Byla 2-997-178/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-2822-450/2015 pagal pareiškėjos L. I. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei Energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja L. I. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau - Inspekcija) 2014 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 2R-524 ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjos ieškinį šilumos tiekėjai UAB „Anykščių šiluma“ dėl šilumos apskaitos pažeidimų, šilumos energijos tiekimo nutraukimo ir apmokėjimo už šilumos energiją ir karštą vandenį pažeidimų išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos L. I. skundo netenkino.

6Pareiškėja padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai L. I. terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, kad atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, numatytų CPK 111 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad nutartis yra skundžiama atskiruoju (o ne apeliaciniu) skundu, todėl patikslino paduoto skundo pavadinimą. Teismas nurodė, kad pagal CPK 56 straipsnio 6 punktą fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos, kurių steigimo dokumentuose yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jei jie atstovauja asociacijos dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai ar atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Atskirąjį skundą pareiškėjos vardu pagal 2015 m. vasario 6 d. įgaliojimą ir atstovavimo sutartį su asociacija Nacionaline teisingumo ir gynybos sąjunga (vadovas P. M.) pasirašė asociacijos vadovas. Kadangi atstovavimas teisme apima ir procesinių dokumentų surašymą, todėl, teismo vertinimu, asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ negali atstovauti pareiškėjos teisme, jai neįgaliojus kartu atstovauti advokato ar advokato padėjėjo, bei jos vardu pasirašyti atskirojo skundo.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Pareiškėja L. I. (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliacinį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad apeliantė kaip ginčo buto savininkė ir vartotoja negali būti byloje atstovaujama asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, kurios nare apeliantė yra. Apeliantė 2015 m. vasario 13 d. raštu teismui išaiškino, kad byloje yra teisėtai atstovaujama asociacijos, todėl teismo motyvai nepagrįsti nei teisės normomis, nei byloje nustatytais faktais, todėl skundžiama nutartis naikintina kaip nepagrįsta.
  2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1811-513/2014, kurios ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Pastarojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl VšĮ „Advoc LT“ siekio turėti neribotą teisę atstovauti visiems jos dalininkais tapusiems asmenims visų rūšių bylose, o ne kaip viešasis juridinis asmuo, kuriam įstatymas suteikia teisę ginti ir atstovauti viešojo juridinio asmens dalyviams ginčuose, susijusiuose su viešojo juridinio asmens veiklos tikslais.
  3. Teismas neįvertino, kad apeliantė yra atstovaujama kaip fizinis asmuo, priklausantis siaurai vartotojų ir buto savininkų, kurių teises gina asociacija tam tikrais klausimais, grupei – vartotojų teisių apsaugos, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais. Apeliantės teigimu, pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, todėl apeliantė pagrįstai nurodė, kad byla bus vedama per asociaciją „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“.
  4. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2638-221/2014 išaiškinta, kad turto valdymo, naudojimo ir priežiūros klausimais „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ turi teisę atstovauti turto savininkus atstovaujant savo narius civilinėse bylose nedalyvaujant advokatui. Tokį pat išaiškinimą yra pateikęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1243-232/2013, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-922/2014, Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1811-513/2014.
  5. Byloje ginčas kilo dėl energijos vartojimo santykių, susijusių su šilumos energijos apskaita, pažeidžiančia vartotojų teises. Asociacijos įstatuose numatytas fizinių asmenų kaip vartotojų ir kaip buto savininkų teisių, būsto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais gynimas ir atstovavimas teismuose. Apeliantė pateikė teismui įgaliojimą ir atstovavimo sutartį su asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, pastarosios įstatus, registracijos pažymėjimą ir pažymą, kad yra jos narė, todėl apeliantę teisėtai ir pagrįstai atstovauja minėtas juridinis asmuo (CPK 56 str. 6 p., 57 str. 2 d.).
  6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo ginčas tarp apeliantės ir atsakovo išspręstas iš esmės, turi būti skundžiamas atskiruoju, o ne apeliaciniu skundu. Teismas, atmesdamas apeliantės ieškinį, ginčą išsprendė iš esmės, todėl toks teismo procesinis sprendimas yra vadinamas sprendimu, o ne nutartimi, kuria yra sprendžiami tik procedūriniai klausimai.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo (apeliantės teigimu – apeliacinio) skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip minėta, skundžiama nutartimi teismas konstatavo, jog apeliantė atstovauti ją yra pavedusi asociacijai „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ (toliau-Asociacija), apeliacinį skundą pasirašė Asociacijos vadovas, tačiau, teismo nuomone, Asociacija, pareiškėjai neįgaliojus kartu atstovauti advokato ar jo padėjėjo, negali atstovauti teisme ir pasirašyti skundo pareiškėjos vardu.

14Atskirasis skundas tenkintinas

15Asociacija yra viešasis juridinis asmuo. Kaip minėta, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutarties pasirašė Asociacijos vadovas P. M.. Byloje nekvestionuojama (ir bylos duomenimis patvirtinama), kad apeliantė yra Asociacijos narė, ji yra pateikusi įgaliojimą ir sutartį su Asociacija dėl jos atstovavimo teisme. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Asociacija be advokato (advokato padėjėjo) negali pasirašyti atskirojo (anot apeliantės – apeliacinio) skundo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimu.

16Asmenys gali vesti bylą teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju aktualiame CPK 56 straipsnio, reglamentuojančio asmenis, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

17CPK 51 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo privalo turėti advokatą CPK ir CK nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad kitais atvejais, t.y. kai CPK ir CK nenumato asmeniui pareigos turėti advokatą, šio paslaugomis jis turi teisę naudotis, bet to daryti neprivalo. CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato tik subjektų, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais ratą, bet ne fiziniam asmeniui privalomą kurio nors iš šių subjektų jo atstovavimą. Šio straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat nenumato, kad atitinkamo juridinio asmens vienasmeniam valdymo organui, atstovaujant savo dalyvius pagal asociacijų, viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus tikslus, byloje advokato dalyvavimas yra privalomas. Todėl darytina išvada, kad pagal šią normą tokio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, atstovaudamas savo dalyvį, gali naudotis advokato paslaugomis ir atstovauti dalyvį kartu su juo arba gali pavesti atstovavimą tik advokatui. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę juridinių asmenų vardu bylas veda jų vienasmeniai organai (CPK 55 str.), t.y. nereikalaujama, kad tokiais atvejais su šiais organais byloje dalyvautų ir advokatas. Tuo tarpu sutikus su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, tektų daryti išvadą, kad tuo atveju, jei asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, veikiantys nustatytos savo veiklos tikslų ribose, atstovauja byloje fizinį asmenį – asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens dalyvį, šio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas bylos vesti nedalyvaujant advokatui jau nebegali. Tokiu aiškinimu aptariamų juridinių asmenų dalyvių teisių gynimo galimybė būtų ne palengvinta, o apsunkinta papildomu reikalavimu juridinio asmens dalyviui užsitikrinti (ar jį atstovaujančiam juridiniam asmeniui - užtikrinti) kiekybinį atstovavimą bei dėl to patirti papildomas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

18Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines normas, reglamentuojančias fizinių asmenų atstovavimą, dėl ko nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina. Kadangi apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimas neišspręstas, o tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, panaikinus skundžiamą nutartį klausimas dėl apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 315 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti L. I. apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai