Byla 2-1258/2013
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013 pagal

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Belizo įmonės Amino Limited atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013 pagal

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje.

5Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumo klausimas.

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Afalitos laivų menedžmentas“ iškėlė bankroto bylą, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus 890 598,12 Lt sumai.

7Belizo bendrovė Amino Limited (toliau tekste – Amino Limited) pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti bendrovės Amino Limited atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Amino Limited šioje byloje nėra kreditorius, nes įmonės kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei nėra patvirtintas ir bendrovė nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti pareiškėją dalyvaujančiu byloje asmeniu. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į šį faktą, bendrovė Amino Limited neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria patvirtinti BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių reikalavimai.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Pareiškėjas Amino Limited atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties ir priimti naują nutartį – įtraukti bendrovę Amino Limited į BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 6 708 790, 40 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Bankroto administratorius neinformavo pirmosios instancijos teismo apie bendrovės Amino Limited pareikštą kreditorinį reikalavimą BUAB „Afalitos laivų medenžmentas“ bankroto byloje. Bankroto administratorius neįvykdė pareigos informuoti teismą apie visus pareikštus kreditorinius reikalavimus, įskaitant tuos, kuriuos ketina ginčyti. Dėl šios priežasties teismas neįtraukė pareiškėjo į bendrovės kreditorių sąrašą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
  2. Bendrovei Amino Limited adresuotame bankroto administratoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. prašyme bankroto administratorius prašė pateikti papildomus dokumentus tik dėl dalies Amino Limited kreditorinio reikalavimo sumos pagrindimo, o 750 500 EUR (2 591 326, 40 Lt) dydžio kreditorinio reikalavimo dalį administratorius pripažino ir jokių papildomų dokumentų dėl šios reikalavimo dalies neprašė. Bankroto administratorius privalėjo pateikti teismui tvirtinti neginčijamą kreditorinio reikalavimo dalį.
  3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį, nenurodė joje Amino Limited ir nepasisakė dėl šio kreditoriaus pateikto reikalavimo tvirtinimo ar netvirtinimo, todėl Amino Limited turi teisę skųsti teismo nutartį, kuri pažeidžia jo interesus.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste - ĮBĮ).

15Dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo

16ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, jog kreditoriai į bankrutuojančio skolininko kreditorių sąrašą įtraukiami pareikštiniu būdu. Visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašas sudaromas pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, ir pateikiamas teismui tvirtinti. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi tol, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nėra galutinis ir nereiškia, jog bankroto proceso eigoje nebus galima tvirtinti kreditorinio reikalavimo, kurį kitų bankrutuojančio skolininko kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo metu bankroto administratoriaus ginčijo, tačiau kreditorius vėliau įrodė šį reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą tik tuo atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti neabejotiną išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimui taikomi aukšti įrodinėjimo standartai, kurie yra sietini su patvirtinto kreditorinio reikalavimo sukeliamų teisinių pasekmių įtaka bankroto procesui ir kitų kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Nepagrįstai patvirtinus vieno kreditoriaus finansinį reikalavimą, būtų neteisėtai suvaržomos kitų kreditorių teisės, mažinamos galimybės patenkinti jų kreditorinius reikalavimus.

17CPK 7 straipsnyje yra įtvirtintas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, kurio esmę sudaro siekis kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis teisingai išnagrinėti civilinę bylą. Kartu pažymėtina, jog šis principas galioja ir bankroto procese ir padeda įgyvendinti kreditorių lygiateisiškumo (paritas creditorum) principą. Kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga bankroto procedūrose bei operatyvus bankroto procedūrų vykdymas ir jų užbaigimas, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vykdymas, atitinka visų bankrutuojančio skolininko kreditorių interesus. Dėl šios priežasties bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę operatyviai spręsti klausimą dėl neginčijamų ir įrodytų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, o dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų teismas gali spręsti, tinkamai išnagrinėjęs jų pagrįstumą, iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis ir CPK 78 straipsnis). Toks kreditorinių reikalavimų tvirtinimo bankroto byloje mechanizmas geriausiai atitinka visų, o ne pavienių kreditorių interesus. Reikalavimas išspręsti visų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti klausimą vienu teismo procesiniu dokumentu nepagrįstai užvilkintų bankroto procedūras ir sukurtų bankrutuojančios įmonės turto nuvertėjimo grėsmę bei mažintų visų kreditorių galimybes iš įmonės turto masės patenkinti savo reikalavimus.

18Teismas, išanalizavęs atskirojo skundo argumentus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjo argumentas, jog bankroto administratorius nevykdė pareigos informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie visus kreditorinius reikalavimus yra nepagrįstas. Taip pat yra nepagrįstas argumentas, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas priėmė neteisingą ir neteisėtą nutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bankroto administratorius vykdė ĮBĮ jam nustatytą pareigą perduoti teismui kreditorinių reikalavimų sąrašą, taip pat informavo pirmosios instancijos teismą apie pareiškėjo kreditorinį reikalavimą. Pažymėtina, jog bankroto administratorius 2012 m. gruodžio 5 d. prašyme dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo išsamiai pagrindė priežastis, dėl kurių ketina ginčyti Amino Limited kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratorius teismui nurodė ir aplinkybę, jog kreipėsi į Amino Limited atstovą K. K. su prašymu pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius šio kreditoriaus reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat aplinkybę, jog administratoriaus prašyti dokumentai dar nėra jam pateikti (t. 2, b.l. 33).

19Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi tvirtindamas neginčijamus kreditorinius reikalavimus, turėjo pagrindą nespręsti klausimo dėl Amino Limited kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti šį kreditorinį reikalavimą.

20Pareiškėjas Amino Limited atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarties nurodo, jog BUAB „Afalitos laivų medenžmentas“ bankroto administratorius neginčijo Amino Limited kreditorinio reikalavimo dalies dėl 750 500 EUR, todėl privalėjo teikti teismui tvirtinti neginčytą kreditorinio reikalavimo dalį. Šis apelianto argumentas neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrįstumo išnagrinėjimui, kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai dar nenagrinėjo pareiškėjo Amino Limited kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo ir tai neužkerta kelio šio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir jo tvirtinimo klausimus išspręsti ateityje (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, kaip matyti iš BUAB „Afalitos laivų medenžmentas“ bankroto administratoriaus 2012 m. gruodžio 5 d. rašto, nėra pagrindo išvadai, jog administratorius dalies reikalavimų neginčija.

21Dėl kreditoriaus teisės pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nespręstas klausimas dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje bei kuria išspręstas kitų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas

22Pagal bendrąsias civilinio proceso teisės normas apeliacinį procesą turi teisę inicijuoti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad kol kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtintas teismo, jis turi tik teises, nustatytas ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje. Tiktai teismo nutarčiai, kuria patvirtinami jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjus, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises, tarp jų ir teisę skųsti teismo nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012 ir kt.). Specialioji teisės norma, įtvirtinta ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje, apibrėžia baigtinį ratą asmenų, turinčių teisę inicijuoti nutarčių, priimtų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimu, peržiūros procedūrą. ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Ši nuostata reiškia, jog atskirasis skundas gali būti paduodamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime buvo nagrinėjamas konkretaus kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimas ir priimtas sprendimas dėl šio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo ar netvirtinimo. ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, kad kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jeigu jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Minėtoje teisės normoje yra nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių skųsti nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimo patvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti. ĮBĮ nenumato nurodytos normos taikymo išimčių.

23Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytos specialiosios teisės normos turinį, pareiškėjas negali būti priskiriamas prie tokią subjektinę teisę turinčių asmenų, kadangi pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi, dėl kurios atskirojo skundo nepriėmė pirmosios instancijos teismas, sprendė dėl administratoriaus neginčijamų kreditorinių reikalavimų ir nesprendė klausimo dėl kreditorių, kurių reikalavimai administratoriaus buvo ginčijami, įtraukimo į kreditorių sąrašą. Taigi, 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi nėra išspręstas apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, todėl jis neturi teisės skųsti ir teismo nutarties ar jos dalies, kuria patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tuo atveju, kai atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties paduoda neturintis šios teisės asmuo, laikoma, kad apeliacinis procesas inicijuojamas be teisėto pagrindo. Dėl šios priežasties teismas turi tokio asmens paduoto skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

24Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi nesprendė klausimo dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje, dėl kurios pareiškėjas teikė nepriimtą atskirąjį skundą, nebuvo pasisakyta dėl Amino Limited teisių bei pareigų ir šiuo atveju atskirojo skundo objektas neegzistuoja.

25Papildomai išaiškintina, jog Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus Amino Limited finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą ir priėmus nutartį šiuo klausimu, Amino Limited, vadovaudamasis ĮBĮ 26 straipsnio 6, dalimi galės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria bus išspęstas jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog įsiteisėjus nutarčiai dėl kreditorinio reikalavimo, didesnio nei 250 Lt, patvirtinimo, kreditorius, kurio atžvilgiu priimta ši nutartis, per 7 dienas gali skųsti taip pat ir anksčiau priimtas teismo nutartis, kuriomis patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai, jei jie yra didesni nei 250 Lt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012 ir kt.). Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog pareiškėjo argumentas, kuriuo įrodinėjama, jog pareiškėjo teisė skųsti teismo nutartį yra suvaržyta, yra nepagrįstas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, BUAB „Afalitos laivų menedžmentas“ bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjo Amino Limited prašymą dėl šios įmonės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2013 m. gegužės 17 d., taigi, nuo nutarties, kuria bus patvirtintas Amino Limited kreditorinis reikalavimas, įsiteisėjimo dienos šis kreditorius įgis visas ĮBĮ kreditoriui suteikiamas teises, tarp jų ir teisę paduoti atskiruosius skundus.

26Dėl išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi teisingai išsprendė atskirojo skundo dėl to paties teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde pateikiami argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui, todėl Lietuvos apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-559-622/2013, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto... 5. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB „Afalitos... 7. Belizo bendrovė Amino Limited (toliau tekste – Amino Limited) pateikė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Amino Limited šioje byloje nėra... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Pareiškėjas Amino Limited atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 1... 15. Dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ... 16. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, jog kreditoriai į... 17. CPK 7 straipsnyje yra įtvirtintas civilinio proceso koncentracijos ir... 18. Teismas, išanalizavęs atskirojo skundo argumentus ir faktines bylos... 19. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, 2012... 20. Pareiškėjas Amino Limited atskirajame skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo... 21. Dėl kreditoriaus teisės pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties,... 22. Pagal bendrąsias civilinio proceso teisės normas apeliacinį procesą turi... 23. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytos specialiosios teisės normos... 24. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi nesprendė... 25. Papildomai išaiškintina, jog Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus... 26. Dėl išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 28. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje...