Byla 2-385-512/2012
Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Linai Pazdrazdienei dalyvaujant atsakovo V. A. atstovui advokatui Eduardui Antonenko, žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ,,BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui V. A. dėl draudimo išmokos grąžinimo, ir

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 54 351,94 Lt draudimo išmoką, 5% metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. 12/0328667, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „Iveco AS440S43“, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė. 2006-12-10 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra. Eismo įvykio kaltininku nurodytas V. A., kuris vairavo „Iveco AS440S43“, valstybinis Nr. ( - ) UAB ,,BTA draudimas“ (UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2011-01-01 yra „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje) 2010-08-26 išmokėjo 54351,94 Lt dydžio draudimo išmoką už autoįvykio pasekmėje apgadintą kelio infrastruktūrą.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą ieškinį, kuriame nesutinka su ieškiniu, laiko jį nepagrįstu, prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovo reikalavimui turi būti taikomas ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudiko reikalavimams pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. yra taikytinas LR CK 1.125 str. 7 d. numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LAT 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Ieškinyje nurodoma, kad autoįvykis įvyko 2006-12-10, draudimo išmoką ieškovas išmokėjo 2010-08-26, ieškinį pateikė 2011-11-03, taigi ieškovas praleido nustatytą terminą ieškiniui pareikšti. Todėl yra pagrindas ieškinį atmesti LR CK 1.131 str. pagrindu. Be to, ieškovas, ieškinyje reikšdamas reikalavimą dėl autoįvykio metu padarytos žalos, nepateikė autoįvykio medžiagos, jokių įrodymų ir dokumentų, kurie tiesiogiai ir betarpiškai liudytų buvus įvykį ir rodytų atsakovo kaltę, patirtos žalos dydį, žalos atlyginimą nukentėjusiajam.

4Atsakovo atstovas teismo posėdyje nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų motyvų pagrindu.

5Ieškinys atmestinas.

6Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-06-09 tarp ieškovo UAB „BTA draudimas“ (UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2011-01-01 yra „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje) ir atsakovo UAB „Renautika“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12/0328667, kuria buvo apdrausta automobilio „Iveco AS440S43“, valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 12). 2006-12-10 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kelio infrastruktūra. Policija nustatė, kad įvykio kaltininkas „Iveco AS440S43“, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojas V. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b.l. 51-54). 2010-08-26 UAB „BTA draudimas“ (UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2011-01-01 yra „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje) išmokėjo 54351,94 Lt dydžio draudimo išmoką už eismo įvykio metu apgadintą kelio infrastruktūrą (b.l. 6). Draudžiamo įvykio tyrimo akte nurodyta draudimo išmokos pavedimo data – 2010-08-26, išmokėta suma – 15741,41 EUR, buhalterinio dokumento Nr. UZ002034 (b.l. 6). Atsakovui 2010-10-04, 2011-01-14 buvo pateiktos pretenzijos dėl 54351,94 Lt žalos regreso tvarka atlyginimo (b.l. 7-8). Padarytos žalos atsakovas neatlygino.

7Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – sutartis. LR CK 6.987 str. nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis. Kaip matyti iš byloje esančios 2006-06-09 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 12/0328667, sutartis buvo sudaryta tarp draudėjo UAB „Renautika“ ir draudiko UAB „BTA draudimas“, atstovaujamo AON Lietuva (UAB „BTA draudimas“ teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2011-01-01 yra „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje). Iš pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius matyti, kad V. A., kuris 2006-12-10 eismo įvykio metu vairavo automobilį „Iveco AS440S43“, valstybinis Nr. ( - ) tuo metu dirbo UAB „Renautika“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, kad darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas LR CK 6.270 str. prasme. Tai nereiškia, kad į darbuotoją, kaltą dėl autoavarijoje padarytos žalos, atgręžtinio reikalavimo neturi darbdavys, kuris draudikui atgręžtinio reikalavimo tvarka sumokėjo draudimo išmoką. Iš darbdavio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. nurodytu atveju draudiko išreikalauta draudimo išmokos suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai ir gali būti priteisiama, esant darbuotojo kaltei, o jeigu yra darbdavio kaltės (pvz., dėl vairuotojo išleidimo vairuoti neblaivaus, be patikros dėl blaivumo, dėl netinkamo darbuotojų parinkimo ir silpnos kontrolės, kad jie vairuoja neblaivūs ir kt.), tai atsižvelgiant į mišrią darbdavio ir darbuotojo kaltę, darbuotojo materialinės atsakomybės ribas, visiškos ar dalinės atsakomybės taikymo pagrindus (LR DK 254–255 str.), atlygintinos žalos dydžio nustatymo taisykles (LR DK 257 str.). Bet ši darbuotojo atsakomybė nesudaro pagrindo draudikui tiesiogiai reikalauti pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. išmokėtos draudimo išmokos tiesiogiai iš darbuotojo, kuris autoavarijos metu neblaivus vairavo transporto priemonę, valdomą draudėjo ar apdraustojo kaip didesnio pavojaus šaltinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje UADB „PZU Lietuva“ v. VĮ „Kauno miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006).

8Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. viešoji įstaiga „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009, konstatavo, kad tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. LR CPK 45 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šioje įstatymo normoje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (atsakovais). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Šioje įstatymo normoje taip pat įtvirtinta ieškovo teisė atsakovą pakeisti kitu asmeniu. Ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad tik ieškovas turi teisę į atsakovo pakeitimą. Teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad byloje atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašymo tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (LR CPK 43 str.) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu LR CPK 45 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Seesam Lietuva“ v. UAB „Yglė“, bylos Nr. 3K-3-448/2011).

9Šioje byloje teismas 2012-05-18 raštu kreipėsi į ieškovą dėl galimybės pakeisti atsakovą V. A. atsakovu UAB „Renautika“ (b.l. 71). Ieškovas nesutiko pakeisti atsakovą V. A. į atsakovą UAB „Renautika“, nurodydamas, kad UAB „Renautika“ negali būti įtraukta trečiuoju asmeniu, nes įmonė išregistruota (b.l. 73). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai kad ieškovui nesutikus, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, vadovaujantis LR CPK 45 str. 3 d. išnagrinėjus bylą iš esmės, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas daro išvada, kad šioje byloje atsakovas V. A. yra netinkamas.

10Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį atsakovui, praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 str.). LR CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Reikalavimas dėl išmokėtų išmokų grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui (valdytojui) ar kaltininkui Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. pagrindu yra regresinis. Tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pirmosios prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Kai toks asmuo įvykdo prievolę, pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (LR CK 6.123 str. 1 d.) ir atsiranda nauja, t.y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir prievolę įvykdžiusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešoji policijos apsaugos tarnyba, UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-46/2009). Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. G. B., V. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009). Nagrinėjamoje byloje prievolės įvykdymo momentas, t.y. draudimo išmokos išmokėjimas yra 2010-08-26, kuomet draudikas išmokėjo 15741,41 EUR draudimo išmoką, buhalterinio dokumento Nr. UZ002034 (b.l. 6), nuo šios dienos yra skaičiuojama ieškinio senatis pagal LR CK 1.127 str. 4 d. nustatytą taisyklę, kuri taikoma nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškinį teismui ieškovas paštu išsiuntė tik. 2011-11-25 (b.l. 20). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, kad nuo prievolės įvykdymo momento, t.y. draudimo išmokos išmokėjimo, iki ieškinio dėl draudimo išmokos grąžinimo praėjo daugiau nei vieneri metai ir tokiu būdu ieškovas praleido LR CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti neprašo, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas ieškinio nustatytu terminu nepadavė, todėl, esant šioms aplinkybėms teismas, vadovaudamasis LR CK 1.131 str. 1 d., turi pagrindą ieškinį atmesti.

11Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, pateikė teismui vidaus tyrimo medžiagą dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, duomenys apie įvykį, draudimo išmokos suma, tačiau nėra jokios medžiagos apie patį 2006-12-10 eismo įvykį, taip pat nėra jokių duomenų, kokiu būdu buvo nustatyta draudimo išmokos suma, dokumento, įrodančio, kad draudimo išmokos mokėjimas buvo atliktas. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į eismo įvykio kaltininko neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, pažeidimu atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes. Reiškiant regresinį reikalavimą asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teismui nepateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių draudimo išmokos išmokėjimo fakto ir jos dydžio pagrįstumą.

12Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste daro išvadą, jog esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl 54 351,94 Lt draudimo išmokos grąžinimo iš V. A. yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

13Kadangi ieškovo reikalavimas dėl 54 351,94 Lt draudimo išmokos grąžinimo yra atmestinas, todėl nebėra pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų dėl 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys yra atmestinas, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 139,00 Lt žyminio mokesčio.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 275, 279, 410 straipsniais, teismas

Nutarė

16ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovo ,,BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, į.k. 300665654, bylinėjimosi išlaidų – 139,00 Lt žyminio mokesčio atsakovo V. A., a.k. ( - ) naudai.

18Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai