Byla 2A-391-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,

4sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei,

5dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Rūtai Andriulevičiūtei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Juralvis“ ir atsakovo UAB „Daivera“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Juralvis“ ieškinį atsakovui UAB „Daivera“ dėl skolos priteisimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8Ieškovas UAB „Juralvis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Daivera“ 41 433,60 Lt sumokėto avanso, 27 204,31 Lt skolą, 6 procentų palūkanų. Nurodė, kad tarp šalių 2004-02-06 buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovo užsakymu atlikti tarptautinius pervežimus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Nuo sutarties sudarymo ieškovas atliko eilę krovinių pervežimų, o atsakovas 2008-01-15 dienai buvo skolingas 32 900 Lt. Tačiau siekdamas išvengti mokėjimo už paslaugas, atsakovas 2008-02-26 pateikė ieškovui pretenziją dėl bendradarbiavimo sutarties pažeidimo, o būtent, dėl nekonkuravimo su atsakovu bei skyrė jam 35 000 Lt baudą, tokiu būdu įskaitydamas ją savo prievolei – sumokėti 32 900 Lt skolą vykdyti, tokią atsakovo pretenziją bei paskirtą baudą ieškovas laikė nepagrįsta, nes nepažeidė minėtos nekonkuravimo sąlygos. 2008-01-01 ginčo šalys nutraukė bendradarbiavimo sutartį ir pasirašė naują – su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo sutartį, pagal ją ieškovas toliau teikė užsakytas paslaugas iki 2008-12-31, šiai dienai atsakovo įsiskolinimas padidėjo iki 140 696,47 Lt. 2008-07-21 atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl nurodytos sutarties pažeidimo tuo pagrindu, kad Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste buvo sulaikyti trys autovežiai, kuriuose buvo rasta kontrabandinių prekių, bei skyrė 5 000 EUR baudą, tačiau ši pretenzija taip pat pareikšta nepagrįstai. Vėliau ginčo šalys pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo suformavo 33 007,46 EUR (113 968,20 Lt) dydžio užstatą, kuris buvo įskaitytas atsakovo piniginėms prievolėms vykdyti, šį užstatą atsakovas privalėjo saugoti iki 2010-01-06, o likusią skolos dalį sumokėti iki 2009-01-09. Ieškovas nurodė, kad likusios skolos dalies, t.y. 27 204,31 Lt, likusios po užstato įskaitymo, atsakovas ieškovui nesumokėjo, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

9Taip pat nurodė, kad tarp šalių 2008-01-04 buvo sudaryta preliminarioji autovežių pirkimo – pardavimo sutartis, pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo iki 2008-01-30 sumokėti 12 000 EUR avansą. 2008-05-15 ieškovas sumokėjo atsakovui 4 000 EUR, o likusią avanso sumą – 8 000 EUR atsakovas įskaitė 2008-12-22 pranešimu savo piniginėms prievolėms vykdyti. Tačiau ieškovas nurodė, kad šalims iki 2008-06-15 nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties ir tuo pagrindu pasibaigus preliminariajai sutarčiai atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui jo sumokėtą ir įskaitytą avansą (12 000 EUR). Nelikus teisinio pagrindo, atsakovas laikytinas nepagrįstai praturtėjusiu. Atsakovas nepagrįstai 12 000 EUR sumą traktavo kaip baudą už preliminariosios sutarties 5.1. p. pažeidimą, t.y. kad ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi paskutinę preliminariosios sutarties galiojimo dieną (2008-06-15) ieškovas neturėjo nuo ko atsisakyti, nebuvo ko vengti, kadangi atsakovas ieškovui nebuvo pateikęs jokio galiojančio pasiūlymo.

10Atsakovas UAB „Daivera“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčas dalyje dėl sutarties vykdymo neteismingas teismui, nes sutartimi sulygta ginčus perduoti nagrinėti arbitražui. Dėl avansinio mokėjimo grąžinimo įskaitymo į tarpusavio atsiskaitymus nesutiko, nes ieškovas neįvykdė sutartimi prisiimtos prievolės, nesudarė sutarties, todėl atsakovui atsirado teisė į sutartą avansą, kuris dėl sutarties nesudarymo laikomas atsakovo atsiradusiais nuostoliais. Reikalavimams kylantiems dėl baudos yra suėjęs senaties terminas.

11Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010-04-27 sprendimu ieškinio reikalavimą dėl 27 204,31 Lt priteisimo paliko nenagrinėtu. Išaiškino ginčo šalims, kad palikto nenagrinėtu ieškinio dalyje gali būti kreipiamasi į komercinį arbitražą sutartyje nustatyta tvarka. Kitoje dalyje ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė iš UAB „Daivera“ 27 622,40 Lt ir 828,67 Lt žyminio mokesčio dalies bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009-08-17 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo UAB „Juralvis” naudai.

12Teismas konstatavo, kad reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 27 204,31 Lt, dėl kurio kilo ginčas ne tik dėl skolos fakto, bet ir dėl kilusio ginčo žinybingumo, yra pagrindas palikti nenagrinėtu vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 p., kadangi, teismo vertinimu, ginčas kilo ne iš bendradarbiavimo sutarties, sudarytos 2004-02-06, kaip nurodė ieškovas, numatančios įprastinę ginčų nagrinėjimo tvarką teisme, bei nutrauktos 2008-01-01, bet iš paskesnės 2008-01-01 sudarytos sutarties dėl su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo, nustatančios alternatyvią ginčų nagrinėjimo tvarką, t.y. kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš sutarties ar susijęs su sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimo ar galiojimu, galutinai yra sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme (12.3 str.). Teismas nurodė, kad kildindamas reikalavimą iš bendradarbiavimo sutarties ieškovas nepateikė reikalavimo pagrindą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).

13Teismas ieškinio reikalavimą dėl 41 433,60 Lt sumos, kildinamos iš 2008-01-04 ginčo šalių sudarytos preliminariosios autovežių pirkimo-pardavimo sutarties, tenkino iš dalies priteisdamas ieškovui 27 622,40 Lt. Teismas sprendė, jog šalims preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi dėl trijų autovežių važiuoklių su antstatais Renault Premium 410.19D ir 3 naujų įrangų automobiliams vežti Aksoylu XXL pirkimo susitarus, kad ieškovas atsakovui sumokės 12 000 EUR dydžio avansą, kuris apskaičiuotas pagal pagal tris perkamus objektus, mokant už kiekvieną objektą po 4 000 EUR, ir atsakovui pateikus pasiūlymą pirkti iš jo tik vieną iš trijų autovežių, dėl kurių pirkimo-pardavimo buvo išreikšti šalių ketinimai minėtoje preliminarioje sutartyje; o įrodymų, kad buvo teikti pasiūlymai dėl kitų autovežių pirkimo, nepateikus, 4 000 EUR dydžio avanso suma negrąžintina, nes šioje dalyje atsakovas baudą pritaikė tinkamai. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 41 433,60 Lt avansą, sumokėtą pagal preliminariąją sutartį, konstatavo, kad ieškovas nėra pilnai atsakingas už visos pagrindinės sutarties nesudarymą, ir jam tenka atsakomybė tik už 1/3 sutarties dalies nesudarymą. Ieškovo sumokėto avanso dalyje (4 000 EUR) pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir atsakovui ši suma pagrįstai lieka kaip bauda, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje nebuvo tenkintas. 2/3 dalyje pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl abipusės ginčo šalių kaltės, todėl nėra pagrindo ieškovui taikyti didesnio dydžio (12 000 EUR), sulygto preliminariosios sutarties 4.1.1. straipsniu, baudą. Teismas, aiškindamas preliminarios sutarties 5.1 punktą, nurodė, kad atsakovui šiuo sutarties punktu nėra suteikta teisė išsireikalauti nesumokėtą avansą. Atsakovas neturėjo teisės įskaityti likusios nesumokėtos avanso sumos (8 000 EUR) į tarpusavio šalių atsiskaitymus, todėl ši suma kaip netinkamas prievolės vykdymas bei be pagrindo įgytas turtas priteistina iš atsakovo.

14Ieškovas UAB „Juralvis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą toje dalyje, kurioje buvo atmesti 13 811,20 Lt dydžio ieškinio reikalavimai ir tenkinti ieškinį šioje dalyje visiškai, o toje dalyje, kurioje buvo paliktas nenagrinėtu ieškinio reikalavimas dėl 27 204,31 Lt dydžio skolos priteisimo, - tenkinti ieškinio reikalavimus visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, nes įskaitymo dieną, t.y. 2008-12-22 jau buvo praleistas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas netesyboms (CK 1.125 str. 5 d.). Atsakovas negalėjo įskaityti savo reikalavimo teisės, kuri, suėjus ieškinio senaties terminui, įskaitymo metu jau buvo nevienarūšė (moralinė pareiga - tai ne teisinė prievolė), negaliojanti ir neprivaloma vykdyti (nes neginama teismo) prievolė (CK 6.130 str. 1 d.). Įstatyme (CK 1.127 str. 2 d.) yra nustatyta, kad prievolėms, kurioms vykdyti yra nustatytas konkretus terminas, ieškinio senatis skaičiuojama nuo to termino (LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-87/2010). Šiuo atveju - toks terminas buvo 2008-06-15, t.y. kada turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Taigi šioje byloje yra visiškai akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Apeliantas ikisutartiniuose santykiuose nesielgė nesąžiningai - atsakovo pasiūlymo galiojimas pasibaigė anksčiau, nei preliminarios sutarties terminas, o pratęsti derybas atsakovas nepageidavo. Be to, atsakovo pasiūlymas nėra galiojantis, nes neatitiko sutartyje nustatytos formos. Nepaisant to, kad atsakovas nepateikė ofertos šalių sutarta rašytine forma, teismui pateiktuose atsakovo pasiūlymuose galiojimo laikas buvo trumpesnis nei numatytas preliminarioje sutartyje (privaloma susitarti buvo iki 2008-06-15). Taigi visais atvejais apeliantas turėjo teisę nesutikti ir išsiderėti palankesnes sąlygas, nes dar buvo likę laiko deryboms. Todėl negalima konstatuoti, kad 2008-06-15 dieną apeliantas vengė ar atsisakė sudaryti sutartį (tai dienai nebuvo jokio galiojančio atsakovo pasiūlymo) (CK 6.170 str.). Ikisutartiniai santykiai yra specifiniai - vykstančiose derybose šalys siekia išsiderėti sau kuo palankesnes sąlygas ir nėra atsakingos, jeigu nebuvo pasiektas susitarimas ir nėra nustatytas nesąžiningas elgesys (CK 6.163 str. 2 d., 6.165 str. 4 d.).

15Apelianto nuomone, teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu likusioje ieškinio dalyje dėl 27 204,31 Lt dydžio skolos priteisimo, tinkamai nenustatė iš kurios sutarties kyla šis reikalavimas. Atsakovas realiais mokėjimais nedengė pagal bendradarbiavimo sutartį atsiradusios skolos, tačiau pilnai atsiskaitė pagal vėlesnę sutartį, todėl ir galutinės atsakovo skolos pagrindas yra bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią byla nagrinėtina teisme, o ne arbitraže. Atsakovas neįrodė, kad bauda, pritaikyta pagal bendradarbiavimo sutartį už tariamą nekonkuravimo sąlygos pažeidimą yra pagrįsta, todėl privalo padengti likusią skolą. Apeliantas reikalauja sumokėti dalį 27 204,31 Lt nepriemokos, kuri susidarė pagal bendradarbiavimo sutartį. Atsakovas teigia, kad ši prievolė pasibaigusi įskaičius 35 000 Lt baudą už tariamą nekonkuravimo sąlygos (Bendradarbiavimo sutarties 9 str. 1 d.) pažeidimą. Taigi - tai atsakovo pareiga (CPK 178 str.) įrodyti visas sąlygas, kurios turi būti tenkinamos pritaikant baudą, kaip civilinės atsakomybės formą (CK 6.245 str.). Apelianto nuomone, atsakovas neįrodė nekonkuravimo sąlygos pažeidimo ir priežastinio ryšio.

16Atsakovas UAB „Daivera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl 27 622,40 Lt, žyminio mokesčio dalies - 828,67 Lt, bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009-08-17 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš UAB „Daivera“, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo UAB „Juralvis“ ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad po 2008-01-04 preliminarios sutarties pasirašymo atsakovas rezervavo 3 autovežius ir 3 įrangas automobiliams vežti ieškovo naudai ir įsipareigojo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neperleisti šio turto kitiems asmenims (Preliminarios sutarties 4.2.1 p.). Tik ieškovui sumokėjus sulygtą avansą už norimą įsigyti turtą, atsakovas privalėjo teikti ieškovui konkretizuotus pasiūlymus su konkrečių autovežių bei įrangų specifikacijomis bei identifikaciniais duomenimis. Todėl neteisinga yra teismo išvada, jog likusių dviejų autovežių atžvilgiu nei viena ginčo šalis neinicijavo šių autovežių pagrindinės sutarties sudarymo, nes nei siūlymų parduoti, nei prašymų pirkti nebuvo. Atsakovas neprivalėjo teikti konkretizuotų pardavimo pasiūlymų ieškovui, kol ieškovas nebuvo sumokėjęs Preliminarios sutarties 4.1.1. p. sulygto avanso už konkrečius autovežius. Kadangi ieškovas sumokėjo tik 4 000 EUR avansą už vieną autovežį, dėl šio objekto ir buvo pateiktas konkretizuotas pasiūlymas iš atsakovo pusės. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas rodė iniciatyvą sudaryti pagrindinę sutartį. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, dėl ko priėjo neteisingos išvados dėl ginčo šalių kaltės už pagrindinės sutarties nesudarymą. Turto pirkimo-pardavimo sutartis laiku nebuvo sudaryta išimtinai dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, todėl ieškovui tenka visa atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Teismas, nors ir vadovavosi CK 6.193 str., tačiau netinkamai aiškino preliminariosios sutarties nuostatas (3.1 p., 4.1.1 p., 5.1.p.), tikruosius sutarties šalių ketinimus dėl pagrindinės sutarties sudarymo bei šalių įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį vykdymo, todėl neteisingai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti sulygto, bet nesumokėto avanso dydžio baudą ieškovui ir, atitinkamai, šią baudą įskaityti. Teismas visiškai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pats ieškovas pripažino jam taikytą baudą ir neprieštaravo, kad ši bauda atsakovo būtų įskaityta į atsiskaitymus su ieškovu pagal kitą sutartį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad preliminari sutartis numatė pardavėjui (atsakovui) teisę pasilikti kaip baudą tik pirkėjo sumokėtą avansą, ir nesuteikė teisės išsireikalauti nesumokėto avanso. Šalys buvo susitariusios dėl atsakomybės už preliminarios sutarties nevykdymą netesybų forma, - buvo nustatyta preliminaria sutartimi sulygto avanso dydžio bauda, kuri atitinka iš anksto įvertintus minimalius atsakovo nuostolius. Šiuo atveju dėl prievolės neįvykdymo (pagrindinės sutarties nesudarymo) kaltoji šalis yra ieškovas, todėl atsakovas pagrįstai taikė ieškovui 12 000 EUR baudą. CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad vienas iš prievolės pasibaigimo būdų - įskaitymas. Nagrinėjamoje byloje abu reikalavimai - tiek grąžinti avansą, tiek ir sumokėti baudą, yra kilę iš sutarties ir abu yra piniginiai, todėl galimas ir jų įskaitymas, ką, šiuo atveju, ir padarė atsakovas, o ieškovas tam neprieštaravo. Preliminarioje sutartyje nustačius sankciją baudos forma, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.38 str. bei 6.237 str. normas dėl be pagrindo įgyto turto bei nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikytą baudą įskaityti.

17Ieškovas UAB „Juralvis“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Daivera“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18Atsakovas UAB „Daivera“ atsiliepimu į ieškovo UAB „Juralvis“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

21Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, reguliuojančių preliminarios sutarties vykdymą, atsakomybės už preliminarios sutarties nevykdymą, taip pat ieškinio senaties terminą, netinkamą procesinių normų, reguliuojančių įrodymų vertinimą, ieškinio palikimą nenagrinėtu, taikymą. Su šiais apeliacinių skundų argumentais kolegija nesutinka.

22Dėl šalių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį vykdymo bei netesybų priteisimo.

23Atsakovas UAB „Daivera“ apeliaciniame skunde nesutinka su teismo ieškovui priteista 27 622,40 Lt avanso suma pagal tarp šalių sudarytą preliminariąją sutartį argumentuodamas tuo, kad teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas (CK 6.193 str., 6.165 str. 4 d., 6.237 str.) nepagrįstai sprendė, jog ieškovas yra kaltas tik dėl 1/3 dalies pagrindinės sutarties nesudarymo ir kad pagrindinė sutartis 2/3 dalyse nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, pasak jo, ieškovas yra kaltas dėl visos pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, todėl jis turi prisiimti visą atsakomybę už preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, o ieškovas UAB „Juralvis“ apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino jį atsakingu dėl 1/3 dalies pagrindinės sutarties nesudarymo ir atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl 13 811,20 Lt (4 000 EUR) avansinės įmokos priteisimo argumentuodamas tuo, kad jo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra, nes pats atsakovas nepateikė ieškovui jokio galiojančio pasiūlymo, be to, atliko avansinės įmokos kaip baudos įskaitymą praleidęs ieškinio senaties terminą, tačiau kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

24Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 str. 1 dalies 7 p.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tokių netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius ar ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.).

25Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-01-04 preliminarios autovežių pirkimo – pardavimo sutarties (t. 1, b.l. 85-86) 1 str. šalys susitarė sudaryti trijų naujų autovežių važiuoklių su antstatais Renault Premium 410.19D ir trijų naujų įrangų automobiliams vežti Aksoylu XXL pirkimo – pardavimo sutartį, terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti šalių numatytas iki 2008-06-15. Pagal sutarties 4.1.1 straipsnį ieškovas (sutartyje vadinamas pirkėju) įsipareigojo iki 2008-01-30 sumokėti atsakovui (sutartyje vadinamam pardavėju) 12 000,00 EUR dydžio avansą. Tokio dydžio avansas remiantis šalių susirašinėjimo medžiaga (t. 1, b.l. 94) apskaičiuotas pagal tris perkamus objektus, mokant už kiekvieną objektą po 4 000,00 EUR. Preliminariosios sutarties 5.1 str. yra nurodyta, kad jeigu pirkimo – pardavimo sutartis sutartyje nustatytu terminu nesudaroma dėl to, kad pirkėjas neįvykdė ar netinkamai vykdė šios sutarties 4.1 p. numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai pirkėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjo (šioje byloje – ieškovo) sumokėtas avansas lieka pardavėjui (šioje byloje – atsakovui) kaip bauda, kurios dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Iki sutartyje nurodytos datos sulygto dydžio avansas nebuvo sumokėtas, tačiau 4 000 EUR suma atsakovui buvo pervesta 2008-05-15 (t. 1, b.l. 92, 93), kai atsakovas 2008-05-14 pranešimu priminė, jog ieškovas buvo įsipareigojęs sumokėti avansą pagal nurodytą sutartį (t. 1, b.l. 94, 188). Šiuo raštu atsakovas taip pat nurodė, kad iki 2008-05-24 nesumokėjus avanso, jis nenutraukia preliminariosios sutarties, tačiau pasilieka sau teisę nesilaikyti sutarties 4.2.1 str., t.y. sąlygos dėl autovežių rezervacijos, be to, pažymėjo, kad jis vykdo savo įsipareigojimus - užsakė vieną autovežį, kurį pristatys sutartu laiku. 2008-05-20 atsakovas elektroniniu paštu pateikė ieškovui komercinį pasiūlymą Nr. 252 dėl vieno autovežio įsigijimo, 2008-05-30 pateikė patikslintą pasiūlymą (t. 1, b.l. 148-149, 156), tačiau pagrindinė šio autovežio pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta iki sutartyje nurodytos datos.

26Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybes ir spręsdamas dėl civilinės atsakomybės taikymo šaliai, nepagrįstai vengusiai ar atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas yra atsakingas tik dėl 1/3 dalies pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, todėl atsakovas neturėjo pagrindo įskaityti 8 000 EUR avansinės įmokos kaip baudos už visos pagrindinės sutarties nesudarymą. Vertinant šalių elgesį preliminariosios sutarties vykdymo metu, matyti, kad nepaisant to, kad ieškovas nesilaikė preliminarioje sutartyje nurodytų terminų sumokėti sulygtą avansą, atsakovas ėmėsi veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti, priminė ieškovui 2008-05-14 pranešimu dėl avanso sumokėjimo ir informavo, jog įsigijo vieną transporto priemonę, po ko ieškovas sumokėjo tik dalį avanso (kaip matyti iš bylos medžiagos, už vieną ketinamą pirkti autovežį), ir atsakovas ieškovui atlikus tokius veiksmus, jų nelaikė iš esmės pažeidžiančiais sutartį, dėl ko pagrindinės sutarties sudarymas taptų neįmanomas, tik nurodė išimtį dėl kitos sutarties sąlygos, nesusijusios su avanso mokėjimu, galiojimo. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius.

27Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovą atsakingu dėl visos pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, kadangi abiejų šalių veiksmai patvirtino jų valią sudaryti pagrindinę sutartį tik dėl vienos transporto priemonės pirkimo (1/3 dalies). Kadangi į bylą nepateikti įrodymai apie tai, kad kuri nors iš ginčo šalių būtų inicijavusi likusių dviejų preliminarioje sutartyje aptartų autovežių pagrindinės sutarties sudarymą, pateiktų siūlymus parduoti jas ar prašymus pirkti, kaip tai buvo daroma pirmojo autovežio pardavimo atveju, laikytina, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis 2/3 dalyje buvo nesudaryta dėl abipusės abiejų ginčo šalių kaltės, todėl ieškovui negalėjo atsirasti atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymą šioje dalyje, o atsakovas - atlikti 8 000 EUR avansinės įmokos įskaitymo kaip baudos 2008-12-22 pranešimu.

28Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties 5.1 str. yra aiškiai nurodyta, kad jeigu pirkimo – pardavimo sutartis sutartyje nustatytu terminu nesudaroma dėl to, kad pirkėjas neįvykdė ar netinkamai vykdė šios sutarties 4.1 p. numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai pirkėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjo (šioje byloje – ieškovo) sumokėtas avansas lieka pardavėjui (šioje byloje – atsakovui) kaip bauda, kurios dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Tokiu būdu, atsižvelgiant į CK 6.193 str. įtvirtinantį sutarčių aiškinimo taisykles, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.); aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.), bei įvertinant nurodytą sutarties sąlygą vadovaujantis sutarties aiškinimo taisyklėmis, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas įgijo teisę reikalauti viso sutartimi sulygto avanso (12 000 EUR) kaip baudos už sutarties nevykdymą. Tokio dydžio baudos priteisimas atsakovui neatitiktų ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų įvertinant tai, kad iš esmės šalių valia buvo nukreipta sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį tik dėl vieno autovežio, t.y. dėl 1/3 dalies pagrindinės sutarties sudarymo.

29Pasak apelianto UAB „Daivera“, ieškovas pats pripažino pareigą sumokėti 12 000 EUR baudą atsakovui už preliminariosios sutarties pažeidimą 2008-07-03 elektroniniu laišku (t. 1, b.l. 185-186), tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstą, nes šis įrodymas nepatvirtina, jog atsakovas būtų pripažinęs būtent šį faktą (CPK 178 str.).

30Kolegija nesutinka su apelianto UAB „Juralvis“ argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino jį atsakingu dėl 1/3 dalies pagrindinės sutarties nesudarymo ir jo sumokėtą 4 000 EUR avansą paliko atsakovui. Ieškovas neigia, kad iki 2008-06-15 (pagrindinės sutarties sudarymo datos, nurodytos preliminariojoje sutartyje) būtų gavęs iš atsakovo kokių nors galiojančių pasiūlymų autovežiams pirkti, pasak jo, atsakovas neįrodė, jog teikė pasiūlymus rašytine forma ar registruotu paštu, kaip nustato Preliminarios sutarties 6.4 p., elektroniniai laiškai nėra nei rašytiniai dokumentai, kuriuos būtų galima pasirašyti, nei dokumentai, kuriuos būtų galima įteikti pasirašytinai (CK 6.192 str. 2 d.), taigi akivaizdu, kad šalys tiesiog nesusitarė dėl jas abipusiškai tenkinančio rezultato. Su tokiu argumentu kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių vykusį elektroninį susirašinėjimą, kurio metu atsakovas ieškovo elektroninio pašto adresu siuntė komercinį pasiūlymą vienam autovežiui įsigyti, pripažino tinkamu ir neprieštaraujančiu tarp šalių sudarytam susitarimui dėl rašytinės formos, į bylą nėra pateikta duomenų, kad elektroninio susirašinėjimo medžiaga būtų suklastota ar joje nurodyta neteisinga informacija, taip pat, ieškovas nepaneigė tos aplinkybės, kad nurodyti elektroniniai laiškai buvo siunčiami ne jo turimu elektroninio pašto adresu ir kad jo nepasiekė, todėl vien dėl to, kad pasiūlymai buvo pateikti ne standartine rašytine forma, bet elektronine rašytine forma, kas yra įprasta privačių juridinių asmenų verslo praktikoje, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas netinkamai vykdė preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ateityje parduoti vieną užsakytą transporto priemonę ieškovui. Tokiu būdu preliminarioje sutartyje nurodytą dieną nesudarius pagrindinės sutarties dėl atsakovo pasiūlyto įsigyti autovežio, už kurį ieškovas buvo sumokėjęs avansą, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo 1/3 dalyje.

31Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, yra saistomos bendradarbiavimo pareigos, ieškovas neigia, kad iš atsakovo gavo komercinį pasiūlymą dėl transporto priemonės įsigijimo, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tą pačią dieną, kai buvo pateiktas atsakovo komercinis pasiūlymas dėl vieno autovežio įsigijimo (2008-05-15), ieškovas sumokėjo 4 000 EUR avansą, tokiais savo veiksmais jis patvirtino, kad vykdo preliminariosios sutarties sąlygas ir ketina sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, todėl šis jo argumentas atmestinas.

32Tai, kad, pasak apelianto, komerciniame pasiūlyme nurodytas trumpesnis terminas negu terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl to jis neturėjo objektyvios galimybės sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.

33Apeliantas UAB „Juralvis“ nurodo, kad atsakovas negalėjo įskaityti savo reikalavimo teisės 2008-12-22, kadangi tuo metu jau buvo suėjęs 6 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas, taikytinas netesyboms (CK 1.125 str. 5 d.), tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo nebuvo priteista 4 000 EUR avansinė įmoka, t.y. 13 811,20 Lt, ši pinigų suma, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, ieškovo atsakovui buvo sumokėta preliminariosios sutarties galiojimo metu, t.y. 2008-05-15, o 2008-12-22 atsakovas nurodė, kad 4 000 EUR avansas lieka jam, o likusi avanso dalis – 8 000 EUR kaip bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą įskaitoma. Taigi reikalavimui dėl avanso priteisimo taikytinas ne sutrumpintas, bet bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris pagal CK 1.125 str. 1 d. yra 10 m., ir ieškinio pateikimo dieną jis nebuvo praleistas. Dėl kitos avanso dalies – 8 000 EUR įskaitymo kaip baudos, apeliantas nesiskundžia apeliaciniu skundu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

34Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

35Teismas, pasak apelianto UAB „Juralvis“, tinkamai nenustatė, iš kurios sutarties kyla reikalavimas dėl 27 204,31 Lt dydžio skolos priteisimo, todėl dėl padarytų pažeidimų sprendimas yra iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas. Pasak apelianto, atsakovas realiais mokėjimais nedengė skolos, atsiradusios pagal bendradarbiavimo sutartį, tačiau visiškai atsiskaitė pagal vėlesnę sutartį, todėl galutinės atsakovo skolos pagrindas yra bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią byla nagrinėtina teisme, o ne arbitraže. Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

36Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, nurodydamas, kad atsakovas jam liko skolingas pagal tarp šalių 2004-02-06 sudarytą bendradarbiavimo sutartį, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau į bylą pateikti kiti įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2008-02-26 pateikė ieškovui pretenziją Nr. 10731 (t. 1, b.l. 32), kurioje nurodė, kad ieškovas 2008-02-02/04 pažeidė nekonkuravimo sąlygą, numatytą bendradarbiavimo sutarties 9 str., todėl jam skyrė 35 000 Lt baudą, informuodamas, kad nurodyta suma bus įskaityta atliekant mokėjimus už suteiktas paslaugas.

37Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal bendradarbiavimo sutartį ( 9.4.1 str. ), tiek pagal su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo sutartį ( 8.4.1 str. ) nustatyta ginčo šalių tęstinius santykius reglamentuojanti konkurencijos draudimo sąlyga, abiejose sutartyse sulygta, kad konkurencijos draudimo sąlyga galioja ir pasibaigus ginčo sutartiniams santykiams- vienerius metus ( bendradarbiavimo sutarties 3 priedas 9.1 str., b.l. 27; su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo sutarties 8.1 str. , b.l. 49). Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, padarė pagrįstą išvadą, jog atsižvelgiant į tai, jog atsakovo nurodytas nekonkuravimo sąlygos pažeidimas buvo padarytas galiojant tarp ginčo šalių su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo sutarčiai, bei esant tęstiniams ginčo šalių santykiams numatantiems konkurencijos draudimo sąlygas (b.l. 32), kilusiam ginčui dėl padaryto pažeidimo taikytinos 2008-01-01 sudarytoje sutartyje numatytos teisinės pasekmės. Atitinkamai kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą paliko nenagrinėtu vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 9 p., numatančiu, jog jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, ginčas nagrinėtinas arbitraže. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių 2004-02-06 buvo sudaryta pradinė - bendradarbiavimo sutartis (t. 1, b.l. 15-20), kurios 13 straipsnio 4 dalis nustatė, kad esant nesutarimams tarp partnerių ir nesutarimų per mėnesį nepavykus išspręsti derybų keliu, nesutarimas perduodamas spręsti kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui, o susitarimu dėl sutarties nutraukimo, 2008-01-01 ginčo šalys susitarė nutraukti bendradarbiavimo sutartį, 2 straipsnyje nurodydamos, kad visiškas UAB „Daivera” atsiskaitymas su subrangovu UAB „Juralvis” už suteiktas paslaugas vyks remiantis bendradarbiavimo sutarties 4 straipsnio paskutine redakcija. Nutraukus bendradarbiavimo sutartį (t. 1, b.l. 31), tarp šalių 2008-01-01 buvo sudaryta sutartis dėl su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo (t. 1, b.l. 44-52). Šios sutarties 12 straipsniu ginčo šalys susitarė dėl tarpusavio kilusių ginčų sprendimo tvarkos, o 12.3 straipsniu nustatė, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš sutarties ar susijęs su sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimo ar galiojimu, galutinai yra sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme.

38Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčas tarp šalių dėl 27 204,31 Lt įsiskolinimo kilo ne iš bendradarbiavimo, bet iš paskesnės sutarties, dėl su krovinių pervežimu ir ekspedijavimu susijusių paslaugų teikimo, kuri numatė alternatyvų ginčų sprendimo būdą neteismine tvarka, t.y. arbitraže, pagrįstai ir teisėtai tokį ieškinio reikalavimą paliko nenagrinėtiną Civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

40Apeliacinės instancijos teisme šalys už apeliacinius skundus sumokėjo žyminius mokesčius, kurie, atmetus abiejų skundus, nepriteistini (CPK 93 str.). Atsakovas turėjo 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovas apie tokias išlaidas įrodymų nepateikė, todėl dalis atsakovo šių išlaidų priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 3 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Kolegija sprendžia, kad advokato išlaidoms apmokėti iš ieškovo sudarytų 1 210 Lt, šis išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje. Tačiau abiems šalims esant apeliantams ir abiejų skundams atmestiems, todėl atlygintina tik pusė nurodytos sumos – 600 Lt.

41Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas patyrė 5,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos viršys išieškomą sumą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantų nepriteisiamos.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

43Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš UAB „Juralvis“ UAB „Daivera“ naudai 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Petro Jaržemskio,... 4. sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei,... 5. dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Rūtai Andriulevičiūtei,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. Ieškovas UAB „Juralvis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 9. Taip pat nurodė, kad tarp šalių 2008-01-04 buvo sudaryta preliminarioji... 10. Atsakovas UAB „Daivera“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 11. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2010-04-27 sprendimu ieškinio... 12. Teismas konstatavo, kad reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 27... 13. Teismas ieškinio reikalavimą dėl 41 433,60 Lt sumos, kildinamos iš... 14. Ieškovas UAB „Juralvis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą... 15. Apelianto nuomone, teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu likusioje... 16. Atsakovas UAB „Daivera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą... 17. Ieškovas UAB „Juralvis“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Daivera“... 18. Atsakovas UAB „Daivera“ atsiliepimu į ieškovo UAB „Juralvis“... 19. Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų... 22. Dėl šalių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį vykdymo bei... 23. Atsakovas UAB „Daivera“ apeliaciniame skunde nesutinka su teismo ieškovui... 24. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008-01-04 preliminarios autovežių... 26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagrindinės sutarties nesudarymo... 27. Esant paminėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo... 28. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių sudarytos... 29. Pasak apelianto UAB „Daivera“, ieškovas pats pripažino pareigą sumokėti... 30. Kolegija nesutinka su apelianto UAB „Juralvis“ argumentu, kad teismas... 31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys, sudarydamos preliminariąją... 32. Tai, kad, pasak apelianto, komerciniame pasiūlyme nurodytas trumpesnis... 33. Apeliantas UAB „Juralvis“ nurodo, kad atsakovas negalėjo įskaityti savo... 34. Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. ... 35. Teismas, pasak apelianto UAB „Juralvis“, tinkamai nenustatė, iš kurios... 36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, nurodydamas, kad atsakovas jam... 37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal bendradarbiavimo sutartį ( 9.4.1... 38. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. ... 40. Apeliacinės instancijos teisme šalys už apeliacinius skundus sumokėjo... 41. Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.,... 43. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą... 44. Priteisti iš UAB „Juralvis“ UAB „Daivera“ naudai 600 Lt išlaidų...