Byla 2A-467/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Šerno, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Petrui Jonušui, advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovo atstovei advokatei Justinai Eugenijai Alimienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Versmės“ leidyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-292-48/2007 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Versmės“ leidyklos ieškinį atsakovui Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai prie Prezidentūros kanceliarijos dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Versus Aureus“, Lietuvos istorijos institutui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, uždarajai akcinei bendrovei „Margi raštai“, uždarajai akcinei bendrovei „Kronta“, Vilniau dailės akademijai, uždarajai akcinei bendrovei “Baltų lankų“ leidyklai, Lietuvos dailės muziejui dėl skelbto konkurso Lietuvos istorijos ir kultūros sričių leidinių parengimo ir išleidimo paslaugoms pirkti rezultatų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas VšĮ „Versmės“ leidykla kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Prezidentūros kanceliarijos (toliau – LTMD) sprendimą dėl 2005 m. kovo 25 d. skelbto supaprastinto atviro konkurso Lietuvos istorijos ir kultūros sričių leidinių parengimo ir išleidimo paslaugoms pirkti (toliau tekste – Konkursas) rezultatų. Taip pat prašė įpareigoti LTMD parengti naujas konkurso sąlygas ir surengti naują Konkursą.

4Ieškovas nurodė, kad LTMD paskelbė Konkursą, pagal kurio sąlygas ieškovas pateikė pasiūlymą. Atsakovas 2005 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 130-S-106 informavo ieškovą, jog ieškovo pasiūlymas nesurinko pakankamai ekonominio naudingumo balų, todėl konkurso nelaimėjo. Dėl šio ieškovas pateikė pretenziją, į kurią atsakovas iš esmės neatsakė, todėl ieškovas negali reikalavimų suformuluoti konkrečiai, o remiasi žodine atsakovo informacija. Atsakovas nepagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą ir neteisėtai įvertino ieškovo pasiūlymą 40 balų iš 100. Ieškovo pasiūlymas Konkurso sąlygų 44.1 punkte nurodytais temos mokslinio ir kultūrinio aktualumo, naujumo, turinio įgyvendinimo vizijos kriterijais yra įvertintas tik 8 balais iš 15, nors dauguma straipsnių nauji, moksliniai aprobuoti autoritetingos serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos. Konkurso sąlygų 44.2 punkte nurodytas kriterijus įvertintas tik 7 balais iš 10, nors tyrimo pagrįstumą įrodo ekspedicijų buvimas tyrimo vietose, surinktos autentiškos medžiagos buvimas. Konkurso sąlygų 44.3 punkte nustatytas renginio parengimo būklės kriterijus įvertintas 7 iš 10 balų, nors pasiūlymas buvo rengtas daugiau nei 5 metus ir yra parengtas spausdinti. Konkurso sąlygų 44.4 punkte nurodytų parametrų atsakovas visai nevertino, o kainos pasiūlymas įvertintas tik 20 balų iš 60, nepagrindžiant tokio vertinimo. Atsakovas skelbdamas Konkursą nenurodė galimų konkurso nugalėtojų skaičiaus, nenurodė konkrečios sumos, proporcijų bei kriterijų, kuriais sumos bus skirstomos nugalėtojams, todėl darytina išvada, kad Konkurso nugalėtojai ir pinigai buvo paskirstyti ne pagal Konkurso sąlygas. Atsakovas vertindamas ieškovo pasiūlymą nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste -VPĮ) įtvirtintų lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo principų. Atsakovas nevertino nė vieno iš Konkurso sąlygų VIII skyriaus 44.4 punkte nustatytų kriterijų, nors privalėjo vertinti. Todėl Konkurso rezultatai naikintini ir, parengus naujas sąlygas, skelbtinas naujas konkursas.

5Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad atsakovas LTMD paskelbė Konkursą. Konkursui pateikti pasiūlymai buvo įvertinti 2005 m. balandžio 25 d. atsakovo viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolu Nr. 130-5L-5, o pasiūlymų ekonominis naudingumas įvertintas bei sudaryta preliminari eilė 2005 m. balandžio 27 d. įvykusiame komisijos posėdyje. Atsakovas LTMD ieškovą 2005 m. balandžio 28 d. pranešimu informavo, kad ieškovo pateiktas pasiūlymas surinko nepakankamą ekonominio naudingumo balų skaičių, todėl finansavimas jam neskirtas. Ieškovas nesutikdamas pateikė pretenziją, kuri buvo išnagrinėta ir apie tai buvo informuotas ieškovas. Po pretenzijos išnagrinėjimo 2005 m. gegužės 18 d. atsakovas LTMD sudarė sutartis su tiekėjais. Teismas aptardamas ieškovo nurodomus teiginius, kad jo pretenzija nebuvo tinkamai išnagrinėta, apie būsimą nagrinėjimą jam nepranešta, dėl ko jis negalėjęs pateikti papildomų duomenų, nebuvo tinkamai į ją atsakyta, nurodė, jog VPĮ 100 straipsnis nustato suinteresuotam pirkimu pirkėjui teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiai organizacijai. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarką bei terminus nustato VPĮ 101 straipsnis, kuris nenumato perkančiai organizacijai pareigos pranešti pretenziją pateikusiam asmeniui apie jos nagrinėjimą, o pretenziją pateikusiam asmeniui nenustato teisės teikti paaiškinimus dėl pateiktosios pretenzijos. Į pretenziją buvo atsakyta nepažeidžiant įstatymo nustatytų terminų. Todėl ieškovo argumentus dėl netinkamo pretenzijos nagrinėjimo teismas laikė nepagrįstais. Ieškovo teiginius, kad atsakymas nebuvęs pakankamai išsamus ar argumentuotas, teismas atmetė nurodydamas, kad atsakyme į pretenziją nurodyta, jog komisija, atmesdama ieškovo leidyklos pasiūlymą, vadovavosi Sąlygų 42 ir 46 punktais. Taip pat nurodyta, kad Lietuvos tūkstantmečio leidybos programa yra orientuota į Lietuvos istorijos ir kultūros universalesnių, fundamentalesnių, gilių bei kompleksinių tyrimų, kuriais plačiai pristatoma mūsų valstybė, tyrimą, o ieškovo leidinys „Tauragnai“ skirtas siauram skaitytojų ratui, yra paviršutiniškas, eklektiškas. Teismas pažymėjo aplinkybę, kad ieškovo noras dalyvauti pretenzijos nagrinėjime akivaizdžiai prieštaravo VPĮ 35 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Be to buvo atsakyta ir į ieškovo pretenzijos dalį dėl konkurso sąlygų netinkamumo, nurodant, kad jos buvo žinomos ieškovui dar iki konkurso, tačiau tuomet šis pretenzijų VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nepareiškęs.

6Konkursas paskelbtas tam tikros srities leidinių parengimo ir išleidimo paslaugoms pirkti suteikė teisę Konkurso nugalėtojui gauti tam tikrą dalį leidybos išlaidų už šių pasiūlytas geriausiais sąlygas. Konkurso sąlygose buvo įtvirtintos nuostatos, kad pirmumo teisė yra suteikiama itin unikalių Lietuvos istorijos, kultūros ir literatūros šaltinių publikavimui, taip pat patraukliai populiarinantiems Lietuvos istoriją edukaciniams leidiniams su išlyga, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į visų pasiūlytų paslaugų bendrą vertę ir gautų biudžeto lėšų dydį, turi teisę dalies tiekėjų, kad ir atitinkančių visus konkurso reikalavimus, paslaugų atsisakyti. Todėl, teismo nuomone, nors ir buvo nustatyti tam tikri objektyvūs vertinimo kriterijai, neišvengiamai visi pasiūlymai ir buvo vertinami ir pagal kitus, subjektyvius kriterijus, o nugalėtojai nustatomi pagal šių abiejų kriterijų – tiek objektyvių, tiek subjektyvių visumą.

7Teismas nurodė, kad Konkurso sąlygos su objektyviais ir subjektyviais vertinimo kriterijais buvo nustatytos visiems pretendentams vienodos, konkretus laimėtojų skaičius nebuvo įvardintas, tai išimtinai priklausė nuo skiriamo valstybės finansavimo dydžio ir prašomos paramos apimties, taip pat buvo aptarta galimybė ir iš viso tam tikrų paslaugų atsisakyti. Ieškovui šios Konkurso sąlygos buvo priimtinos, jis apsisprendė dalyvauti Konkurse neginčydamas Konkurso sąlygų iki preliminarios eilės sudarymo. Teismas manė, kad šis konkursas buvo specifinis, leidyba tiesiogiai netapatintina su daiktų gamyba, konkurso tikslas ne pinigais paremti leidėjus, o garsinti Lietuvos vardą, siekiant įgyvendinti Lietuvos tūkstantmečio programos tikslus, todėl, esant tokiems tikslams, lemiamą reikšmę įgyja subjektyvieji, o ne objektyvieji kriterijai. Galimybę pirkimo dokumentuose nurodyti taikomų kriterijų svarbos eiliškumą numato VPĮ 33 straipsnio 5 dalis. Atsakovas Konkurso sąlygų 44 punkte išdėstė kriterijų svarbos eiliškumą, kurių svarbiausias – temos mokslinis ir kultūrinis aktualumas, naujumas, turinys ir įgyvendinimo vizija, toliau – atlikto tyrimo pagrįstumas, ir tik paskiau seka leidinio parengimo būklė, techniniai reikalavimai bei meninis apipavidalinimas, o pats nereikšmingiausiais kriterijus yra kaina. Pasiūlymai buvo vertinami visų pasiūlymų kontekste. Jeigu kelių leidinių mokslinė ir meninė vertė panaši ar vienoda, balais kiekvienoje pozicijoje nurodyto kriterijaus ribose įvertinami ir kiti kriterijai, tik paskiausiai vertinama jų leidybos kaina Aplinkybė, kad kainai gali būti skiriama nuo 0 iki 60 balų, kas matematine išraiška yra daugiausia, teismo nuomone, nereiškia, kad šis kriterijus yra svariausias ir gali net apspręsti konkurso laimėtojus. Tokį kainos lyginamąjį svorį leidžia Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintos “Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų nustatymo metodikos“ 12.1 punktas.

8Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, jog vertinant ekonominį naudingumą atsakovas nesivadovavo vertinimo kriterijų nustatymo metodika. Minėtos metodikos 2.2 punktas nustato, kad ekonominis naudingumas yra tiekėjo pasiūlymo balų suma, apskaičiuota pagal prikimo dokumentuose nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygas. Ekonomiškai naudingiausiu laikomas pasiūlymas, kurio balų suma yra didžiausia. Tokia pati taisyklė buvo įtvirtinta ir atsakovo Konkurso sąlygų 45 punkte. Į preliminarią eilę buvo įtraukti pasiūlymai, kurių naudingumo balas nuo 55 iki 90, nei vienas mažiau balų surinkęs pasiūlymas nebuvo pripažintas laimėjusiu prieš kitą, daugiau balų surinkusį pasiūlymą, todėl minėtos metodikos reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas taip pat pažymėjo, kad minėtos metodikos 7 ir 23.7. punktuose yra nuoroda, jog ekonominiam pasiūlymų naudingumui įvertinti pasirenkama kaina ir kriterijai, kurie žymiai padidina perkamo objekto naudojimo efektyvumą. Vieni gali būti išmatuojami, kiti įvertinami ekspertinių vertinimų metodais. Teismo nuomone atsakovas naudojo ekspertinių vertinimų metodą. Minėtais motyvais teismas atmetė ieškovo teiginius, jog privalu buvo taikyti minėtos metodikos III ir IV dalyse nurodomas apskaičiavimas formules. Teismas nurodė, kad negali vertinti ieškovo argumentų, kad ieškovo pasiūlymas atsakovo buvo vertinamas pernelyg žemais balais, nes konkurso nugalėtojo klausimo išsprendimas yra ne teismo, o konkursą organizuojančios komisijos dispozicijoje.

9Teismo nuomone ieškovas neįrodė aplinkybių, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti VPĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai, t.y. neįrodė ieškinyje nurodyto reikalavimo pagrindo, todėl teismas konstatavo, kad esminių pažeidimų, kurie galėtų sąlygoti konkurso visų rezultatų panaikinimą ar atsiradusių turtinių pasekmių – sudarytų pirkimo sutarčių panaikinimą, nenustatyta. Todėl teismas atmetė ieškinį. Teismas nepriteisė atstovavimo išlaidų, nes atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

10Ieškovas VšĮ „Versmės“ leidykla apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu atsakovo LTMD sprendimą dėl jos organizuoto Konkurso rezultatų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

  1. Dėl Konkurso sąlygų neatitikimo VPĮ nuostatoms. Teismas nepasisakė dėl Konkurso sąlygų ydingumo, todėl ši ginčo dalis liko neišspręsta. Konkurso sąlygos neatitiko VPĮ 20 straipsnio, nes Konkurso sąlygose nebuvo nurodyta pilna ir teisės aktų pagrindu reikalaujama informacija, kuri yra būtina tinkamai paruoštoms konkurso sąlygoms: nenurodytas kainų vertinimo būdas; neaptarta kainos sąvoka, todėl neaiškus vertinimo kriterijus; nenurodyta, kaip turi būti paskaičiuota ir išreikšta pasiūlymo kaina; nenurodyta perkamos paslaugos apimtis bei lėšų paskirstymo atskiriems projektams kriterijai. Kainos nustatymo kriterijai svarbūs tuo, jog jie sudarė 60 procentų nuo viso vertinimo sumos. Konkurso sąlygose nebuvo aptarta vokų atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūra, o taip pat nenurodytas pirkimo dokumentų paaiškinimų pateikimo būdas ir kiti procedūriniai klausimai. Teismo argumentai, jog ieškovas nesikreipė dėl Konkurso sąlygų išaiškinimo, t.y. sutiko su Konkurso sąlygomis, atmestini, nes Konkurso sąlygas reglamentuojančios normos yra imperatyvios, todėl ieškovas šią aplinkybę vertino kaip draudimą kreiptis dėl išaiškinimo.
  2. Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo pagal techninius reikalavimus. Atsakovas pirminiame vertinimo etape ieškovo pasiūlymą vertindama atitikimui techninei specifikacijai, pripažino, jog ieškovo pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus, todėl tolimesniuose vertinimuose šis kriterijus ir vertinimo išvada negalėjo būti pakeista ar ignoruota. Be to, ieškovo leidžiama leidinių serija „Lietuvos valsčiai“ yra įtraukta į Lietuvos tūkstantmečio programą, kuriai 1999 m. gruodžio 2 d. yra pritarusi Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinė komisija ir atsakovas iš analogiškų konkursų finansavo ieškovo leidžiamus leidinius. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko Konkurso keliamų tikslų.
  3. Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo pagal kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovas vertino pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikaciją Konkurso sąlygų 42 punkto pagrindu ir tolimesnėse pirkimo procedūrose leido dalyvauti ieškovui, todėl konstatuotina, jog ieškovo pasiūlymas atitiko Lietuvos tūkstantmečio programos tikslus, todėl ieškovo pasiūlymas vėliau nebegalėjo būti atmestas Konkurso sąlygų 42.10 punkto pagrindu, kaip neatitinkantis Lietuvos tūkstantmečio tikslų.
  4. Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus. Kadangi ieškovas atitiko techninius ir kvalifikacinius kriterijus, todėl jam buvo leista dalyvauti vertinimo etape. Vertinimas turėjo būti atliekamas pagal atsakovo Konkurso sąlygose nustatytą ekonominio naudingumo kriterijų lyginamąjį svorį, todėl nepagrįsta tesimo išvada, jog svarbiausias vertinimo kriterijus yra subjektyvi ekspertų nuomonė dėl pateikto kūrinio unikalumo vertinimo. Be to teismas nepagrįstai nurodė, jog kainos vertinimas lyginant su kitais kriterijais nereiškia, kad šis kriterijus yra svarbiausias ir gali apspręsti Konkurso laimėtojus, nes būtent Konkurso sąlygose buvo įtvirtintas kitoks atskirų kriterijų lyginamasis vertinimo svoris. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir naudingumą vertino Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintos metodikos 7 ir 23.7 punktų nuostatomis ir neteisingai nurodė, jog šios metodikos III IV dalyse nurodyti skaičiavimai negali būti taikomi. Ši teismo išvada nepagrįsta, nes minėtos metodikos tikslas yra reglamentuoti perkančiosios organizacijos pasiūlymų ekonominio nustatymo kriterijus, tačiau nėra kriterijai, pagal kuriuos tiesiogiai yra vertinami pasiūlymai. Atsakovas Konkurso sąlygose nurodė, jog pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominį naudingumą bei buvo nustatyti kriterijų lyginamieji svoriai, kaip ir reikalauja minėta metodika, tačiau nebuvo nurodyta taikomų kriterijų svarbos eiliškumas ir nenurodyta ar pasirinkti kriterijai bus vertinami ekspertinių vertinimų būdu. Konkurso sąlygose informacijos apie pasiūlymų vertinimo sąlygas nėra, todėl teismo nuorodos į tariamą kriterijų svarbos eiliškumą ir ekspertinių vertinimo metodo taikymą neatitinka faktinės bylos medžiagos. Teismas nepagrįstai nurodo, jog dėl perkamo objekto specifiškumo negali būti nustatyti vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai, nes Konkurso sąlygų 44 punkte yra nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai. Didžiausią lyginamąjį svorį turėjo Konkurso pasiūlymo kaina, kuri sudarė 60 procentų vertinimo kriterijų skalėje, likę kriterijai – 40 procentų, todėl teismo išvada, kad kainos kriterijus nėra išskirtinai svarbus, yra nepagrįsta. Taigi teismo argumentai dėl pasiūlymų vertinimo, kuriais neva buvo vadovautasi priimant sprendimą šioje byloje, prieštarauja faktinei bylos medžiagai, todėl yra neteisėti ir nepagrįsti.
  5. Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo pagal kainos kriterijų. Teisės aktai nenumato, kad kainos kriterijus galėtų būti vertinamas subjektyviai, nes jis išreikštas konkrečiais natūriniais vienetais, todėl kitoks vertinimas laikytinas neteisėtu. Konkurso sąlygose kainos paskaičiavimas nebuvo reglamentuotas, todėl teismas turėjo vadovautis minėtos metodikos 16 punktu, nustatančiu, jog konkurso pasiūlymo kaina balais apskaičiuojama mažiausiai pasiūlytos kainos ir vertinamo pasiūlymo kainos santykį padauginant iš kainos lyginamojo svorio. Atsakovas Konkurso sąlygose nepateikė kainos kriterijaus paskaičiavimo metodikos ir rėmėsi subjektyviais kriterijais, todėl toks vertinimas yra neteisėtas ir pažeidžia imperatyvias VPĮ normas. Be to atsakovas, įvertindamas ieškovo pasiūlymo kainą 20 balų iš 60 galimų, nurodė, jog vertinimas atliekamas pagal Konkurso sąlygų 17 punkto reikalavimus, tačiau šis punktas nustato pretendentų kvalifikacinius reikalavimus, bei nurodoma, kad tiekėjas turi būti pajėgus dalį projekto įgyvendinti savo lėšomis. Toks vertinimo rezultatų pagrindimo argumentas yra nepagrįstas, nes kainos kriterijaus vertinimas negalėjo būti atliekamas atsižvelgiant į plečiamai taikomus Konkurso sąlygų kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovo nuomone 10 000 Lt suma neužtikrina projekto savalaikio įgyvendinimo, tačiau ieškovas pasiūlyme nurodė, jog be savo lėšų yra gavęs 41 600 lt paramą iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų ir yra numatyti papildomi finansavimo šaltiniai. Ieškovas buvo surinkęs 104 600 Lt ir papildomai prašė skirti 37 031 Lt, kas atitiko Konkurso sąlygų 17 punkte nustatytus reikalavimus dėl projekto įgyvendinimo finansinių pajėgumų.
  6. Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo pagal kitus ekonominio naudingumo kriterijus. Atsakovas nepagrįstai vertindamas ieškovo pasiūlymo temos mokslinį ir kultūrinį aktualumą naujumą, turinį bei įgyvendinimo viziją skyrė tik 8 balus iš 15 galimų, nes monografijoje skelbiami straipsniai buvo nauji, dalis moksliniai, aprobuoti autoritetingos serijos „Lietuvos valsčiai“ Mokslo darbų komisijos. Neobjektyvus Konkurso sąlygų 44.3 punkto kriterijaus – leidinio parengimo būklė, vertinimas. Leidinys buvo visiškai parengtas spausdinti, tačiau atsakovas šį kriterijų įvertino tik 7 balais iš 10 ir nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis. Konkurso sąlygų 44.4 punkte nurodyto kriterijaus atsakovas visai nevertino, nors tokios galimybės atsakovas neturėjo. Toks vertinimo kriterijaus pakeitimas jau po pasiūlymų pateikimo yra imperatyvių VPĮ normų pažeidimas. Dėl visų šiame punkte ir aukščiau nurodytų argumentų darytina išvada, kad Konkursas buvo neskaidrus, nepagrįstas, todėl Konkurso rezultatai ir laimėtojų nustatymas padarytas pažeidžiant VPĮ nuostatas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

11Atsakovas LTMD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

14Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16Apeliantas nurodo, kad konkurso sąlygose nebuvo nurodyta pilna ir teisės aktų pagrindu reikalaujama informacija, kuri yra būtina tinkamai paruoštoms konkurso sąlygoms. Tačiau ta aplinkybė, kad ieškovas dalyvavo konkurse ir neprašė atsakovo paaiškinti konkurso sąlygų rodo, jog ieškovui konkurso sąlygos buvo pakankamai aiškios ir jis teikdamas dokumentus konkursui laikėsi šių sąlygų.

17Apeliantas ginčija kainos nustatymo kriterijus. Vertinant šį apelianto argumentą kolegija atsižvelgia į konkurso metu perkamo objekto specifiką.

18Atsakovas Konkurso sąlygų 44 punkte išdėstė kriterijų svarbos eiliškumą, kurių svarbiausias – temos mokslinis ir kultūrinis aktualumas, naujumas, turinys ir įgyvendinimo vizija, toliau – atlikto tyrimo pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šis konkursas buvo specifinis, leidyba tiesiogiai netapatintina su daiktų gamyba, konkurso tikslas ne pinigais paremti leidėjus, o garsinti Lietuvos vardą, siekiant įgyvendinti Lietuvos tūkstantmečio programos tikslus, todėl, esant tokiems tikslams, lemiamą reikšmę įgyja subjektyvieji, o ne objektyvieji kriterijai, ir tik paskiau seka objektyvieji kriterijai: leidinio parengimo būklė, techniniai reikalavimai bei meninis apipavidalinimas.

19Apeliantas nurodo, kad atsakovas pirminiame vertinimo etape ieškovo pasiūlymą vertindamas atitikimui techninei specifikacijai, pripažino, jog ieškovo pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus, todėl tolimesniuose vertinimuose šis kriterijus ir vertinimo išvada negalėjo būti pakeista ar ignoruota. Tačiau kaip matyti iš konkurso komisijos pateikto vertinimo (b. l. 64-68), ieškovo pateiktas darbas vertinamas (b. l. 67) kaip atitinkantis programos tikslams ir nėra jokių duomenų, kad konkurso komisija ieškovą vertino kaip neatitinkantį Konkurso sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų.

20Pagal temos aktualumą ieškovo darbas įvertintas 8 balais, tyrimo pagrįstumas 5 balais. Šių vertinimų apeliantas neginčija. Temos aktualumo ir tyrimo pagrįstumo kriterijai yra esminiai vertinant konkurso tikslus - garsinti Lietuvos vardą. Nei vienas iš konkurse dalyvavusių asmenų, kurių temos aktualumas bei tyrimo pagrįstumas buvo įvertinti panašiais balais, paramos negavo. Vertinimą atliko žinomi Lietuvos intelektualai, mokslininkai. Abejoti jų atliktu konkurso dalyvių pateiktų darbų intelektinio lygio vertinimu kolegija neturi pagrindo. Todėl konkurso rezultatai atitinka konkurso tikslus ir tokiems konkursams keliamus reikalavimus.

21Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus, kolegija pažymi, kad šis kriterijus, dėl konkurso specifikos, gali būti vertinamas tik kaip pagalbinis. Apelianto nurodomas konkurso rezultatų vertinimas pagal ekonominius rodiklius prieštarauja protingumo principui, nes ekonominių rodiklių iškėlimas prieš intelektinius paneigtų šio konkretaus konkurso prasmę ir valstybės teikiamos paramos tikslus.

22Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos 60 Lt išlaidos (3 t., b.l. 8), susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str. 1 d.).

23Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš VšĮ „Versmės“ leidyklos 60 Lt (šešiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas VšĮ „Versmės“ leidykla kreipėsi su ieškiniu į teismą ir... 4. Ieškovas nurodė, kad LTMD paskelbė Konkursą, pagal kurio sąlygas ieškovas... 5. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Konkursas paskelbtas tam tikros srities leidinių parengimo ir išleidimo... 7. Teismas nurodė, kad Konkurso sąlygos su objektyviais ir subjektyviais... 8. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovo argumentus, jog vertinant ekonominį... 9. Teismo nuomone ieškovas neįrodė aplinkybių, kad jo atžvilgiu buvo... 10. Ieškovas VšĮ „Versmės“ leidykla apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Atsakovas LTMD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 15. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines... 16. Apeliantas nurodo, kad konkurso sąlygose nebuvo nurodyta pilna ir teisės... 17. Apeliantas ginčija kainos nustatymo kriterijus. Vertinant šį apelianto... 18. Atsakovas Konkurso sąlygų 44 punkte išdėstė kriterijų svarbos... 19. Apeliantas nurodo, kad atsakovas pirminiame vertinimo etape ieškovo... 20. Pagal temos aktualumą ieškovo darbas įvertintas 8 balais, tyrimo... 21. Dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo pagal ekonominio naudingumo kriterijus,... 22. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos 60 Lt išlaidos (3 t.,... 23. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1... 24. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš VšĮ „Versmės“ leidyklos 60 Lt (šešiasdešimt litų)...