Byla 2A-212/2006
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Konstantino Gurino (pranešėjas), kolegijos teisėjų: Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei, dalyvaujant ieškovo atstovei Jurgitai Valaitytei, atsakovui R. R., atsakovų atstovams adv. Daniui Svirinavičiui, R. R. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų R. R. ir R. R. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-751-259/2005 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams R. R., R. R. individualiai įmonei, Kauno sporto klubui „Setas“, viešajai įstaigai Registrų centras Kauno filialui, Kauno apskrities viršininko administracijai, tretysis asmuo notarė Zita Kasperovičienė dėl pastato pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nuostolių ir sunaikinto turto vertės atlyginimo, teisinės registracijos panaikinimo, įsakymų panaikinimo ir pastatų nugriovimo.
Nustatė
2Ieškovas Kauno miesto savivaldybė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ (toliau Sporto klubas) pardavė R.R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą su priklausiniais – kiemo statiniais Ukmergės g. 22A, Kaune; panaikinti pastato (1U1/ž) su priklausiniais, esančio Ukmergės g. 22A, Kaune, teisinę registraciją atsakovo R.R. vardu; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A – 1732; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento Valstybinės žemės nuomos 2005 m. vasario 17 d. sutartį Nr. N19/2005 – 0031; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19 - 45); priteisti iš R.R. individualios įmonės, o nesant pakankamai turto iš R.R. nuostolius, atsiradusius nepagrįstai praturtėjus už laikotarpį nuo 2000 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gegužės 15 d.; atlyginti didžiausią sunaikintos 691 kv.m ploto asfaltuotos aikštelės Ukmergės g. 22A, Kaune dalies vertę, t.y. 73 110 Lt; įpareigoti R.R. per du mėnesius nugriauti visus pastatus ir tvoras, pastatytus ant aikštelės Ukmergės g. 22A, Kaune.
3Ieškovas nurodė, kad Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filiale nekilnojamo turto registre 1995 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto tarybos nuosavybės teise buvo įregistruota 2788 kv. m asfaltuota sporto aikštelė, esanti Ukmergės g. 22A, Kaune, kuri 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi buvo išnuomota Sporto klubui sporto veiklai. Tačiau nuomininkas šios sutarties nevykdė, nuomos mokesčių nemokėjo ir aikštelę naudojo ne pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Kauno miesto savivaldybės valdyba su ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl nuomininko iškeldinimo, nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo. Teismas 2001 m. sausio 18 d. sprendimu šį ieškinį patenkino, tačiau teismo sprendimas neįvykdytas, atsakovas Sporto klubas nebuvo iškeldintas, aikštelę komercinei veiklai naudojo ir naudoja R.R.. Atsakovas buvo įspėtas dėl aikštelės atlaisvinimo, tačiau reikalavimų nevykdė, nes Valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyrius 1996 m. spalio 14 d. atsakovui R.R., kaip Sporto klubo prezidentui, minėtos nuomos sutarties pagrindu, nepaisant to, kad šios sutarties galiojimo terminas – iki 1996 m. sausio 1 d., išdavė leidimą statyti sporto aikštyną su sporto sale prie Ukmergės g. 22, Kaune, o 1998 m. gegužės 25 d. buvo išduotas statinių priėmimo naudoti aktas. Ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas Sporto klubas šį nekilnojamą turtą, esantį Kaune, Ukmergės g. 22A, pardavė atsakovui R.R., kuris 1999 m. gruodžio 8 d. minėtą turtą įregistravo savo vardu. Ieškovas teigė, jog ši pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų bei šiurkščiai pažeidžianti ieškovo Kauno miesto savivaldybės kaip savininko teises, bei taikytina restitucija (CK 1. 80 str. 2 d.).
4Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas 2005 m. vasario 17 d., būdamas Sporto klubo prezidentu, žinojo, jog 2788 kv. m asfaltuota aikštelė priklauso ieškovui, nes dėl jos buvo pasirašyta minėta nuomos sutartis, todėl elgėsi nesąžiningai, siekdamas neteisėtai praturtėti. Pripažinus šią pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, šalys, remiantis CK 1.80 straipsnio antrąja dalimi, grąžintinos į prieš tai buvusią padėtį (restitucija) ir dėl to naikintina ir šio turto teisinė registracija atsakovo vardu; naikintinas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymas; naikintinas Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimas valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus; naikintinas Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A, Kaune, nuomos“; 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakovu R. R..
5Ieškovas nurodė, kad 2005 m. sausio 25 d. buvo atlikta aikštelės, esančios Ukmergės g. 22A, Kaune, inventorizacija ir nustatyta, kad asfaltuotos aikštelės plotas yra tik 2097 kv. m, t.y. 691 kv. m aikštelės yra pasisavinta, sunaikinta, nes ant jos pastatytas ginčo pastatas. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2 – 5091/2001 pagal ieškovės S.O. ieškinį atsakovams R.R., Sporto klubui ir kt. 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Sporto klubui išduotą leidimą vykdyti minėtus statybos darbus, pastatų priėmimo naudoti aktą, kiemo aikštelės, esančios Ukmergės g. 22A, Kaune, teisinę registraciją R.R. vardu, iš dalies pripažino negaliojančia ginčijamą pirkimo – pardavimo sutartį (CK 4. 47, 4. 48 str.), todėl aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p). Taigi pastatas, esantis ant sunaikintos aikštelės dalies, yra savavališka statyba ir todėl R.R. įpareigotinas nugriauti visus pastatus ir tvoras, pastatytus ant ginčo aikštelės (CK 4.103 ir 6.147 str.), o taikant restituciją turi atlyginti didžiausią sunaikintos 691 kv. m ginčo aikštelės 73 110 Lt vertę (CK 6. 147 str. 2 d.). Ieškovas 2003 m. kreipėsi į Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą dėl R. R. neteisėtos veiklos. Kelti baudžiamąją bylą buvo atsisakyta, tačiau pats atsakovas teigė, kad asmenys už automobilių saugojimą moka jo individualiai įmonei, ir tai įrodo, kad atsakovas ginčo aikštelėje vykdo veiklą per savo įsteigtą įmonę. Be to, jo pateiktos deklaracijos ir sumokėtas žemės nuomos mokestis už 2788 kv. m ginčo aikštelę taip pat patvirtina naudojimąsi minėta aikštele. Ieškovas nurodė, kad remiantis CK 6.242, 6.251, 6.249, 6.258 straipsniais, R.R. individuali įmonė turi atlyginti negauto nuomos mokesčio už ginčo aikštelę 72 078, 54 Lt dydžio nuostolius už laikotarpį nuo 2000 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gegužės 15 d.
6Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovui Kauno miesto savivaldybei solidariai iš atsakovų R.R. individualios įmonės ir R.R. 53 318 Lt nuostoliams atlyginti bei 1599, 54 Lt valstybei žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad ieškovo motyvai dėl 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau SĮ) nustatyta tvarka Sporto klubas turėjo leidimą vykdyti statybos darbus, todėl išnuomotoje aikštelėje pastatytas sporto kompleksas buvo pagal minėtą įstatymą priimtas naudoti ir įregistruotas. Rašytinių įrodymų, kad minėtas statinys būtų laikinas, nėra. Teismas sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas statybai ir priėmimo naudoti aktas, jokių teisnių pasekmių ginčijamos sutarties galiojimui nesukelia (išskyrus sutarties dalį dėl kiemo aikštelės nuosavybės), nes šie dokumentai nuo statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre netenka galios ir be teismo sprendimo (SĮ 23 str. 17 p., 24 str.), todėl įregistruotas statinys netapo savavališku. Taip pat teismas nurodė, kad nuosavybė į minėtą statinį nebuvo ginčijama, panaikinta ar kitaip apribota iki šio turto pardavimo, ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad R.R., sudarydamas šią sutartį, elgėsi nesąžiningai. Teismas nurodė, kad R.R. nuosavybės teisę į ginčo pastatą įgijo minima pirkimo – pardavimo sutartimi, todėl ieškovo nurodytu pagrindu reikalavimai panaikinti jo vardu atliktą pastato registraciją ir įpareigoti jį nugriauti yra atmestini.
7Teismas ieškinio reikalavimus naikinti nurodomus įsakymus, sutikimą bei nuomos sutartį taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Sprendimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas ir pasiūlyta 762 kv. m ploto žemės sklypą, esantį Ukmergės g. 22A, Kaune, išnuomoti R.R., grindė ta aplinkybe, jog ieškovas ieškinyje nepateikė faktinio pagrindo šiam reikalavimui patvirtinti. Taip pat teismas nurodė, kad visi būtini valstybinės žemės nuomos dokumentai buvo tinkamai suderinti ir su Kauno miesto savivaldybe.
8Dėl reikalavimo priteisti nuostolius, atsiradusius nepagrįstai praturtėjant, teismas nustatė, jog atsakovas Sporto klubas nuomos sutarties pagrindu pagrįstai naudojosi nuo 1996 m. sausio 5 d. iki 2001 m. sausio 18 d. 2788 kv. m ginčo aikštele. Kartu teismas nustatė, jog nuo 2001 metų pradžios ieškovo Kauno miesto savivaldybės teisė pilnai ir netrukdomai įgyvendinti savo turtines teises į šį turtą buvo pažeista. Teismas sprendė, kad nuo to momento, kai civilinėje byloje Nr. 2 -345/2001 buvo nutraukta ginčo aikštelės nuomos sutartis iki Kauno apskrities viršininko administracija išnuomojo dalį aikštelės R.R., jis ir jo įmonė be teisinio pagrindo naudojosi tiek sunaikintos asfalto dangos 691 kv. m ploto aikštelės dalimi, tiek likusia asfaltuota ieškovo aikštelės dalimi, iš viso 2788 kv. m, o ieškovas negalėjo ją tinkamai valdyti. Tokią išvadą teismas grindė aplinkybe, kad minėtu laikotarpiu tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta jokia sutartis dėl naudojimosi šiuo turtu, susirašinėjimu tarp R.R. ir ieškovo (1t., b.l. 10-14), R.R. mokesčiu už nuomą (1t., b.l. 56-60), jo raštais antstoliui (2t., b.l. 26), R. R. ir jo individualios įmonės pozicija teisme. Kartu teismas atmetė atsakovų argumentus dėl 2003-2004 metų žemės nuomos mokesčio sumokėjimo ir dėl dvišalės sutarties tarp ieškovo ir Sporto klubo, kuria aikštelė buvo išnuomota iki 2003 metų, nes nustatė, kad žemės nuomos mokestis ir savivaldybės 1999 m. gegužės 13 d. sprendimu nustatyta išnuomojamųjų aikštelių 1 kv. m kaina nėra vienas ir tas pats objektas.
9Teismas nusprendė, kad R.R. sumokėtas žemės nuomos mokestis (1t., b.l. 57, 59) yra įskaitytinas į ieškovui priteistinus nuostolius. Teismas rėmėsi CK 6. 249 straipsnio pirma dalimi ir priteisė prašomus nuostolius kaip ieškovo negautas pajamas, kurias būtų gavęs už ginčo aikštelės nuomą po 5 Lt už 1 kv. m per vienerius metus. Nuostolius teismas priteisė nuo 2001 m. sausio 18 d., t.y. nuo nuomos sutarties nutraukimo iki 2005 m. vasario 17 d., t.y. iki naujos nuomos sutarties sudarymo, nes nuo 2001 m. sausio 18 d. ieškovas įgijo teisę sudaryti kitą jam priklausančio turto nuomos sutartį. Teismas nustatė, kad per šį laikotarpį ieškovas negavo 55 760 Lt pajamų (nuostolių), kuriuos sumažino 2442 Lt – sumokėtu žemės mokesčiu. Ieškovo reikalavimą, kad R. R. individualiai įmonei neturint lėšų, nuostoliai būtų priteisti iš paties R. R., atmetė kaip prašymą priimti sąlyginį sprendimą (CPK 267 str.) ir minėtus nuostolius priteisė solidariai iš abiejų atsakovų. Teismas reikalavimą dėl 7606, 04 Lt palūkanų priteisimo (CK 6.258 str. 7d) atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad tokiam reikalavimui taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Reikalavimą atlyginti didžiausią sunaikintos 691 kv. m ploto aikštelės vertę – 73 110 Lt, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ši aikštelės dalis buvo sugadinta ir sporto kompleksas buvo pastatytas ieškovui žinant. Sporto kompleksas buvo priimtas naudoti 1998 m. gegužės 25 d., todėl nuo to momento ieškovas turėjo teisę reikšti pretenzijas dėl asfalto dangos sunaikinimo. Teismas laikė, kad ieškovo reikalavimui skaičiuotinas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas ir atsakovo prašymu taikė senaties terminą (CK 1. 125 str. 8 d.). Be to, teismas nustatė, kad minėtą aikštelę sugadino Sporto klubas, todėl ieškinio reikalavimą R.R. įmonei ir pačiam R.R. laikė nepagrįstu.
10Ieškovas Kauno miesto savivaldybė padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo, prašo jį panaikinti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Teigia, kad teismas neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes, neištyrė ir nepasisakė dėl dalies byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliantas nurodo:
111) Teismo išvados dėl ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Įrodyta, kad ginčo aikštelė 1995 m. lapkričio 27 d. įregistruota ieškovo vardu nuosavybės teise, taip pat nustatyta, kad 691 kv. m aikštelės yra pasisavinta ir sunaikinta, nes ant jos pastatytas ginčo pastatas, įregistruotas R.R. vardu ginčo sutarties pagrindu. Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimu minėtas sandoris dalyje dėl kiemo aikštelės pardavimo R.R. pripažintas negaliojančiu, o turtas grąžintas ieškovui. Tačiau tik išnagrinėjus nurodytą bylą paaiškėjo, kad dalis ieškovui priklausančios aikštelės yra po nurodytais statiniais, todėl minėtu teismo sprendimu ieškovo teisės nebuvo apgintos. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad minėtas teismo sprendimas jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nesukėlė, nes teismas privalėjo vadovautis šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis (CPK 182 str.). Ginčo sutartis naikintina tais pačiais pagrindais, kuriuos nurodė kitas bylas nagrinėję teismai. Ieškovui priklausanti ginčo aikštelės dalis negalėjo atsirasti Sporto klubo, o po to R.R. nuosavybėje, nes nebuvo perleidimo dokumentų. R.R. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju 1964 m. CK 143 straipsnio prasme, nes žinojo, kad ginčo aikštelė priklauso ieškovui. Be to, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2 -5091/2001 m. jis niekur nepaminėjo, kad yra ginčo sutartis ir kad jis yra aikštelės savininkas. Tai įrodo atsakovo R.R. nesąžiningą elgesį, o teismas nepagrįstai šių įrodymų nevertino, tuo pažeidė CPK 185 straipsnį. Teismas negalėjo atmesti ieškinio tuo pagrindu, kad nebuvo nurodyti įstatymai, kuriems prieštarauja ginčijamas sandoris. Pagal CK 1.78 straipsnį, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.
122) Teismas neatsižvelgė į CK 1.5 straipsnio ketvirtą dalį, netinkamai taikė CK 1.2 straipsnį, teismo sprendimas yra prieštaringas, sukuria teisiškai neapibrėžtą situaciją. Teismas pripažino, kad ieškovo teisė yra pažeista ir turi būti ginama, tačiau tai, kad nebuvo pripažinta negaliojančia ginčo sutartis ir nebuvo pritaikyta restitucija bei palikti galioti vėlesni administraciniai aktai ir 2005 m. vasario 17 d. sutartis, leidžia manyti, kad buvo įtvirtintas ieškovo nuosavybės pasisavinimas. Ginčo aikštelės dalis taip ir liko R.R. žinioje. Taigi ieškovo teisė nebuvo apginta, nes jis negali disponuoti ginčo aikštelės dalimi. Civilinėje byloje Nr. 2-5091/2001 buvo panaikintas minėtas leidimas vykdyti statybos darbus ir statinio priėmimo naudoti aktas, o Lietuvos Aukščiausias Teismas 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartyje patvirtino, kad nesant dokumento, patvirtinančio nuosavybę, leidimas statybai negalėjo būti išduotas. Be to, teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino SĮ 23 ir 24 straipsnių nuostatas. Panaikinus minėtus leidimą ir priėmimo naudoti aktą, ginčo sutarties objektas tapo neteisėtu, nuosavybės įregistravimas neturi teisinio pagrindo. Pagal teismų praktiką, įregistravimas nekilnojamojo turto registre nesukuria nuosavybės teisės. Kaip jau minėta, teismas, atsisakydamas taikyti restituciją (1.80 str. 2 d.), nukrypo nuo teismų praktikos.
133) Teismas pagrįstai nustatė, kad R.R. ar jo individuali įmonė be teisinio pagrindo naudojosi tiek sunaikintos asfalto dangos 691 kv. m ploto aikštelės dalimi, tiek likusia dalimi, tačiau netinkamai apskaičiavo nuostolių dydį. Pirma, pats teismas pripažino, kad atsakovų argumentas, jog ieškovas yra sumokėjęs žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme 2003 – 2004 metais, negali būti pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą priteisti nuostolius už šį laikotarpį. Antra, teismas nepagrįstai vadovavosi CK 1.125 straipsnio penktos dalies pirmu punktu bei taikė šešių mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 7606, 04 Lt penkių procentų metinių palūkanų nurodė, kad ieškovas nebuvo sudaręs su atsakovais rašytinės sutarties dėl netesybų. Ši norma taikytina dėl netesybų, o ne dėl palūkanų. Pagal CK 1.125 straipsnio devintą dalį reikalavimams dėl palūkanų taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Trečia, nepagrįstai nustatytas laikotarpis, už kurį priteistina negautų pajamų suma. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 18 d. sprendimas įrodo, kad negautos pajamos priteistos iki 2000 m. spalio 1 d., visą kitą laiką atsakovas R. R. naudojosi ginčo aikštele taip pat ir išnuomavus dalį žemės po ginčo aikštele, todėl priteistina 72 078, 54 Lt už laikotarpį nuo 2000 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gegužės 15 d.
144) Teismas nepagrįstai taikė senaties terminą ieškovo reikalavimui atlyginti didžiausią sunaikintos 691 kv. m ploto aikštelės dalies vertę, nes byloje pateikti įrodymai (1t., b.l. 17-26) patvirtina, kad aikštelės dalies sunaikinimo faktas paaiškėjo tik atlikus 2005 m. sausio 25 d. aikštelės inventorizaciją. Todėl teismas, pažeisdamas CK 1.127 straipsnį, nepagrįstai senaties terminą skaičiavo nuo 1996 – 1998 metų. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas R.R. būtų padaręs prašomą priteisti žalą. Teisme buvo paaiškinta, kad visus veiksmus, statant ginčo pastatus ir sunaikinat dalį aikštelės, vykdė atsakovas R.R.. Be to, 1996 m. spalio 14d. leidime Nr. 54-6-96 (c.b. Nr. 2-5091/2001, 1t., b.l. 9) Sporto klubo prezidentui R.R. buvo leidžiama vykdyti statybos darbus ūkio būdu. Tačiau minėtas klubas yra visuomeninė organizacija, kuri nevykdė komercinės veiklos, nesamdė statybininkų, todėl šie veiksmai galėjo būti atlikti tik atsakovo R.R. kaip fizinio asmens pavedimu.
15Atsakovas R.R. kaip fizinis asmuo ir kaip R.R. individualios įmonės savininkas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, o patenkinti byloje paduotą R. R. ir R.R. individualios įmonės apeliacinį skundą. Atsiliepime be apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nurodo:
161) Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį, teismas bylą išsprendė teisingai. Ieškovo reikalavimai negali būti patenkinti dar ir dėl to, kad jis neturi reikalavimo teisės, nes reikalavimo teisę dėl ginčo sutarties grindžia tuo, kad ginčo pastatas yra ant tariamai ieškovui priklausančios asfaltuotos aikštelės, kuri yra neišlikusi, nes sunaikinta ir prašoma atlyginti turtinė žala. Tokiu būdu ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia ta aplinkybe, jog jis nurodytoje vietoje turėjo turtą, kuris neišliko ir už kurio sunaikinimą jis prašo priteisti žalos atlyginimą, o toks prašymas paneigia jo reikalavimo teisę, liečiančią kitus jo pareikštus ieškinio reikalavimus, išskyrus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Taigi ieškovas nepateikė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jam priklausytų nuosavybės, valdymo ar naudojimosi teisė į žemės sklypą po statiniu, kurio perleidimo sutartį prašoma pripažinti negaliojančia. Ieškovas neturi jokio Kauno apskrities viršininko administracijos akto, kuris pagrįstų teises į tą žemės sklypą. Tuo tarpu atsakovas R.R. turi teisinį pagrindą naudotis žeme, esančia po ginčo statiniais. Be to, valstybinės žemės nuomos sutartimi, sudaryta 2005 m. vasario 17 d., R.R. išnuomotas 789 kv. m žemės sklypas, esantis Ukmergės g. 22A, Kaune, kurio naudojimo paskirtis kita, naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Šios valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo pagrindas – Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 02 - 01 - 1087, o Kauno apskrities viršininko administracija yra išdavusi sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus.
172) Be to, yra prieštaringi pačios Kauno miesto savivaldybės veiksmai, susiję su minėto žemės sklypo teisiniu statusu. Savivaldybės aktai yra savivaldybės administravimo subjekto ir valstybinio administravimo subjekto priimti aktai, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnį, reikalavimus dėl šių aktų teisėtumo nagrinėja administraciniai teismai. Be to, ieškovas reikalavimo panaikinti minėtus aktus nemotyvuoja. Atmetus reikalavimus dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl aktų panaikinimo, atmestinas ir reikalavimas nugriauti ginčo pastatus. Be to, ginčo pastatai yra atsakovui išnuomotoje žemės sklypo dalyje. Byloje nustatyta, kad dėl ginčo pastatų nugriovimo yra vykdomas teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta Sporto klubą iškeldinti. Nors ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, reikalavimai prieštarauja ir CK 1.5 straipsnio pirmajai daliai.
183) Ieškovas ignoruoja aplinkybes, kad Ukmergės g. 22A, Kaune, buvo vykdoma veikla, susijusi su jaunimo užimtumu ir kt. Tuo tarpu, patenkinus ieškinį, anot ieškovo, žemės sklypas būtų naudojamas panašiems tikslams. Pažymėtina, kad žemės nuomos sutartyje su R.R. nurodyta, kad sklypas skirtas teritorijos poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams ir kt.
194) Atsakovas R.R. buvo sąžiningas, vykdė veiklą žinant ieškovui Kauno miesto savivaldybei, ginčo sutartį tvirtino notaras, o minėtų civilinių bylų dalykas ir pagrindai yra visai kiti.
205) Ieškovo argumentai, kad byloje neteisingai pritaikyti CK 1.5 straipsnio ketvirta dalis ir 1.2 straipsnis yra nepagrįsti, nes būtent šis ieškinys pažeidžia įstatymines nuostatas, išdėstytas tuose straipsniuose.
21Atsakovas R.R. kaip fizinis asmuo ir kaip R.R. individualios įmonės savininkas padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas dalį ieškovo reikalavimų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės teisės normas (CK 6. 249 str. 1 d., 6. 237 str.). Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, yra nepagrįsta, nes nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad R.R. ar R.R. individuali įmonė būtų nepagrįstai praturtėję. Tokie įrodymai ir negalėjo būti pateikti, nes atsakovai nesinaudojo ginčo aikštele. Nepagrįstai priteisti nuostoliai už naudojimąsi 691 kv. m aikštele, nes pripažinta, kad šis plotas 1996 m. buvo sunaikintas ir konstatuota, kad praleistas ieškinio senaties terminas reikalauti žalos atlyginimo. Be to, R.R. individuali įmonė įregistruota 2002 m. liepos 8 d., todėl iš jos negalėjo būti priteisti nuostoliai už laikotarpį iki 2002 m. liepos 8 d. Pažymėtina, kad paties ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad 2097 kv. m ploto aikštele naudojosi Sporto klubas: Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto Ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2003 m. sausio 21 d. raštas, straipsnis „Kauno valdžia neišsiverčia be prokurorų pagalbos“, Kauno miesto VPK 2003 m. vasario 26 d. nutarimas. Ta aplinkybė, kad Sporto klubo nariai aikštelės dalyje laikė savo automobilius, o už saugojimą mokėjo R.R. individualiai įmonei nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu būdu aikštele naudojosi R.R. ar jo įmonė. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė iki 2005 m. ieškinio pareiškimo teisme nei iš R.R., nei iš jo įmonės nereikalavo jokių mokėjimų, išskyrus žemės nuomos mokestį, kurį R.R. sumokėjo kaip Sporto klubo prezidentas. Nepagrįsta teismo išvada, kad R.R. ir jo įmonė byloje pripažino, kad naudojosi ginčo aikštele. Šios aplinkybės byloje buvo ginčijamos ir tai patvirtina byloje esantys atsiliepimai į ieškinį, triplikas, paaiškinimai duoti teismo posėdžiuose. Ieškovas Kauno miesto savivaldybė nereikalauja priteisti nepagrįstą praturtėjimą iš Sporto klubo, nes šis klubas valdė ir naudojosi aikštele su ieškovo žinia. Tai patvirtina dienraščio „Kauno diena“ 2003 m. gegužės 15 d. publikuotas straipsnis.
22Ieškovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atsakovų R.R. ir R.R. individualios įmonės apeliacinį skundą, nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. Ieškovas palaiko savo apeliaciniame skunde pateiktus motyvus dėl skundžiamo teismo sprendimo. Tačiau laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovai R.R. ir jo individuali įmonė naudojosi ginčo aikštele. Ši aplinkybė nustatyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: susirašinėjimas tarp ieškovo Kauno miesto savivaldybės ir R.R., Kauno miesto VPK nutarimais, įrodymais, kad R.R. apmokėjo žemės nuomos mokestį, jo raštu antstoliui. Be to, pirmosios instancijos teisme atsakovai neginčijo, kad naudojosi ginčo aikštele. Teigia, jog nepagrįsti jų argumentai, kad tai buvo daroma ieškovui leidus. Atsakovų R.R. ir jo individualios įmonės argumentai dėl to, kad ginčo aikštelėje buvo organizuojami renginiai, neturi šioje byloje įrodomosios reikšmės, nes tik 2005 m. sausio 25 d. paaiškėjo, kad yra pasisavinta dalis ieškovui priklausančios aikštelės. Taip pat nepagrįsti atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nėra nurodyti, kokie įrodymai buvo neteisingai įvertinti.
23Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
24Nesutikdamas su byloje pareikštu ieškiniu, o vėliau ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentais atsakovas nurodo, kad Kauno m. savivaldybė apskritai neturi reikalavimo teisės dėl ginčo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
25Tačiau sutikti su tokiu teiginiu negalima. Tokia išvada daroma todėl, kad kaip neginčytinai nustatyta nagrinėjamoje byloje šia pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas pastatas buvo pastatytas ant sunaikintos atsakovui nuosavybės teise priklausiusios asfaltuotos aikštelės dalies. Ši aplinkybė nenuneigiamai patvirtina, kad pastato statyba, o tuo pačiu ir jo pardavimas, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Nuosavybės neliečiamumo principais buvo įtvirtintas ir ginčo pastato statybos bei jo pardavimo metu galiojusiame CK (1964 m. CK 1421 str.). Todėl kito asmens nuosavybės teisių pažeidimo faktas negalėjo sukurti teigiamų teisinių pasekmių nei pastato statytoju formaliai įvardintam Sporto klubui, nei jo prezidentui bei pastato įgijėjui R.R.
26Pastebėtina, kad pastarieji asmenys negalėjo nežinoti apie tai, kad ginčo pastatas buvo pastatytas vietoj ieškovui priklausiusios sunaikintos asfaltuotos aikštelės dalies. Būtent R.R. Sporto klubo vardu sudarė su ieškovu šios aikštelės nuomos sutartį (Kauno m. apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-5091-2001 t.1, b.l. 11). Be to, kaip matyti iš leidimo vykdyti statybos darbus, statinio priėmimo akto bei Sporto klubo visuotinio susirinkimo protokolo ginčo pastatas buvo pastatytas ūkio būdu paties R.R. lėšomis (ten pat t.1, b.l. 134, 135, 138).
27Kad Sporto klubas nustatyta tvarka neįgijo nuosavybės teisės į pastatą patvirtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimu buvo panaikinti kaip išduoti prieštaraujant galiojančiai tvarkai Kauno apskrities valdytojo administracijos valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyriaus 1996 m. spalio 14 d. leidimas Sporto klubui vykdyti statybos darbus, kurio pagrindu buvo pastatytas ginčo pastatas bei Kauno apskrities Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotas 1998 m. gegužės 25 d. šio pastato priėmimo naudoti aktas (Kauno m. apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-5097/2005 t.2,b.l. 153-156). Kaip pagal šių dokumentų išdavimo dieną galiojusi 1964 m. CK (114 str. 1 d.), taip ir pagal naujojo CK nuostatas (4.103 str. 1 d.) fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pasistatė pastatą (statinius), turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).
28Todėl neteisėta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėtas Kauno apygardos teismo sprendimas jokių teisiškai reikšmingų pasekmių nagrinėjamajam ginčui nesukėlė. Priešingai, leidimo statybai ir statinio priėmimo naudoti akto panaikinimas kartu su jau anksčiau konstatuota aplinkybe, kad statant pastatą buvo pažeista ieškovo nuosavybės teisė sunaikinant dalį jam priklausiusio turto sudaro pagrindą teigti, kad Sporto klubas neįgijo nuosavybės teisių į ginčo pastatą bei ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu (LR Konstitucijos 23 str., 1964 m. CK 47 str.,1421 str., CK 4.20 str., CPK 18 str.).
29Šia prasme pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo sandorio teisėtumo ieškovo nuosavybės teisių gynimo požiūriu, kaip to buvo prašoma patikslintame ieškinyje, apskritai nevertino, o darydamas išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis jis grindė reikalavimą dėl sandorio negaliojimo visiškai neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad leidimo vykdyti statybos darbus išdavimo metu ieškovui nuosavybės teise priklausė visa asfaltuota aikštelė, esanti Ukmergės g. 22A, Kaune, tame tarpe ir statybų metu jos sunaikinta dalis.
30Dėl pasakyto skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu aukščiau nurodytais teisiniais pagrindais.
31Pagal CK 1.80 straipsnio antrąją dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Kartu to paties straipsnio ketvirtoji dalis nustato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančio sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens. Tačiau nagrinėjamu atveju laikyti atsakovą R.R. sąžiningu įgijėju pagrindo nėra. Tokia išvada daroma ne tik todėl, kad R.R. būdamas Sporto klubo prezidentu pats buvo sudaręs su ieškovu asfaltuotos aikštelės Ukmergės g. 22A, Kaune, nuomos sutartį, dėl ko negalėjo nežinoti, kieno nuosavybėje ji yra, bet ir todėl, kad kaip matyti iš statinio priėmimo naudotis akto ir Sporto klubo 1999 m. lapkričio 20 d. visuotinio susirinkimo protokolo, ginčo pastato statyba buvo vykdoma paties R.R. iniciatyva bei jo lėšomis, o pastatas buvo pastatytas ūkio būdu. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovui R.R. turėjo būti žinomos ginčo pastato statybų aplinkybės, tame tarpe ir tai, kad jis statomas ant ieškovui nuosavybės teise priklausiusios sunaikintos asfaltuotos aikštelės dalies.
32Tokiu būdu pastato pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia bei nepripažinus R.R. sąžiningu šio pastato įgijėju turėtų būti taikoma dvišalė restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Tačiau nagrinėjamos bylos ypatumą sudaro tai, kad kaip buvo paminėta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo panaikintas ginčo pastatui statyti išduotas leidimas bei jo priėmimo naudotis aktas. Tai reiškia, kad Sporto klubas neturėjo teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.) (1964 m. CK 114 str., CK 4.1 str.). Be to, kaip jau nustatyta anksčiau, statant ginčo pastatą buvo pažeistos ieškovo nuosavybės teise į dalį asfaltuotos aikštelės. Šios aplinkybės suteikė ieškovui, kaip suinteresuotam asmeniui, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nugriauti ginčo pastatą (CK 4.103 str. 2 d., 3 d.).
33Atsižvelgiant į tai, kad kaip jau buvo minėta, Sporto klubui išduotas leidimas ginčo pastato statybos darbams vykdyti buvo panaikintas, o statant pastatą buvo pažeistos ieškovo nuosavybės teisės prievarta paimant dalį jam priklausančio turto bei į tai, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą, reikalavimas dėl pastato nugriovimo laikytinas pagrįstu.
34Bylos medžiaga įrodo, kad Sporto klubas buvo tik formalus pastato statytojas. Realiai pastato statybą vykdė pats R.R. Todėl atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes nagrinėjamu atveju pripažinus ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia taikoma vienašalė restitucija ir Sporto klubas įpareigojamas grąžinti R.R. pagal nurodytą sutartį gautą pinigų sumą (CK 1.80 str. 2 d.). Tuo tarpu atsakovas R.R. kaip faktinis ginčo pastato statytojas bei jo dabartinis valdytojas, įpareigojamas jį nugriauti (CK 4.23 str. 1 d., 4.103 str. 3 d. 3 p.).
35Panaikinus ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį tuo pačiu naikintina ir šių patalpų teisinė registracija atlikta atsakovo R.R. vardu. Kartu turi būti panaikinti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. A-1732, Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 02-01-1087 ,,Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A, Kaune, nuomos“, Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimas valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45) bei pripažintina negaliojančia Valstybinės žemės nuomos 2005 m. vasario 17 d. sutartis Nr. 19/2005-0031. Tokia išvada daroma todėl, kad visi paminėti teisiniai dokumentai buvo priimti remiantis faktu, kad atsakovui R.R. nuosavybės teise priklauso ginčo pastatas, esantis Ukmergės g. 22A, Kaune. Todėl pripažinus ginčo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, laikytina, kad teisinis paminėtų dokumentų priėmimo pagrindas išnyko.
36Dėl pasakyto sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimas dėl šių dokumentų panaikinimo buvo atmestas, taip pat naikintina.
37Iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių atsakovams nesąžiningai be teisinio pagrindo naudojantis jam priklausančia asfaltuota aikštele, atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad po nuomos sutarties su Sporto klubu nutraukimo asfaltuota aikštele naudojosi atsakovai R.R. bei jo individuali įmonė. Nors pastarieji su šia sprendimo dalimi nesutinka, kolegijos nuomone, jų apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvados, dėl faktinių asfaltuotos aikštelės naudotojų, nepaneigia. Pastebėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą patvirtina byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir paties R.R. bylos nagrinėjimo metu (2005 m. rugpjūčio 30 d.) antstoliui V.Zubinui parašytas raštas, kuriame pripažįstama, kad aikštele naudojosi pats R.R. bei jo įmonė, taip pat ta aplinkybė, kad mokėjimai už automobilių saugojimą ieškovui priklausančioje asfaltuotoje aikštelėje buvo vykdomi R.R. individualiai įmonei, kas be kita ko buvo konstatuota ir 2003 m. vasario 26 d. Kauno m. VPK nutarime dėl atsisakymo kelti baudžiamąją bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovo nuostolius, patirtus dėl jam priklausančios aikštelės neteisėtu naudojimu, priteisti iš atsakovo R.R. bei jo individualios įmonės. Šia prasme visiškai tenkinti atsakovo apeliacinį skundą pagrindo nėra.
38Tačiau apskaičiuojant nuostolius pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eilę byloje nustatytų aplinkybių, dėl ko padarė nepagrįstas, o iš dalies ir neteisėtas išvadas dėl jų dydžio.
39Taip, ieškovas nuostolius prašė priteisti už laikotarpį nuo 2000 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gegužės 15 d. motyvuojant šio termino pradžia tuo, kad iki nurodytos datos nuomos mokestis jam teismo sprendimu buvo priteistas iš Sporto klubo. Tačiau, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbi yra ne ši ieškovo nurodyta aplinkybė, o tai, kad Sporto klubas šia aikštele naudojosi tarp jo ir ieškovo sudarytos nuomos sutarties pagrindu, kuri buvo nutraukta 2001 m. sausio 18 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu.
40Pirmosios instancijos teismas į tai iš dalies atsižvelgė ir ieškovo nuostolius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 18 d. Tačiau paminėtame Kauno m. apylinkės teismo sprendime nuomos sutarties nutraukimo data nenurodyta, o pats sprendimas įsiteisėjo tik 2001 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi jį palikus nepakeistą. Todėl, kolegijos nuomone, būtent nuo paminėto sprendimo dėl nuomos sutarties nutraukimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui atsirado teisė reikalauti nuostolių atlyginimą iš atsakovų.
41Neteisingai, kolegijos nuomone, buvo nustatyta ir termino, už kurį buvo priteisti ieškovo patirti nuostoliai, pabaiga. Pirmosios instancijos teismas patirtus nuostolius apskaičiavo iki 2005 m. vasario 17 d., t.y. iki žemės nuomos, ant kurios ši aikštelė įrengta, sutarties su atsakovu R.R. sudarymo datos. Tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima, nes nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti nuostolius ne už žemės, o už neteisėtą jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – asfaltuotos aikštelės, naudojimą. Todėl nuostoliai turi būti apskaičiuoti, kaip to ir prašė ieškovas, iki 2005 m. gegužės 15 d. Šia prasme nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatytą nuostolių dydį sumažinti minusuojant R.R. sumokėtą žemės nuomos mokestį. Be to, nustatydamas nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas juos apskaičiavo atsižvelgus į visos aikštelės plotą, t.y. 2788 kv.m. Tačiau kaip jau buvo konstatuota byloje, jos dalis – 691 kv.m buvo sunaikinta ginčo pastato statybos metu. Todėl laikyti pagrįstu ieškovo reikalavimą - priteisti jam nuostolius už neegzistuojančio daikto naudojimą, negalima. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad pats ieškovas kartu su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo pareiškė ir reikalavimą dėl tos pačios 691 kv.m ploto sunaikintos aikštelės dalies vertės atlyginimo.
42Pagaliau skundžiamu sprendimu ieškovo nuostoliai buvo priteisti solidariai iš R.R. ir jo individualios įmonės. Tačiau kaip matyti iš pateikto pažymėjimo, R.R. individuali įmonė įregistruota 2002 m. liepos 8 d. Todėl pagrindo priteisti iš šios įmonės nuostolius, ieškovo patirtus iki jos įregistravimo dienos, nėra.
43Tokiu būdu atsižvelgiant į ieškovo nustatytą asfaltuotos aikštelės nuomos mokestį – 1 kv.m 5 Lt per metus, aikštelės, už kurios neteisėtą naudojimą nuostoliai priteisiami, plotą - 2097 kv.m (2788-691=2097), taip pat, anksčiau aptartą laikotarpį, už kurį turi būti apskaičiuoti nuostoliai, bei atsižvelgus į R.R. individualios įmonės įregistravimo datą, skundžiamo sprendimo dalis dėl nuostolių prieisimo, keistina priteisiant ieškovo naudai iš R.R. 11 344,77 Lt, o iš R.R. ir jo individualios įmonės solidariai – 29 714,49 Lt.
44Kartu su nuostolių atlyginimu ieškovas prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas. Atmesdamas šią reikalavimo dalį teismas nurodė, kad tokio pobūdžio reikalavimui įstatymas numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Tačiau paminėta teisės norma taikoma reikalavimams dėl netesybų išieškojimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti palūkanas. Tokio pobūdžio reikalavimui taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.). Dėl to ši skundžiamo sprendimo dalis naikintina, o atsižvelgus į iš atsakovų priteisiamų nuostolių dydį, laiko tarpą, už kurį šie nuostoliai susidarė, bei R.R. individualios įmonės įregistravimo datą iš R.R. priteisiamos 335,15 Lt palūkanos, o iš pastarojo bei jo individualios įmonės 973,29 Lt palūkanų.
45Be kitų reikalavimų, ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl sunaikintos 691 kv.m. ploto aikštelės dalies vertės atlyginimo. Toks reikalavimas buvo pareikštas 2005 m. balandžio 4 d. Tuo tarpu kaip jau buvo nustatyta byloje, pastatas, kurio statybos metu ši aikštelės dalis buvo sunaikinta, buvo priimtas eksploatuoti 1998 m. gegužės 25 d. Todėl laikytina, kad ieškovui kaip rūpestingam savo turto valdytojui, jau tuomet turėjo būti žinoma apie jo nuosavybės teisių pažeidimą. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad priimant pastatą eksploatuoti dalyvavo ir paminėtą aktą pasirašė Kauno m. savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriaus atstovas. Todėl būtent su pastato priėmimo eksploatuoti data siejama ieškinio senaties termino pradžia. Dėl to pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į atsakovų prašymą turėjo pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą dėl turto vertės atlyginimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., 1964 m. CK 84 str. 1 d., 85 str. 2 d., 90 str. 1 d.). Sutikti su ieškovo teigimu, kad apie šį teisės pažeidimą jam tapo žinoma tik 2005 m. sausio 25 d., negalima. Ieškovas – juridinis asmuo, atliekantis vietos savivaldos funkcijas, turintis savivaldybės kontrolės ir audito instituciją – savivaldybės kontrolierių (savivaldybės kontrolieriaus tarnybą), kuris prižiūri, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas (Vietos savivaldos įst. 3 str. 4 d.). Be to, ginčo pastato, kurio statybos metu buvo sunaikinta ieškovo aikštelės dalis, statybos aplinkybės buvo plačiai aiškinamos jau minėtoje civilinėje byloje pagal S.O. ieškinį nagrinėjamos bylos atsakovams dėl Sporto klubui išduoto leidimo ginčo pastato statybai bei šio pastato priėmimo naudotis akto panaikinimo bei dėl šio pastato pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia. Šioje byloje Kauno m. savivaldybė trečiuoju asmeniu dalyvavo nuo 2000 m. birželio 14 d., t.y. dar tuo metu, kai ieškinio senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs (Kauno m. apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-5091-2001 b.l. 62). Todėl teigti, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, pagrindo nėra.
46Dėl pasakyto naikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl sunaikintos turto vertės atlyginimo, pagrindo nėra.
47Apeliacinės instancijos teismui iš esmės patenkinus ieškovo apeliacinį skundą bei dėl didžiosios dalies ieškovo byloje pareikštų reikalavimų priėmus naują sprendimą atitinkamai perskaičiuojamos ir atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos.
48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu, antru ir trečiu punktais,
Nutarė
49Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas atlyginti didžiausią sunaikintos aikštelės vertę, palikti nepakeistą.
50Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui Kauno miesto savivaldybei solidariai iš atsakovų R. R. individualios įmonės ir R. R. buvo priteista 53 318 Lt nuostoliams atlyginti, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti ieškovui Kauno miesto savivaldybei (įmonės kodas 188691967) iš R. R. (a.k.duomenys neskelbtini) 11 344, 77 Lt nuostoliams atlyginti ir 335, 15 Lt metinių palūkanų; iš R. R. (a.k. duomenys neskelbtini ) ir R. R. individualios įmonės (įmonės kodas 3591072) solidariai 29 714, 49 Lt nuostoliams atlyginti ir 973, 29 Lt metinių palūkanų.
51Kitą sprendimo dalį panaikinti ir šioje dalyje ieškinį patenkinti.
521999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1ž , unikalus pastato Nr. 19/997-0023-01-5 su priklausiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. 19/997-0023-02-6, Ukmergės g. 22A, Kaune, pripažinti negaliojančia.
53Priteisti iš Kauno sporto klubo „Setas“ (įmonės kodas 9300777) R. R. naudai 20 000 Lt.
54Panaikinti pastato 1U1ž ir kiemo statinių (unikalūs Nr. 19/997-0023-01-5 ir 19/997-0023-02-6), esančių Ukmergės g. 22A, Kaune teisinę registraciją R. R. vardu (nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 20/149906).
55Įpareigoti R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą 1U1ž ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, (unikalūs Nr. 19/997-0023-01-5 ir 19/997-0023-02-6), esančius Ukmergės g. 22A, Kaune.
56Panaikinti: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo Ukmergės g. 22A, Kaune, nuomos“.
57Pripažinti negaliojančia 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2005-0031 dėl žemės sklypo Nr. 1901/0059:52 (unikalus Nr. 4400-0386-9206), esančio Ukmergės g. 22A, Kaune, nuomos R. R.
58Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45).
59Priteisti į valstybės biudžetą: iš R. R. individualios įmonės (įmonės kodas 3591072) 460, 40 Lt žyminio mokesčio; iš R. R. (a.k. duomenys neskelbtini ) 2010, 79 Lt žyminio mokesčio ir 80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.