Byla 2-1320-178/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-4526-614/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams „kriminalinė Lietuva“, atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėjos L. L., R. V. – J., R. J., L. U., A. R.“ dėl 1 756 112,56 Lt (508 605,35 Eur) žalos atlyginimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ieškovas, pateikdamas CPK reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo, todėl jo ieškinio nepriėmė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat atsižvelgė į aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, suformuotą 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, kurioje apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentus dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir sprendė, kad ieškovo A. B. ieškinys atsakovams „kriminalinė Lietuvos Respublika“, ,,kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“ yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytus motyvus, teismo vertinimu, šioje byloje reiškiamam ieškiniui nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, nes ieškovas sąmoningai įvardija atsakovą „kriminaline Lietuvos Respublika“, o ją atstovaujančias institucijas „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminaline institucija Vilniaus apygardos teismas“ ir „pseudoteisėjus“, ne dėl klaidos ar nežinojimo, jog toks šalių įvardinimas civiliniame procese yra negalimas, o dėl to, kad tokiu būdu sąmoningai siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Teismas sprendė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nukrypta nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese.
  2. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pažeidžiant CPK 5, 6, 7, 45 straipsnius, 137 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnį. Apelianto teigimu, atsakovo „kriminalinės Lietuvos kriminalinės pseudoteismų institucijos ir jų pseudoteisėjai vykdo nusikalstamą veiką ir trukdo bei neleidžia įrodyti įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui kriminalinės Lietuvos teritorijoje“, todėl yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 291 str. 1 d. 5 p., 329 str. 2 d. 4 p.).
  3. Teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese, nes „kriminalinės Lietuvos apeliacinio teismo“ 2015 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015 ir kitose bylose nustatyta, kad ieškinys teismingas teismui. Apelianto teigimu, „kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai pseudoteisėjai bijo išnagrinėti ieškinį iš esmės, kad dengtų nuo baudžiamosios atsakomybės vieni kitus ir kad nusikalstamais veiksmais ne būtų atlyginta padaryta žala“. Skundžiamojoje nutartyje nėra motyvų, į kurią instituciją kreiptis, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
  4. Teismas pažeidė CPK 2, 95, straipsnius, 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas ir kiti neesminiai netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai ir nėra pagrindo atsisakyti priimti ieškinį priėmimo stadijoje ir taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
  5. Nutartyje pažeistas CPK 21 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 109, 117 straipsniai, tai yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nes skundžiamą nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teismas. Apelianto teigimu, niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Todėl neteisėtos teismo sudėties absoliučiai negaliojanti nutartis naikintina ir klausimas perduotinas kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nes ieškinys pareikštas neegzistuojantiems atsakovams, o apeliantas nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, teigia, kad ji nepagrįsta ir neteisėta, yra absoliutūs jos negaliojimo pagrindai, pažeistos ir netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi, CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmens kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Vienas iš tokių reikalavimų - pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d., 95 str. ). Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymų leidėjas procesinio šalių elgesio standartą yra apibrėžęs ir įstatyme – CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu šalis sąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kiekvienu atveju teismas, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

16Apeliantas pareikštame ieškinyje atsakovu nurodo „kriminalinę Lietuvą“, kurią atstovauja „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudoteisėjos L. L., R. V. – J., R. J., L. U., A. R.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktame procesiniame dokumente pavartotos tokios sąvokos kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „pseudoteisėjai“ ir kt. yra vertintinos ne kaip tik formalus procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas. Tokiu būdu demonstratyviai akcentuojamas ne tik teismo ar kurios nors proceso šalies, bet ir valstybės apskritai negerbimas, sąmoningas siekimas, naudojantis procesine ieškinio teikimo teise, juos pažeminti, įžeisti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas pirmosios instancijos teismuose civiline tvarka iš viso yra inicijavęs daugiau kaip 400 teisminių procesų dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų, vykdant politines represijas, dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo; tyčinio civilinių bylų vilkinimo ir atsisakymo apginti pažeistas teises, turtinius interesus Lietuvos teismuose; teisėjų / teismų nušalinimo, žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir t. t. Apeliacinės instancijos teismuose nagrinėta daugiau kaip 500 apeliacinių (atskirųjų) skundų. Tiek pirmosios instancijos teismuose, tiek ir apeliacinės instancijos teisme apeliantui ne vieną kartą įvairiais aspektais išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka. Be to, ir pats apeliantas turi teisinį išsilavinimą, todėl jam yra žinomi įstatymų reikalavimai, o ir atskirojo skundo turinys tik patvirtina, kad CPK normos jam yra žinomos.

17Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.). Iš esmės šis teiginys atitinka įstatymo formuluotę. Tačiau CPK 3 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios (CPK 115 str. 4 d.) normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo tiems asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Tačiau neturėtų būti ginama teisė remtis šia norma asmenims, sąmoningai piktnaudžiaujantiems procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kai procesą siekiama panaudoti akivaizdžiai niekinančio, įžeidžiančio požiūrio į valstybę bei kitus proceso dalyvius išreiškimui, nes jos paskirtis, kaip minėta, yra kita. Akivaizdu, kad nagrinėjamu (ir ne tik) atveju apeliantas procesiniame dokumente atsakovą bei jį atstovaujančius asmenis įvardino ne per klaidą, o sąmoningai, juo labiau, kad ieškinyje nurodomos minėtos sąvokos taip pat yra nurodytos ir paduotame atskirajame skunde. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.) inter alia ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nereikšmingus klausimo išsprendimui apelianto teiginius, kad atsakovais įvardinti asmenys egzistuoja; skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, į kurią instituciją kreiptis; nutartis be motyvų. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiamoje nutartyje nukrypta nuo privalomo precedento civiliniame procese, nes skundžiama nutartis atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos nuostatas vertinant tokio pobūdžio procesinį elgesį, į kurias pirmosios instancijos teismas, sprendžiant apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015;2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1024-370/2015,. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2015, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015 ir kt. )

18Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų buvo/yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas turėjo/turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, o apelianto nurodomos aplinkybės per se nelemia teisėjo šališkumo.

19Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas apelianto skundą atmeta kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1.).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus... 12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apelianto pateiktą... 15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo,... 16. Apeliantas pareikštame ieškinyje atsakovu nurodo „kriminalinę Lietuvą“,... 17. Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo... 18. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl... 19. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas apelianto skundą... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 21. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palikti...