Byla 2S-434-280/2009
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės, Laimanto Misiūno, Ramunės Čeknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Doka Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-963-82/2009 pagal ieškovės UAB „Doka Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Amilista“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir

Nustatė

3Utenos rajono apylinkės teismas 2009-06-17 nutartimi patenkino atsakovės prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti, patvirtino šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį ir bylą nutraukė (CPK 293 str. 5 p.).

4Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Doka Lietuva“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-17 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama 2009 m. birželio 17 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartis prieštarauja tikrajai apeliantės (ieškovės) valiai, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Utenos rajono apylinkės teisme atsakovės prašymas patvirtinti minėtą taikos sutartį kartu su taikos sutartimi buvo gautas 2009 m. birželio 12 d., o Panevėžio apygardos teisme tą pačią dieną, t. y. 2009-06-12, priimta nutartis iškelti bankroto bylą. Apie bankroto bylos iškėlimą atsakovė neabejotinai žinojo, kadangi ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo gavusi ir su juo susipažinusi (LR įmonių bankroto įstatymo 6 str. 4 d.). Iš to darytina išvada, kad atsakovė, tiek pasirašydama taikos sutartį, tiek vėliau pateikdama prašymą Utenos rajono apylinkės teismui tvirtinti taikos sutartį, neketino jos vykdyti, kadangi jau tada žinojo, kad jai yra keliama bankroto byla, ir ji prisiimtų įsipareigojimų pagal taikos sutartį nepajėgs vykdyti. Dėl nurodytų nesąžiningų atsakovės veiksmų teismas buvo suklaidintas ir neįvertino aplinkybės, kad, patvirtinus taikos sutartį, bus pažeistos nurodytos imperatyvios teisės nuostatos bei viešasis interesas, kitų atsakovės kreditorių interesai. Teismo patvirtinta taikos sutartis neatitinka ieškovės valios, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tai yra LR įmonių bankroto įstatymui, kurio normos iš esmės yra viešosios teisės normos, ir CK 6.983, 6.984 straipsniams. CPK 42 straipsnio 2 d. nustato teismo pareigą netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu šalių veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Visos paminėtos faktinės aplinkybės bei nurodyti motyvai, teisiniai argumentai sudaro pagrindą pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti, o Utenos rajono apylinkės teismo 2009-06-17 nutartį palikti nepakeistą dėl šių argumentų.

6Ieškovės teiginiai, kad atsakovė tiek pasirašydama taikos sutartį, tiek pateikdama teismui prašymą tvirtinti taikos sutartį buvo nesąžininga, nes žinojo apie tai, jog atsakovei yra keliama bankroto byla ir taikos sutarties neketino vykdyti, neturi teisinio pagrindo. Bylos šalims sudarant rašytinę taikos sutartį bei ją teikiant teismui tvirtinti, buvo žinoma apie ieškovės paduotą pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, todėl taikos sutarties sudarymas, tiek prašymas ją patvirtinti yra abiejų taikos sutarties šalių valios išraiška. Taikos sutartyje abi šalys pareiškė prašymą patvirtinti taikos sutartį ir nurodė, kad joms abiem yra suprantamos taikos sutarties patvirtinimo procesinės pasekmės (CPK 140 str. 3 d.). Pati ieškovė, žinodama apie pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurį pati padavė teismui, galėjo nesutikti su taikos sutarties patvirtinimu teisme ir prašyti šios taikos sutarties netvirtinti, nors buvo atstovaujama advokatų. Atsakovei nebuvo žinoma, kad 2009-06-12 nutartimi Panevėžio apygardos teismas nusprendė iškelti jai bankroto bylą. Teismas gali priimti nutartį iškelti bankroto bylą įmonei arba atsisakyti ją iškelti, todėl atsakovė negali būti pripažįstama kaip žinanti, jog ateityje neįvykdys taikos sutarties sąlygų.

7Sudarydamos taikos sutartį šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė teisminį ginčą (CK 6.983 str. ir CK 6.985 str. 2 d.), o teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovė pažeidė kitų kreditorių interesus bei viešąjį interesą, nes taikos sutarties patvirtinimas yra ginčo išsprendimas iš esmės, o ne galutinis vieno iš kreditorių reikalavimų patenkinimas (atsakovės prievolės grąžinti skolą ieškovei pagal taikos sutartį vykdymas yra nukeltas 2009-11-01 datai). Taikos sutartis negali būti pripažinta kaip neatitinkanti ieškovės valios. Ieškovė nenurodo, kokios konkrečios imperatyvios teisės normos, nei kokiu būdu jos buvo pažeistos, ar koks viešas interesas buvo pažeistas, todėl šie teiginiai turėtų būti traktuojami tik kaip deklaratyvūs ir nepatvirtinantys skundžiamos nutarties neteisėtumo. Dėl to, kas pasakyta, ieškovės atskirasis skundas dėl skundžiamos teismo nutarties yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.

8Atskirais skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta yra pagrįsta ir teisėta. Taikos sutartis yra abiejų taikos sutarties šalių valios išraiška, nes šalys, žinodamos apie ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pirmosios instancijos teismui šio fakto nenurodė. Byloje pati apeliantė pateikė su atskiruoju skundu 2009-06-12 Panevėžio apygardos teismo nutartį (b. l. 105–106), kuria atsakovei yra iškelta bankroto byla. Tačiau ši nutartis nėra įsiteisėjusi, ji panaikinta ir ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Amilista“ perduotas nagrinėti iš naujo. Konstatuotina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis atitinka šalių valią, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. (CK 6.157 str. ir CK 6.984, 6.986 str.).

11Ieškovė Panevėžio apygardos teismui, nagrinėjančiam jos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Amilista“ pateikė pareiškimą 2009-09-18 ir nurodė jame, kad atsakovė UAB „Amilista“ 2009-05-28 sumokėjo dalį skolos – 5000 Lt, 2009-09-15 pasirašė tris reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuriomis atsakovė UAB „Amilista“ ieškovei perleido reikalavimo teises dėl 35 745 Lt skolos išieškojimo iš atsakovės UAB „Amilista“ debitorių: ŽŪB „Agrowill Alanta“, „Agrowill Žadžiūnai“ bei „Agrowill Žalsvelė“. Tai liudija faktą, kad atsakovė UAB „Amilista“ nebėra skolinga ieškovei, taikos sutartis įvykdyta šalių atitinkamo susitarimo pagrindu, todėl nėra pagrindo jos naikinti atskirojo skundo argumentais.

12Dėl nustatytų aplinkybių ir nurodytų teisinių argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti yra teisėta ir pagrįsta.

13Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

14Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai