Byla 2A-196-178/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. G., AAS „BTA Baltic Insurance Company”

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. G., AAS „BTA Baltic Insurance Company”.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientui padarytą neturtinę žalą.
  2. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei, prašydama priteisti iš atsakovės 29 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
  3. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 16 d. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gydytojas A. G. ieškovei atliko dešinio klubo sąnario protezavimą. Reabilitacijoje masažuotoja pastebėjo, kad operuota ieškovės koja yra ilgesnė. Po operacijos praėjus 3 mėnesiams ir pradėjus vaikščioti be ramentų, ieškovė tuo įsitikino. Praėjus 4 mėnesiams po operacijos, ieškovei gydytojas A. G. paaiškino, kad ji dar mažai vaikšto ir koja nesusimindė, nurodė, kad protezas įaugs į audinius, susimindys ir kojos susilygins, skausmas praeis, tačiau taip neįvyko. Po mėnesio vėl nuėjus pas gydytoją A. G., jis išmatavo kojas ir pasakė, kad operuota koja yra 2,5 cm ilgesnė. Praėjus maždaug pusmečiui po operacijos, prie kojos skausmų prisidėjo ir stuburo skausmai. Neurochirurgas J. M. nustatė, kad ieškovės stuburas iškrypo, reikalinga operacija, nors iki klubo sąnario protezavimo operacijos poreikio operuoti stuburą nebuvo. 2014 m. kovo 5 d. ieškovei atlikta stuburo sutvirtinimo operacija. Stuburo ir kojų skausmams nepraeinant, 2014 m. kovo 14 d. atlikta epidūrinė sakralinė blokada, po kurios ieškovės būklė ir savijauta pagerėjo, skausmai ryškiai sumažėjo. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu skausmų nejaučia, tačiau dėl pailgėjusios dešinės kojos vaikšto krypuodama. Ieškovės teigimu, jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista, gydytojas A. G. netinkamai nustatė jai reikalingo protezo ilgį, dėl ko jos koja pailgėjo 2,5 cm, kas iššaukė stuburo patologiją. Be to, ieškovė netinkamai informuota apie galimas sąnario protezavimo operacijos pasekmes. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė apie 1,5 metų kentė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, baiminosi dėl savo ateities ir gyvybės, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą, kurią įvertino 29 000 Eur suma.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė neskundė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo, kuriuo ieškovės prašymas atlyginti žalą netenkintas, todėl jis įsiteisėjęs. Ieškovei Komisijos sprendimo neginčijus, teismas laikė, jog jame padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos (CPK 197 str. 2 d.). Ieškovei nepateikus Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų, teismas nurodė, kad neturi pagrindo su jomis nesutikti. Be to, byloje atliktoje deontologinėje ekspertizėje nurodyta, kad: 1) ieškovei po dešiniojo klubo sąnario endoprotezavimo operacijos dešinė koja liko 2,5 cm ilgesnė dėl dviejų priežasčių: iki operacijos ieškovės dešinioji koja buvo ilgesnė už kairiąją apie 1 cm dėl stuburo juosmeninės dalies degeneracinių pakitimų ir dėl abiejų klubo sąnarių artrozės, sukėlusios abiejų kojų nesimetrišką sutrumpėjimą; dėl dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kurios metu, siekiant užtikrinti sąnario stabilumą ir įtempimą, galimas galūnės pailgėjimas nuo 1 iki 1,5 cm vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dėl lėtinių uždegiminių procesų sąnario srityje minkštuosiuose audiniuose sumažėja raumenų jėga. Dėl šių priežasčių kojos pailgėjimas nuo 1 iki 1,5 centimetrų po operacijoms yra laikomas normos variantu, t. y. atitinka tinkamai atliktą operaciją. Taip pat kojų ilgio skirtumą įtakoja ir išlikęs kairės kojos sutrumpėjimas dėl kairio klubo sąnario artrozės. Ieškovė raštiškai informuota, kad po operacijos koja gali pailgėti; 2) siekiant užtikrinti dešinio klubo sąnario stabilumą, kojos pailgėjimo išvengti nebuvo galima. Priešingu atveju nukentėtų dešinio klubo sąnario stabilumas, kas grėstų endoprotezo išnirimu. Pagal įprastą ortopedijos praktiką tokiais atvejais, po tam tikro laiko (6-12 mėn.) turėtų būti protezuojamas ir kairys (artrotiškai pakitęs) klubo sąnarys, kas leistų suvienodinti kojų ilgius; 3) neatlikus kairio klubo sąnario endoprotezavimo ir neatstačius abiejų kojų vienodų ilgių, ieškovė jaus skausmus kairio klubo sąnario srityje ir juosmeninėje stuburo srityje, progresuos kairio klubo sąnario artrozė bei gali progresuoti degeneraciniai pakitimai stubure. 2014 m. kovo 5 d. atlikta stuburo juosmeninės dalies operacija siejama su grubia, toli pažengusia stuburo juosmeninės dalies degeneracija, buvusia dar iki dešinio klubo sąnario operacijos, kurios tolesnė eiga buvo progresuojančio pobūdžio ir lemiamos įtakos dešinės kojos pailgėjimas tam neturėjo. Jei ieškovė neketina artimiausiu metu endoprotezuoti kairio klubo sąnario, kojų ilgio skirtumą tikslinga kompensuoti ortopedinėmis priemonėmis (vidpadžiais); 4) 2013 m. pabaigoje ieškovės stuburo nestabilumo kliniką iššaukė stuburo juosmeninės dalies progresuojanti patologija, kuri jau vyravo iki dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos; 5) atsižvelgiant į tai, kad ieškovei dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija atlikta tinkamai, operacijos metu ir po jos komplikacijų nebuvo, dešinio klubo sąnario endoprotezo padėtis gera, dešinės kojos judesiai per klubo sąnarį tapo laisvi ir neskausmingi, galima teigti, kad šiai dienai esantys nusiskundimai ir stuburo skausmai yra dėl stuburo juosmeninės dalies patologijos ir nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su sąnario endoprotezavimo operacija; 7) ieškovei stuburo pakitimai diagnozuoti dar iki sąnario endoprotezavimo operacijos; 8) ieškovės endoprotezo padėtis yra gera; 9) atliekant sąnario endoprotezavimo operaciją yra galimas galūnės pailgėjimas nuo 1 iki 1,5 cm. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ir nesutikti su ekspertizės išvadomis, todėl neturi pagrindo daryti išvados, kad stuburo pakitimai ieškovei atsirado dėl netinkamai atliktos sąnario endoprotezavimo operacijos ir kad ieškovės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista.
  3. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie galimas sąnario protezavimo operacijos pasekmes. Ieškovė pasirašė sutikimą dėl operacijos atlikimo (toliau – Sutikimas), teismo posėdyje pripažino, kad parašas ant Sutikimo yra jos ir su jame nurodyta informacija ji supažindinta. Be to, gydytojas ir žodžiu išdėstė, kaip bus atliekama operacija ir kokios bus pasekmės. Todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo išvadai, jog gydytojas neatliko pareigos paaiškinti ieškovei galimas operacijos pasekmes. Taip pat ekspertizės išvadoje nurodyta, kad kojos pailgėjimas 1-1,5 cm po operacijų atitinka tinkamai atliktą operaciją. Todėl nepriklausomai, kokia gydymo įstaiga būtų atlikusi ieškovei klubo sąnario operaciją, ji nebūtų išvengusi kojos pailgėjimo.
  4. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl ieškinio netenkino.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi keliančiomis abejones ekspertizės išvadomis, padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo argumentai, kad Komisijos sprendimas turi didesnę įrodomąją galią bei jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis prieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 8 daliai. Komisijos sprendimas atskira tvarka nėra skundžiamas, teisės aktai nenustato specialios jo įsiteisėjimo tvarkos ar terminų, todėl jis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Kai pareiškimą pateikęs asmuo civilinio proceso tvarka kreipiasi į teismą, ginčo šalys yra sveikatos priežiūros įstaiga ir pacientas, o tarp jų kilęs ginčas teisme nagrinėjamas iš esmės.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė apie operaciją ir galimas jos pasekmes buvo informuota tinkamai. Apeliantė pasirašė Sutikimą, tačiau gydytojas jokių paaiškinimų neteikė. Šios operacijos apeliantė laukė apie 1,5 metų, todėl prieštarauti jos atlikimui būtų buvę absurdiška. Apeliantė tik reabilitacijos metu sužinojo apie galimą komplikaciją – kojos pailgėjimą. Ji sutiko atlikti operaciją, bet su galimu kojos pailginimu nesutiko.
    3. Sutikimo pasirašymo metu 6 skyrelis „Chirurginės operacijos galimos komplikacijos“ nebuvo užpildytas. Įrašas „Operuotos kojos pailginimas atstačius sąnario rotacijos centrą ir maksimaliai stabilizavus sąnarį“ atsirado po kreipimosi į Komisiją. Be to, ir teismui pateiktas Sutikimas su neužpildytomis eilutėmis. Pirmame Sutikimo puslapyje, kur padarytas minėta įrašas, apeliantės parašo nėra. Tai, kad šis įrašas padarytas po operacijos, matyti ir iš jo turinio, nes įrašas prasideda žodžiu „operuotos“. Sutikimo negalima laikyti patikimu įrodymu, todėl teismas juo negalėjo remtis.
    4. Net ir padarius prielaidą, kad apeliantė buvo įspėta apie galimą operuojamos kojos pailginimą, jai nebuvo suteikta visa informacija, reikalinga apsisprendimui dėl operacijos. Sutikime kaip operacijos galima komplikacija nenurodyta, kiek gali pailgėti koja, todėl Sutikime nurodyta informacija nepakankama apsisprendimui sutikti ar atsisakyti operacijos. Apeliantės teigimu, buvo pažeista jos teisė į informaciją (PTŽSAĮ 5 str. 3 d.).
    5. Tai, kad operuota koja dar iki operacijos buvo ilgesnė 1 cm, apeliantė sužinojo tik Komisijoje. Iki operacijos apeliantei kojų niekas nematavo. Gydytojas A. G. pirmą kartą apeliantės koją išmatavo 2013 m. lapkričio 27 d. ir informavo, kad operuota koja ilgesnė 2,5 cm. Iki operacijos surašytuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, kad apeliantė būtų turėjusi nusiskundimų dėl dešinės kojos ilgio ar krypavimo. Būtent po operacijos apeliantės dešinioji koja pailgėjo 2,5 cm. Informaciją apie apeliantės dešiniosios kojos pailgėjimą 1 cm iki operacijos Komisijai teikė suinteresuoti bylos baigtimi asmenys – atsakovė ir gydytojas A. G., dėl ko ji negali būti laikoma objektyvia. Minėtu klausimu ekspertai ekspertizės metu medicininės dokumentacijos netyrė.
    6. Pirmą kartą III laipsnio dešinės kojos klubo artrozė apeliantei diagnozuota 2011 m. lapkričio 15 d., kairėje kojoje patologija nenustatyta. Iki operacijos atlikimo medicininiuose dokumentuose nurodoma diagnozė – dešinės kojos klubo III laipsnio artrozė. Būtent dėl dešinės kojos klubo artrozės apeliantė buvo įtraukta į eilę endoprotezavimo operacijai. Sutrumpėti gali tik artrozės paveikta koja, o ne sveika ar labai nežymiai paveikta artrozės koja. Kadangi iki operacijos buvo paveiktas dešinės kojos klubas, todėl dešinioji koja negalėjo būti ilgesnė už kairiąją. Todėl ekspertizės išvada kelia abejonių dėl savo pagrįstumo.
    7. Ekspertizės akte nenurodyta, kuo remiantis ekspertai sprendė, kad galūnės pailgėjimas 1-1,5 cm. laikomas normos variantu, t. y. nenurodyti medicininiai normatyviniai dokumentai.
    8. Kelia abejonių ir ekspertų išvada, kad siekiant užtikrinti dešinio klubo sąnario stabilumą, kojos pailgėjimo išvengti nebuvo galima. Tinkamai įvertinus apeliantės kojos klubo sąnario patologiją ir turint kitą sąnario protezą, kojos pailgėjimo buvo galima išvengti. Gydytojas A. G. netinkamai įvertino apeliantės kojos klubo būklę ir netinkamai parinko sąnario protezą. Gydytojas nedėjo maksimalių pastangų komplikacijai išvengti, neveikė kaip atidus, atsargus, rūpestingas medicinos srities specialistas. Priešingu atveju, apeliantės dešinė koja nebūtų pailgėjusi. Apeliantės teigimu, tuo ir pasireiškė gydytojo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos.
    9. Ekspertizės išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, ekspertinis tyrimas apsiribojo tik dokumentų citavimu, tyrimas neišsamus, kelia abejonių dėl ekspertinio tyrimo rezultatų. Todėl teismas turėjo teisę ir pagrindą dalimi ekspertų išvados nesivadovauti (CPK 218 str.).
    10. Apeliantė į teismą kreipėsi ne dėl stuburo pakitimų, o dėl pailgėjusios dešinės kojos, dėl ko visą gyvenimą yra pasmerkta vaikščioti krypuodama ir būti pajuokos objektu. Dėl pailgėjusios kojos apeliantės sveikatai yra padaryta žala. Ekspertizės išvadose pažymėta, kad neatlikus kairio klubo sąnario endoprotezavimo ir neatstačius abiejų kojų vienodų lygių, apeliantė jaus skausmus kairio klubo sąnario srityje ir juosmeninėje stuburo srityje, progresuos kairio klubo sąnario artrozė bei gali progresuoti degeneraciniai pakitimai stubure. Dėl pailgėjusios dešinės kojos apeliantė privalės atlikti kairio klubo sąnario endoprotezavimą, gulėti ligoninėje ir reabilitacijoje, patirti kitus nepatogumus. Todėl žala apeliantės sveikatai tik augs.
  2. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantė savaip interpretuoja teismo pasisakymą dėl Komisijos sprendimo ir nepagrįstai konstatavo teismo sprendimo prieštaravimą PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 daliai. Apeliantei neginčijus Komisijos sprendimo bei nepateikus išvadas paneigiančių įrodymų, teismas pagrįstai laikė Komisijos išvadas teisėtomis ir pagrįstomis.
    2. Apeliantė nepagrįstai ginčija teismo deontologinės ekspertizės išvadas, kad galūnės pailgėjimas po endoprotezo operacijos 1-1,5 cm laikomas normos ribose. Komisija kreipėsi į kvalifikuotus gydytojus specialistus ir visą apeliantės medicininę dokumentaciją pateikė: gyd. neurochirurgui dr. doc. K. V. A., gyd. ortopedui-traumatologui prof. J. K. bei gyd. radiologui prof. dr. E. M.. Minėti specialistai savo išvadose nurodė, kad atliekant klubo sąnario endoprotezavimą stengtasi maksimaliai atkurti atramos ir rotacijos centrus bei pažymėjo, kad dėl lėtinių uždegiminių procesų sąnario minkštuosiuose audiniuose sumažėja raumenų jėga, todėl užtikrinant sąnario stabilumą ir įtempimą galimas galūnės pailgėjimas 1-1,5 cm. Tokią pačią išvadą pateikė ir ekspertizę atlikę Vilniaus miesto teismo medicinos ekspertė J. G.-D., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas V. R., Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas T. B.. Be to, apeliantė, kvestionuodama šias išvadas, privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius specialistų duotas išvadas, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta.
    3. Surašant ekspertizės aktą, buvo ištirti visi teismo pateikti medicininiai dokumentai, taip pat ir Ligoninės gydymo stacionare ligos istorija, kurioje užfiksuota, kad apeliantės dešinė koja ilgesnė 1 cm. Todėl apeliantės teiginys, kad įrašas apie kojos pailgėjimą yra paimtas tik iš Komisijos medžiagos, yra nepagrįstas.
    4. Nepagrįstus apeliantės teiginius, kad gydytojas A. G. nedėjo maksimalių pastangų komplikacijai išvengti, neveikė kaip atidus, atsargus, rūpestingas medicinos srities darbuotojas, priešingu atveju apeliantės koja nebūtų pailgėjusi, paneigia ekspertizės akto išvados, jog kojos pailgėjimo, siekiant užtikrinti dešinio klubo sąnario stabilumą, nebuvo galima išvengti.
    5. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentą dėl jos netinkamo informavimo apie galimas sąnario protezavimo operacijos pasekmes. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad Sutikimo pasirašymo metu 6 skyrelis nebuvo užpildytas. Apeliantė pasirašė Sutikimą dėl operacijos atlikimo, teismo posėdyje pripažino, kad parašas ant Sutikimo yra jos ir su Sutikime nurodyta informacija ji buvo supažindinta. Be to, gydytojas ir žodžiu išdėstė, kaip bus atliekama operacija ir kokios bus pasekmės.
    6. Apeliantė neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl ieškinio teismas pagrįstai netenkino.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
  3. Byloje nustatyta, kad apeliantei 2013 m. gegužės 16 d. atliktas dešinio klubo sąnario protezavimas, operaciją atliko gydytojas A. G.. Apeliantė nurodo, kad po šios operacijos jai dešinė koja pailgėjo 2,5 cm, vaikščiodama krypuoja, iššaukta stuburo patologija. 2014 m. kovo 5 d. apeliantei padaryta stuburo sutvirtinimo operacija bei epidūrinės blokados. Apeliantės teigimu, gydytojas A. G. pažeidė jos teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, dėl ko ji patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš ją gydžiusios sveikatos priežiūros įstaigos – atsakovės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl ieškinio netenkino. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (PTŽSAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 13 str., 24 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojo (gydytojo) veiksmais teikiant jai sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.)
  2. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad apeliantė neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus; nepagrįstai sprendė, kad apeliantė apie operaciją ir galimas jos pasekmes informuota tinkamai; ekspertizės išvada kelia pagrįstų abejonių; gydytojas A. G. nedėjo maksimalių pastangų komplikacijai (kojos pailgėjimui) išvengti, neveikė kaip atidus, atsargus, rūpestingas medicinos srities specialistas; dėl pailgėjusios kojos apeliantei padaryta žala. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių argumentus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.
  3. Išvadą, kad apeliantei buvo suteiktos kokybiškos gydymo paslaugos, teismas grindė medicinos žinių turinčių specialistų bei teismo deontologinės ekspertizės išvadomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Toks kasacinio teismo išaiškinimas, viena vertus, savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori (iš anksto) visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, negalima paneigti, jog būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija yra itin reikšminga ir gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas.
  4. Aplinkybėms, reikšmingoms apeliantei operaciją padariusio gydytojo A. G. veiksmų įvertinimui nustatyti, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, be kita ko ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadomis (2 t., b.l. 75-81). Atliekant šią ekspertizę, buvo įvertinta apeliantės gydymo pas atsakovę stacionare ligos istorija Nr. 13/5734; VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro asmens sveiktos istorija Nr. F-348; gydytojų specialistų (neurochirurgo dr. doc. K. V. A., ortopedo-traumatologo prof. J. K. bei radiologės prof. dr. E. M.) išvados, teiktos Komisijai, Komisijos išvados. Taigi, apeliantės dešinio klubo sąnario protezavimas buvo įvertinas šios srities specialistų, Komisijos bei teismo paskirtoje deontologinėje ekspertizėje, kurios pateiktos išvados yra išsamiai aprašytos pirmosios instancijos teismo sprendime (žr. nutarties 5 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
  5. Teismo ekspertizę atlikę Vilniaus miesto teismo medicinos ekspertė J. G.-D., VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas V. R. ir Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas T. B. konstatavo, kad apeliantei dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operacija atlikta tinkamai; operacijos metu ir po operacijos komplikacijų nebuvo; dešinio klubo sąnario endoprotezo padėtis gera; siekiant užtikrinti apeliantės dešinio klubo sąnario stabilumą, kojos pailgėjimo išvengti nebuvo galima; stuburo juosmeninės dalies operacija siejama su grubia, toli pažengusia stuburo juosmeninės dalies degeneracija, buvusia dar iki dešinio klubo sąnario operacijos ir lemiamos įtakos dešinės kojos pailgėjimas tam neturėjo. Minėtas išvadas iš esmės patvirtina ir Komisija, kuri įvertinusi gydytojo neurochirurgo dr. doc. K. V. A., gydytojo ortopedo-traumatologo prof. J. K. bei gydytojos radiologės prof. dr. E. M. išvadas, nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas sveikatos priežiūros paslaugas apeliantei, nebuvo padaryta (1 t., b.l. 6-9).
  6. Gydytoja radiologė prof. dr. E. M. nurodė, kad pasirinkta gydymo taktika tinkama, apeliantei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pas atsakovę klaidų nepadaryta (1 t., b.l. 34). Gydytojas neurochirurgas dr. doc. K. V. A. paaiškino, kad esant grubiai degeneracinei stuburo patologijai, labiausiai tikėtina juosmens ir kojos skausmo priežastis – stuburinė (1 t., b.l. 35). Gydytojas ortopedas traumatologas prof. J. K. nurodė, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas apeliantės sveikatai nebuvo pakenkta, nes, užtikrinant sąnario stabilumą ir įtempimą, galimas galūnės pailgėjimas nuo 1 iki 1,5 cm; apeliantės koja jau prieš endoprotezavimo operaciją buvo pailgėjusi 1 cm, todėl po operacijos, tikėtina, dešinė koja pailgėjo apie 2 cm, o įvardijami stuburo skausmai nesusiję su dešiniojo klubo sąnario endoprotezavimo operacija, nes rentgenogramose endoprotezo padėtis gera (1 t., b.l. 36). Taigi, minėti gydytojai sprendė, kad diagnostinių ar gydymo klaidų nepadaryta, apeliantės sveikatai nepakenkta.
  7. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju tiek pirmiau minėtos teismo ekspertizės, tiek specialistų išvados (nuomonės) yra vieningos bei neprieštaraujančios viena kitai, nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertų išvada yra neargumentuota, nemotyvuota ar neišsami, nes ekspertai į visus teismo užduotus klausimus pateikė išsamius atsakymus (CPK 218 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės išvadomis, kad apeliantės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeista.
  8. Apeliantės teigimu, gydytojas A. G. nedėjo maksimalių pastangų komplikacijai (kojos pailgėjimui) išvengti, neveikė kaip atidus, atsargus, rūpestingas medicinos srities specialistas. Šie apeliantės argumentai taip pat paneigtini pirmiau minėtomis gydytojų specialistų bei teismo ekspertizės išvadomis. Iš jų galima daryti spręsti, kad bent jau nagrinėjamu atveju kojos pailgėjimas nėra komplikacija, iššaukta netinkamo gydymo, o neretai atsirandanti tokios operacijos pasekmė, teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, kad kojos pailgėjimo, siekiant užtikrinti apeliantės dešinio klubo sąnario stabilumą, išvengti nebuvo galima.
  9. Bylos duomenys taip pat paneigia priežastinio ryšio tarp iššauktos stuburo patologijos ir atliktos sąnario endoprotezavimo operacijos buvimą - apeliantę stuburo juosmeninės dalies skausmai vargina apie 20 metų, dėl tarpslankstelinio disko išvaržos buvo operuotos dar 2003 metais. Teismo ekspertizės išvadose konstatuota, kad po dešinio klubo sąnario operacijos atlikta stuburo juosmeninės dalies operacija siejama su grubia, toli pažengusia stuburo juosmeninės dalies degeneracija, buvusia dar iki dešinio klubo sąnario operacijos ir lemiamos įtakos dešinės kojos pailgėjimas tam neturėjo. Tiek ekspertizės išvados, tiek ir gydytojų specialistų išvados taip pat patvirtina, kad po operacijos apeliantės dešinio klubo sąnario judesiai tapo laisvi, neskausmingi.
  10. Dėl pirmiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad gydytojas A. G. būtų pažeidęs pareigą veikti sąžiningai, atidžiai, atsargiai, rūpestingai bei kvalifikuotai, nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.). Todėl apeliantės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo pažeista (PTŽSAĮ 3 str. 1 d.).
  11. Apeliantė teigia, kad buvo pažeista jos teisė į informaciją (PTŽSAĮ 5 str. 3 d.), nes jai nesuteikta visa informacija, reikalinga apsisprendimui dėl operacijos, Sutikimo pasirašymo metu 6 skyrelis „Chirurginės operacijos galimos komplikacijos“ nebuvo užpildytas, pirmame Sutikimo lape nėra apeliantės parašo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kuris atmetė apeliantės argumentus dėl netinkamo jos informavimo apie galimas operacijos pasekmes.
  12. PTŽSAĮ 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas. Apeliantė neginčija, kad pasirašė Sutikimą, t. y. sutiko atlikti dešinio klubo sąnario endoprotezavimo operaciją, tačiau teigia, kad nesutiko su galimu kojos pailginimu.
  13. Sutikimo 6 punkte nurodytos galimos komplikacijos, be kita ko, ir ranka įrašyta „operuotos kojos pailginimas atstačius sąnario rotacijos centrą ir maksimaliai stabilizavus sąnarį“ (1 t., b.l. 28-29). Apeliantė teigia, kad Sutikimo pasirašymo metu šio ranka rašyto įrašo nebuvo. Tačiau, pirmiausia, toks teiginys nėra pagrindžiamas įrodymais. Vien tai, kad pirmajame Sutikimo lape, kuriame padarytas minėtas įrašas, nėra apeliantės parašo (beje, kuris pirmajame lape ir neprivalomas), savaime nereiškia, kad šio įrašo Sutikimo pasirašymo metu nebuvo. Įraše nurodymas „operuotos kojos“ nebūtinai reiškia „(jau) operuotos kojos“ (kaip žodį „operuotos“ interpretuoja apeliantė). Antra, apeliantė teigia, jog ji sutiko su operacija (netgi jos siekė), bet nesutiko su kojos pailginimu. Tačiau kojos pailginimas nėra neišvengiama operacijos pasekmė, tokia pasekmė gali atsirasti nepriklausomai nuo gydytojo pastangų, bet gali ir neatsirasti. Todėl pacientas turi galimybę pasirinkti daryti operaciją ar ne, bet, duodant sutikimą, neįmanoma pasirinkti tik operaciją „be (galimų) pasekmių“. Trečia, operacija buvo planinė, todėl apeliantė taip pat turėjo pakankamai laiko ir galimybių įvertinti tokio pobūdžio operacijų galimas pasekmes bei, esant poreikiui, dėl jų pasiaiškinti su gydytoju. Ketvirta, informavimo pareigos pažeidimo pagrindas teismui pateiktame ieškinyje nebuvo nurodytas, taigi, ir apskritai neturėjo būti nagrinėjimo dalyku (CPK 265 str. 2 d.), juo labiau, kai ir iš Komisijos 2015 m. birželio 4 d. sprendimo turinio galima spręsti, kad tokiu aspektu gydymo įstaigos atsakomybės klausimas nei buvo keltas, nei nagrinėtas ikiteisminėje procedūroje (Komisijoje).
  14. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti gydytojo A. G. neteisėtus veiksmus, pateikti įrodymai paneigia apeliantės teiginius, kad buvo pažeista jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (PTŽSAĮ 3 str. 1 d.). Todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, dėl ko skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 900 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje naudai, nes pastarasis apmokėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 846/2016, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.
  2. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato šalies išlaidų už advokato pagalbą priteisimo galimybę. Tačiau šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas - yra pateikta advokatės sąskaita trečiajam asmeniui (draudikui), kuris ir apmokėjo advokatei. Taigi, atsakovė išlaidų nepatyrė, trečiasis asmuo atsiliepimo nėra pateikęs ir bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė. Todėl priteisti už advokatės pagalbą asmeniui, kuris pats tokio pobūdžio išlaidų neturėjo, nėra pagrindo.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai