Byla 2A-1199/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės ,,Realūs projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Realūs projektai“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Realūs projektai“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52010 m. kovo 23 d. ieškovas surengė viešą aukcioną, kurio metu buvo privatizuojamas garažas, esantis Radvilėnų pl. 1 A, Kaune. Privatizuojamam objektui (garažui) buvo priskirtas 0,4489 ha žemės sklypas, kurį pagal privatizavimo sąlygas laimėtojas turėjo įsigyti nuosavybėn. Aukciono laimėtoju buvo pripažintas atsakovas UAB ,,Realūs projektai“, pasiūlęs didžiausią kainą – 927 000 Lt. 2010 m. birželio 3 d. šalys pasirašė sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo (toliau – ir Sutartis, Privatizavimo sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovo nuosavybėn privatizavimo objektą (garažą), o atsakovas įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo sumokėti 22 720 Lt į privatizavimo fondo sąskaitą. Šią sumą atsakovas sumokėjo 2010 m. birželio 10 d.; 2010 m. birželio 15 d. buvo pasirašytas privatizavimo objekto (garažo) nuosavybės teisės priėmimo–perdavimo aktas. Pagal Privatizavimo sutarties 8 punktą, atsakovas, apmokėjęs privatizavimo objekto kainą, per 30 dienų privalėjo sumokėti visą privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo kainą – 902 280 Lt ir pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pirkėjui neįvykdžius šios nuostatos, pardavėjas pagal Sutarties 9.2 punktą turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Kadangi atsakovas šio įsipareigojimo nevykdė, ieškovas pateiktu ieškiniu prašė nutraukti 2010 m. birželio 3 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn garažą, o atsakovui UAB ,,Realūs projektai“ iš Lietuvos Respublikos priteisti privatizavimo objekto pardavimo kainos ir pradinio įnašo skirtumą – 22 720 Lt.

6Atsakovas UAB ,,Realūs projektai“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė 2010 m. birželio 3 d. privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir 2010 m. birželio 15 d. privatizavimo objekto priėmimo–perdavimo aktą pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją: grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn garažą, o atsakovui UAB ,,Realūs projektai“ iš Lietuvos Respublikos priteisti 24 720 Lt privatizavimo objekto kainą ir 142 000 Lt sumokėtus delspinigius.

7Atsakovas priešieškinį pareiškė CK 1.81 ir 1.90 straipsnių pagrindais, nurodydamas, kad 2010 m. birželio 3 d. sutartis sudaryta suklydus, be to, ji prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pasak atsakovo, jau po Sutarties sudarymo, 2013 metais paaiškėjo, kad atsakovo įsigyto garažo dalyje, kuri yra nesugriuvusi, yra cerkvė, o likusioje garažo dalyje yra tik griuvėsiai. Atsakovo teigimu, apie tai, kad išlikusi garažo dalis yra cerkvė, ieškovas privatizavimo informaciniame biuletenyje neinformavo, tokie duomenys privatizuojamų objektų duomenų bazėje nebuvo pateikti, jie taip pat nebuvo atskleisti Sutartyje. Nurodė, kad žinodamas, jog išlikusi garažo dalis yra cerkvė, kad svarstomas jos teisinės apsaugos klausimas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje, atsakovas ginčo sandorio būtų nesudaręs. Atsakovas taip pat nurodė, kad garažui priskirto žemės sklypo kadastriniuose matavimuose nebuvo fiksuoti visi taikytini apribojimai, kadangi gretimame žemės sklype yra fiksuota benzino kolonėlė, kuriai taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, kurios fiksuojamos atliekant žemės kadastrinius matavimus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 33 punktą, minimalus atstumas nuo kuro degalinių kolonėlių iki bendrojo naudojimo statinių yra 50 metrų; ši riba patenka į dalį pastato – garažo griuvėsių. Atsakovo teigimu, vertinant tai, kad dalis pastato yra griuvėsiai ir juose dėl šalia esančios benzino kolonėlės negalima atstatyti visuomeninės paskirties pastato, o likusi pastato dalis yra cerkvė, akivaizdu, kad tokio pobūdžio sutartis nebūtų sudaryta, todėl ši sutartis turėtų būti vertintina kaip sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 str.). Be to, pasak atsakovo, ieškovui deleguotos valstybės funkcijos privatizavimo srityje, tame tarpe suteikiamos teisės ir pareigos išsaugoti valstybės paveldą, o tokio objekto perleidimą įforminantis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Teismas nutraukė 2010 m. birželio 13 d. tarp šalių sudarytą privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją: nurodė atsakovui UAB ,,Realūs projektai“ grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn valdyti privatizavimo objektą (garažą), o atsakovui UAB ,,Realūs projektai“ iš Lietuvos Respublikos (privatizavimo lėšų) priteisė 22 720 Lt.

10Tenkindamas ieškinį teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė Sutarties 8 punkto numatytų įsipareigojimų, t. y. sumokėjęs už privatizavimo objektą (garažą), nesumokėjo žemės sklypo pardavimo kainos ir nepasirašė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, todėl, sprendė, kad ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (Sutarties 9.2 p.). Vadovaudamasis Sutarties 9.2 punktu, teismas nurodė, kad nutraukus sutartį, pardavėjui (ieškovui) lieka pradinis įnašas ir netesybos, o likusi pagal Sutartį pirkėjo (atsakovo) sumokėta suma grąžinama į atsakovo sąskaitą.

11Teismas, atmesdamas priešieškinį, nenustatė, kad Sutartis būtų sudaryta suklydimo (suklaidinimo) įtakoje ar prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81, 1.90 str.).

12Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo Radvilėnų pl. detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 4487 kv. m. žemės sklypo Radvilėnų pl. 1 A detalusis planas. 2007 m. gegužės 11 d. žemės sklypo kadastro duomenyse Nr. 9251 nustatyti žemės naudojimo apribojimai: nekilnojamų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona; saugotini krūmų ir medžių želdiniai. 2006 m. sklypo toponuotraukoje ir detaliajame plane nurodyta, kad cerkvė, esanti žemės sklype Radvilėnų pl. 1 A, Kaune, kurią siūloma įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, neturi būti sublokuota su nauju užstatymu. Apie privatizavimo objekto viešą aukcioną buvo paskelbta informaciniame privatizavimo biuletenyje, kuriame nurodyti ir apribojimai: nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos; saugotini želdiniai, augantys ne miško žemėje; urbanistiniai architektūriniai apribojimai: pagal detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu. Teismas pažymėjo, kad ir šalių sudarytoje Sutartyje nurodyta, kad ,,Objektas yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės dalies vadinamos Žaliakalniu vizualinės apsaugos pozonyje. Kultūros paveldo objektų naudojimas ir tvarkymas, bei kitų statinių, esančių jo teritorijoje statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbai reglamentuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.“ Pasak teismo, tai reiškia, jog pirkėjui (atsakovui) visos šios šalių sudarytos sutarties turinys buvo žinomas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neteisingai suvokė sandorio turinį ar esmines sandorio aplinkybes. Pasak teismo, nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl benzino kolonėlės, esančios Radvilėnų pl. 1 C, Kaune. Teismas nurodė, kad 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos taisyklėse ,,Dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų“ nustatyti apribojimai – 50 metrų minimalūs atstumai nuo skystojo kuro degalinių ir požeminių rezervuarų taikomi statant skystojo kuro degalines ir požeminius rezervuarus. Teismas nurodė, kad atsakovo tikslas buvo vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybą, o įrodymų, kad esanti skystojo kuro degalinė yra kliuvinys projektuoti ir statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, atsakovas nepateikė.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Realūs projektai“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį:

161.1. Teismo išvada, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad dalis įsigyjamo garažo yra cerkvė ir kad yra svarstomas klausimas dėl jos įtraukimo į kultūros paveldo registrą, yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apie tai, kad dalis išlikusio garažo yra cerkvė, ir kad jos teisinės apsaugos klausimas yra svarstomas nuo 2008 metų ir nėra išspręstas, atsakovui tapo žinoma tik 2013 metų vasarą. Šias aplinkybes atsakovas sužinojo visiškai atsitiktinai, kai buvo paskelbti naujo Kauno miesto bendrojo plano sprendiniai. Jokiuose registruose ar duomenų bazėse ši informacija nebuvo pateikta ir Sutarties sudarymo metu atsakovui negalėjo būti žinoma.

171.2. Teismas nepagrįstai architektūrinius ir urbanistinius reikalavimus sutapatino su kultūros paveldo apsaugos reikalavimais ir tuo pagrindu padarė nepagrįstą išvadą. Informaciniame biuletenyje informacijos apie kultūros paveldo apsaugos reikalavimus bei apribojimus, šiuo atveju apie cerkvę ir svarstymą ją įtraukti kultūros paveldo registrą, nebuvo nurodyta, todėl atsakovui negalėjo būti žinoma. Nors informaciniame biuletenyje buvo nurodyta, kad taikomi apribojimai, tačiau buvo nurodyti tik urbanistiniai ir architektūriniai apribojimai, o apie kitų grupių apribojimus, kurie numatyti detaliajame plane, tame tarpe kultūros paveldo apsaugos, visiškai nebuvo nurodyta. Iš informaciniame biuletenyje pateiktos informacijos atsakovas negalėjo žinoti ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad papildomai be architektūrinių ir urbanistinių apribojimų, yra dar ir individualūs kultūros paveldo apsaugos apribojimai, jeigu jie nėra paminėti atskirai.

181.3. Teismas nevertino, kad informacija biuletenyje buvo pateikta klaidinančiai, netiksliai, duomenis apie tai, kad dalis garažo yra cerkvė, potencialus pirkėjas galėjo sužinoti tik atsitiktinai. Jei informaciniame biuletenyje būtų nurodyta, kad yra taikomi kultūros paveldo apribojimai, atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, būtų dėjęs papildomas pastangas išsiaiškinti tikrąją situaciją, nes kultūros paveldas turi esminės įtakos visos teritorijos vystymo perspektyvoms ir tai yra visuotinai žinoma aplinkybė. Jei biuletenyje nurodomi apribojimai, tai bet kuris potencialus pirkėjas turi pagrindą spręsti, jog apribojimai nurodomi visi, o ne jų dalis. Esant pateiktai neišsamiai, fragmentiškai ir klaidinančiai informacijai, atsakovas suklydo dėl privatizavimo objekto esmės. Sistemiškai ir protingo asmens požiūriu analizuojant informaciniame biuletenyje pateiktą informaciją nebuvo galima žinoti ar netgi įtarti, kad garažo paskirties pastate yra išlikusi į paveldą įtrauktina caro laikų cerkvė, kuri, be kita ko, sudaro vienintelę nesugriuvusią pastato dalį. Be to, detalaus plano ieškovas kartu su Sutartimi atsakovui nepateikė, nors jį turėjo savo dispozicijoje ir tik kilus ginčui jį pateikė teismui.

191.4. Teismas neįvertino to fakto, kad aukciono paskelbimo metu ir Sutarties pasirašymo metu ieškovui buvo žinoma informacija, kad parduotame garaže yra cerkvė, bei kad šis klausimas svarstomas Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnyboje bei siūloma ją įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tokio pobūdžio informacija yra esminė sutarčiai sudaryti bei kainai nustatyti.

201.5. Teismas netaikė CK 6.321 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kuriame nurodyta, jog nekilnojamojo turto pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą. Šiuo atveju Sutarties 2 punkte nurodyta, jog pardavėjas patvirtina, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į privatizavimo objektą. Taigi pardavėjas (ieškovas) ne tik nevykdė pareigos informuoti pirkėją apie apribojimus, tačiau ir aktyviai pateikė klaidingą informaciją bei garantavo, kad jokių viešosios teisės apribojimų nėra.

211.6. Teismas neįvertino, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str. 1 d.). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas, atsakydamas į klausimą, ar privatizavimo biuletenyje galėjo būti įtraukta informacija apie cerkvę, nurodė, kad: ,,kaip matome iš praktikos, septinti metai pasiūlymai nevirs kažkokiais sprendimais iki šiol, tai manome, mūsų tikslas parduoti objektą, neišgąsdinti pirkėjų, kad ten galimi, yra tokie pasiūlymai, ir taip jau gali būti, kad jūs turėsite ten kažkokių problemų. Mums svarbu atskleisti priimtus sprendimus, o ne išgąsdinti neapibrėžtą pirkėjų ratą, kurie paskui žiūrės ir lauks tų pasiūlymų ir nedalyvaus aukcione ir tiesiog pardavimai nevyks“. Teismas šių paaiškinimų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

221.7. Tai, kad ieškovas į privatizavimo biuletenį paminėtą informaciją galėjo įtraukti patvirtina ir Valstybės bei savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad VĮ Valstybės turto fondas privatizavimo biuletenyje gali skelbti ir papildomą informaciją. Jeigu būtų laikoma, kad apribojimai yra papildoma informacija, nes jie tiesiogiai skelbtinos informacijos sąraše nepateikiami, tai tokiu atveju jie turėtų būti skelbiami visi ir išsamiai, o ne fragmentiškai ir klaidinančiai.

231.8. Apribojimai, kurie susiję su tuo, kad objektas yra Žaliakalnio vizualinės apsaugos pozonyje, reiškia bendro pobūdžio vizualinius reikalavimus Žaliakalnyje esantiems objektams. Cerkvei taikomas statusas ir apribojimai nėra susiję su tuo, kad ji yra Žaliakalnyje; apribojimai dėl cerkvės yra individualaus pobūdžio.

241.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog gretimame žemės sklype esanti skystojo kuro degalinė yra kliuvinys projektuoti ir statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Byloje yra pateikta degalinės, jos apsaugos zonų ir cerkvės įtakų žemės sklypui ir jame esantiems objektams schema, iš kurios matyti, kaip degalinės apsaugos zonos ir pats degalinės buvimas gretimame žemės sklype lemia ginčo žemės sklypo statybos zoną.

252. Nepagrįstai atmetęs priešieškinį teismas nepagrįstai tenkino ieškinį. Patenkinus priešieškinį ir Sutartį pripažinus negaliojančia, nutraukti Sutarties, kuri pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nebūtų galima. Todėl patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai ieškovo ieškinys dėl Sutarties nutraukimo turėtų būti atmestas.

26Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

271. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie jo tariamą suklydimą ginčijamo sandorio metu. Apelianto, kaip juridinio asmens, suklydimą sandorio sudarymo metu lemia jam atstovaujančių asmenų arba juridinio asmens dalyvių suklydimas. Sutarties sudarymo metu atsakovo vadovas ir vienintelis akcininkas buvo V. B., kuris pateikė ieškovui paraišką dalyvauti viešame aukcione, pasirašė privatizavimo sutartį ir nuosavybės teisės perdavimo–priėmimo aktą. 2011 m. kovo 24 d. atsakovo pagrindiniu akcininku tapo UAB ,,Ego invest“, įsigijęs akcijas iš A. B., o 2012 m. gegužės 2 d. pagrindinio akcininko sprendimu V. B. buvo atleistas iš vadovo pareigų. Dabartiniai atsakovui atstovaujantys asmenys neturi nieko bendra su Sutarties sudarymo aplinkybėmis, todėl teigti apie šiuo metu atsakovui atstovaujančių asmenų suklydimą dalyvaujant viešame aukcione ir sudarant Sutartį nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

282. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam buvo suteikta ne visa informacija apie privatizavimo objektą ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą, ir kad ieškovas nuslėpė nuo atsakovo jam reikšmingą informaciją. Ieškovo parengtame privatizavimo biuletenyje buvo nurodyta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, kuri turi būti skelbiama viešai informaciniame privatizavimo biuletenyje. Pirkėjai turėjo galimybę nustatytu laiku susipažinti su parduodamu turtu, visais jį apibūdinančiais dokumentais bei išsiaiškinti juos dominančias aplinkybes. Privatizavimo programoje, paskelbtoje minėtame privatizavimo biuletenyje, atskirai buvo paskelbtos privatizavimo objekto (garažo) naudojimo sąlygos, kad objektas yra valstybes saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Žaliakalniu vizualinės apsaugos pozonyje ir kad kultūros paveldo objektų naudojimas ir tvarkymas bei kitų statinių, esančių jo teritorijoje statybos darbai reglamentuojami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Taip pat buvo paskelbtos žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektui, naudojimo sąlygos, t. y. nustatyti urbanistiniai architektūriniai apribojimai: pagal detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad dalis atsakovui parduoto garažo jame pažymėta kaip cerkvė, kurią buvo siūloma įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Taigi informacija apie tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma atsakovui. Atsakovo teiginiai, kad jis apie cerkvę sužinojo visiškai atsitiktinai tik 2013 metais, t. y. praėjus daugiau nei trims metams po privatizavimo sandorio sudarymo, rodo tik atsakovo nesąžiningą siekį suklaidinti teismą ir išvengti neigiamų sandorio nutraukimo pasekmių.

293. Apeliantas akivaizdžiai klaidina teismą teigdamas, kad cerkvės pastato fragmentų buvimas savaime reiškia, kad apelianto įsigytam objektui galiojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimai. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, kuris nėra iki šiol patvirtintas, sprendiniuose pažymėta tik apie siekį išgelbėti avarinės būklės cerkvę. Tai, kad dėl minėto objekto iki šiol nėra (praėjus 7 metams nuo detalaus plano patvirtinimo) ir nebuvo priimta jokių sprendimų, susijusių su jo įtraukimu į kultūros vertybių registrą ar nustatančių specialųjį apsaugos režimą, suvaržantį atsakovo teises naudotis įsigytu objektu, rodo tai, kad viešo aukciono metu ieškovas atskleidė potencialiems pirkėjas visą teisiškai reikšmingą informaciją, laikydamasis privatizavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovas taip pat galėjo įvertinti šalia esančios degalinės ir jos apsaugos zonų buvimą. Atsakovas neįrodė, kad įsigytu garažu dėl kokios nors ieškovo neatskleistos informacijos negalėjo naudotis ar jį atstatyti jis negalėjo ar jam iškilo kitų sunkumų įgyvendinant savo planus.

304. Paties apelianto veiksmai rodo, kad jis įsigijo būtent tą objektą, kurį siekė įsigyti. Apeliantas ne kartą savo raštuose yra patvirtinęs, kad pasirengęs įsipareigojimus vykdyti, tačiau jam prireikė laiko finansavimo būdui surasti, mokėjo netesybas, kas patvirtina jo siekį išsaugoti Sutartį. Apeliantas daugiau nei tris metus iki priešieškinio pateikimo buvo ginčo objekto savininkas ir visą laiką nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl įsigyto nekilnojamojo turto, siekė sutartį išsaugoti, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad apeliantas sandorio sudarymo metu buvo suklaidintas. Akivaizdu, kad pateiktu priešieškiniu tik siekiama atgauti netesybas.

312014 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantas pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus – 2014 m. kovo 29 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio raštą, kuriame nurodoma, kad 2014 m. kovo 10 d. Kultūros paveldo vertinimo tarnyba nusprendė cerkvės fragmentams suteikti teisinę apsaugą, įrašyti į kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti vietinį reikšmingumo lygį.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacinis skundas atmetamas.

34Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

35Dėl ieškovo VĮ Valstybės turto fondo procesinių teisių perėmėjo

36Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo VĮ Valstybės turto fondas pareiškimas, kuriame nurodoma, kad įmonė yra reorganizuojama ir prijungiama prie VĮ Turto banko, kuris perima visą valstybei nuosavybės teise priklausantį ir VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo teise valdomą turtą, teises ir pareigas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad VĮ Valstybės turto fondas nuo 2014 m. spalio 1 d. pasibaigė reorganizavimo būdu prijungus jį prie VĮ Turto banko (CPK 179 str. 3 d.).

37Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

38Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo VĮ Valstybės turto fondas procesinių teisių perėmėju nagrinėjamoje byloje pripažintinas VĮ Turto bankas (CPK 48 str. 1 d., 302 str.).

39Dėl priešieškinio reikalavimų

40Kaip minėta, pateiktu priešieškiniu apeliantas prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. birželio 13 d. sutartį dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo, įrodinėdamas, kad ši sutartis buvo sudaryta apeliantui suklydus dėl esminių sandorio aplinkybių (CK 1.90 str.), be to, pasak apelianto, ji prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Skundžiamu sprendimu teismas atmetė apelianto priešieškinį, nenustatęs minėtų ginčo sutarties negaliojimo pagrindų.

41Apeliaciniu skundu atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, įrodinėja, kad teismas nepagrįstai nepripažino Sutarties negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu. Pareiga įrodyti, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo, šiuo atveju tenka apeliantui (CPK 12, 178 str.).

42Apelianto teigimu, ginčo sandoris buvo sudarytas suklydus (ieškovui suklaidinus apeliantą) dėl dviejų esminių aplinkybių, kurias žinodamas apeliantas nebūtų sudaręs ginčo sandorio. Pirma, atsakovui nebuvo atskleista ir jis negalėjo žinoti, kad išlikusioje garažo dalyje yra cerkvė, kurią sandorio sudarymo metu buvo siūloma įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Antra, gretimame žemės sklype yra benzino kolonėlė, kuri turi įtakos prie privatizavimo objekto priskirto žemės sklypo statybos zonai. Apelianto teigimu, jo suklydimą lėmė tai, kad ieškovas, pateikdamas informaciją privatizavimo biuletenyje, neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių, kurios turėjo esminės reikšmės apeliantui sudarant sandorį. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

43Byloje nėra ginčo, jog ieškovas visą privalomą informaciją, kuri reikalinga atskleisti privatizavimo biuletenyje pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – ir Privatizavimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalį, nurodė. Pats apeliantas neįrodinėjo, kad skelbiant nurodytą informaciją, susijusią su privatizavimo objektu, buvo pažeisti imperatyvūs reikalavimai. Iš privatizavimo biuletenio matyti, kad ieškovas, paskelbdamas duomenis apie privatizuojamą objektą, laikėsi Privatizavimo įstatymo nustatytos tvarkos, pateikė trumpą privatizuojamo objekto charakteristiką, taip pat nurodė, kad privatizavimo objektui taikomi apribojimai.

44Privatizavimo biuletenyje nurodyta, kad privatizavimo objektui taikomi urbanistiniai architektūriniai apribojimai pagal detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A-5305 (2 t., b. l. 25). Iš šiuo įsakymu patvirtinto detalaus plano matyti, kad privatizavimo objekto dalyje yra cerkvė; nurodyta, kad cerkvė, siūloma įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, neturi būti sublokuota su nauju užstatymu (2 t., b. l. 18).

45Apelianto teigimu, ieškovas jį suklaidino, kadangi privatizavimo biuletenyje nurodė, jog privatizavimo objektui taikomi urbanistiniai ir architektūriniai apribojimai, nors, pasak apelianto, apribojimai, susiję su tuo, kad išlikusioje garažo dalyje yra cerkvė, priskirtini prie kultūros paveldo apsaugos apribojimų.

46Byloje nėra ginčo, kad privatizavimo metu ir ginčo sutarties sudarymo metu privatizavimo objekto (garažo) dalyje esanti cerkvė nebuvo įtraukta kultūros vertybių registrą ir nebuvo pripažinta kultūros paveldo objektu. Sandorio sudarymo metu buvo svarstomas klausimas dėl teisinės apsaugos cerkvei suteikimo ir jos įtraukimo į kultūros paveldo registrą (2 t., b. l. 180). Ši informacija buvo pateikta privatizavimo biuletenyje nurodytame dokumente – detaliajame plane. Todėl nesutiktina su apelianto teiginiu, kad ginčo sutarties 2 punktu pardavėjas (ieškovas), patvirtinęs, kad į privatizavimo objektą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, privatizavimo objektas nėra areštuotas ir dėl jo nėra teisminio ginčo, teisė juo disponuoti neatimta ir neapribota, nėra viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo (apelianto) nuosavybės teisei į privatizavimo objektą, nuslėpė informaciją apie tai, kad privatizavimo objekto dalyje yra išlikę cerkvės fragmentai.

47Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad ieškovas nesąžiningai elgėsi ikisutartiniuose santykiuose.

48Tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose abi šalys yra saistomos tiek tam tikrų teisių, tiek pareigų (CK 6.154 str., 6.163 str.). Kaip minėta, privatizavimo biuletenyje buvo nurodyta, kad privatizavimo objektui taikomi architektūriniai ir urbanistiniai apribojimai pagal detalųjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu N. A-5305. Detaliajame plane nurodyti architektūriniai ir urbanistiniai apribojimai yra susiję su tuo, jog privatizavimo objekte yra išlikę cerkvės fragmentai – detaliajame plane pažymėta cerkvė ir nurodyta, kad ,,cerkvė, siūloma įtraukti į LR nekilnojamųjų vertybių registrą, neturi būti sublokuota su nauju užstatymu“ (2 t., b. l. 18). Taigi faktą, kad privatizavimo objekto dalyje yra cerkvė, kurią siūloma įtraukti į Kultūros vertybių registrą, buvo atskleista, ir apeliantas šią informaciją galėjo sužinoti susipažinęs su privatizavimo biuletenyje nurodytais dokumentais, šiuo atveju – detaliuoju planu.

49Apeliantas, matydamas duomenis, paskelbtus informaciniame privatizavimo biuletenyje, elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo pasidomėti dokumente nurodytais duomenimis apie privatizuojamą objektą, juo labiau, kad apeliantas yra verslo subjektas ir paprastai jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Be to, apeliantas nurodė privatizavimo objektui priskirtame žemės sklype ketinęs vykdyti statybą, todėl informaciniame biuletenyje matydamas, kad privatizavimo objektui taikomi architektūriniai urbanistiniai apribojimai, elgdamasis kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo su jais susipažinti, išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su privatizuojamu objektu, ir tuomet nuspręsti – dalyvauti ar ne sudarant privatizavimo sandorį.

50Pagal Privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, informacinis privatizavimo biuletenis turi būti paskelbiamas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paraiškų registravimo pradžios. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis iki paraiškos pateikimo neturėjo galimybės išsiaiškinti visų reikšmingų aplinkybių apie privatizavimo objektą ir susipažinti su privatizavimo biuletenyje nurodytu detaliuoju planu.

51Kolegijos vertinimu, pateikęs paraišką dalyvauti viešame aukcione, apeliantas patvirtino, kad jis susipažino su privatizavimo objektu, privatizavimo sąlygomis ir su jomis sutiko. Pasirašydamas privatizavimo sutartį apeliantas šios Sutarties 2 punktu taip pat nurodė, kad su bendra privatizavimo objekto būkle yra susipažinęs, dėl jos pretenzijų neturi.

52Dėl nurodytų aplinkybių, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo suklydimą lėmė nesąžiningi ieškovo veiksmai. Kaip minėta, informacija apie tai, kad privatizavimo objekto dalyje yra cerkvė, kurią siūloma įtraukti į Kultūros vertybių registrą, buvo privatizavimo biuletenyje nurodytame dokumente (detaliajame plane), ir apeliantas šią informaciją galėjo sužinoti susipažinęs su privatizavimo dokumentais. Apeliantui, kaip juridiniam asmeniui, paprastai taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Kolegijos nuomone, toks neatidus apelianto elgesys nesusipažįstant su privatizavimo objekto dokumentais, kurie nurodyti pačiame privatizavimo biuletenyje, yra nepateisinamas, ir rizika, susijusi su tuo, kad apeliantas, sudarydamas sandorį, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, tenka pačiam apeliantui.

53Be to, kolegijos nuomone, sutiktina su ieškovo argumentu, kad apeliantas šiuo atveju neįrodė ir fakto, kad sudarydamas ginčo sutartį jis suklydo dėl privatizavimo objekto. Kaip teisingai nurodo ieškovas, nagrinėjamu atveju paraišką dalyvauti viešame aukcione pateikė ir ginčo sutartį sudarė buvęs apelianto vadovas ir akcininkas V. B. (1 t., b. l. 6-8; 2 t., b. l. 26). Dabartinis apelianto vadovas, pateikęs ieškinį, privatizavimo procese nedalyvavo; apeliantas neįrodė, jog apeliantą atstovavusio asmens V. B. sprendimą dalyvauti viešame aukcione ir sudaryti ginčo sutartį lėmė tai, jog jis nežinojo apie išlikusioje garažo dalyje esančius cerkvės fragmentus, o žinodamas šią aplinkybę, sandorio nebūtų sudaręs.

54Nesudaro pagrindo pripažinti sandorio negaliojančiu dėl sklydimo ir apelianto argumentai dėl gretimame žemės sklype registruotos degalinės. Šią aplinkybę (dėl gretimame žemės sklype esančios degalinės ir jos apsaugos zonų buvimo) apeliantas galėjo išsiaiškinti sandorio sudarymo metu. Apeliantas, siekdamas įsigyti žemės sklypą su tikslu jame statyti tam tikros paskirties pastatus, turėjo išsiaiškinti tų pastatų statybai taikytinus ribojimus. Apeliantas neįrodė, kad jis neturėjo galimybės išsiaiškinti, jog gretimame žemės sklype yra registruota degalinė, ar kad nuo jo buvo slepiamas šis faktas (CPK 178 str.). Dėl šios priežasties neigiami padariniai, atsiradę dėl apelianto nerūpestingumo sandorio sudarymo metu, tenka apeliantui.

55Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinis.

56Dėl ieškinio reikalavimų

57Kaip minėta, skundžiamu sprendimu teismas tenkino ieškovo ieškinį ir vadovaudamasis Sutarties 9.2 punktu Sutartį nutraukė. Apeliantas nesutikimą su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškinys, argumentuoja tuo, jog priešieškinio tenkinimo atveju (pripažinus sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento) ieškinio tenkinimas taptų neįmanomas.

58Pirmiau konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto priešieškinio. Kitų argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinys, neteisėtumo apeliantas nenurodė. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinys, nėra pagrindo.

59Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

61Ieškovą valstybės įmonę Valstybės turto fondas pakeisti jo procesinių teisių perėmėju valstybės įmone Turto bankas, įmonės kodas 112021042, civilinėje byloje Nr. 2A-1199/2014 pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Realūs projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-655-173/2014.

62Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 2010 m. kovo 23 d. ieškovas surengė viešą aukcioną, kurio metu buvo... 6. Atsakovas UAB ,,Realūs projektai“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 7. Atsakovas priešieškinį pareiškė CK 1.81 ir 1.90 straipsnių pagrindais,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino... 10. Tenkindamas ieškinį teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė Sutarties 8... 11. Teismas, atmesdamas priešieškinį, nenustatė, kad Sutartis būtų sudaryta... 12. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Realūs projektai“ prašo pirmosios... 15. 1. Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinį:... 16. 1.1. Teismo išvada, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad dalis įsigyjamo... 17. 1.2. Teismas nepagrįstai architektūrinius ir urbanistinius reikalavimus... 18. 1.3. Teismas nevertino, kad informacija biuletenyje buvo pateikta... 19. 1.4. Teismas neįvertino to fakto, kad aukciono paskelbimo metu ir Sutarties... 20. 1.5. Teismas netaikė CK 6.321 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo,... 21. 1.6. Teismas neįvertino, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant... 22. 1.7. Tai, kad ieškovas į privatizavimo biuletenį paminėtą informaciją... 23. 1.8. Apribojimai, kurie susiję su tuo, kad objektas yra Žaliakalnio... 24. 1.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog... 25. 2. Nepagrįstai atmetęs priešieškinį teismas nepagrįstai tenkino... 26. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas VĮ Valstybės turto fondas prašo... 27. 1. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie jo tariamą suklydimą... 28. 2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam buvo suteikta ne visa informacija... 29. 3. Apeliantas akivaizdžiai klaidina teismą teigdamas, kad cerkvės pastato... 30. 4. Paties apelianto veiksmai rodo, kad jis įsigijo būtent tą objektą, kurį... 31. 2014 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantas pateikė... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Apeliacinis skundas atmetamas.... 34. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 35. Dėl ieškovo VĮ Valstybės turto fondo procesinių teisių perėmėjo... 36. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo VĮ Valstybės turto fondas... 37. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba... 38. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo VĮ Valstybės turto fondas procesinių... 39. Dėl priešieškinio reikalavimų... 40. Kaip minėta, pateiktu priešieškiniu apeliantas prašė pripažinti... 41. Apeliaciniu skundu atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, įrodinėja,... 42. Apelianto teigimu, ginčo sandoris buvo sudarytas suklydus (ieškovui... 43. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas visą privalomą informaciją, kuri... 44. Privatizavimo biuletenyje nurodyta, kad privatizavimo objektui taikomi... 45. Apelianto teigimu, ieškovas jį suklaidino, kadangi privatizavimo biuletenyje... 46. Byloje nėra ginčo, kad privatizavimo metu ir ginčo sutarties sudarymo metu... 47. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas... 48. Tiek ikisutartiniuose, tiek sutartiniuose santykiuose abi šalys yra saistomos... 49. Apeliantas, matydamas duomenis, paskelbtus informaciniame privatizavimo... 50. Pagal Privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, informacinis privatizavimo... 51. Kolegijos vertinimu, pateikęs paraišką dalyvauti viešame aukcione,... 52. Dėl nurodytų aplinkybių, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys,... 53. Be to, kolegijos nuomone, sutiktina su ieškovo argumentu, kad apeliantas šiuo... 54. Nesudaro pagrindo pripažinti sandorio negaliojančiu dėl sklydimo ir... 55. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo... 56. Dėl ieškinio reikalavimų... 57. Kaip minėta, skundžiamu sprendimu teismas tenkino ieškovo ieškinį ir... 58. Pirmiau konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino... 59. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Ieškovą valstybės įmonę Valstybės turto fondas pakeisti jo procesinių... 62. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą....