Byla 2-3610-614/2016
Dėl žalos atlyginimo. Teismas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovui D. A., kuris taip pat yra nepilnamečių ieškovų E. A. ir Š. A. įstatyminis atstovas, atstovo atstovui A. M., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. A., E. A. ir Š. A. ieškinį atsakovui LAB bankui SNORAS, trečiajam asmeniui D. A., dėl žalos atlyginimo. Teismas

Nustatė

2Ieškovai 2015-10-21 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui LAB bankui SNORAS, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 5.995,47 Eur žalos atlyginimą, tai yra ieškovams priteisti 3.099,27 Eur materialinės žalos ir abiems jo vaikams E. A. ir Š. A. priteisti 2.896,20 Eur neturtinės žalos, tai yra po 1.448,10 Eur kiekvienam. Ieškovai prašė pripažinti, kad dėl bankroto sutrikus banko finansinei veiklai, susidarė D. A. skolos ir visa jo šeima patyrė finansinių nuostolių bei moralinę žalą. Visa D. A. alga buvo pervedama į šio banko sąskaitas, iš šių sąskaitų buvo mokami mokesčiai, atsiskaitoma su kredito įstaigomis. Bankui užšaldžius jo finansines lėšas jis negalėjo lėšomis pasinaudoti, sutriko algos pervedimas, atsiskaitymas su kreditoriais, dėl to prasidėjo delspinigių už laiku nesumokėtas paskolas skaičiavimas: DNB bankui už būsto paskolą susidarė 685,60 Eur skola, Ūkio banko lizingui 352,95 Eur skola, Snoro lizingas – 377,13 Eur skola, būsto nuomos skola už 3 mėnesius – 695,09 Eur skola, banko nusavinti sąskaitose esantys 640,96 Eur (arba 2.213,82 Lt), susidarė 347,54 Eur (1.200,00 Lt) skola už 3 mėn komunalinius mokesčius, viso 3.099,27 Eur. Čia net neįtraukti delspinigiai už pradelstus mokėjimus kredito įstaigoms. Minėtus nuostolius vėliau teko kompensuoti iš kitų šaltinių, tačiau buvo skaičiuojami delspinigiai iki pat sutarčių pabaigos. Ieškovas nurodė, kad jo žmona nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose, papildomų pajamų nebuvo ir todėl visa jo keturių asmenų šeima su dviem mažamečiais vaikais, vos 2 mėn ir 2.8 m amžiaus gyveno iš jo vieno algos ir sutrikus algos mokėjimui kitoms kelių mėnesių algų pervedimui, praradus pinigus banko SNORAS sąskaitoje, didėjant skoloms patyrė maisto nepriteklių, badavo. Dėl to patyrė moralinę žalą, kurią prašo priteisti vaikams (b.l. 23-26).

3Pateikęs papildomą pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo ieškovas prašė priteisti dar 3.650,88 Eur nuostoliams atlyginti, kadangi bankas jo manymu netinkamai skaičiavo palūkanas ir nuo visų sumų taip pat prašė priteisti procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas (b.l. 99-103). Ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeisdamas ĮBĮ skaičiavo jam palūkanas, o teismai byloje Nr.2-31945-596/2013 ir apygardos teismas neatkreipė dėmesio į esmines aplinkybes, kad jis yra ne tik banko skolininkas, bet ir kreditorius, kortelės apyvarta siekė virš 130.000,00 Lt kad jis patyrė nuostolių, kad bankas pažeisdamas ĮBĮ skaičiavo jam delspinigius. Ieškovas nurodo, kad jo skola bankui tesudarė 30.229,47 Lt -2.213,82 Lt sąskaitos likutinių pinigų = 28.015,65 Lt skolos. Banko veiksmai pažeidžia CK 1.5 str. įtvirtintą sąžiningumo principą, prievolės šalys yra lygiateisės. Skolininkas turi ne tik pareigas, bet ir teises, net ir esant vienašalei prievolei. Tokiu būdu kreditoriui netinkamai vykdant savo pareigas, skolininkas įgyja teisę sustabdyti prievolės vykdymą pagal CK 6.64 str. Žalos ir finansinių nuostolių vengimo principas reiškia, kad šalis turi pasirinkti tokį prievolės vykdymo būdą, kuris būtų ekonomiškas ir reikalautų mažiausių išlaidų, neleisti, kad žala padidėtų. Šių principų atsakovas nesilaikė. Taigi, ieškovo manymu bankas nepagrįstai priskaičiavo jam 12.605,76 Lt kas atitinka 3.650,88 Eur palūkanų, ir šią sumą iš atsakovo papildomai prašė priteisti. Teismo posėdžio metu ieškovas D. A. prašė ieškinį tenkinti savo ir vaikų vardu.

4Atsiliepimu į ieškinį atsakovas LAB bankas SNORAS nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2010-09-16 tarp ieškovo ir banko buvo sudaryta naudojimosi kortele sutartis, pagal kurią jam buvo suteikta teisė naudotis MasterCard Platinum mokėjimo kortele su 40.000 Lt kredito limitu. 2011-11-16 Lietuvos banko Valdybai paskelbus banko veiklos apribojimą (moratoriumą), ieškovo D. A. išnaudota kredito kortelės limito suma siekė 36.073,37 Lt, o mokėtinų palūkanų suma buvo 177,90 Lt. Į ieškovo D. A. mokėjimo sąskaitą Nr.( - ) nuolat buvo gaunamos įplaukos iš VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, paskutinė įplauka 4.335,46 Lt sumoje buvo gauta 2011-11-09. 2011-11-16 mokėjimo sąskaitos likutis siekė 5.213,82 Lt. 2011-11-22-28 dienomis ieškovas pasiėmė iš sąskaitos grynaisiais pinigais 3.000,00 Lt, sąskaitos likutis sumažėjo iki 2.213,82 Lt. Po įvykusio 2011-12-01 palūkanų užskaitymo sąskaitos likutis padidėjo iki 2.217,10 Lt. 2011-11-24 ieškovo skola bankui pagal mokėjimo kortele sutartį siekė 36.346,15 Lt ir ženkliai viršijo jo indėlį – 2.217,10 Lt sumą, kuri buvo užskaityta ieškovo įsiskolinimui mažinti laikotarpiu nuo 2012-05-02 iki 2012-10-02, sąskaitos likutis tapo lygus nuliui. Ieškovas neteikė bankui kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje, jis nėra pripažintas banko kreditoriumi. 2013-10-22 Vilniaus m apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-31945-110/2013 iš ieškovo bankui buvo priteista 42.835,23 Lt (12.405,94 Eur) skola pagal minėtą naudojimosi mokėjimo kortele sutartį ir 5 proc. dydžio palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal teismo sprendimą išduotas vykdomasis raštas vykdomas antstolio kontoroje ir dar nėra pilnai įvykdytas.

5Iškėlus bankui bankroto bylą, bankui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, mokėti palūkanas, netesybas, mokesčius, taip pat iš bankrutuojančio banko išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas banko prievoles mokėjimas. 2011-12-07 teismas iškėlė bankui bankroto bylą ir nustatė vieno mėnesio nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pareikšti. Teismo nutartis įsiteisėjo 2011-12-20, todėl kreditoriai turėjo teisę teikti reikalavimus iki 2012-01-20. Praleistą terminą dėl svarbių priežasčių gali atstatyti teismas. Ieškovai pateikė reikalavimą, kuris laikytinas kreditoriniu reikalavimu bankroto byloje, tačiau pateiktas praleidus terminą. Ieškovai taip pat praleido įstatymo nustatytą bendrąjį trejų metų senaties terminą žalos atlyginimui, kurį atsakovas reikalauja taikyti (CK 1.125 str. 8 d.).

6Ieškovai kildina savo žalą iš atsiskaitymų su kreditoriais, kurie turėjo įvykti 2011-11-16 – 2012 m. kovo mėn, tačiau nebuvo įvykdyti neva dėl atsakovo kaltės. Ieškinį senaties terminas prasidėjo 2012 m. kovo mėnesį ir baigėsi 2015 m. kovo mėnesį, taigi ieškinys pateiktas terminui pasibaigus. Be to ieškovai neįrodė žalos buvimo ir kitų būtinųjų žalos atlyginimo būtinųjų sąlygų – neteisėtų banko veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės. Ieškovas neįrodė aplinkybės ir, kad jo šeima badavo. Remiantis viešaisiais duomenimis ieškovas dirba Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoju neurochirurgu, iš sąskaitos matyti, kad jo atlyginimas vidutiniškai buvo 5,5 tūkst. Lt, be to, ieškovas 2011 m. papildomai pervedė į SNORAS sąskaitą 7 tūkst. Lt iš savo sąskaitų kituose bankuose. Šios aplinkybės leidžia abejoti, kad ieškovas neturėjo kitų santaupų ir jo šeima, kaip teigiama, badavo. Atsakovas neatliko ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, o be to, neturtinė žala atlyginama tik esant įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). pažymėtina ir tai, kad lėšų įšaldymo metu sąskaitoje ieškovui turėjus tik 2.217,10 Lt negalėjo kilti 5 kartus didesnė 3.099,27 Eur materialinė žala (b.l. 38-43). Papildomas ieškovo reikalavimas priteisti 3.650,88 Eur žalą dėl ieškovo teigimu nepagrįstai skaičiuotų jam palūkanų yra ne kas kita, kaip nepagrįstas įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimas (b.l. 118-119).

7Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

8Trečiasis asmui D. A. atsiliepimo nepakeikė, į teismo posėdį neatvyko prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka (b.l. 125).

9Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

10Ieškovai prašo priteisti jiems iš atsakovo 6.750,15 Eur materialinę žalą ir 2.896,20 Eur neturtinę žalą. 3.099,27 Eur žalą kildina iš banko bankroto metu išsaldytų ieškovo D. A. lėšų. Ieškovas D. A. nurodo, jog dėl to patyrė atlyginimo pervedimo sutrikimus ir tris mėnesius negalėjo tinkamai vykdyti savo prievolių kreditoriams, jam buvo priskaičiuotos netesybos.

113.650,88 Eur žalą kildina iš atsakovo neteisėtai jam priskaičiuotų netesybų pagal mokėjimo kortelės sutartį.

12Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovą D. A. ir atsakovą AB banką Snoras siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kilę iš banko sąskaitos sutarties ir iš naudojimosi mokėjimo kortele sutarties (b.l. 44-49).

13Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad ieškovas D. A. dirbo VšĮ Jūrininkų ligoninėje ir jo darbo užmokestį darbdavys pervesdavo į jo sąskaitą esančią atsakovo banke (b.l. 123-124).

14Rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog naudodamasis MasterCard Platinum mokėjimo kortele su 40.000 Lt kredito limitu 2011-11-16 Lietuvos banko Valdybai paskelbus banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ieškovas D. A. buvo išnaudojęs kredito kortelės limito 36.073,37 Lt sumą, o mokėtinų palūkanų suma sudarė 177,90 Lt. Atsakovas pripažino, jog į ieškovo D. A. mokėjimo sąskaitą Nr.( - ) nuolat buvo gaunamos įplaukos iš VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, paskutinė įplauka 4.335,46 Lt sumoje buvo gauta 2011-11-09, 2011-11-16 mokėjimo sąskaitos likutis siekė 5.213,82 Lt, tačiau 2011-11-22-28 dienomis ieškovas pasiėmė iš sąskaitos grynaisiais pinigais 3.000,00 Lt, sąskaitos likutis liko 2.213,82 Lt, o 2011-12-01 užskaičius palūkanas sąskaitos likutis buvo 2.217,10 Lt.

152011-11-24 ieškovo skola bankui pagal mokėjimo kortele sutartį siekė 36.346,15 Lt ir viršijo jo indėlį – 2.217,10 Lt sumą. Indėlio 2.217,10 Lt suma teisės aktų nustatyta tvarka buvo užskaityta ieškovo prievolėms pagal sutartį vykdyti laikotarpiu nuo 2012-05-02 iki 2012-10-02 ir 2012-10-02 ieškovo sąskaitos likutis tapo lygus nuliui, o skola pagal sutartį dar bebuvo padengta.

16Vilniaus m apylinkės teismo 2013-10-22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-31945-110/2013 iš ieškovo bankui buvo priteista 42.835,23 Lt (12.405,94 Eur) skola pagal minėtą naudojimosi mokėjimo kortele sutartį ir 5 proc. dydžio palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 74-76), teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-11-27 Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą (Byla Nr.2A-1279-232/2014, b.l. 60-64). Šioje byloje ieškovas buvo LAB bankas SNORAS, atsakovas – D. A. Minimoje byloje nekilo ginčo, kad D. A. nėra įvykdęs savo prievolių pagal ginčo sutartį, atsiradusių dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, tačiau D. A. bankrotą nepagrįstai vertino kaip force majeure aplinkybę atleidžiančią abi šalis nuo prievolių pagal sutartį vykdymo. Teismai nurodė, jog D. A. neįrodė, kad bankroto bylos iškėlimas, yra nenugalima kliūtis jam įvykdyti savo prievoles nemokiam bankui. Ieškovui AB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą šalių santykiams bei tarpusavio atsiskaitymo tvarkai taikytinos Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) nuostatos. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Sutartis laikyta sudaryta teisėtai, o įsipareigojimai kylantys iš teisėtai sudarytos sutarties turi būti vykdomi tinkamai. Teismai D. A. argumentus dėl ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos (numatančios, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškelta bankroto byla draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka) taikymo nurodė, jog šioje ĮBĮ nuostatoje numatytas draudimas taikomas ne banko skolininkų prievolėms vykdyti, bet atvirkščiai banko kreditoriams reikalauti banko prievolių vykdymo ir draudžia paties bankrutuojančios įmonės kaip skolininko prievolių vykdymą. Ši įstatymo nuostata draudžia vykdyti nemokios įmonės ar banko prievoles, bet ne įmonės skolininkų prievoles. Tuo tarpu įmonės kreditoriams vadovaujantis tiek ĮBĮ tiek BĮ nuostatomis yra suteikiama galimybė per atitinkamą laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos bankroto byloje. Teismai konstatavo, jog ieškovas nėra pateikęs įrodymų jog delspinigiai buvo jam skaičiuojami pažeidžiant ĮBĮ (b.l. 60-65).

17Taigi, Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistu, vadovaujantis CPK 182 str., minimoje civilinėje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai nes nustatyti teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje <...>, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Taigi, minimoje civilinėje byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai ir pakartotinai nenustatinėjamos.

18Prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog atsakovas LAB bankas SNORAS tinkamai apskaičiavo netesybas pagal šalių sutartį, ieškovo banke buvusių lėšų užskaitymą ieškovo D. A. sutartinių prievolių vykdymui atliko nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, turėdamas tam pagrindą, todėl ieškinys dalyje dėl 3.650,88 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.

19Reikalavimą dėl 3.099,27 Eur materialinės žalos atlyginimo ieškovai grindžia aplinkybe, jog dėl atsakovo banko bankroto buvo įšaldytos ieškovo D. A. atlyginimo lėšos.

20Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais teisiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose (ar sutartyje) nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas (ar sutartis) draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 246 str. 1 d., 2 d., 6.263 str. 1 d.).

21Atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiu skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, tai yra – turi būti nustatytas priežastinis ryšys (CK 6.248 str.), ir tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (veikimu ar neveikimu), išskyrus įstatymų (arba sutarties) numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str., 1 d., 2 d.).

22Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus atvejus, kai įstatymai (ar sutartis) nustato ribotą atsakomybę, tačiau civilinė atsakomybė gali būti netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės įstatyme numatytais atvejais (CK 6.251 str., 6.253 str., 6.282 str. 1 d.).

23Taigi, civilinei atsakomybei kilti, turi būti nustatytos sąlygos – neteisėta veika, kaltė, priežastinis ryšys ir žala.

24Kaip jau buvo minėta, 2011-11-24 ieškovo indėlis banke sudarė tik 2.217,10 Lt, todėl negali būti laikomas racionaliu ieškovo teiginys, kad dėl šios įšaldytos sumos susidarė jo 685,60 Eur skola DNB bankui už būsto paskolą ir 352,95 Eur skola Ūkio banko lizingui, 377,13 Eur skola Snoro lizingui, bei 695,09 Eur skola už būsto nuomą, 347,54 Eur (1.200,00 Lt) skola už komunalinius mokesčius, kadangi, viena vertus, tokia sąskaitoje buvusi suma nebūtų pakankama tokios apimties ieškovo prisiimtoms prievolėms savo kreditoriams įvykdyti, o kita vertus šios sumos apskritai nelaikytinos ieškovo žala. Nepagrįsta teigti, kad ieškovo skolos jo savarankiškai prisiimtų prievolių vykdymui savo kreditoriams yra ieškovo turto netekimas ar nuostoliai. Šias sumas ieškovas ar ko šeima turėjo sumokėti savo kreditoriams pagal prievoles, kylančias iš jo sudarytų sutarčių, o ne dėl atsakovo LAB banko SNORAS veiksmų ar neveikimo. Byloje ieškovas nepateikė CPK leistinų įrodymų, kuri patvirtintų tiesioginių ar netiesioginių ieškovo nuostolių susidarymą. Tokiais nuostoliais galėtų būti laikomos pagal trečiųjų asmenų sutartis ieškovui priskaitytos netesybos, jei tokios buvo ir jei jos atsirado dėl atsakovo kaltės, tačiau ir tokie netesybų skaičiavimai bei įrodymai į bylą ieškovo nėra pateikti.

25Pažymėtina ir tai, kad ieškovas byloje pilnai neatskleidė savo ir savo šeimos turinės padėties, apsiribojo vien teiginiais, kad jo atlyginimas buvo vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Tačiau byloje nėra pateikti įrodymai apie ieškovo ir jo sutuoktinės ar vaikų nuosavybę, sąskaitas, turimą turtą, santaupas, sąskaitas kituose bankuose ar valdomus vertybinius popierius, kt. Todėl teigti, jog dėl atsakovo sąskaitoje įšaldytų lėšų, kurios vėliau buvo įskaitytos paties ieškovo prievolėms vykdyti, ieškovas patyrė turtinę žalą negalėdamas vykdyti savo prisiimtų prievolių, nėra pagrindo. Teismas daro išvadą, kad neturtinė žala taip pat neįrodyta dėl ieškovo turtinės padėties neatskleidimo. Kaip matyti iš atsakovo pažymos ir iš pateiktų sąskaitų išrašų (b.l. 51-59, 69-73, 105-110), ieškovas į atsako banke esančią sąskaitą atliko mokėjimus iš bankų Finasta, Nordea Bank Finland, Swedbank. Ieškovas nurodė, kad jo darbdavys taip pat turėjo sąskaitą AB banke SNORAS, dėl to bankui įšaldžius darbdavio lėšas apie tris mėnesius sutriko atlyginimo jam pervedimas ar gavimas. Tačiau į bylą taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo darbdavys neturėjo sąskaitų kituose bankuose ar grynųjų lėšų.

26Ieškovams neįrodžius deliktinei civilinei atsakomybei ar sutartinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų buvimo neteisėtų veiksmų ir žalos bei tiesioginio priežastinio ryšio, tenkinti ieškinio šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

27Net jei nesutikti su tokiomis išvadomis ir pripažinti ieškovų teisę į visos ar dalies jų patirtų nuostolių kaip žalos atlyginimą, atsakovas reikalauja taikyti byloje ieškinio senatį, kuri yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.).

28Ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-180/2010). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008).

29Nagrinėjamoje byloje ieškovai neabejotinai suvokė savo lėšų laikiną įšaldymą vėliausiai 2012 m. kovo mėnesį. Šios nustatytos bylos aplinkybės reiškia, kad ieškovų teisė reikalauti žalos atlyginimo atsirado ir akivaizdžiai buvo jiems suprantama 2012 m. kovo mėnesį, jei, kaip teigia ieškovas, dėl tuo metu nepervesto darbdavio atlyginimo, kuris tariamai buvo įšaldytas atsakovo banke, sutriko jo prievolių vykdymas ar šeima tuo metu gyveno nepritekliuje. Taigi, ieškinio senaties terminas pareikšti ieškovų reikalavimui priteisti žalos atlyginimą turi būti pradedamas skaičiuoti 2012-03-30 d. ir suėjo 2015-03-30 d., tai yra iki ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimo nagrinėjamoje byloje (ieškinys pareikštas 2015-10-21 ir priimtas 2015-10-26). Teismas nenustatė, kad ieškinio senaties terminas būtų buvęs nutrauktas ar būtų buvęs sustabdytas. Ieškovai nenurodė objektyvių priežasčių, kurios sudarė kliūtis pareikšti ieškinį anksčiau ar kurios leistų teismui pripažinti priežastis svarbiomis.

30Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.).

31Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nesusidarė, duomenų apie atsakovo ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta.

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

Nutarė

33Ieškinį atmesti.

34Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė... 2. Ieškovai 2015-10-21 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui LAB bankui... 3. Pateikęs papildomą pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo ieškovas... 4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas LAB bankas SNORAS nesutiko su ieškiniu,... 5. Iškėlus bankui bankroto bylą, bankui draudžiama vykdyti visas finansines... 6. Ieškovai kildina savo žalą iš atsiskaitymų su kreditoriais, kurie turėjo... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose... 8. Trečiasis asmui D. A. atsiliepimo nepakeikė, į teismo posėdį neatvyko... 9. Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).... 10. Ieškovai prašo priteisti jiems iš atsakovo 6.750,15 Eur materialinę žalą... 11. 3.650,88 Eur žalą kildina iš atsakovo neteisėtai jam priskaičiuotų... 12. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovą D. A. ir atsakovą AB banką... 13. Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad ieškovas D. A. dirbo VšĮ... 14. Rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog... 15. 2011-11-24 ieškovo skola bankui pagal mokėjimo kortele sutartį siekė... 16. Vilniaus m apylinkės teismo 2013-10-22 d. sprendimu civilinėje byloje... 17. Taigi, Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir... 18. Prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės... 19. Reikalavimą dėl 3.099,27 Eur materialinės žalos atlyginimo ieškovai... 20. Pažymėtina, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė,... 21. Atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu),... 22. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 23. Taigi, civilinei atsakomybei kilti, turi būti nustatytos sąlygos –... 24. Kaip jau buvo minėta, 2011-11-24 ieškovo indėlis banke sudarė tik 2.217,10... 25. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas byloje pilnai neatskleidė savo ir savo... 26. Ieškovams neįrodžius deliktinei civilinei atsakomybei ar sutartinei... 27. Net jei nesutikti su tokiomis išvadomis ir pripažinti ieškovų teisę į... 28. Ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų... 29. Nagrinėjamoje byloje ieškovai neabejotinai suvokė savo lėšų laikiną... 30. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas... 31. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nesusidarė, duomenų apie... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 33. Ieškinį atmesti.... 34. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo...