Byla e2-1055-330/2015
Dėl bankroto, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-409-124/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) R. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Veiktra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-409-124/2015.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Klausimo esmė

4Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Veiktra“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Mažąją bendriją „Ius Lt“. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.

5BUAB „Veiktra“ administratorius pateikė teismui prašymą pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Bankroto administratorius, įvertinęs tai, jog pasiūlymų sudaryti taikos sutartį negauta ir nėra realių galimybių atkurti normalią bendrovės veiklą bei atstatyti jos mokumą, prašė taikyti įmonei likvidavimo procedūrą – pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi BUAB „Veiktra“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonės kreditoriai finansinių reikalavimų neatsisakė, taikos sutartis bankroto procese sudaryta nebuvo, o terminas priimti nutartį dėl taikos sutarties sudarymo nepratęstas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Pareiškėjas (kreditorius) R. T. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Apskųstoji nutartis priimta remiantis formaliais motyvais ir nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nesudarys sąlygų kiek įmanoma operatyviau patenkinti BUAB „Veiktra“ kreditorių interesus.

112. Bankroto administratorius neatliko jo kompetencijai priskirtų funkcijų – nenustatė, ar visų kreditorių reikalavimai yra pagrįsti, nevertino UAB „Veiktra“ sandorių, be kita ko, ir 2014 m. kovo 3 d. paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „Verenta“, nepateikė duomenų apie turtą, kuris galėtų būti panaudotas finansinių reikalavimų tenkinimui. Nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo argumentus dėl sandorio teisėtumo. Nepaneigta, kad tai galėjo būti fiktyvus sandoris, sudarytas turint tikslą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

123. Bankroto administratorius savo pareigas atlieka formaliai, neveikia kreditorių interesais. Bankroto byloje neišspręstas kreditoriaus prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo. Kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas įmonę likviduoti. Administratoriaus kreipimasis į teismą dėl likvidavimo procedūros yra skubotas. Kitų kreditorių reikalavimai yra nežymūs, todėl turėtų būti atsižvelgiama į pareiškėjo, kurio reikalavimas sudaro 96,225 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų dalį, nuomonę.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Veiktra“ administratorius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad į teismą dėl įmonės likvidavimo procedūros taikymo kreipėsi pagrįstai, kadangi egzistavo visos tam būtinos įstatyme numatytos sąlygos. Administratorius nesutiko su skundo argumentais dėl netinkamo pareigų vykdymo. Pripažinus įmonę likviduojama, administratorius ir toliau vykdo įstatyme numatytas pareigas bei funkcijas, tikrina sandorių teisėtumą, šaukia kreditorių susirinkimus ir pan. Administratoriaus nuomone, apskųstoji nutartis nesudaro kliūčių teismui spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimą.

142015 m. gegužės 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto (pareiškėjo) R. T. prašymas, kuriuo pildomi atskirajame skunde išdėstyti argumentai.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas bankroto administratoriaus prašymas pripažinti BUAB „Veiktra“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17Dėl apelianto 2015 m. gegužės 25 d. pateikto prašymo

18Kaip minėta, apeliantas R. T. 2015 m. gegužės 25 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą. Šio procesinio dokumento turinys, neatsižvelgiant į jo pavadinimą, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliantas nurodė papildomai prie atskirojo skundo informuojantis apeliacinės instancijos teismą, kad 2015 m. gegužės 15 d. vykusiame BUAB „Veiktra“ kreditorių susirinkime buvo nutarta netvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos, įpareigoti administratorių šią ataskaitą papildyti, netvirtinti pavedimo sutarties su administratoriumi teksto, neįpareigoti administratoriaus kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūros įmonei taikymo. Apeliantas nurodė, kad ikiteisminiame tyrime atlikto bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvados kelia abejonių dėl bankroto bylos iškėlimą inicijavusio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo. Taip pat nurodė, kad bankroto administratorius turėjo imtis priemonių išieškoti į įmonės apskaitą neįtrauktas lėšas.

19Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 323 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šis teisinis reguliavimas taikytinas ir atskirojo skundo pildymo atveju (CPK 338 straipsnis). Susipažinus su teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, nustatyta, jog jais apeliantas papildomai argumentuoja atskirąjį skundą, t. y. nurodo papildomus atskirojo skundo motyvus, naujas, jo nuomone, sprendžiamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes. Nurodytų įstatymo nuostatų pagrindu teismas apelianto R. T. pateiktus 2015 m. gegužės 25 d. rašytinius paaiškinimus (pavadintus prašymu) atsisako priimti ir jų nevertina, nes šiais paaiškinimais iš esmės pildomas atskirasis skundas. Rašytiniai paaiškinimai procesiškai gražintini juos pateikusiam asmeniui, nes jie pateikti pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytą imperatyvų draudimą.

20Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).

22ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.

23Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį ją likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimų patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu trys mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo ĮBĮ nustatytą procedūrą ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant šioms ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms yra aišku, kad įmonės veikla neatnaujinta ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

24Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Veiktra“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjusi. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Veiktra“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. 2015 m. kovo 10 d. gautas bankroto administratoriaus prašymas taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Bankroto administratorius nurodė, jog kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas taikyti įmonei likvidavimo procedūrą, tačiau negauta ir siūlymų sudaryti taikos sutartį, be to, nėra realių galimybių atkurti normalią bendrovės veiklą bei atstatyti jos mokumą. Šiuo atveju svarbu akcentuoti tai, kad pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriaus prašymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą gavo beveik po šešių mėnesių nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, nors, kaip jau minėta, klausimas pripažinti įmonę bankrutavusia turėjo būti išspręstas anksčiau (kai įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, per tris mėnesius nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu yra praėję trys mėnesiai nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ir terminas taikos sutarčiai sudaryti nepratęstas, tai teismas, vykdydamas ĮBĮ nustatytas procedūras, savo iniciatyva gali ir turi spręsti klausimą dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, neprivalėdamas inicijuoti kreditorių ar bankroto administratoriaus nuomonės tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog kreditorių susirinkimas nepriėmė nutarimo įpareigoti administratorių ar jam siūlyti kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl likvidavimo procedūros taikymo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistavo ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalies sąlygos, todėl net ir nesant įmonės kreditorių susirinkimo siūlymo taikyti įmonei likvidavimo procedūrą, teismas ex officio privalėjo spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia. Bankroto instituto paskirtis yra apginti nemokaus skolininko kreditorių teises ir kartu apsaugoti paties nemokaus skolininko teisėtus interesus. Bankroto proceso koncentracija ir ekonomiškumas užtikrina kreditorių ir nemokaus skolininko interesų apsaugą, nes operatyvus bankroto procedūrų atlikimas padeda sutaupyti administravimo išlaidas ir garantuoja geresnį kreditorių reikalavimų patenkinimą. Dėl to ĮBĮ 30 straipsnyje nustatyti glausti bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama terminai.

25Atskirojo skundo turinys sudaro pagrindą išvadai, jog apelianto pozicijos esmę sprendžiamu klausimu sudaro aplinkybė, esą iki įmonės likvidavimo procedūros taikymo būtina atlikti tinkamą bei išsamų kreditorių reikalavimų patikrinimą, galintį lemti tų reikalavimų sumažėjimą, nustatyti visus įmonei nenaudingus ar fiktyvius sandorius, nustatyti turto buvimo vietą. Apelianto teigimu, šio tyrimo eigoje turėtų paaiškėti įmonės kreditoriaus UAB „Juridinė paslauga“, inicijavusio bankroto bylos iškėlimą, finansinio reikalavimo nepagrįstumas. Tai reiškia, kad nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedūrą apskundimo pagrindą apeliantas iš esmės sieja su vieno iš įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo galimu nepagrįstumu.

26Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą (pvz., ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 9 dalis, 26 straipsnis, 30 straipsnio 3 dalis), termino, iki kada teismo gali būti tvirtinami ir tikslinami kreditorių reikalavimai, tiksliau nedetalizuoja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu, išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-591/2008; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-308/2013; kt.). Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį gali būti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo. Tokia nutartis gali būti priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Apelianto nurodomas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus UAB „Juridinė paslauga“ finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, šiuo metu teisme nėra ginčijamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis teismas sprendžia, kad R. T. atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl galbūt nepagrįsto, tačiau įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto kreditoriaus reikalavimo, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius. Be to, kaip jau nurodyta, kreditorių reikalavimų tvirtinimas ar tikslinimas yra galimas (pvz., patvirtintą kreditoriaus reikalavimą išbraukiant iš kreditorių sąrašo) iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „Veiktra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, paliktina nepakeista.

27Apeliantas akcentuoja aplinkybę, jog administratoriaus sprendimas kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo procedūros taikymo yra skubotas, administratorius neatliko visų jam priskirtinų pareigų ir funkcijų, jo veikla nėra skaidri, todėl buvo pateiktas jo atstatydinimo pareiškimas. Apeliacinis teismas pažymi, jog minėti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstosios nutarties teisėtumą, kadangi nepaneigia ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų viseto egzistavimo. Kita vertus, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, R. T. prašymas atstatydinti bankroto administratorių bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi atmestas, pastaroji nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi palikta nepakeista (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams išnagrinėjus klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, teismų pripažinti nepagrįstais R. T. argumentai, kuriais jis nagrinėjamoje byloje grindžia administratoriaus neveiklumą bei bankroto proceso neskaidrumą.

28Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

29Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis, kuria BUAB „Veiktra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba ją pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, atsakovui BUAB „Veiktra“ iš pareiškėjo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal pateiktus dokumentus šias išlaidas sudaro 330 Eur už teisinę pagalbą. Šias išlaidas sudarė atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas. Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertina nurodytų teisinių paslaugų rūšį, taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.15 punktas) pateiktas rekomendacijas. Apeliacinis teismas mano, jog teisinga ir protinga BUAB „Veiktra“ naudai iš apelianto priteisti 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

33Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Priteisti iš apelianto R. T. (a. k. ( - ) atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Veiktra“ (j. a. k. 301695771) 150 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Klausimo esmė... 4. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi UAB „Veiktra“... 5. BUAB „Veiktra“ administratorius pateikė teismui prašymą pripažinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi BUAB „Veiktra“... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Pareiškėjas (kreditorius) R. T. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos... 10. 1. Apskųstoji nutartis priimta remiantis formaliais motyvais ir nepagrįsta.... 11. 2. Bankroto administratorius neatliko jo kompetencijai priskirtų funkcijų –... 12. 3. Bankroto administratorius savo pareigas atlieka formaliai, neveikia... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Veiktra“ administratorius prašo... 14. 2015 m. gegužės 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 17. Dėl apelianto 2015 m. gegužės 25 d. pateikto prašymo... 18. Kaip minėta, apeliantas R. T. 2015 m. gegužės 25 d. Lietuvos apeliaciniam... 19. Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 323 straipsnyje įtvirtintas teisinis... 20. Dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto... 22. ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta įmonę... 23. Pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir... 24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 11... 25. Atskirojo skundo turinys sudaro pagrindą išvadai, jog apelianto pozicijos... 26. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra... 27. Apeliantas akcentuoja aplinkybę, jog administratoriaus sprendimas kreiptis į... 28. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties... 29. Apeliacinis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais daro išvadą, kad... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, atsakovui BUAB „Veiktra“ iš... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 33. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš apelianto R. T. (a. k. ( - ) atsakovui bankrutuojančiai...