Byla e2A-596-755/2017
Dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Woodimpex“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šventosios pakrantė“ (toliu – UAB) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-04-10 galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-104-913/2017 pagal ieškovės UAB „Wood trans“ ieškinį atsakovei UAB „Šventosios pakrantė“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Woodimpex“.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė UAB „Wood trans“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Šventosios pakrantė“ 2606,58 Eur skolos, 6 % dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su atsakove buvo susitariusios dėl miško medienos pirkimo-pardavimo. Už medieną ieškovė atsakovei 2014-11-17 mokėjimo nurodymu sumokėjo 9000 Lt, kas atitinka 2606,58 Eur avansą, bet atsakovė savo įsipareigojimo parduoti ieškovei medieną neįvykdė ir gauto avanso ieškovui negrąžino.
  2. Atsakovė UAB „Šventosios pakrantė“ pateikė prieštaravimus dėl teismo 2016-12-01 priimto preliminaraus sprendimo byloje, kuriais prašė šį preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
  3. Atsakovė nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nėra ieškovei pardavusi medienos. Šio fakto buvimo ieškovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės nurodytas mokėjimo pavedimas atsakovei, kuriame nurodytas avansas, nėra susijęs su jokia tarp šalių buvusia sutartimi dėl ko už prekes ar paslaugas atsakovė būtų gavusi avansą. Reikalaujama suma yra ieškovės grąžintas avansas už UAB „Woodimpex“, kurį atsakovė buvo sumokėjusi UAB „Woodimpex“ už baldų gamybą ir kurie turėjo būti grąžinti UAB „Woodimpex“ nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų,t.y.negaminant baldų. Atsakovė nurodo, kad 2014-11-17 buvo surašytas L. M., UAB „Šventosios pakrantė“ ir UAB „Wood trans“ Užskaitos aktas, kuriuo šalys sutarė, kad „atsižvelgiant į tai, kad UAB „Wood trans“ skolinga UAB „Šventosios pakrantė“ 10 000 Lt (2896,20 Eir), L. M. skolinga UAB „Wood trans“ 15 000 Lt (4344,30 Eir), pagal 2013-03-06 sutartį Nr. 2013/04-06, šalys be pinigų pervedimo užskaito 10 000 Lt (2896,30 Eur), kaip UAB „Wood trans“ apmokėjimą UAB „Šventosios pakrantė, bei kaip L. M. apmokėjimą UAB „Wood trans“. Po užskaitos UAB „Wood trans“ sumažina L. M. įsiskolinimą 10 000 Lt sumai, UAB „Wood trans“ lieka neskolinga UAB „Šventosios pakrantė“, L. M. lieka skolinga UAB „Šventosios pakrantė“. Nors ant akto nėra UAB „Wood trans“ direktoriaus D. V. parašo, tačiau iš 2015-12-11 elektroninių laiškų, susirašinėjimo tarp įmonių buhalterių, matyti, kad aktai buvo siunčiami UAB „Wood trans“ ir nurodoma apie atliktą užskaitą, šalys įvardino 9000 Lt ieškovo atliktą mokėjimą kaip pinigų grąžinimą už UAB „Wood trans“ skolą. UAB „Wood trans“ skola UAB „Šventosios pakrantė“ atsirado 2014-11-17 užskaitos aktu atliktu užskaitymu, kuriame konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Woodimpex“ skolinga UAB „Šventosios pakrantė“ 19 000 Lt (5502,78 Eur), UAB „Šventosios pakrantė skolinga UAB „Wood trans“ 9000 Lt (2606,58 Eur), šalys be pinigų pervedimo užskaito 19 000 Lt (2606,58 Eur) kaip UAB „Woodimpex“ apmokėjimą UAB „Šventosios pakrantė“, bei kaip UAB „Wood trans“ apmokėjimą UAB „Woodimpex“, bei kaip UAB „Šventosios pakrantė“ apmokėjimą UAB „Wood trans“. Po užskaitos UAB „Woodimpex“ sumažina UAB „Wood trans“ įsiskolinimą sumai 19 000 Lt (5502,78 Eur), UAB „Woodimpex“ lieka neskolinga UAB „Šventosios pakrantė“, UAB Wood trans lieka skolinga UAB „šventosios pakrantė“ 10 000 Lt (2896,20 Eur). Atsakovė UAB „Šventosios pakrantė“ nėra skolinga ieškovei, todėl ieškovės keliami reikalavimai yra nepagrįsti.Ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti skolą, nuslėpdama minėto įsiskolinimo dengimo faktą, kuris neabejotinai turi būti atspindėtas tiek UAB „Wood trans“, tiek UAB „Woodimpex“ buhalterinėje apskaitoje, neteikdama tai patvirtinančių dokumentų,nes visos šalys dėl tarpusavio skolų nuo 2014-11-17 pretenzijų nereiškė
  4. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pateiktas 2014-11-17 Užskaitos aktas yra nepasirašytas ieškovės. Šalys dėl užskaitos tarėsi, tačiau ji sudaryta taip ir nebuvo. Nėra ieškovės patvirtinimo dėl sandorio sudarymo, todėl atsakovės nuo jokių prievolių ieškovei neatleido ir jokių UAB „Woodimpex“ prievolių neprisiėmė. Nei atsakovas UAB „Šventosios pakrantė“, nei minima L. M. priešpriešinio reikalavimo ieškovei UAB „Wood trans“ neturėjo, todėl ir neturėjo teisės atlikti jokio įskaitymo savo valia vienašališkai, nesant ieškovės valios. Todėl sandorio (užskaitos) nėra, užskaita faktiškai įvykdyta nebuvo. Ieškovės mokėjimai atsakovei nebuvo pagal Užskaitos dokumentus.
  5. Trečiasis asmuo UAB „Woodimpex“ atsiliepimu nurodė, kad pareikštam ieškiniui neprieštarauja, su atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl trečiojo asmens įsiskolinimo UAB „Šventosios pakrantė“ nesutinka. Jokio 2014-11-17 Užskaitos akto nėra. Šalys derino sąlygas, bet užskaitos taip ir nesudarė, valios neišreiškė ir sandorio nepasirašė. Būtent UAB „Šventosios pakrantė“ liko skolinga UAB „Woodimpex“ 868,86 Eur arba 3000 Lt sumą. Ši suma trečiajam asmeniui UAB „Woodimpex“ yra priteista 2016-11-22 įsiteisėjusiu Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu iš skolininkės UAB „Šventosios pakrantė“ civilinėje byloje Nr. eL2-1410-266/2016. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Galutiniu 2017-04-10 sprendimu pirmosios instancijos teismas Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-12-01 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
  2. Anykščių rajono apylinkės teismas 2016-12-01 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2606,58 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Skundžiamu galutiniu sprendimu teismas nustatė, ginčo tarp šalių dėl to, kad UAB „Wood trans“ pervedė UAB „Šventosios pakrantė“ 2606,58 Eur (9000 Lt), nėra, o ieškovė įrodė, jog pagal šalių susitarimą ieškovė pervedė atsakovei 2606,58 Eur dydžio avansą už medieną.
  4. Teismas vertinio, kad ieškovės pateiktas mokėjimo pavedimas įrodo ne tik pinigų sumokėjimo atsakovei faktą, bet ir aiškiai, nedviprasmiškai pagrindžia pervestų piniginių lėšų paskirtį. Sprendė, kad atsakovės argumentai dėl to, jog ieškovės reikalavimas priteisti 2606,58 Eur avansą negali būti patenkintas vien tuo pagrindu, jog šiam sandoriui buvo reikalinga rašytinė forma, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, kad įstatymas nereikalauja, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui privalo būti įforminamas rašytine sutartimi, t.y.preliminaria sutartimi (CK 6.309 straipsnis ).
  5. Dėl 2014-11-17 Užskaitos akto byloje teismas, nustatė, kad šis dokumentas nėra pasirašytas UAB „Wood trans“ direktoriaus, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus byloje, sprendė, kad nesant įrodymų – šalių pasirašyto užskaitymo akto ar mokėjimo dokumentų nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių toks sandoris įvyko.Atsakovės argumentus dėl to, jog ieškovės reikalavimas atsakovei dėl 2606,58 Eur yra pasibaigęs šalims įvykdžius užskaitymą sprendė yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
  6. Teismas darė išvadą, kad jog ieškovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas ir ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo UAB „Šventosios pakrantė“ 2606,58 Eur skolos dėl neįvykdyto susitarimo parduoti medieną.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šventosios pakrantė“ pirmosios instancijos teismo 2017-04-10 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat atsakovė prašo priteisti iš ieškovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad skundžiamas galutinis teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas vadovavosi vienas kitam prieštaraujančiais civilinės teisės institutais (CK 6.315 straipsnio 3 dalis ir CK 3.237 straipsnis).
  3. Teigia, kad byloje pažeistas dispozityvumo principas. Kadangi ieškovė savo pažeistų teisių gynimo būdą - reikalavimą priteisti skolą siejo su dviem alternatyviais ir priešingais pagrindais, todėl atsakovė mano, kad ieškovė ydingai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą.
  4. Tvirtina, kad teismas visiškai nevertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, o dalis jų į bylą nepriimta.
  5. Teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovės pateiktas mokėjimo pavedimas įrodo ir pervestų piniginių lėšų paskirtį, nors mokėjimo pavedime nėra nurodyta aiški mokėjimo paskirtis. Teismas prašymą išreikalauti pinigų paskirtį atspindinčius buhalterinės apskaitos dokumentus atmetė.
  6. Apibendrindamas atsakovė vertina, kad byloje buvo pažeistas teismo nešališkumo principas.
  7. Be to atsakovė nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog įstatymas nereikalauja, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui privalo būti įforminamas rašytine sutartimi, t.y. preliminaria sutartimi (CK 6.309 straipsnis). Pažymi, kad šalys tarpusavyje buvo suderinusios būsimą medienos pirkimą ir kainą, šalys sutarė dėl avanso sumokėjimo ir nutarė sutartį sudaryti raštu, kai miškas, kurio mediena parduodama, priklausys atsakovei. Atsakovė nurodė, kad jokio miško neturėjo, todėl jo parduoti medienos negalėjo, jokia pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovės nurodyta sutartis gali būti vertinama tik kaip preliminari sutartis. Šios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės sutarties sudarymas. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį.
  8. Kadangi ieškovė tvirtino buvus sudarytą preliminariąją sutartį, todėl, skirtingai nei nurodė teismas, turėjo būti vertinamos teisės normos, reglamentuojančios preliminariosios sutarties sudarymo sąlygas ir formą. Surinkamai su CK 6.165 straipsnio 2 dalimi, VK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktu, preliminarioji sutartis turėjo būti rašytinė. Sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti sandorį rašytine forma, kartu prisiėmė riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Ieškovė dėl sutarties sudarymo ir vykdymo fakto negali remtis liudytojų parodymais. Pažymi, kad mokėjimo pavedime nėra jokių duomenų, kokios sutarties pagrindu atliktas mokėjimas, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškinį patenkinti.
  9. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė įrodė tik pinigų išmokėjimo faktą, tačiau to, kad atsakovė pinigus gavo be teisinio pagrindo rašytiniais įrodymais neįrodė, todėl ieškinys dėl pagal jo faktinį pagrindą dėl neteisėtai gautų pinigų priteisimo turėjo būti atmestas.
  10. Atsakovė tvirtina, kad jos pateikti rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ji ieškovei nėra skolinga. Teismas jos pateiktų dokumentų pilnai neištyrė ir neįvertino. Aplinkybės galėjo būti patikrintos ieškovei pateikus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos prašymo išreikalauti teismas nepagrįstai netenkino.
  11. Apeliantė teigia, kad teismas privalėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismų suformuotais išaiškinimais dėl apeliaciniame skunde aptartų institutų taikymo sąlygų.
  12. Ieškovė ir trečiasis asmuo byloje atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo 2017-04-10 galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovei bei trečiajam asmeniui iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  13. Pažymi, kad glaustai nurodyti teismo motyvai yra pakankamai kvalifikuoti, teismo sprendimas motyvuotas. Atsakovės nesutikimas su teismo sprendimu ir įrodymų vertinimu dar neleidžia teigti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymi, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno bylos dalyvių argumento.
  14. Pažymi, kad atsakovė negrąžinusi ieškovei 9000 Lt avanso liko skolinga ieškovei šią sumą . Pinigai šalių susitarimu nebuvo panaudoti jokiais kitais tikslais, jokio sudaryto ir visų šalių pasirašyto susitarimo dėl lėšų įskaitymo kitais tikslais nebuvo.
  15. Atsakovė 9000 Lt sumą yra gavusi ir jų negrąžino bei liko šią sumą skolinga, nepriklausomai nuo to, buvo ar ne, tarp šalių sudaryta sutartis, kurios pagrindu buvo sumokėtas avansas. Pavedime ieškovė nurodė, kad yra pervedamas avansas. Tuo tarpu atsakovės pozicija dėl gautos sumos yra nenuosekli.
  16. Avansą atsakovė turi be pagrindo, tarp šalių sutartinių santykių nėra ir skolos atsakovė negrąžina, todėl jokių prieštaravimų ieškinio pagrinduose bei teismo sprendime nėra.
  17. Pažymi, kad atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus, kad UAB „Woodinpex“ nėra skolinga atsakovei, kad jokių įskaitymų sutarta, suderinta ir pasirašyta nebuvo, kad ieškovė jokių skolos mokėjimų už UAB „Woodimpex“ neatliko ir jokių šios bendrovės prievolių neprisiėmė.
  18. Pažymi, kad atsakovė nepateikia su apeliaciniu skundu jokių įrodymų, kurių teismas nevertino. Pirmosios instancijos teisme atsakovės įrodymai buvo teikti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nepagrindus jų ryšio su byla.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  3. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją (lot. revisio prioris instantiae), neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
  4. Iš apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantas prašo įvertinti, kad : 1) teismo motyvacija prieštaringa;2) teismo sprendimas nemotyvuotas; 3) klaidingos išvados dėl užskaitos neįrodytumo; 4) neišreikalauti reikšmingi bylai duomenys, kas neleido nustatyti objektyvios tiesos. Šie teisės bei fakto klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.

11Dėl teisinio santykių kvalifikavimo

  1. Kolegijos vertinumu, skundo teiginys, jog teismo išvados prieštaringos,ieškinio pagrindai vienas kitą paneigia, atmetamos kaip nepagrįstos.
  2. Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas sprendė, kad šalis siejo pirkimo pardavimo žodinė sutartis, kuri nebuvo įvykdyta , todėl atsakovė turi sugrąžinti pagal ją gautą avansinį mokėjimą.
  3. Nors teismas tiesiogiai sprendime to nenurodė, tokia pardavėjo pareiga tiesiogiai numatyta įstatyme ( CK 6.315 straipsnio 3 dalis).
  4. Sprendime nėra tiesioginės išvados, jog lėšos yra priteisiamos kaip įgytos be teisinio pagrindo ( CK 6.237 straipsnis), nors teismo nuoroda į kasacinio teismo 2006-11-06 nutarimą Nr.3K-P-382/2006 ir CK 6.237 straipsnio 2 dalį gali tokį įspūdį sudaryti.Vienok, tik tokia teismo sprendimo nuoroda neduoda pagrindo spręsti, jog byla išspręsta netinkamai, kadangi iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas dėl formalių priežasčių ( CPK 328 straipsnis).
  5. Ieškinys nėra pateiktas su dviem vienas kitą eliminuojančiais pagrindais.Ieškinio pagrindą sudaro jame nurodytos faktinės aplinkybės. Ieškovė jas ir nurodė - buvo susitarta pirkti medieną ir tuo tikslu sumokėtas avansas. Nors įstatymas ir nereikalauja, ieškovė pateikė ir teisinį to įvertinimą, darydamas nuorodą į teismų praktiką , kuri , sutinkama su apeliantu, analizuoja praturtėjimo be teisinio pagrindo faktines aplinkybes ir aptaria kokie sprendiniai tokiais atvejais priimami. Taigi, nurodyta praktika pagal ieškinio pagrindą nurodyta be pagrindo.Vienok, sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui tai neturi praktinės reikšmės, nes teisinis veiksmų kvalifikavimas ir taikytinos teisės nustatymas yra teismo, o ne šalies pareiga.Tokį įvertinimą teismas atliko ( nutarties 37 punktas).
  6. Skunde pasisakoma dėl preliminariosios sutarties sudarymo sąlygų, nes apelianto vertinimu pinigų sumokėjimas nesant sudarytos pačios sutarties privalo būti atliekamas tik preliminariąja sutartimi, bet kolegijos vertinimu tokie teiginiai nepagrįsti.
  7. CK 6.306 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti ir daiktai, kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, todėl atsakovės tvirtinimas, jog ji mediena neprekiavo ir neketino to daryti, nereiškia, jog ji negalėjo susitarti su ieškove dėl tokio sandorio įvykdymo ateityje.

12Dėl įrodymų vertinimo

  1. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kad užskaitos atlikimas neįrodytas ir kritikuoja teismo išvadas dėl įrodymų tuo klausimu ištyrimo.
  2. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas įrodymus ištyrė ir išvadas padarė nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.
  3. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009, 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2013).
  4. Šiuo atveju teismas nurodė kodėl jis nusprendė, jog atsakovė neįrodė buvus finansinę užskaitą ir šiomis išvadomis sutinkama. 2014-11-17 Užskaitos aktai (sutartis) ieškovės atstovo nepasirašyti. Pastebima, jog ir UAB “Woodimpex“ nepripažįsta,jog tokia užskaita buvo atlikta. Jeigu kaip teigia apeliantas toks susitarimas dėl užskaitų buvo pasiektas ir įvykdytas, tai pagal juos tarp šalių iš viso neturėjo būti atliekama jokių mokėjimų.2014 m.lapkričio 17 dieną ieškovė atliko atsakovei 9000 Lt pervedimą, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog susitarimai dėl užskaitų nebuvo pasiekti. Jeigu šalys būtų susitarę pagal užskaitos sąlygas, tokio tos pačios dienos pavedimo atlikimas prieštarautų užskaitai ir ja remiantis nebūtų logiškai paaiškinamas.
  5. Susitarimų dėl užskaitos nepatvirtina ir pridėtas įmonių buhalterių 2015-12-11 susirašinėjimas. Jis vyko praėjus maždaug metams po nurodomos užskaitų atlikimo datos. Iš laiškų turinio galima spręsti tik tiek, kad buhalteriai teikia savo samprotavimus dėl mokėjimų ir užskaitų, bet nerodo, kad buvo rastas ir įgyvendintas bendras sprendimas.

13Dėl teismo sprendimo motyvavimo

  1. Nepagrįstu laikytinas skundo teiginys apie sprendimo visišką nemotyvavimą.
  2. Procesinis įstatymas nustato,jog motyvuojamoje dalyje argumentai dėl atmestų kurių nors įrodymų, dėl teisės aktų, kuriais vadovautasi, nurodoma glausta forma ( CPK 270 straipsnio 4 dalis).Įstatyme nenustatyta kiek ta forma gali būti glausta, todėl dėl to turi būti nusprendžiama vertinant ar nustatytos esminės bylos aplinkybės, pasisakyta dėl taikytinos teisės.
  3. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju teismo galutinis sprendimas yra tiek pakankamai pagrįstas, tiek motyvuotas, galima suprasti kodėl tokias išvadas teismas padarė ir kodėl nurodytais teisės aktais vadovavosi. Tai, jog apeliantas vertina sprendimą kaip nemotyvuotą ar nepakankamai motyvuotą, nereiškia, jog jis tokius trūkumus faktiškai ir turi.

14Dėl esmingai reikšmingų ginčui išspręsti aplinkybių nenustatymo

  1. Nepagrįstu vertinamas skundo teiginys dėl teismo šališkumo, nes jis atmetė atsakovės reikalavimą išreikalauti iš ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus-balansus, kreditorių ir debitorių sąrašus 2014-15 m.laikotarpiu.
  2. Kolegija pastebi, jog atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko-advokato, raštu tokio prašymo atsakovė neformulavo, jis nebuvo pareikštas ir žodinio bylos nagrinėjimo metu vasario 21 ir kovo 21 dienomis. Reikalavimo įpareigoti pateikti tokius dokumentus apeliantė nesuformulavo ir apeliaciniame skunde.
  3. Kadangi ginčas kilęs tarp privačių juridinių asmenų, viešojo intereso požymių nėra , teismui nebuvo procesinio pagrindo rinkti savo iniciatyva ar įpareigoti tą atlikti šalims( CPK 179 straipsnis).
  4. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimus (atsikirtimus), kartu ir aktyviai naudotis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo pastebėta, kad bylą nagrinėjančiam teismui proceso įstatyme nekeliama reikalavimų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus byloje, jų turi būti atliekama tiek, kad būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti nešališkas išvadas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013).
  5. Taigi, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, teismas išvadas gali daryti, jeigu pateiktų įrodymų pakanka išvadoms padaryti, todėl dar papildomų dokumentų reikalavimas būtų perteklinis, neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams( CPK 7 straipsnis). Atsakovės procesinis elgesys nerodo šalies pastangų veikti siekiant greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo ( CPK 42 straipsnio 5 dalis).
  1. Kiti skundo argumentai ginčo esmei teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

16apeliacinį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai