Byla 2S-1238-163/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams V. J., V. J., G. E. J., V. J. ir G. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, VĮ „Turto fondas“ bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn ir dėl nekilnojamosios kultūros vertybės daliai padarytos žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn, taip pat prašė priteisti solidariai atsakovams 10 139 eurus 59 ct arba 35 010 Lt už paimamus valstybės nuosavybėn išlikusius kultūros vertybės dalies fragmentus ir iš atsakovų dėl padarytos žalos nekilnojamajai kultūros vertybei priteisti 101 508 eurus 34 ct arba 350 488 Lt. Atsakovai pateikė priešieškinį, prašydami priteisti 49 501 eurą 85 ct arba 170 920 Lt nuostolių atlyginimo.

3Atsakovas G. J. 2015-05-08 iki paskirto teismo posėdžio pateikė prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-8-588/2015 sustabdymo, juo nurodė, kad kreipėsi į kultūros ministrą dėl įsakymo dalies panaikinimo. Per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 nustatytą prašymo nagrinėjimo laiką kultūros ministras nepriėmė sprendimo, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo. Skundas buvo priimtas ir yra iškelta administracinė byla, kurios Nr. eI-3955-189/2015. Tenkinus šį skundą administracinėje byloje Nr. eI-3955-189/2015 ir prašymą dėl akto priėmimo, būtų panaikintas saugotino nekilnojamojo kultūros paveldo objekto režimas ir objektas būtų išbrauktas iš Kultūros vertybių registro, civilinės bylos Nr. 2-8-588/2015, todėl ieškovo reikalavimų nebūtų galima tenkinti.

4Palangos miesto apylinkės teismas prašymą tenkino ir sustabdė civilinę bylą

5Nr. 2-8-588/2015, iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eI-3955-189/2015, motyvuodamas, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos civilinė ir administracinė bylos yra susijusios, nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyti faktai, t. y. sprendimas dėl Palangos kurhauzo, kaip kultūros paveldo objekto, bus reikšmingi ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.

6Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą dėl tolesnio bylos Nr. 2-8-588/2015 nagrinėjimo iš esmės. Apeliantas nurodo, kad atsakovo skundas administracinėje byloje yra pareikštas dėl kultūros ministro įsakymo

7Nr. ĮV-190 dalies panaikinimo, kuria Palangos kurhauzas pripažintas saugoma kultūros vertybe, ir dėl to, kad Kultūros ministerija atsisakė tenkinti tokį atsakovo prašymą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamoji kultūros vertybė – Palangos kurhauzas į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1997-11-12 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 317, o 2005-04-29 kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 pripažintas saugomu kultūros paveldo objektu viešajam pripažinimui ir naudojimui, kadangi vertinimo taryba yra nustačiusi, kad šios kultūros vertybės, kurios 2002 m. kilęs gaisras nesunaikino, vertingųjų savybių pobūdis yra istorinis ir architektūrinis, o objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis. Taip pat Kultūros departamente 2013-06-07 buvo priimtas sprendimas-aktas Nr. RG-34, kad kultūros vertybės medinė dalis turi būti atstatyta, o dėl nepriežiūros padaryti nuostoliai 2003–2013 metų laikotarpiu turi būti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šie duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu šie duomenys nėra ginčijami. Šiuo atveju yra nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo ir nekilnojamosios kultūros vertybės paėmimo valstybės nuosavybėn dėl netinkamo laikymo, todėl šioje civilinėje, o ne administracinėje byloje turi būti vertinamos faktinės aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti bylą yra nepagrįsta, kadangi administracinio teismo sprendimas, išnagrinėjus skundą, šiai civilinei bylai neturės jokios įtakos.

8Atsakovas pateikė atsiliepimą į Kultūros departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą, juo prašo skundą atmesti, kadangi jis nėra pagrįstas teisiniais argumentais.

9Atskirasis skundas tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bylos sustabdymo teisėtumo. Atsakovas pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išspręstas klausimas dėl atsakovo skundo administracinėje byloje ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino. Kultūros departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atskirąjį skundą.

12Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1997-11-12 LR kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas išleido įsakymą Nr. 317, kuriuo Palangos kurhauzas yra pripažintas kultūros paveldo objektu. Tiek byloje, tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad šis įsakymas būtų ginčijamas. Atsakovas teigia, kad civilinė byla Nr. 2-8-588/2015 turi būti sustabdyta, kadangi atsakovas pateikė skundą įpareigoti LR kultūros ministeriją išnagrinėti atsakovo 2014-03-13 prašymą dėl sunaikinto kultūros paveldo objekto (atsakovams priklausančios pastato dalies) skelbimo saugomu akto naikinimo, kuris buvo priimtas 2005-04-29 kultūros ministro įsakymu, bei panaikinti LR kultūros ministerijos 2014-04-11 priimtą individualų administracinį aktą – sprendimą Nr. S2-905, kuriuo atsisakyta priimti sprendimą naikinti kultūros paveldo objekto – Palangos kurhauzo skelbimo saugomu akto dalį, kuria minimas objektas paskelbtas nacionaline reikšminga ir saugoma kultūros vertybe. Tačiau pažymėtina tai, kad atsakovas skundu prašo panaikinti 2005-04-29 LR kultūros ministro įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ dalį, kuria Palangos kurhauzas pripažintas saugotinu viešajam pripažinimui ir naudojimui, t. y. ministro įsakymu papildomai nustatyta tik saugomo ginčo statinio naudojimo visuomenės interesams paskirtis, o ne paties objekto kultūrinės reikšmės pripažinimą ir jo pripažinimą kultūros paveldo objektu. Todėl atsižvelgiant į tai, šio skundo nagrinėjimas administracinėje byloje neturi jokios tiesioginės įtakos civiliniam procesui šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nekilnojamosios kultūros vertybei ir dėl netinkamai laikomos kultūros vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, neįvertino visų byloje pateiktų duomenų, todėl priėmė neteisėtą ir neteisingą nutartį byloje sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi byloje nenustatyta, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-3955-189/2015 nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-8-588/2015.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

15panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai