Byla A-822-701-13
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 28 000 Lt žalos atlyginimą (b. l. 4–14).

6Skunde nurodė, kad 1995 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto registre Kauno miesto tarybos nuosavybės teise buvo įregistruota 2788 kv. m asfaltuota sporto aikštelė prie pastato, esančio Kaune, ( - ). 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi ši aikštelė buvo išnuomota Kauno sporto klubui „Setas“. l996 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Kauno sporto klubui „Setas“ išdavė leidimą Nr. 534/96 sporto aikštyno ( - ), Kaune projektavimui. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius 1996 m. spalio 14 d. išdavė Kauno sporto klubo „Setas“ vardu leidimą vykdyti statybos darbus nurodytoje aikštelėje – statyti sporto aikštyną su sporto sale. Pareiškėjas savo lėšomis toje aikštelėje pastatė sporto kompleksą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. liepos 20 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“, patvirtino 762 kv. m žemės sklypo ( - ) detalųjį planą ir pasiūlė Kauno apskrities viršininkui išnuomoti šį žemės sklypą R. R.. Kauno apskrities viršininkas 2005 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 02-01-1087 leido išnuomoti R. R. minėtą žemės sklypą. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2005-0031, sudaryta 2005 m. vasario 17 d., Lietuvos Respublikos valstybė (nuomotojas) išnuomojo R. R. (nuomininkui) 37 metų laikotarpiui 789 kv. m žemės sklypą Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), Kaune. Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. kovo 17 d. R. R. išdavė sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45). Kauno apygardos teismas 2002 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5091/2001 panaikino Kauno sporto klubui „Setas“ 1996 m. spalio 14 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kiemo aikštelės, esančios Kaune, ( - ), teisinę registraciją R. R. vardu, pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl minėtos aikštelės pardavimo R. R. ir grąžino šią aikštelę Kauno miesto tarybai. Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751-259/05 iš dalies patenkino buvusį Kauno miesto savivaldybės R. R. ir kitiems atsakovams byloje pareikštą ieškinį ir priteisė ieškovui Kauno miesto savivaldybei solidariai iš R. R. ir R. R. individualios įmonės 53 318 Lt. nuostolių atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2006 m. birželio 5 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį ir savivaldybės ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą ( - ) su priklausiniais – kiemo statiniais, esančius Kaune, ( - ); priteisė iš Kauno sporto klubo ,,Setas“ R. R. 20000 Lt; panaikino pastato ( - ) ir kiemo statinių, esančių Kaune, ( - ), teisinę registraciją R. R. vardu; įpareigojo R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ( - ) ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, esančius Kaune, ( - ); panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo ( - ), Kaune, nuomos“; pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005-0031 dėl žemės sklypo Nr. 1901/0059:52, esančio Kaune, ( - ), nuomos; panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45). Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-235-414/2010 pareiškėjo R. R. skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės po 10 900,00 Lt žalos atlyginimo dėl minėtų statinių griovimo darbų. 2010 m. birželio 9 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš dalies pakeitė minėtą Kauno apygardos administracinio teismo spendimą ir priteisė pareiškėjui R. R. iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės po 17 050 Lt turtinės žalos atlyginimą. Šiuo metu atsirado naujas faktinis pagrindas dėl papildomo žalos atlyginimo, nes vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje, anksčiau pareiškėjas nebuvo spėjęs pašalinti visų statybos, esančios ( - ), Kauno m., padarinių. 2012 m. kovo 26 d. jis sudarė sutartį su A. U., pagal kurią vykdytojas įsipareigojo nugriauti 110 m ilgio mūrinę tvorą; išgriauti pastato (unikalus Nr. ( - )) mūrinius pamatus (10x22m); išgriauti pastato (unikalus Nr. ( - )) grindis; išvežti griovimo metu atsiradusį statybinį laužą, sutvarkyti aplinką. Nurodytus darbus vykdytojas įsipareigojo atlikti iki 2012 m. kovo 31 d. Užsakovas už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti 70 000 Lt. Vykdytojas minėtuosius darbus atliko, statiniai yra nugriauti, o vykdytojui pagal minėtąją sutartį sumokėta. Tokiu būdu, pareiškėjas patyrė 70 000 Lt nuostolių, iš kurių 40 procentų dydžio žala – 28 000 Lt turi būti priteista iš atsakovų, atsakingų už savo pareigūnų, darbuotojų veiksmus.

7Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime į skundą (b. l. 31–35) nurodė, jog prašymas teismui paduotas praleidus sutrumpintą trejų metų senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (LR CK 1.125 str. 8 d.), todėl yra pagrindas, taikant ieškinio senatį, skundą atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.). ABTĮ 101 straipsnio 2 dalis numato bylos nutraukimo pagrindą, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas R. R. 2008 m. gegužės 19 d. skundu ir 2008 m. rugpjūčio 21 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti su ginčo pastato griovimu ir statybos darbais susijusias išlaidas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1939/2010 pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą ir priteisė iš Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės R. R. po 17 050 litų žalos atlyginimo už griovimo ir detaliojo plano rengimo išlaidas. Todėl remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, LR CPK 182 straipsnio 2 dalimi, ABTĮ 14 straipsnio 1 dalimi, LR CPK 18 straipsniu ir ABTĮ 101 straipsnio 2 dalimi, byla nutrauktina. Laikytina, kad išlaidos, atsiradusios dėl pastato ir tvoros griovimo (įskaitant ir jo pamatus bei grindis) jau yra priteistos minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir atlygintos Kauno miesto savivaldybės 2010 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2662. Taip pat pažymėtina, kad 2007 m. viso pastato griovimo darbai buvo įvertinti 75 000 litų, o 2012 m. vien tik pamatų, grindų ir tvoros nugriovimas įvertintas 70 000 litų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokios griovimo darbų kainos atitikimą rinkoje galiojančioms kainoms, o taip pat griovimo kaina nėra pagrįsta jokiomis griovimo sąmatomis.

9Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 37–43), jog prašymas teismui paduotas praleidus sutrumpintą trejų metų senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir yra pagrindas, taikant ieškinio senatį, skundą atmesti, nes ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007 m. lapkričio 13 d. (LR CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šalių ginčas išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl yra pagrindas, numatytas ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte, administracinę bylą nutraukti. Be to, pareiškėjo skundas yra nekonkretus, neaiškus. Sporto komplekso pastato ( - ), esančio ( - ), Kaune, bendras plotas yra 172 kv. m. Šis pastato plotas buvo nurodytas 2007 m. liepos 15 d. sutartyje ir 2007 m. lapkričio 8 d. sutartyje bei įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose dokumentuose. Todėl neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjo pateiktoje 2012 m. kovo 26 d. sutartyje yra nurodyta, kad A. U. įsipareigoja griauti pastato mūrinius pamatus (10x22 m), t. y. 220 kv. m, kokiu pagrindu nurodyti griaunamos 110 m ilgio mūrinės tvoros matmenys.

11II.

12Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui R. R. iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, po 14 000 Lt žalos atlyginimą.

13Teismas vertino, kad pareiškėjo turėtos išlaidos už griovimo darbus atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl konstatavo, kad atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 70 000 litų žala. Pažymėjo, kad jokių duomenų, paneigiančių nurodytų darbų išlaidų dydį, atsakovai teismui nepateikė. Taip pat atsakovai nepateikė teismui jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, jog pagal minėtą 2012 m. kovo 26 d. sutartį buvo išgriauti ne ginčo statinio pamatai, grindys, mūrinė tvora.

14Vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais bei remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų minėtose bylose nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo ir buvusios Kauno apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos kaltės dydį, nusprendė, kad dėl atsiradusios turtinės žalos yra 60 proc. R. R. kaltės ir 40 proc. atsakovų kaltės, todėl prašoma priteisti 28 000 Lt suma yra pagrįsta.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika dėl skolininkų daugeto atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005) ir remdamasis byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad abu atsakovai lygiomis dalimis yra kalti dėl pareiškėjui padarytos turtinės žalos, ją privalo atlyginti, todėl šiuo atveju taikytina dalinė atsakomybė. Tokiu būdu, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 14000 Lt. turtinės žalos atlyginimo pareiškėjo naudai už ginčo statinių griovimo darbus (CK 6.271 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

16Teismas konstatavo, kad atsakovų motyvas, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Vadovaudamasis CK 1.124 straipsniu, CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, CK 1.127 straipsnio 1 ir 2 dalimis teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju reali žala pareiškėjui dėl ginčo statinių galutinio nugriovimo atsirado, tik 2012 m. balandžio 3 d., kai pareiškėjas sumokėjo 70 000 litų vykdytojui A. U. pagal 2012 m. kovo 26 d. sutartį, o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2012 m. liepos 16 d. Šiuo atveju taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.

17Pažymėjo, kad atsakovų prašymas nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taip pat nepagrįstas, nes ginčas, nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, nėra ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, kaip administracinėje byloje Nr. 1-235-414/2010.

18III.

19Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 103–107) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

20Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais motyvais:

211. Kauno apygardos administracinis teismas priimdamas 2012-11-27 sprendimą netinkamai taikė materialinės teises normas, konstatuodamas, kad ieškinio senaties pradžios momentas yra 2012 balandžio 3 d. Pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo apie savo teisės pažeidimą, t. y. apie tai kad jis privalės nugriauti pastatus iki konkretaus termino dar 2006 m. birželio 5 d. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui, kuriame iki kurio ginčo statiniai privalo būti nugriauti. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-212/2006 pripažino R. R. faktiniu pastatų statytoju ir įpareigojo nugriauti ginčo statinius Pareiškėjo prašymu Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 13 d. šį terminą pratęsė iki Pareiškėjas pakartotinu pareiškimu 2007 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas terminą pratęsti dar šešiems mėnesiams iki 2008 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-751-259/2005 minėtą prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir konstatavo, kad , o Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi minėtą Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinta, kad R. R. piktnaudžiauja procesinės teisėmis ir vilkina teismo sprendimo įvykdymą, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime konstatavo, kad R. R. į iš Toks sprendimas prieštarauja bendriesiems teisės principams, kad iš ne teisės teisė neatsiranda, taip pat LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Neįvykdęs ginčo statinių nugriovimo darbų nurodytais terminais pareiškėjas imperatyvią CPK 18 straipsnio normą. Taigi, pagrįstai laikytina, kad byloje nurodyti darbai buvo atlikti pažeidžiant teismo sprendimus ir juose nustatytą sprendimų vykdymo tvarką. Teismas nepasisakė, kodėl šiuo konkrečiu atveju R. R. apie galimą jo teisės pažeidimą ir kodėl nebuvo taikytos LR CK 1.127 straipsnio 2 dalies nuostatos

22ginčas, nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, nėra ginčas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, kaip administracinėje byloje Nr. I-235-414/2010 nepagrįsta jokiais motyvais ir prieštarauja teisės normų reikalavimams. Ginčo dalykas, reikalavimą pagrindžiantys teisės aktai ir šalys yra tokie patys, kaip 2008 m. gegužės 19 d. pateiktame skunde. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje prašomą priteisti žalą pareiškėjas kildina būtent iš , iš kurio kildino patirtą žalą ir 2010 metų byloje, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Kauno apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog teismas nustatė aplinkybę, jog dalis ginčo statinių nenugriauta, tačiau visiškai nepasisakė dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių, kad dalis išlaidų yra patirta antstolio M. L. akto surašymo, tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Kauno apygardos administracinis teismas visiškai nesiaiškino, kas būtent buvo nugriauta jau po 2007 m. lapkričio 27 d. akto surašymo ir už ką buvo atlyginta 2010 metais. Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti tik dabar ir kad už juos nėra atlyginta pagal įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą. Todėl laikytina, kad išlaidos, atsiradusios dėl pastato ir tvoros griovimo (įskaitant ir jo pamatus bei grindis) jau yra priteistos minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir atlygintos Kauno miesto savivaldybės 2010 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2662. Tas faktas, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis dėl žalos atlyginimo įrodo, kad jis žinojo apie savo pažeistą teisę ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusia 2010 m. birželio 9 d. nutartimi žala dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jam yra priteista ir Kauno miesto savivaldybės atlyginta dar 2010 metais. Todėl, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 2 dalimi, byla nutrauktina.

233. Teismo išvada, kuria įrodinėjimo pareiga perkeliama atsakovams yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė įrodymus apie patirtos žalos dydį, kurie akivaizdžiai prieštarauja jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas privalėjo juos tinkamai ištirti. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktas 2012 m. balandžio 24 d. antstolio M. L. aktas nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo statinius nugriovė būtent dabar, minėtas aktas tik patvirtina aplinkybę, kad šiai dienai ginčo statiniai yra nugriauti. Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino atsakovų argumentų, kad 2007 m. griovimo darbų sutartimis nugriovimas buvo įvertintas 75 000 litų, o tvoros – 10 000 litų, tuo tarpu 2012 m. kovo 26 d. sutartyje vien tik pamatų, grindų ir tvoros nugriovimas įvertintas 70 000 litų. Tai prieštarauja protingumo principams ir kelia pagrįstų abejonių dėl sutartos kainos dydžio. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokios griovimo darbų kainos atitikimo rinkoje galiojančioms kainoms, be to kvitas neatspindi realiai pareiškėjo patirtų išlaidų, nėra numatyta, kokie darbai ir kokia apimtimi buvo atlikti ir kokia tų darbų kaina, bei ar jie apima tuos darbus, kurie yra nurodyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taip pat teismas visiškai nevertino 2012 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo turtas, taip pat ir sąskaitos, yra areštuotas dar 2007 metais, tačiau lėšų jose nebuvo rasta. Taigi kyla pagrįstų abejonių, dėl paties sandorio teisėtumo, iš kokių lėšų tokiu atveju būtent dabar pareiškėjas atlygino rangovui. Šiuo atveju teismas turėjo, tačiau nevertino paties pareiškėjo kaltės. Šiuo atveju pareiškėjas, sąmoningai vilkindamas teismo sprendimo vykdymą, prisiėmė su tuo susijusią riziką ir dėl tokio vilkinimo pasekmių negali reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Keliamas reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius kyla iš tokio vilkinimo pasekmių, ir tai yra pagrindas taikyti LR CK 6.253 straipsnio 5 dalį ir pareiškėjo skundo netenkinti.

24Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliaciniu skundu (b. l. 111–118) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tapačias argumentais, nurodytais ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde.

25Atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (b. l. 125–131) atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, su juo sutinka ir prašo tenkinti.

26Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (b. l. 133–146) prašo juos atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia savo skunde ir skundžiamame Kauno apygardos administracinio teismo sprendime nurodytais argumentais. Pažymi, kad atsakovų argumentai prieštaringi, nenuoseklūs.

27Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą (b. l. 142–151) su juo sutinka, prašo tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. Remiasi savo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Apeliaciniai skundai atmestini.

31Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl 28000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro statinių griovimo darbai pagal 2012 m. kovo 26 d. sutartį. Pareiškėjas nurodo, jog šiuo metu atsirado pagrindas priteisti jam papildomą žalos atlyginimą (aukščiau nurodytais tais pačiais teisiniais pagrindais), t. y. atsirado naujas faktinis pagrindas dėl papildomo žalos atlyginimo, kadangi, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje, anksčiau nebuvo spėjęs pašalinti visus statybos, esančios ( - ) Kauno m., padarinius, juos pašalino tik 2012 metais ir dėl to patyrė 70000,00 Lt nuostolių (išlaidų).

32Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys, nes atsakomybė už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda be kaltės.

33Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo R. R. reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, vadovavosi Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-235-414/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi, kuriais nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kokiais atsakovų neatitinkančiais teisės aktų veiksmais buvo padaryta žala R. R..

34Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. kovo 26 d. sudaryta sutartis (b. l. 16) su A. U. (vykdytoju (verslo liudijimas Nr. JI379007-1)), pagal kurią vykdytojas adresu ( - ), Kaune, įsipareigoja atlikti tam tikrus griovimo darbus (b. l. 15-16). Vykdytojas minėtuosius darbus atliko, tai patvirtina ir antstolio M. L. 2012 m. balandžio 24 d. Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo aktas Nr. 0022/07/09997, kuriame nurodyta, jog antstolis M. L., vykdydamas vykdomąjį raštą Nr. 2-751-259, kurį 2007 m. balandžio 17 d. išdavė Kauno apygardos teismas dėl skolininko R. R. įpareigojimo nugriauti pastatą ( - ) ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, (unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), esančius ( - ), Kaune, 2012 m. balandžio 24 d. patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad Kauno apygardos teismo sprendimas byloje Nr. 2-751-259/2005 yra įvykdytas: pastatas ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), buvęs ( - ), Kaune, yra nugriautas; kiemo statiniai (stoginė, baseinas, kanalizacijos šulinys, tvora), kurių unikalus Nr. ( - ), buvę ( - ), Kaune, taip pat yra nugriauti (b. l. 18). Byloje nėra ginčo dėl to, kad griovimo darbus atlikusiam A. U. (verslo liudijimo Nr. JI379007-1) pareiškėjas sumokėjo 70 000 Lt. Tai patvirtina išduotas Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas (b. l. 17).

35Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo turėtos išlaidos už griovimo darbus atitinka CK 6.249 straipsnio 1dalies nuostatas ir yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 15-18), atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta 70000 litų žala. Jokių duomenų, paneigiančių nurodytų darbų išlaidų dydį, atsakovai teismui nepateikė. Taip pat atsakovai nepateikė teismui jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų duomenų, jog pagal minėtą 2012 m. kovo 26 d. sutartį buvo išgriauti ne ginčo statinio pamatai, grindys, mūrinė tvora.

36Dėl apeliacinio skundo motyvų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teises normas, konstatuodamas, kad ieškinio senaties pradžios momentas yra 2012 balandžio 3 d., nes pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo apie savo teisės pažeidimą, t. y. apie tai kad jis privalės nugriauti pastatus iki konkretaus termino dar 2006 m. birželio 5 d. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui, kuriame iki kurio ginčo statiniai privalo būti nugriauti. Pareiškėjo prašymu Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 13 d. šį terminą pratęsė iki Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-751-259/2005 konstatavo, kad ,

37Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 1.124 straipsnio nuostatomis, pagal kurias ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, taip pat CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pagal kurias reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad reali žala pareiškėjui dėl ginčo statinių galutinio nugriovimo atsirado tik 2012 m. balandžio 3 d., kai pareiškėjas sumokėjo 70 000 litų vykdytojui A. U. pagal 2012 m. kovo 26 d. sutartį, o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2012 m. liepos 16 d. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas pastatų griovimą vykdė po

38Dėl apeliacinio skundo motyvų, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti tik dabar ir kad už juos nėra atlyginta pagal įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimą, o taip pat, kad pareiškėjo pateiktas 2012 m. balandžio 24 d. antstolio M. L. aktas nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas ginčo statinius nugriovė būtent dabar, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra pateiktas 2007 m. lapkričio 27 d. aktas vykdomojoje byloje Nr. 0022/07/09997, kuriame teigiama, kad akto surašymo metu yra nenugriauti pastato pamatai ir grindys, taip pat nenugriauta tvora. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2012 m. kovo 26 d. sudaryta sutartis (b. l. 16) su A. U. (vykdytoju (verslo liudijimas Nr. JI379007-1)), pagal kurią vykdytojas adresu ( - ), Kaune, įsipareigoja atlikti griovimo darbus, ir 2007 m. liepos 15 d. sutartis bei 2007 m. lapkričio 8 d. sutartis dėl griovimo darbų savo turiniu nėra tapačios ir apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad minėtomis sutartimis buvo įsipareigota atlikti vienus ir tuos pačius griovimo darbus.

39Sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, teismas, vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais bei remdamasis minėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgus į pareiškėjo ir buvusios Kauno apskrities viršininko administracijos (šiame ginčo santykyje teisių perėmėja- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos kaltės dydį, sprendžia, kad dėl atsiradusios turtinės žalos yra 60 proc. R. R. kaltės ir 40 proc. atsakovų kaltės, todėl prašoma priteisti 28000 Lt suma yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abu atsakovai lygiomis dalimis yra kalti prieš pareiškėją dėl jam padarytos turtinės žalos, ją privalo atlyginti, todėl šiuo atveju taikytina dalinė atsakomybė ir pagrįstai priteisė iš kiekvieno atsakovo po 14000 Lt turtinės žalos atlyginimo pareiškėjo naudai už ginčo statinių griovimo darbus (CK 6.271 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

40Apeliacinių skundų tenkinti nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliekamas nepakeistu.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

43Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą prašydamas solidariai priteisti iš... 6. Skunde nurodė, kad 1995 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto registre Kauno... 7. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko, prašė... 8. Atsiliepime į skundą (b. l. 31–35) nurodė, jog prašymas teismui paduotas... 9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo... 10. Atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 37–43), jog prašymas teismui paduotas... 11. II.... 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu... 13. Teismas vertino, kad pareiškėjo turėtos išlaidos už griovimo darbus... 14. Vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais bei remdamasis... 15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų... 16. Teismas konstatavo, kad atsakovų motyvas, jog pareiškėjas praleido terminą... 17. Pažymėjo, kad atsakovų prašymas nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1... 18. III.... 19. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l.... 20. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais motyvais:... 21. 1. Kauno apygardos administracinis teismas priimdamas 2012-11-27 sprendimą... 22. ginčas, nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, nėra ginčas tarp tų... 23. 3. Teismo išvada, kuria įrodinėjimo pareiga perkeliama atsakovams yra... 24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo... 25. Atsiliepime į Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 26. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (b. l. 133–146)... 27. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į Lietuvos... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Apeliaciniai skundai atmestini.... 31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl 28000,00 Lt... 32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad... 33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjo R. R. reikalavimai... 34. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. kovo 26 d. sudaryta sutartis (b. l. 16)... 35. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo turėtos išlaidos už... 36. Dėl apeliacinio skundo motyvų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 37. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 1.124 straipsnio nuostatomis, pagal... 38. Dėl apeliacinio skundo motyvų, kad pareiškėjo pateikti įrodymai... 39. Sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, teismas, vadovaudamasi CK... 40. Apeliacinių skundų tenkinti nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 42. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 43. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama...