Byla 2-3300-553/2016

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo A. B. ieškiniu,

Nustatė

2Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo „taip vadinamos teritorijos Lietuvos respublika“ priteisti jo patirtą 14 999 920 EUR žalą.

3Ieškinį priimti atsisakoma.

4Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.). Net ir ši teisė, būdama visų materialiųjų subjektinių teisių garantas, nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

5Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio, kuriame jis sąmoningai vartoja įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus atsakovais nurodytų asmenų atžvilgiu (juos įvardidamas „taip vadinama teritorija Lietuvos respublika“, „taip vadinama institucija „Lietuvos apeliacinis teismas“ ir t.t.), akivaizdu, kad visas ieškinio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, Lietuvos teisėsaugos pareigūnai yra vadinami „plėšiku gauja“, fabrikavusi įrodymus, plėšusi ir prievartavusi ieškovo ir jo artimųjų turtą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tai yra ne pirmas šio ieškovo ieškinys, kurio negalima priimti dėl analogiškų priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartis civ. byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015-09-17 nutartis civ. byloje Nr. 2-1309-464/2015, 2015-09-17 nutartis civ. byloje Nr. Nr. 2-1320-178/2015, ir pan.). Tai reiškia, jog ieškovas, žinodamas teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, sąmoningai šių reikalavimų nevykdo. Suinteresuotas asmuo savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.) inter alia ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog ieškovas, teikdamas tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl nėra tikslinga tokiam asmeniui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, o tokio turinio ieškinį atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

6Teismas ieškovui išaiškina, kad pašalinęs aplinkybes, kurios sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, jis turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą (CPK 137 str. 4 d.).

7Vadovaudamasis CPK 137 str. 290 str., 291 str., teismas

Nutarė

8Ieškovo A. B. ieškinį atsisakyti priimti.

9Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai