žinoma, kad jos tevas K. K. jokiu pretenziju i savo brolio J. K. valdoma žemes sklypa niekada neturejo. Kadangi 19,55 ha žemes sklypa iki nacionalizacijos valde vienas pareiškejos tevas J. K., todel ji jokiu pretenziju i mineta žemes sklypa neturi. Prašo nustatyti prašoma juridine reikme turinti fakta, kad J. K., mires 1985 m. rugsejo 26 d., nuosavybes teise iki nacionalizacijos valde 19,55 ha žemes sklypa, esanti Pakuonio k., Pakuonio sen., Prienu raj. (b.l. 84,85).

9Pareiškimas tenkintinas.

10Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 10 str. pakeitimo istatymo 2004-10-12 istatymu Nr. IX-2490 1 str., nustatyta, kad nuosavybes teises atkuriamos pilieciams, kuriu prašymai atkurti nuosavybes teises i nekilnojamaji turta pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., bei to paties istatymo 2 str., nustatyta, kad giminystes ryši su savininku bei nuosavybes teises patvirtinantys dokumentai turi buti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pilieciams, praleidusiems nustatyta termina del priežasciu, kurias teismas pripažista svarbiomis, praleistas terminas gali buti atnaujinamas.

11Byloje nustatyta, kad K. N. Dranginiene laiku, t.y. 1992 m. sausio 3 d., pateike prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo i J. K. iki nacionalizacijos valdyta 19,55 ha žemes plota, esancia Pakuonio k., Prienu r. (J. K. nuosavybes teisu atkurimo byla b.l. 1). Apie tai, kad pareiškejai reikia pateikti jos tevo J. K. nuosavybes teises i 19,55 ha žemes sklypa, patvirtinancius dokumentus, ji sužinojo tik 2010-01-12, kai Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos raštu informavo pareiškeja, kad ji privalo pateikti žemes valdyma nuosavybes teise patvirtinanti dokumenta. Pažymetina, kad ši rašta Nacionaline žemes tarnyba pareiškejai išsiunte tik gavusi jos skunda del nuosavybes teisiu neatkurimo. Vadinasi visa laikotarpi nuo 1992-01-03 iki 2010-01-12 suinteresuotas asmuo Nacionaline žemes tarnyba (Kauno apskrities viršininko administracijos teisiu peremejas), t.y. 18 metu nesugebejo pranešti pareiškejai apie tai, kad negali atkurti nuosavybes teisu i iki nacionalizacijos valdyta žeme, nes truksta dokumentu patvirtinanciu apie tevo J. K. nuosavybes teise valdyta 19,55 ha žemes sklypa. Todel visiškai nesuprantami suinteresuoto asmens Nacionalines žemes tarnybos atstoves aiškinimai, kad pati pareiškeja netinkamai rupinosi nuosavybes teisiu atkurimu, del ko laiku nepateike visu reikalingu dokumentu. Šiuo atveju akivaizdu, kad tik del suinteresuoto asmens (buvusios Kauno apskrities viršininko administracijos) kaltes - neveikimo, savo pareigu nevykdymo, pareiškeja negalejo laiku gauti atsakymo i jos pateikta prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo, todel teismas vertina, kad pareiškeja, istatymu nustatyta termina pateikti nuosavybes teises irodancius dokumentus, praleido del svarbiu priežasciu. Be to atkreiptinas demesys i tai, kad 2010-10-19 parengiamojo teismo posedžio metu Nacionalines žemes tarnybos atstove neprieštaravo termino atnaujinimui ir pripažino savo atstovaujamos institucijos (kaip Kauno apskrities viršininko administracijos teisiu paremejos) kalte del to, kad pareiškeja laiku negalejo pateikti nuosavybes teises irodanciu dokumentu, taciau del nesuprantamu priežasciu ir be motyvu šia pozicija teismo posedžio metu pakeite. Del šiu priežasciu teismas vertina, kad pareiškeja negalejo laiku ir tinkamai igyvendinti savo teisiu ir teisetu interesu atkuriant nuosavybes teises i mirusio tevo J. K. iki nacionalizacijos valdyta žeme, del ko praleistas terminas, pateikti nuosavybes teises su buvusiu žemes savininku irodancius dokumentus, atnaujintinas.

12Pagal ( - ) straipsnio 1 dali fakta galima pripažinti irodytu, jeigu byloje esanciu irodymu pagrindu susiformuoja teismo isitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos A. T. praktikoje pripažistama, kad civiliniame procese irodymu pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybiu pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvima padaryti irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leidžia labiau tiketi, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Bylose del juridine reikšme turinciu faktu nustatymo irodinejimo ypatuma lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai irodymai. Jeigu pareiškejas turetu tiesioginiu prašoma nustatyti juridini fakta patvirtinanciu irodymu, tai jam apskritai nereiketu kreiptis i teisma (( - ) straipsnis), todel i šia aplinkybe, kad irodinejimas vyksta netiesioginiais irodymais, butina atsižvelgti sprendžiant irodymu pakankamumo klausima. Bylose, kuriose irodinejama netiesioginiais irodymais, prielaidu darymas yra neišvengiamas. Del to Lietuvos A. T. yra pabrežes, kad yra svarbu, jog viena prielaida butu motyvuota, t. y. kad ji butu pagrista byloje esanciais irodymais, jog priešingos prielaidos tikimybe butu mažesne (Lietuvos A. T. Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilineje byloje pagal A. G. pareiškima del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje pagal Z. K. pareiškima del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-147/2005).

13Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal turimus archyvinius dokumentus, Kauno apskrities, Pakuonio valsciaus, Pakuonio kaimo mokesciais apdejimo reikalu rušimis paskirstytu žemiu 1928 m. saraša J. K. (mires 1935 m. lapkricio 15 d.) Pakuonio kaime valde 19,55 ha žemes (J. K. nuosavybes teisu atkurimo byla b.l. 2,34,35). Po jo mirties liko trys sunus Jonas, Kazys ir J. K.. 1939 m. rugsejo 18 d. Kauno apskrities I. I. išraše iš Ipotekos knygos nurodyta, kad Jonas, Kazys ir Juozas, Juozo sunus, Kazlauskai igijo 19 ha 1800 m2 žemes plota Pakuonio kaime iš savo tevo J. K. (b.l. 7).

14Teismas vertina, kad fakta, jog J. K. iki žemes nacionalizacijos Lietuvoje nuosavybes teisemis valde 19,55 ha žemes Pakuonio kaime, Prienu rajone, patvirtino pareiškeja, suinteresuoti asmenys D. K., K. K. ir J. C., bei liudytojos O. M. ir A. O. Žibiene, kurios parode, kad J. K. po savo tevo mirties vienas dirbo iš tevo paveldeta žeme, esancia Pakuonio kaime. Liudytojos taip pat paaiškino, kad kiti J. K. broliai šios žemes niekada nedirbo, J. K. pretenziju del jos valdymo ir naudojimo nereiške. Fakta, kad J. K. nuosavybes teise vienas valde 19,55 ha žemes sklypa, patvirtina byloje esantis 1943 m. rugsejo 16 d. Pakuonio valsciaus viršaicio Kauno apskrities išduotas pažymejimas Nr. 4295, kuriame nurodyta, kad Pakuonio kaimo gyventojui K. J., valdanciam ten pat 19,60 ha žemes uki, reikalinga pakeisti sulužusio maniežo špulia (b.l. 8). Tai netiesiogiai patvirtina, kad J. K. galejo iki nacionalizacijos su savo broliais pasidalinti mirusio tevo palikima – 19,55 ha žemes sklypa igydamas savo nuosavyben, o su broliais už žeme atsiskaitydamas, nuperkant broliui J. K. durpiu presavimo mašina bei duodant jam grudiniu kulturu seklos bei broliui K. K. padedant baigti mokslus, t.y. paremdamas ji materialiai. Šiu aplinkybiu visuma teismui leidžia pripažinti, kad yra didesne tikimybe, jog J. K. po savo tevo mirties (1935 m.) paveldedamas kartu su broliais Juozu ir Kaziu 19,55 ha žemes sklypa Pakuonio kaime, Prienu rajone, veliau ji išpirko iš savo broliu ir toliau vienas iki nacionalizacijos nuosavybes teise ji valde, del ko pareiškejos prašymas nustatyti juridine reikšme turinti fakta yra tenkintinas. Pareiškeja kita tvarka gauti reikiamu dokumentu negali, todel šis faktas nustatytinas teismine tvarka.

15Iš pareiškejos valstybei išieškotinos pašto išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) 268, 448 str. teismas

Nutarė

17Pareiškima tenkinti.

18Atnaujinti pareiškejai Kazei J. D., a.k. ( - ) praleista “Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo” istatymu nustatyta termina - pateikti nuosavybes teises su buvusiu žemes savininku irodancius dokumentus ir nustatyti 6 (šešiu) menesiu termina šiems veiksmams atlikti.

19Nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad J. K. (gimes 1907-05-24), mires 1985 m. rugsejo 24 d., iki žemes nacionalizacijos Lietuvoje nuosavybes teisemis valde 19,55 ha žemes sklypa, esanti Pakuonio k., Pakuonio sen., Prienu raj.

20Juridine reikšme turintis faktas nustatytas del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo.

21Išieškoti iš pareiškejos Kazes J. D. 53,59 Lt. bylinejimosi išlaidu valstybei.

22Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos gali buti apskustas Kauno apygardos teismui per Prienu rajono apylinkes teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai