Byla 3K-3-13/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vokietijos bendrovės „Schöpp-Sportboden“ GmbH kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vokietijos bendrovės „Schöpp-Sportboden“ GmbH ieškinį atsakovui UAB „Regio“, trečiajam asmeniui UAB „Ingero“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH prašė priteisti iš atsakovo UAB „Regio“18 000 eurų skolos, 2000 eurų palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme, 12,70 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Byloje kilo ginčas dėl įmonės, atsakingos už sutartinių prievolių įvykdymą ieškovui. Nustatyta, kad 2009 m. spalio 13 d. A. I. atsakovo UAB „Regio“ vardu pasirašė susitarimą su ieškovu Vokietijos bendrove „Schöpp-Sportboden“ GmbH, pagal kurį ši įsipareigojo iki 2009 m. lapkričio 2 d. įrengti 4872 kv. m ploto aštuonių teniso aikštynų dangas ir 267 kv. m ploto pertvarų tinklus, o atsakovas UAB „Regio“ – dalimis sumokėti ieškovui 90 000 eurų: 27 000 eurų prieš gamybą, 45 000 eurų prieš produkcijos išsiuntimą ir 18 000 eurų po sumontavimo. Atsakovas UAB „Regio“ sumokėjo pirmąsias dvi nurodytas įmokas, atliktus darbus priėmė 2009 m. lapkričio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu, tačiau nesumokėjo paskutinės 18 000 eurų įmokos. Atsakovas teigia, kad jis nėra ginčo darbų užsakovas ir nesudarė nurodytos sutarties, ją pasirašė neįgaliotas asmuo – ne įmonės vadovas D. I., o A. I. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Regio“ 2009 m. spalio 8 d. sudarė statybos valdymo sutartį su UAB „Ingero“, kuria įsipareigojo UAB „Ingero“ vardu ir lėšomis valdyti lauko teniso dangos įrengimą. Atsakovas 2009 m. lapkričio 4 d. perdavė trečiajam asmeniui UAB „Ingero“ ieškovo įrengtą lauko teniso dangą ir sumontuotus pertvarų tinklus. Atsakovas tvirtina, o pirmąsias dvi įmokas ieškovui sumokėjo vykdydamas UAB „Regio“ ir UAB „Ingero“ 2009 m. spalio 12 d. paskolos sutarties, kuria paskola suteikta UAB „Ingero“, 1.2 punktą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 18 000 eurų skolos, 2000,00 eurų palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme, 12,70 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismas nurodė, kad 2009 m. spalio 13 d. užsakymas prilygintinas rangos sutarčiai, nes yra susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162, 6.643, 6.644 straipsniai), t. y. sutarta, kokie darbai bus atlikti iš užsakovo medžiagų, mokėjimo tvarka, garantijos, darbų atlikimo terminas. Šis dokumentas pasirašytas abiejų šalių, o jo surašymo forma, pavadinimas negali būti pagrindas konstatuoti sandorio nesudarymą. Nors sutartį pasirašė ne įmonės vadovas D. I., o A. I., teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jie yra broliai, be to, už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais mokėjo UAB „Regio“, darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė atsakovo UAB „Regio“ direktorius D. I., taip pripažindamas sandorį (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Sąskaitos ir medžiagos buvo tiekiamos atsakovui. Visi laiškai, kuriais bendravo šalys, adresuoti atsakovui UAB „Regio“, su šia įmone ieškovas sprendė visus klausimus. Trečiasis asmuo UAB „Ingero“ nuosavybės teise valdė pastatą, kuriame buvo įrengiami teniso kortai, tačiau su šia įmone nesudaryta sutarčių dėl darbų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta statybos valdymo sutartis, perdavimo aktas ir paskolos sutartis negali būti panaudojami prieš ieškovą, nes jis apie tokius sandorius nebuvo informuotas ir jam šios aplinkybės nebuvo žinomos, be to, šios sutartys gali būti sudarytos siekiant išvengti skolos mokėjimo, nes UAB „Ingero“ iškelta bankroto byla.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

10Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad UAB „Regio“ neužsakė atlikti ginčo darbus. Tai patvirtina UAB „Regio“ mokėjimai pagal 2009 m. spalio 12 d. paskolos sutarties 1.2 punktą, apmokant PVM sąskaitas faktūras tretiesiems asmenims už lauko teniso kiliminę dangą, kuri bus naudojama UAB „Ingero“ priklausančiuose pastatuose, ieškovo 96 486 eurų vertės prekių perdavimo UAB „Ingero“ deklaravimas Vokietijos Federacinei centrinei mokesčių inspekcijai, šių prekių priėmimas, jų apskaita UAB „Ingero“ buhalterijoje ir deklaravimas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kolegija sprendė, kad aplinkybe, jog trečiajam asmeniui UAB „Ingero“ iškelta bankroto byla, pasinaudojo ne atsakovas, o ieškovas, perrašydamas PVM sąskaitas faktūras atsakovui, nors jų nesiejo sutartiniai santykiai. Šias aplinkybes patvirtina BUAB „Ingero“ 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys ir šios bendrovės ilgalaikio ir nematerialaus turto sąrašo bei 2010 m. gegužės 21 d. kreditorių sąrašo duomenys, iš kurių matyti, kad pagal UAB „Regio“ ir UAB „Ingero“ sudarytas statybos valdymo ir paskolos sutartis užsakovas UAB „Ingero“ iš ieškovo įsigijo prekes iki bankroto bylos iškėlimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teniso aikštynų rangos sutartis ginčo atveju yra užsakymas, o ne 2009 m. spalio 8 d. statybos valdymo sutartis, nepasisakydamas nei dėl prievolių pagal šią sutartį įvykdymo, nei dėl 2009 m. lapkričio 4 d. įvykusio teniso aikštyno priėmimo– perdavimo padarinių, todėl netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Priimdamas naują, pirmosios instancijos teismui priešingą, sprendimą, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl įrodymų ir pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais remdamasis teismas šiuos įrodymus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, neįvertino visų įrodymų atskirai ir įrodymų viseto, rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis apie prekių deklaravimą ir BUAB „Ingero“ bankroto administratoriaus pateiktais buhalteriniais duomenimis apie skolą, bet nevertino užsakymo, kuriame užsakovu nurodytas atsakovas, medžiagų pervežimo dokumentų, kuriuose gavėju nurodytas atsakovas, ieškovo atsakovui išrašytų sąskaitų ir atsakovo pagal jų rekvizitus atliktų pirmųjų dviejų mokėjimų, šalių pasirašyto priėmimo–perdavimo akto, kuriame pirkėju nurodytas atsakovas, Vokietijos federacinės mokesčių inspekcijos pažymos, kad ieškovas deklaravo prekių išvežimą atsakovui, liudytojo S. L. parodymų, kad dėl rangos santykių buvo susitarta su atsakovu, atsakovo ir trečiojo asmens vadovų A. I. ir D. I. artimos giminystės ryšio.

142. UAB „Regio“ direktorius, atlikdamas pirmuosius du mokėjimus ieškovui ir pasirašydamas su ieškovu 2009 m. lapkričio 3 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą, vadovaujantis CK 2.133 straipsniu, pripažino UAB „Regio“ vardu savo brolio pasirašytą 2009 m. spalio 13 d. užsakymą. Apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 2.133 straipsnio normų, kurias taikė pirmosios instancijos teismas, nors nekonstatavo jų netinkamo taikymo ir nenurodė dėl to jokių argumentų.

153. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas CPK 330 straipsnio pagrindu, t.y. dėl materialiosios teisės normų pažeidimo, tačiau nenurodė, kokių teisės normų pažeidimas lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turi būti taikomos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės ir 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai, nors dėl 2009 m. spalio 13 d. užsakymo, 2009 m. spalio 8 d. statybos valdymo sutarties ar 2009 m. lapkričio 4 d. priėmimo–perdavimo akto jokių klausimų, kurie turėtų būti aiškinami pagal sutarčių aiškinimo taisykles ir bendruosius teisės principus, nei šalims, nei teismui nekilo.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Regio“ prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas šiuos argumentus:

171. Kasatoriaus nuomonė dėl tam tikrų įrodymų vertinimo negali būti pagrindas abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne tik kasatoriaus nurodytais įrodymais, bet visa bylos medžiaga, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.

182. Kauno apygardos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 2.133 straipsnį, kuris ginčo santykių nereglamentuoja.

193. Sutarties šalys teisingai nustatomos tik tada, kai tinkamai pritaikomos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios sutarčių aiškinimo taisykles, analizuojant sutarties tekstą ir aiškinant sutarties nuostatas, tikruosius šalių ketinimus, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnis). Nurodytas sutarčių aiškinimo metodas ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad rangos sutarties šalis yra trečiasis asmuo UAB „Ingero“, o ne atsakovas UAB „Regio“. Nustatęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas – CK 1.5 ir 6.193 straipsnių nuostatas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

23Nagrinėjamoje byloje kilus šalių ginčui, kuri įmonė – atsakovas UAB „Regio“ ar trečiasis asmuo UAB „Ingero“ – laikytina sudariusia rangos sutartį su ieškovu Vokietijos bendrove „Schöpp-Sportboden“ GmbH ir atsakinga už tinkamą sutartinių prievolių įvykdymą, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai skirtingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė priešingas išvadas. Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad tokias apeliacinės instancijos teismo išvadas lėmė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir sprendimo motyvavimą, pažeidimas.

24Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Taigi šios normos nuostatos reikalauja, kad teismo pateikiami argumentai būtų aiškūs ir nuoseklūs, o išvados – motyvuojamos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė tam tikrų ar visų ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tai šio teismo procesiniame dokumente turi būti nurodyta, kokiose įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais (faktiniais duomenimis) buvo įrodinėjamos svarbios bylai faktinės aplinkybės ir kodėl daroma bendra išvada, kad šių aplinkybių asmuo neįrodė. Turi būti pasisakyta, ar įrodymai atitinka pakankamumo ir patikimumo reikalavimus, o jų vertinimas – įstatymo nuostatas dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo objektyvumo ir visapusiškumo (CPK 185 straipsnis).

25Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

26Pirmosios instancijos teismas grindė padarytas išvadas, sprendime analizuodamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą: 2009 m. spalio 13 d. užsakymą ir jo patvirtinimą, kitą susirašinėjimo medžiagą, ieškovo adresuotą atsakovui, UAB „Regio“ mokėjimo pavedimus, 2009 m. lapkričio 3 d. priėmimo–perdavimo aktą, atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas statybos valdymo ir paskolos sutartis, trečiojo asmens kreditorių sąrašą. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, motyvavo, kodėl jais remiasi arba atmeta, vertindamas šalių ir liudytojų paaiškinimus bei parodymus, atsižvelgė į jų nuoseklumą, juos duodančiųjų objektyvumą.

27Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad UAB „Regio“ neužsakė atlikti ginčo darbų, padarė, remdamasis įrodymais, kuriais savo poziciją byloje grindė atsakovas: UAB „Regio“ ir UAB „Ingero“ 2009 m. spalio 12 d. paskolos sutartimi, ieškovo 96 486 eurų vertės prekių pardavimo deklaravimo duomenimis Vokietijos Federacinei centrinei mokesčių inspekcijai, šių prekių apskaita UAB „Ingero“ buhalterijoje bei 2010 m. gegužės 21 d. kreditorių sąrašu. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada ieškinį tenkinti, neanalizavo šio teismo sprendime išdėstyto ištirtų įrodymų vertinimo motyvų, nepateikė šių motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų argumentuotos kritikos, apsiribodamas teiginiu, kad jo išvardyti įrodymai sudaro pagrindą skirtingai nei pirmosios instancijos teismas vertinti bylos faktines aplinkybes bei byloje dalyvaujančių asmenų ginčo teisinius santykius. Teisėjų kolegija nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl 2009 spalio 8 d. statybos valdymo sutarties įvykdymo ir pagal ją atliktų darbų perdavimo–priėmimo padarinių. Kauno miesto apylinkės teismas, konstatavęs, kad ieškovas apie tokius sandorius nebuvo informuotas, sprendė, jog jam nežinant šių sandorių sudarymo aplinkybių, atsakovo pateikta statybos valdymo sutartis, perdavimo aktas ir paskolos sutartis negali būti panaudojami prieš jį. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų atskirai, taigi – ir įrodymų viseto, nenurodė argumentų, pagrindžiančių įrodymų, kuriais, darydamas išvadas, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atmetimą. Padaręs šiuos CPK 185 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir dėl įrodymų pakankamumo bei patikimumo, t. y. nevertino, ar jo nurodytų įrodymų turinys neprieštarauja neanalizuotų įrodymų turiniui.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos išvados pagrįstos byloje esančių įrodymų viseto analize ir įvertinimu pagal pirmiau nurodytus įstatymo reikalavimus, įrodymus, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai atmetus kaip nenuoseklius, nepakankamus, prieštaraujančius nuoseklią ir logišką aplinkybių visumą patvirtinantiems įrodymams. Teismo išvadą, kad pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsakovo UAB „Regio“ direktorius D. I., mokėdamas už 2009 m. spalio 13 d. užsakyme numatytus ir atliktus darbus bei pasirašydamas 2009 m. lapkričio 3 d. darbų perdavimo-priėmimo aktą, kartu pripažino sandorį, patvirtina CK 6.162 straipsnio 1 dalies norma. Atsižvelgiant į ją, nors paprastai sutartis sudaroma, pateikiant pasiūlymą (oferta) ir jį priimant (akceptas), tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti kitokiais veiksmais. Kadangi sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), tai sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Tokius ketinimus patvirtina būtent pirmiau nurodyti atsakovo UAB „Regio“ vadovo D. I., o ne trečiojo asmens vadovo A. I. veiksmai, taip pat būtent atsakovo rekvizito – PVM mokėtojo kodo nurodymas ieškovui, kurį šis įrašė užsakymo patvirtinime, išankstinio mokėjimo sąskaitose, kurias atsakovas apmokėjo. Pažymėtina, kad išankstinio mokėjimo sąskaitos verslo sutarčių vykdymo praktikoje dažnai naudojamos kaip pagrindinė rangovų ir pardavėjų priemonė, sudaranti galimybę įsitikinti pirkėjo ar užsakovo patikimumu, finansiniu pajėgumu ir jų vardu veikiančių atstovų įgaliojimų teisėtumu. UAB „Regio“ sumokėjus išankstinių įmokų sumas, nurodytas UAB „Regio“ vardu sudarytoje ir A. I. pasirašytoje sutartyje (užsakyme), ieškovas turėjo pagrindą spręsti, kad šie veiksmai patikimai patvirtina jo sutartinius santykius su atsakovu UAB „Regio“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išankstinio mokėjimo sąskaitose greta UAB „Regio“ pavadinimo, adreso ir PVM mokėtojo kodo nurodyta „A. I.“. Apmokėdamas šias sąskaitas, tarptautinius mokėjimo pavedimus pasirašė atsakovo UAB „Regio“ direktorius D. I., mokėjimo paskirtyje nurodydamas sąskaitų duomenis. Pavedimuose nepažymėta, kad atsakovas moka už UAB „Ingero“. Nei D. I., nei A. I. ieškovui nepranešė apie nurodytus netikslumus dokumentuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino ginčo sandorio sudarymą 2009 m. spalio 13 d. užsakymo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesiremti atsakovo pateiktomis statybos valdymo ir paskolų sutartimis, byloje nesant patikimų įrodymų, kad jos buvo vykdomos: nesant išrašytų sąskaitų, jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Trečiojo asmens buhalterinės apskaitos duomenys, net jei jie deklaruoti valstybės institucijoms, savaime nėra vertintini kaip patikimi, nes kokius duomenis deklaruoti, sprendžia patys juos pateikiantys subjektai. Tuo atveju, kai duomenys Mokesčių inspekcijai buvo pateikti jau kilus ginčo situacijai, jie vieni negali būti laikomi patikimais įrodymais, todėl, juos vertinant, kartu turi būti vertinamos byloje nustatytos sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybės. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nurodyti įrodymai (b. l. 103–104) apie ieškovo 96 486 eurų vertės prekių pardavimo deklaravimą Vokietijos Federacinei centrinei mokesčių inspekcijai, atsižvelgiant į vienintelį nurodytą rekvizitą – UAB „Regio“ PVM mokėtojo kodą – patvirtina jų pardavimą ne UAB „Ingero“, bet UAB „Regio“.

29Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeidęs įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 2075 Lt žyminį mokestį, už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme – 800 eurų, o kasaciniame teisme – 853,32 Lt. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinant kasacinį skundą, šis prašymas taip pat tenkintinas.

32Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 37,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

35Priteisti Vokietijos bendrovei „Schopp-Sportboden“ GmbH iš UAB „Regio“ (į. k. 133454246) 800 eurų advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą, 853,32 Lt advokato teisinės pagalbos kasaciniame teisme išlaidų atlyginimą ir 2075 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.

36Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Regio“ (į. k. 133454246) 37,10 Lt (trisdešimt septynis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH prašė priteisti... 5. Byloje kilo ginčas dėl įmonės, atsakingos už sutartinių prievolių... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad 2009 m. spalio 13 d. užsakymas prilygintinas rangos... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 10. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad UAB „Regio“ neužsakė... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 13. 1. Priimdamas naują, pirmosios instancijos teismui priešingą, sprendimą,... 14. 2. UAB „Regio“ direktorius, atlikdamas pirmuosius du mokėjimus ieškovui... 15. 3. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad pirmosios... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Regio“ prašo skundą... 17. 1. Kasatoriaus nuomonė dėl tam tikrų įrodymų vertinimo negali būti... 18. 2. Kauno apygardos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 2.133 straipsnį,... 19. 3. Sutarties šalys teisingai nustatomos tik tada, kai tinkamai pritaikomos... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančių... 23. Nagrinėjamoje byloje kilus šalių ginčui, kuri įmonė – atsakovas UAB... 24. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar... 25. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir... 26. Pirmosios instancijos teismas grindė padarytas išvadas, sprendime... 27. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad UAB „Regio“ neužsakė... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos... 29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 31. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas už kasacinį skundą... 32. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 37,10 Lt bylinėjimosi... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 35. Priteisti Vokietijos bendrovei „Schopp-Sportboden“ GmbH iš UAB „Regio“... 36. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Regio“ (į. k. 133454246) 37,10 Lt... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...