Byla 2A-159-104/2014
Dėl draudimo išmokos grąžinimo, kurioje trečiasis asmuo yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5801-595/2013 pagal ieškovo COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group, veikiančios per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Grinda“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, kurioje trečiasis asmuo yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir

Nustatė

2ieškovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group (veikiantis per Lietuvos filialą), patikslintu ieškiniu (b.l. 50) prašė iš atsakovo UAB „Grinda“ priteisti 1 394,85 Lt draudimo išmoką, 72 Lt žyminį mokestį bei 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Nurodė, kad ieškovas ir UAB „PROFIDENTAS“ sudarė transporto priemonių draudimo nuo visų rizikų sutartį, poliso Nr. 9301910, pagal kurį buvo apdraustas automobilis ( - ) v/n ( - ). 2012-02-23 Jasinskio 15, Vilniaus mieste, kelio važiuojamoje dalyje į duobę įvažiavo ieškovo apdraustas automobilis, vairuojamas P. M.. Vilniaus apskrities VPK Kelių policija surašė protokolą, kuriame konstatavo, kad vairuotojas KET taisyklių nepažeidė. Autoįvykio metu automobiliui buvo padaryta žala, kurios atlyginimui 2012-05-08 ieškovas sumokėjo 1 394,85 Lt draudimo išmoką. Žalos dydis buvo nustatytas vadovaujantis transporto priemonės apžiūros aktu, sąskaita Nr. 083777. Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė sutartis su UAB „Grinda“, pagal kurias atsakovas įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų gatvių stebėseną, šalinti defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyviams, atlyginti žalą tretiesiems asmenims. Atsakovas pripažintinas gatvės valdytoju CK 6.266 str. prasme. Atsakovas netinkamai vykdė kelio priežiūrą, pažeidė teisės aktuose numatytus reikalavimus, netinkamai prižiūrint ir remontuojant gatvės dangą, nebuvo užtikrinta, kad gatvė būtų techniškai tvarkinga bei savalaikiai nebuvo pastebėti jos akivaizdūs trūkumai, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala. Kaltė šiuo atveju preziumuojama.

4Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog tam, kad atsakovui UAB „Grinda" galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, turi būti atsiradusios visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai; nuostoliai arba žala; priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų; kaltė. Be to, ieškovas turi pareigą įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir trečiųjų asmenų, konkrečiai – atsakovo UAB „Grinda" neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir UAB „Grinda" neteisėtų veiksmų. Tik įrodžius visų šių sąlygų buvimą, UAB „Grinda" kiltų civilinė atsakomybė. Teismui nėra pateikiami jokie dokumentai, jog eismo įvykio vietoje tikrai buvo duobė važiuojamojoje dalyje ir apie tokias aplinkybes atsakovas nėra ir nebuvo informuotas. Automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį, esant įprastoms eismo aplinkybėms ir daugiau jokių kitų transporto priemonių vairuotojų, išskyrus patį nukentėjusį, į jokius eismo įvykius nepateko, o jokios gatvės avarinės situacijos nebuvo lokalizuojamos nei eismo įvykio dieną, nei kuriuo nors kitu laikotarpiu. Automobilio vairuotojo elgesys neatitiko keliamų reikalavimų, padidinto atsargumo ir atidumo standartų. Nukentėjusio asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsargiai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Atkreipė dėmesį, kad eismo įvykio metu patirta žala negali būti tokia didelė. Vargu ar tokio masto eismo įvykyje galėjo būti pažeista tokia tvirta automobilio dalis kaip vairavimo svirtis su stebule, nesant jokių kėbulo pažeidimų. Iš pateikto draudimo liudijimo matyti, jog draudimo įvykio atveju, nuo naujai pakeistų detalių yra nuskaičiuojamas nusidėvėjimas. Žalos atlyginimo atveju atsakovas privalo atlyginti tik realią žalą, tačiau šiuo atveju dėvėtas dalis pakeičiant naujomis, akivaizdu, kad automobilis atstatomas ne į pradinę būklę, buvusią iki autoįvykio, o pagerintas.

5Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas išmokėtos sumos išieškojimo, neįrodė atsakovo UAB „Grinda" neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio faktų, tai yra neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „Grinda“ ieškovo COMPENSA Towarzystwo ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group naudai 1 394,85 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 1 394,85 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 203-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su UAB „PROFIDENTAS“ 2011-10-26 sudarė savanoriško automobilių draudimo sutartį, draudimo poliso numeris 9301910, kuria apdraudė automobilį Peugeot 308, valst. Nr. ( - ), nuo visų rizikų, nevertinant nusidėvėjimo. 2012-02-23, 23 val. 30 min., ieškovo apdraustas automobilis, vairuojamas P. M., įvažiavo į duobę, esančią kelyje Jasinskio g. 15, Vilniuje ir buvo apgadintas. Policijos pareigūnai nustatė, kad P. M. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo. 2012-02-23 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, lijo lietus, danga buvo šlapia, duobė prilyta vandens, jos pamatyti galimybių nebuvo. Policijos pareigūnų užfiksuoti duobės matmenys – 17 cm gylio. Po įvykio ieškovas išmokėjo 1 394,85 Lt draudimo išmoką, ją pervesdamas į remontą atlikusiai įmonei UAB „ACURA“. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką, įvyko subrogacija, t.y. ieškovas įgijo teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti.

8Taip pat nustatė, kad Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies, į kurią įeina ir Jasinskio g. 15,Vilniuje, gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą atlieka atsakovas UAB „Grinda“ pagal 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį Nr. 1772-2191(3.136_UK), pasirašytą tarp atsakovo ir trečio asmens. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kas atsakovui UAB „Grinda“ atsakomybė kyla CK 6.266 str. pagrindu, kaip kelio valdytojui. Kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, šalinančių jo atsakomybę (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.). Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kurių pagrindu jis prašo priteisti 1394,85 Lt žalos atlyginimo, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti automobilio remonto sąmatoje nurodytų atliktų darbų apimtimi ir kaina.

9Atsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5801-595/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais. Pirma, anot apelianto, šiuo atveju svarbesnė byloje nustatytina aplinkybė buvo ne tai, ar sutartinių įsipareigojimų nevykdymo su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu UAB „Grinda“ galėjo būti pritaikyta deliktinė civilinė atsakomybė, bet tai, ar nebuvo kitų aplinkybių, kurios būtų atleidusios atsakovą nuo civilinės atsakomybės taikymo (ar bent pagrindo šią atsakomybę sumažinti), t.y., buvo svarbu nustatyti, ar automobilio valdytojas tikrai nesielgė neatsargiai, be to, ieškovas taip pat turėjo pagrįsti žalos dydį. Pažymėtina, kad teismas šių aplinkybių iš esmės netyrė, o didžiausias dėmesys teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo skirtas atsakovo civilinės atsakomybės teoriniam pagrindimui. Atkreipia dėmesį, kad kartu su ieškiniu nebuvo pateiktas nė vienas tiesioginis įrodymas, patvirtinantis UAB „Grinda“ neteisėtus veiksmus. UAB „Grinda“ nebuvo kviečiama į įvykio vietos apžiūrą, nors ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, galėjo ir privalėjo kviesti UAB „Grinda“ arba Vilniaus miesto savivaldybės atstovus užfiksuoti įvykio vietoje jų neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą (pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu). Pažymi, kad policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės nėra tinkamas įrodymas žalos padarymo ir neteisėtų veiksmų aplinkybei konstatuoti, kadangi tai yra tik pagal žalą patyrusio asmens subjektyvų liudijimą užrašyti parodymai post factum, kurie turi abejotiną įrodinėjamąją vertę dėl žalą patyrusio asmens suinteresuotumo šios žalos atlyginimo klausimu. Todėl atsakovo UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės taikymui nebuvo įrodyta civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (o kartu ir priežastinis ryšys), kadangi UAB „Grinda“ net nežinojo apie šios kliūties egzistavimą ir žalos atsiradimo momentu nė nebuvo apie ją informuota, taigi ir pašalinti jos neturėjo net teorinės galimybės. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos ir priteisė iš atsakovo visą ieškiniu reikalautą pinigų sumą.

10Taip pat nurodo, kad automobilio vairuotojas pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles. Net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų pagrįstai vertinęs, kad pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl didelio ieškovo neatsargumo nebuvo, atkreiptume dėmesį, kad ieškovui atlygintina žala turėjo būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. T.y. mažiausiai 50 procentų, kadangi bent iš dalies už žalą buvo atsakingas ir pats automobilio valdytojas. Pirmos instancijos teismas nurodo, jog automobilio vairuotojui padarytą žalą patvirtina kartu su ieškiniu pateikta remonto sąmata ir sąskaita-faktūra, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šioje sąmatoje nurodytų atliktinų darbų apimtimi ir kaina. Tačiau atsakovas net ir neginčijo sąmatoje bei sąskaitoje nurodytų darbų ir jų kainos, ginčas buvo dėl to, ar tikrai visi šie darbai gali būti laikomi žala, kurią privalo atlyginti atsakovas, nes iš nurodytų dokumentų akivaizdu, kad automobilio vairuotojas gavo tam tikrą naudą – naudotos dalys buvo pakeistos naujomis, neišskaičiuojant jų nusidėvėjimo, tačiau nesuprantama, kodėl atsakovas privalo atlyginti ieškovo verslo nuostolius, kai jis gaudamas atlyginimą už savo paslaugas prisiima ir riziką, jog eismo įvykus įvykiui, transporto priemonė bus remontuojama neišskaičiuojant dalių nusidėvėjimo. Pagal įstatymus už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kuri reikštų grąžinimą ir pradinę padėtį, buvusią prieš kylant žalai, bet ne į geresnę, todėl atsakovas neturi jokios pareigos kompensuoti ieškovui jo verslo nuostolių, kuomet jis žalą patyrusiam asmeniui išmokėdamas išmoką ją apskaičiavo naujų dalių kainomis.

11Apeliacinis skundas atmetamas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nėra.

13Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę, bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

14Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2011-10-26 savanoriško automobilių draudimo sutartimi (draudimo poliso numeris 9301910), apdraudė UAB „PROFIDENTAS“ priklausantį automobilį Peugeot 308, valst. Nr. ( - ) nuo visų rizikų, nevertinant nusidėvėjimo. Minėtas automobilis, vairuojamas P. M., 2012-02-23, 23 val. 30 min. įvažiavo į duobę, esančią kelyje Jasinskio g. 15, Vilniuje ir buvo apgadintas. Policijos pareigūnai nustatė, kad automobilio vairuotojo P. M. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo (b. l. 10-11). Po įvykio ieškovas išmokėjo draudėjui 1394,85 Lt draudimo išmoką, ją pervesdamas į remontą atlikusiai įmonei UAB „ACURA“.

15Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies, į kurią įeina ir Jasinskio g. 15,Vilniuje, gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą atlieka atsakovas UAB „Grinda“ pagal 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį pasirašytą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Sutarties 4.2.10 punktas nustato, kad atsakovas laikomas Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių priežiūros. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

16Ieškovas subrogacijos pagrindu (CK 6. 1015 str.) reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo, kaip gatvių valdytojo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kas atsakovui UAB „Grinda“ atsakomybė kyla CK 6.266 str. pagrindu, kaip kelio valdytojui, kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos, o atsakovas nepateikė teismui įrodymų, šalinančių jo atsakomybę (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.)

17Apeliantas neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Anot jo, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o atsakovo neteisėti veiksmai šioje byloje buvo įrodinėjami iš esmės remiantis vien tik žalą patyrusio asmens, kuris buvo suinteresuotas gauti draudiminę išmoką, liudijimu (pareiškimu). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, nes pagal 2011-12-29 darbų atlikimo sutartį pasirašytą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovas įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų gatvių stebėseną, šalinti (taisyti) nedelsiant defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyviams, atlyginti žalą tretiesiems asmenims. Taigi, pagrindinė apelianto pareiga ir uždavinys yra tinkamai prižiūrėti jam perduotų gatvių ir kiemų dangą, ją stebėti. Byloje iš pateiktų objektyvių įrodymų, t.y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimao Nr. 10R-1502378-12 ir nutarimo Nr. AV2-795 neginčitinai nustatyta, kad ieškovo draudėjui žala 2012-02-23, 23 val. 30 min. atsirado dėl to, kad draudėjo automobilis įvažiavo į duobę, esančią kelyje Jasinskio g. 15, Vilniuje. Byloje nustatytas faktas, kad atsakovo valdome kelyje Jasinskio g. 15, Vilniuje buvo duobė (apie 17 cm. gylio) savaime reiškia, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis. Taigi, darytina išvadą, kad tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšis. Apelianto teiginys, kad nežinojo apie šios kliūties egzistavimą ir žalos atsiradimo momentu nebuvo apie ją informuota, todėl pašalinti jos neturėjo net teorinės galimybės, neturi teisinės reikšmės jo deliktinei atsakomybei atsiradimui.

18Apeliantas ginčija žalos 1 394,85 Lt dydį teigdamas, kad ne visi automobilio remonto sąmatoje nurodyti darbai gali būti laikomi žala, kurią privalo atlyginti atsakovas, nes iš nurodytų dokumentų akivaizdu, kad automobilio vairuotojas gavo tam tikrą naudą – naudotos dalys buvo pakeistos naujomis, neišskaičiuojant jų nusidėvėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje patirtą žalą patvirtina ieškovo pateikti įrodymai - žalos skaičiavimo išvados ir sąskaitos faktūros (b. l. 13-18). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo sudaryto žalos skaičiavimo ir papildomos žalos skaičiavimo išvados visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Savo skaičiavimų, kiek patirtos žalos dydis turtų būti mažinamas būtent dėl apelianto nurodomo detalių nusidėvėjimo, atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taip pat prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms apelianto teiginys, kad ginčo automobilio vairuotojas pažeidė Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles. Anksčiau buvo minėta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2012-03-05 nutarimu Nr. AV2-795 konstatavo, kad vairuotojas P. M. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė.

19Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybės (nenugalima jėga arba automobilio vairavusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas), o atsakovas minėtų aplinkybių ir neįrodinėjo, taip pat savo teiginius dėl vairuotojo neatsargumo grindžia tik prielaidomis ir apeliacinės instancijos teisme. Pabrėžtina, kad aplinkybė, kad vairuotojas lietingu vakaru, kai kelias buvo šlapias, tamsaus paros metu kelyje nepastebėjo vandeniu užlietos duobės ir neapvažiavo kliūties negali būti vertinamas kaip jo neatsargumas, dėl kurio mažinama atsakovo atsakomybę, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad vairuotojas buvo atidus ir rūpestingas tiek, kiek leido oro ir eismo sąlygas. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo taikyti nei apelianto nurodytą CK 6.259 str. įtvirtina bendrą taisyklę, jog jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, nei apelianto nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-438-2757-12. Teiginys, kad neaiški duobės vieta, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nes byloje nustatyta, kad automobilis įvažiavo į duobę, esančią kelyje Jasinskio g. 15, Vilniuje.

20Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

22Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto... 2. ieškovas COMPENSA Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna Insurance Group... 3. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „PROFIDENTAS“ sudarė transporto priemonių... 4. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog tam, kad atsakovui... 5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su ieškiniu... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su UAB „PROFIDENTAS“... 8. Taip pat nustatė, kad Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto... 9. Atsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 10. Taip pat nurodo, kad automobilio vairuotojas pažeidė LR Vyriausybės 2002 m.... 11. Apeliacinis skundas atmetamas. ... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis... 14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2011-10-26 savanoriško... 15. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Rytinės, Pietinės ir Centrinės... 16. Ieškovas subrogacijos pagrindu (CK 6. 1015 str.) reikalauja žalos atlyginimo... 17. Apeliantas neigia savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo, nurodydamas, kad... 18. Apeliantas ginčija žalos 1 394,85 Lt dydį teigdamas, kad ne visi automobilio... 19. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti...