Byla e2S-1867-258/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. M. ir A. M. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. M. ir A. M. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų N. M. ir A. M. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjų prašymui nutraukti santuoką bendru sutikimu 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos trūkumams pašalinti.
  2. Teismas nurodė, kad pareiškėjai kartu su prašymu privalo pateikti santuokos liudijimo originalą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135, 382 straipsnio 8 punktas, 539 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjai privalo pateikti tinkamai patvirtintas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas.
  3. Teismas patikrinęs VĮ „Regitra“ duomenis, nustatė, kad pareiškėjai santuokos metu yra įgiję ir tris transporto priemones – AUDI 80, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), TOYOTA CARINA, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. ( - ) VIN kodas ( - ), kurios įregistruotos pareiškėjo vardu. Šio turto pareiškėjai sutartyje nenurodė ir neįtraukė į dalintino turto sąrašą. Teismas sprendė, kad nors paminėtos transporto priemonės yra išregistruotos (išregistravimo pagrindas – nėra techninės apžiūros ir/ar draudimo), tačiau transporto priemonių išregistravimas paminėtais pagrindais nepaneigia sutuoktinių turto nuosavybės teise turėjimo fakto. Duomenų, kad transporto priemonės nuosavybės teise nepriklauso pareiškėjams (yra parduotos, pranešta apie sunaikinimą, pasibaigęs eksploatavimas ir panašiai), pareiškėjai nepateikė. Todėl teismas nurodė, kad pareiškėjai sutartyje turi išspręsti aukščiau paminėtų transporto priemonių padalinimo klausimą, o jei šios transporto priemonės pareiškėjams nepriklauso – pateikti tai patvirtinančius dokumentus (pardavimo sutartį ar kita).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėja N. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-13 nutartį ir nustatyti papildomą 7 dienų terminą kitiems dokumentams pateikti (santuokos liudijimo originalą, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas).
  2. Atskirajame skunde nurodo, kad 2018-01-24 VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialo pažymoje ,,apie transporto priemonės“ Nr.1.6-S3-174 nurodyta, kad pareiškėja savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių, 2018-01-24 VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialo pažymą ,,apie transporto priemonės“ Nr.1.6-S3-175 nurodyta, kad A. M. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių.
  3. Taip pat nurodo, kad transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, jos registracijos ir jos teisinės reikšmės ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; kt.). Esant tokiai susiklosčiusiai transporto priemonės, kurios negali patekti į viešąjį eismą gali būti padalijami kaip paprasti daiktai specialiai neaptarant jų sutartyje ,,dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ arba pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką jie neturi būti dalinami, kadangi šio turto nėra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Atskirasis skundas netenkinamas.

  1. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
  3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad teismas pareiškėjus įpareigojo pateikti šalių santuokos liudijimo originalą bei tinkamai patvirtintas asmens tapatybę patvirtinančias kopijas. Pareiškėjai nesutinka su nutarties dalimi, kuria teismas nustatė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus, nustatant terminą pareiškėjams išspręsti trijų transporto priemonių padalinimo klausimą, o jei šios transporto priemonės pareiškėjams nepriklauso – pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Bendrieji procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliami reikalavimai numatyti CPK 111 ir 114 straipsniuose. Be nurodytų straipsnių, kituose CPK ar kitų įstatymų straipsniuose gali būti numatyti tam tikri papildomi, specialūs konkrečių procesinių dokumentų turiniui ar formai keliami reikalavimai. Teismas procesinio dokumento priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.
  5. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, atskirais atvejais procesiniams dokumentams gali būti nustatyti papildomi, specialūs turiniui ar formai keliami reikalavimai. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 539 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinys. Minėtas prašymas turi atitikti ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, taip pat ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str.), bet jame be kitų duomenų turi būti nurodyta ir tai, ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos, iš kurių viena yra ta, kad abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CPK 539 str. 2 d.). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 str. 3 d.). Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
  6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų teismui pateikti procesiniai dokumentai (pareiškimas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių) neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų, kadangi pareiškėjų teismui pateiktame pareiškime ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių į dalintino bendro sutuoktinių turto masę nėra įtrauktos trys transporto priemonės, kurios pareiškėjų pateiktais ir VĮ „Regitra“ duomenimis yra išregistruotos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjų teismui pateikti procesiniai dokumentai yra su trūkumais, ir pagrįstai nustatė pareiškėjams terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.
  7. VĮ „Regitra“ be pareiškėjų nurodomos informacijos apie tai, kad pareiškėjai transporto priemonių neturi, taip pat nurodė, kad VĮ „Regitra“ atliekama transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei pateikti į viešąjį eismą. Transporto priemonių būsena nurodyta kaip „Išregistruota“, draudžiamas jos dalyvavimas viešajame eisme, nes nėra techninės apžiūros ir/ar draudimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išregistravus vieną transporto priemonę VĮ „Regitra“ savininko turtinės teisės nesikeičia, ji ir toliau išlieka savininko nuosavybėje, tačiau negali dalyvauti viešajame eisme. Nustatyta tvarka atlikus jos privalomąją techninę apžiūrą, apdraudus privalomuoju draudimu ir įregistravus su tokiu automobiliu galima dalyvauti viešajame eisme.
  8. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad viešajame registre transporto priemonių savininku nurodytas pareiškėjas. Viešo registro duomenys atlieka tik teises išviešinančią, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl paaiškėjus aplinkybėms, kad pareiškėjui gali priklausyti trys transporto priemonės, teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai turi pateikti įrodymus apie šių transporto priemonių nuosavybę. Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių į dalintino turto masę sutuoktiniai nėra įtraukę santuokos metu įgytų trijų automobilių, taip pat nėra pateikę duomenų ar sutuoktinių nuosavybėje dar yra išlikęs toks turtas, dėl ko yra būtina patikslinti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir esant išlikusiam turtui (transporto priemonėms) patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas arba pateikti teismui duomenis, kad automobiliai pareiškėjams nepriklauso. Priešingu atveju, pareiškėjų pateikta tvirtinti teismui sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negalėtų būti tvirtinama, kadangi joje galimai susitarta ne dėl viso pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo nutraukiant santuoką.
  9. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, pareiškėjai nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
  10. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas šiems trūkumams pašalinti ir trūkumų pašalinimą patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismui pateikti, t. y. terminas nustatytinas iki 2018-05-28 (įskaitytinai).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

7Nustatyti pareiškėjams N. M. ir A. M. terminą iki 2018 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai) pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams nurodytiems pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje pašalinti, įrodymus pateikiant pirmosios instancijos teismui.

8Nutartis neskundžiama.

Ryšiai