Byla 2A-91-524/2009

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovams V. J., R. K., V. G., V. S., A. J., atsakovų atstovams adv. Osvaldui Martinkui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei I.Norkutei, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. (jo teisių ir pareigų perėmėjų A. J., V. J., V. G., V.S., S. M., R. K.) ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, R. B., A. B. dėl įsakymų dalies panaikinimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo?pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Nustatė

2ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 420 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone" dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypų patvirtinimo A. B. P., panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-199 ,,Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Šilutės rajone" dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. S-54-3 patvirtinimo A. B., panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-1330 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, žemės sklypų pardavimo, įregistravimo Šilutės rajone" dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypo 1,55 ha pardavimo R. B., pripažinti negaliojančia 2004m. birželio 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir R. B. bei A. B.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atnaujino V. J. praleistą 1 mėnesio terminą skundui paduoti, panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 420 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone" dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypų patvirtinimo A. B. P., Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-199 ,,Dėl Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Šilutės rajone" dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. S-54-3 patvirtinimo A. B., Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 13.6-1330 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, žemės sklypų pardavimo, įregistravimo Šilutės rajone" dalį dėl asmeninio ūkio žemės sklypo 1.55 ha pardavimo R. B., pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 11 d. sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir R. B. bei A. B. dėl 1,55 ha valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo. Konstatavo, kad Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas parengtas pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl negalėjo būti tvirtinamas apskrities viršininko. Pažymėjo, kad apskrities viršininkė patvirtino šio projekto papildymą, kuriuo ginčo žemės sklypas suteiktas atsakovei ir leista šį sklypą parduoti atsakovui, todėl minimi įsakymai turi būti iš dalies panaikinti, o panaikinus šiuos įsakymus būtina pripažinti negaliojančia ir 2004-06-11 pirkimo?pardavimo sutartį, nes nebuvo pagrindo jos sudaryti. Nurodė, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą apskųsti apskrities viršininko įsakymus kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes N. B. J. nebuvo informuota apie minėtų įsakymų priėmimą.

4Apeliaciniu skundu atsakovai R. B. ir A. B. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ? ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė pareikšdama ieškinį siekė apginti ne pažeistas, bet tariamas savo teises, nes iki upės prieiti ji galėjo, o jos motina ginčo žemės sklypu nesinaudojo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovų nuosavybės teisę į visą turimą 1,55 ha žemės sklypą, nors ieškovė ginčijo tik d 1 ha žemės dalį. Apeliantai pažymi, kad ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas nepagrįstai, nes ieškovė į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei pusei metų nuo sužinojimo apie jos teisių pažeidimą, ji buvo informuota apie esamą padėtį. Teigia, jog yra sąžiningi žemės įgijėjai ir jų teisės turi būti ginamos.

5Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Byloje nustatyta, kad ginčas kyla dėl 1,55 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. S-54-3 suprojektavimo ir jo privatizavimo R.B., pažeidžiant A. B. P., kuri mirė 1995-11-09 , pirmumo teisę skirti šį sklypą kaip asmeninio ūkio žemę. 1993-04-09 Šilutės r. Jonaičių apylinkės tarybos sprendimu Nr. 158 V. J. ir A.B.P. buvo paskirti po 3 ha asmeninio ūkio žemės. A.B.P. 1995-11-09 mirė ir palikimą po jos mirties priėmė N. B. J., kuri 2007-11-23 mirė. A. B. P. ir V.J. asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suprojektuoti 2000-02-23 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 420, kuriuo buvo patvirtintas Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (t.1 ,b.l. 12), kuriame ginčo žemė buvo pažymėta laisvu žemės fondu, t. y. pagal tuo metu galiojusias teisės normas buvo vadinama ,,žalioji zona‘‘. Ištrauka iš Pagrynių k.v. asmeninio ūkio žemės faktinio naudojimo suvestinio plano nustatyta, kad ši ginčo žemė pažymėta S-54-3 ir yra suformuota prie upės prieš V. J. namų valdą, kuri pažymėta žalia spalva ir indeksu 0,4( t.2, b.l. 163 ). A.B. P. Šilutės r. Jonaičių apylinkės tarybos 1993-04-09 sprendimu Nr. 168 buvo suteikta 3 ha asmeninio ūkio žemės, kuri buvo paženklinta 1995 vietovėje ir Pagrynių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės faktinio naudojimo plane: paskirta asmeninio ūkio žemė - 1 ha, pažymėtas indeksu Š-9, ir 2 ha, taip pažymėti indeksu Š-9, t. y. už V. J. sodybos ir ne prie Nemuno. Žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-23 įsakymu Nr. 420. Bylos medžiaga įrodo, kad ginčo žeme ieškovai naudojosi kaip ganyklomis, nes ji nebuvo skiriama kaip asmeninio ūkio žemė dėl jos statuso,,žalioji zona‘‘ ir ši aplinkybė yra atsakovų pripažinta apeliaciniame skunde. 1994-1995m. R. B. asmeninio ūkio žemės naudojimo faktas ( - ) nustatytas nebuvo, nes jis gyveno ( - ) (t.1, b.l.9). 2002-02-05 A. B. įsigijo gyvenamąjį namą ( - ) ir rengiant Pagrynių kadastro vietovės Žemėtvarkos projekto papildymą 2002 m. jai buvo suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai valstybės išperkamojoje teritorijoje, t.y. laisvoje asmeninio ūkio žemėje. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad rengiant Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo būtina vadovautis LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 12 p., kuris numatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose žemėnaudos projektuojamos atsižvelgiant į pageidaujamų įsigyti sklypų plotą, vietą, sklypų ribos aptariamos su kiekvienu piliečiu, pageidaujančiu privatizuoti žemę. Šios tvarkos 16 p. numatė, kad asmeninio ūkio sklypai paprastai projektuojami piliečių turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje.

8Bylos medžiaga-ieškovų paaiškinimai, liudytojų R.B., V.P. parodymai įrodo, kad ieškovai ginčo sklypu naudojosi kaip ganyklomis, tačiau jų prašymas skirti šias ganyklas kaip asmeninio ūkio žemę buvo netenkinamas. Atsakovė- Klaipėdos apskrities viršininko administracija - šių aplinkybių nepaneigė. 2002-03-14 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 694 (t.2, b.l. 170 ) dėl papildomų žemės reformos projektų rengimo laisvo fondo žemėje ( - ) buvo paruoštas pagal paminėtą Vyriausybės nutarimą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog sudarant šį papildomą projektą, kuriuo laisva valstybinė žemė, pažymėta 2000-02-23 projekte ir dėl statuso nepaskirta nei V.J., nei A.B P., nei jos teisių ir pareigų perėmėjai kaip asmeninio ūkio žemė. Tačiau ieškovų teisės šia papildomo projektavimo procedūra suteikiant asmeninio ūkio žemę buvo pažeista jau vien tuo, kad J. nuo 1946 m. gyveno ( - ), o A. B. P. vienkiemyje prie šio kaimo ir visada turėjo interesą į ginčo žemės plotą bei juo faktiškai naudojosi ganydami gyvulius, o atsakovai - tik nuo 2002 m, kada įsigijo namų valdą ( - ).

9Nustatant, ar ginčo žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo suteiktas teisėtai, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, kurio 1 punkte nustatyta, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai; kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ūkiui suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai šeimai. Šio nutarimo 2 punkte Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta iki 1990 m. rugsėjo 1 d. nustatyti detalesnę žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 11 patvirtino Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką, kurios 5 punkte nurodyta, kad suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija, jų apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta, ir pateikia žemėtvarkos tarnybai duomenis apie asmeniniam ūkiui suteiktą ir įformintą žemę. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/09 teismams išaiškino, kad teisės normos dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus. Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. liepos 26 d. nutarime nurodė, kad suteikdama teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui, ji siekia sudaryti palankesnes sąlygas kaimo gyventojams plėtoti asmeninį ūkį ir valstybinėje žemės apskaitoje įteisinti faktiškai šiam tikslui naudojamą žemės plotą. Vadinasi, žemės sklypai asmeniniam ūkiui turėjo būti skiriami atsižvelgiant į šiuos įstatymų leidėjo tikslus: pirma, žemės suteikimas asmeniniam ūkiui turi skatinti kaimo gyventojų asmeninį ūkį, sudaryti jiems kuo patogesnes ūkininkavimo sąlygas; antra, būtina atsižvelgti į faktinį žemės naudojimą.

10Nagrinėjamoje byloje pirmasis įstatymų leidėjo tikslas – asmeninio ūkio plėtojimas, galėjo būti pasiektas tik skiriant įmanomai žemės sklypo plotą prie ieškovo V. J. namų valdos, nes to pageidavo A.B. P., nes jie faktiškai bendrai naudojosi ganyklomis. Byloje įrodyta, kad B.A. P. asmeninio ūkio žemės buvo paskirta dviejose skirtingose vietose -2 ha ir 1ha, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės plotas yra prieš V. J. namų valdą, ieškovai ja faktiškai naudojosi, todėl per papildomo projektavimo procedūrą A.B. P. įpėdiniai turėjo pirmenybės teisę prieš atsakovus. Tokiu būdu toks asmeninio ūkio žemės paskirstymas būtų racionalesnis bei padėtų ateityje išvengti konfliktų. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad per papildomą žemės reformos projekto rengimą suteikiant asmeniniam ūkiui žemės sklypą atsakovui buvo pažeista Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka, patvirtinta paminėtais teisės aktais, nes per papildomą žemės reformos projekto rengimą buvo svarstomas tik atsakovo asmeninės žemės suteikimo klausimas, neanalizuojant viso tos vietovės asmeninio žemės fondo, nesprendžiant gretimybių, tuo pažeidžiant A.B. P. įpėdinių interesus.

11Dėl ieškinio senaties termino taikymo.

12Teismų praktika dėl Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyto vieno mėnesio procesinio termino ir CK numatytų ieškinio senaties terminų konkurencijos yra išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007 ir 2005-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005. Teismų praktika yra konstatavusi, jog bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja civilinius ginčus su administracinės teisės elementu vadovaudamiesi CPK normomis, kur, skirtingai nei ABTĮ, nėra nustatyta procesinių terminų. Šios kategorijos bylose administracinių teisės aktų pagrindu yra suteikiama galimybė įgyti privačios nuosavybės teisę į valstybinį žemės sklypą. Termino prigimtis yra apginti savo teises, nepažeidžiant kitų asmenų teisių, todėl negali būti tenkinamas atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, nes iš neteisėtų pasekmių negali kilti teisėtos pasekmės. Be to, įvertintina tai, kad nuosavybės teisę į ginčo sklypą atsakovai įgijo 2004-06-11 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, kuriai sudaryti pagrindas buvo ginčo administraciniai aktai, todėl pagrindinis reikalavimas yra dėl niekinio sandorio pasekmių. Taikyti ieškinio senaties termino asmens, kuris savo teises kildina iš neteisėtų veiksmų, prašymu negalima, nes ieškinio senaties terminas dėl šio pagrindinio reikalavimo nėra praleistas, kadangi bylos medžiaga įrodo, kad 2004-07-27 (t.1, b.l.24) pradinei ieškovei buvo pranešta apie atsakovams suprojektuotą ginčo žemės sklypą.

13Dėl ieškovų teisės reikšti ieškinį

14Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad pradinė ieškovė N. B. J., kuri 2007m. lapkričio 23 d. mirė (t.2, b.l.99, 106), buvo pakeista jos įpėdiniu V. J. (t.2, b.l. 107). 2008-07-04 mirė V. J. (t.2, b.l. 134) ir į procesą įstojo jo teisių ir pareigų perėmėjai ieškovai (t.2, b.l.141). Visi paminėti teisių ir pareigų perėmėjai įgijo tiek teisių, kiek jų turėjo pradinė ieškovė N. B. J.. Atsakovai klaidingai nurodo A.B. P. mirties datą -2005-11-09, todėl klaidingai nustė jos mirties momentu galiojusias teisės normas (t.1, b.l.50). Bylos medžiaga įrodo, kad A.B. P. mirė 1995-11-09 ir pagal tuo metu galiojusį CK 569 str. palikimo atsiradimo laikas yra palikėjo mirties momentas, todėl mirusiosios teisių ir pareigų turinys turi būti nustatomas 1995-11-09. Pagal tuo metu galiojusios LR žemės reformos įstatymo redakcijos 10 str. turtinę teisę į asmeninio ūkio žemę įgijo jos įpėdiniai CK nustatyta tvarka be jokių apribojimų. Tai, kad mirusioji buvo įmokėjusi vienkartines išmokas už 3 ha asmeninio ūkio žemę Šyšos kaime, įrodo paveldėjimo teisės liudijimas (t.1, b.l.6), todėl mirusiosios teisė į asmeninio ūkio žemę nėra ginčijama.

15Dėl atsakovų -sąžiningų įgijėjų-ir restitucijos taikymo.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006 yra išaiškinęs teismams sąžiningo įgijėjo sampratą ir nurodė, kad pagal CK 4.26 str. 2d. sąžiningumas yra nuginčijamoji prezumpcija. Atsakovai ginčo žemės sklypo savininkai tapo niekinio sandorio pagrindu. Visų pirma įvertintina tai, kad žemės reformos įgyvendinimo proceso metu valstybinė nuosavybė į žemę buvo perduota asmeninėn piliečių nuosavybėn ir šio proceso normos yra imperatyvaus pobūdžio pagal savo prasmę ir esmę, todėl imperatyvo pažeidimas negali sukurti teisėtų pasekmių, todėl atsakovai nelaikytini sąžiningais įgijėjais objektyviąja prasme.

17Pirmosios instancijos teismas panaikinęs valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį netaikė restitucijos. Pagal CK 1.78 str. 1d. niekinis sandoris yra neegzistuojantis sandoris, todėl jis negali jo šalims sukurti teisių ir pareigų, tačiau būtina likviduoti tuos turtinius padarinius, kuriuos sukėlė niekinis sandoris. Šiuo atveju tokie turtiniai padariniai ir buvo ginčo pirkimo-pardavimo sandoris, kuris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pripažinus ginčo sandorį ir administracinius aktus negaliojančiais taikytina dvišalė restitucija natūra ir visos ginčo sandorių šalys grąžintinos į pirmykštę padėtį (CK 6.145 str., 6.146 str.), t. y. parduotas žemės sklypas R. B. ir A.B. grąžintinas valstybės nuosavybėn, o iš valstybės biudžeto grąžintina atsakovams 1453, 12 Lt(t.1, b.l. 37).

18Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d 1p.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

Nutarė

20Šilutės rajono teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Papildyti jį dalimi dėl restitucijos taikymo panaikinus 2004-06-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taikyti restituciją ir 1,5500 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kurio kadastrinis adresas ( - ), grąžinti valstybei, o iš valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, R. B, ir A. B. priteisti 1453,12 Lt.

21.