Byla 2A-321/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant: ieškovo atstovui prokurorui Vyteniui Kasparavičiui, atsakovų atstovams adv. Arūnui Ivanciui, adv. Nedui Šilaikai, adv. Gintautui Daugėlai, adv. Ričardui Suslavičiui, adv. Jurijui Stepanovui, trečiųjų asmenų atstovams R. B. , Ž. S. , adv. Arūnui Juodžiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo dalis bylos nutraukta, o dalis ieškinio reikalavimų atmesta, civilinėje byloje Nr. 2-36-33/2008 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Neringos savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“, I. S. , J. S. , D. K. , E. K. , S. R. , M. R. , R. G. , V. B. G. dėl administracinių aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius. Tretieji asmenys byloje Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S. , akcinė bendrovė SEB Vilniaus bankas, akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“, akcinė bendrovė SAMPO bankas (procesinių teisių perėmėja Danijos akcinė bendrovė Danske Bank A/S, veikianti per Danske Bank A/S Lietuvos filialą), Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.136, 1.138, 4.24, 4.103, 4.253, 6.145, 6.146 straipsniais, prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio ( - ), detalusis planas; 2) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti: jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; 3) pripažinti negaliojančiu 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype, esančiame ( - ); 4) pripažinti negaliojančia pirmą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą, atliktą 2004 m. lapkričio 4 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27; 5) pripažinti negaliojančia antrą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą, atliktą 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13; 6) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas), esančio ( - ), 2005 m. rugpjūčio 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; 7) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučių (antras etapas), esančių ( - ), 2005 m. gruodžio 1 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 115; 8) pripažinti negaliojančia 2004 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ( - ), esančius pastatus: prieplaukos namelį (1H1p), unikalus Nr. ( - ), ir jo priklausinį - kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (2V2ž), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (3V2ž), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (4M1ž), unikalus Nr. ( - ). Taikyti restituciją ir įpareigoti AB poilsio namus „Ąžuolynas“ grąžinti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 800 000 Lt; 9) pripažinti negaliojančia 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė I. S. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ( - ), esantį nebaigtą statyti jachtininkų viešbutį (2V1b), unikalus Nr. ( - ). Taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžinti I. S. 700 000 Lt, o J. S. 1 150 000 Lt; 10) pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė D. K. , E. K. , S. R. , M. R. , R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ( - ), esantį jachtininkų viešbutį (3V1b), unikalus Nr. ( - ). Taikyti restituciją ir įpareigoti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ grąžinti D. K. ir E. K. 710 000 Lt, S. R. 510 000 Lt, R. G. ir V. B. G. 800 000 Lt, M. R. 740 000 Lt; 11) įpareigoti statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nugriauti ( - ), esančius pastatus: jachtininkų viešbutį (2V1b), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbutį (3V1b), unikalus Nr. ( - ), žuvų restoraną (4M1b), unikalus Nr. ( - ); 12) panaikinti ( - ), esančių pastatų: jachtininkų viešbučio (2V1b), unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbučio (3V1b), unikalus Nr. ( - ), žuvų restorano (4m1b), unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

4Ieškovas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 125 „Dėl sklypo, esančio ( - ), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys sklype esamo pastato rekonstrukciją ir naujai užstatyti leidžiamas teritorijas dar dviejų statinių statyba, prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) sprendimams, draudžiantiems marių pusėje esančią teritoriją papildomai apstatyti ir numatantiems neapstatytą teritoriją apželdinti tradiciniais želdiniais. Ieškovo įsitikinimu, minėti detaliojo plano sprendiniai pažeidžia ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių Kuršių nerijos, kaip valstybės saugomos teritorijos, ypatingą teisinį režimą, reikalavimus (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6, 11 punktus).

5Ieškovas pažymėjo, kad Neringos savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2004 m. balandžio 26 d. išdavė statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, o Neringos savivaldybės administracijos direktorė 2004 m. gegužės 31 d. patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai (įrengiant jachtklubą, restoraną), jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype, esančiame ( - ). Statybos leidimas pažeidžia Statybos įstatymo (redakcija nuo 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2004 m. balandžio 28 d.) 23 straipsnio 9 dalį bei Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (redakcija nuo 2004 m. balandžio 9 d.) 16 punkto reikalavimus, įpareigojančius nuolatinę statybos komisiją patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus sklypo tvarkymo bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Techninis projektas buvo parengtas neturint projektavimo sąlygų sąvado, pažeidžiant Statybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažeidžiant Statybos įstatymo (redakcija nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. kovo 16 d.) 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimus bei Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.4 punkto reikalavimus, projektavimo sąlygų sąvadas buvo parengtas nedalyvaujant už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai – KNNP administracijai. Ši institucija, pažeidžiant Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinto STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ 3.5 punkto reikalavimus, nebuvo įtraukta į nuolatinės statybos komisijos sudėtį. Projektavimo sąlygų sąvade Nr. 43 bei antroje projekto korektūroje, atliktoje Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13, pažeidžiant Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinto KNNP apsaugos reglamento nuostatas, kad statiniai KNNP projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į KNNP planavimo schemos reikalavimus, vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, buvo leistas modernios architektūros elementų panaudojimas (25 punktas).

6Ieškovas taip pat nurodė, kad iš 2004 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurią sudarė AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“, ir pagal ją parduodamų statinių matyti, jog prieplaukos namelis nebuvo rekonstruojamas, o buvo statomi trys nauji statiniai, tuo pažeidžiant projektavimo sąlygų sąvado nuostatas. Statybos leidimas naujai statybai išduotas pažeidžiant detaliojo plano ir projektavimo sąlygų sąvado Nr. 43 nuostatas, jog vykdoma prieplaukos statybos rekonstrukcija bei jachtininkų viešbučių nauja statyba. Tiek aptariamos teritorijos detaliajame plane, tiek projektavimo sąlygų sąvade Nr. 43 numatytas statinių aukštingumas – vienas aukštas su mansarda, tačiau pažeidžiant detaliojo plano bei projektavimo sąlygų Nr. 43 nuostatas, pirmosios jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūros aiškinamajame rašte nurodomi trys jachtklubo su žuvies restoranu aukštai, o antrosios jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūros aiškinamajame rašte iš esmės nurodomi taip pat trys aukštai.

7Ieškovas pažymėjo, kad jeigu detalusis planas yra patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, tai remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statyti, parengtas statinių projektavimo sąlygų sąvadas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai bus neteisėti. Atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas patvirtintas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, o remiantis tokiu planu nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statyti, parengtas statinių projektavimo sąlygų sąvadas, statiniai pripažintini tinkamais naudoti bus neteisėti. Esant tokiai situacijai, neteisėtai sukurto nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandoriai, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintini niekiniais ir negaliojančiais, o pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį taikytina restitucija.

8Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 4 d. sprendimu nutraukė bylos dalį pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125 dėl sklypo ( - ), detaliojo plano patvirtinimo; 2) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną ir jachtininkų viešbučius; 3) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai ( - ); 4) pripažinti negaliojančia pirmą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą 2004 m. lapkričio 4 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27; 5) pripažinti negaliojančia antrą jachtklubo korektūrą, atliktą 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13; 6) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo-žuvies restorano (pirmas etapas) pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d. aktą Nr. 22; 7) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučių (antras etapas) pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. gruodžio 1 d. aktą Nr. 115; 8) panaikinti ( - ), pastatų: jachtininkų viešbučio, pažymėto plane 2V1b, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbučio, pažymėto plane 3V1b, unikalus Nr. ( - ), žuvų restorano, pažymėto plane 4M1b, unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

9Sprendime rašoma, kad ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pateikė ieškinį, kuriame ginčijami administracinio pobūdžio aktai ir keliami civilinio pobūdžio ginčai. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 27 paskelbė specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartį, kuria suformuota praktika dėl ginčų, susijusių su statybos teisiniais santykiais ir statybos leidimo teisėtumu, teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis (arba vienas iš pagrindinių), nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų (jeigu tokie yra pareikšti) išsprendimas. Svarbu, kad tokie ginčai (susiję su statybos leidimų teisėtumu) būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie ir formuoja praktiką, nagrinėjant šios kategorijos bylas. Teismas, vadovaudamasis specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimu, sprendė, jog ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio ( - ), detalusis planas; Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną ir jachtininkų viešbučius; pirmą ir antrą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūras, atliktas Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. lapkričio 4 d. ir 2005 m. birželio 9 d. protokolais Nr. 27 ir 13; Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio, esančio ( - ), rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną ir jachtininkų viešbučio naujai statybai; Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 5 d. patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano (pirmas etapas), esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22 ir 2005 m. gruodžio 2 d. patvirtintą jachtininkų viešbučių (antras etapas) pripažinimo tinkamais naudoti aktą bei šių statinių teisinės registracijos nuginčijimą, laikytini administracinės teisinės prigimties ir nagrinėtini pagal rūšinį teismingumą administraciniame teisme.

10Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir įpareigojimo statytojams nugriauti statinius yra civilinės teisinės prigimties ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Šie reikalavimai yra išvestiniai iš administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kurie ginčo atveju yra dominuojantys, todėl jų išsprendimas priklauso nuo administracinio pobūdžio reikalavimų išsprendimo. Nepripažinus sklypo ( - ) detaliojo plano, statybos pagrindų bei statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre negaliojančiais, taip pat nenustačius įstatyme įtvirtintų sandorių negaliojimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Konstatavęs tokias aplinkybes teismas ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo atmetė kaip neįrodytus. Tuo pačiu pagrindu ir vadovaujantis aplinkybe, jog netaikytina restitucija bei nesugrąžinti statiniai jų statytojams, atmestas ir ieškinio reikalavimas dėl statytojų įpareigojimo nugriauti pastatus, esančius ( - ).

11Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas taip pat prašo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, prašant nustatyti nagrinėjamos bylos priskirtinumą. Skunde rašoma:

  1. Pagrindinis teismo argumentas yra specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartis. Tačiau specialioji teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodė, jog toks pats ginčas, koks yra nagrinėjamas šioje byloje, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Neteisėtų statybų civilinės teisinės pasekmės yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas.
  2. Įstatyme nustatyta platesnė bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, apimanti ir tuos atvejus, kai nagrinėjant civilinio teisinio pobūdžio reikalavimus ginčijamas individualaus pobūdžio administracinių aktų teisėtumas. Įstatymas sudaro prielaidas bendrosios kompetencijos teismui, nagrinėjant civilinę bylą išspręsti ir klausimus dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų, tarp jų susijusių ir su teritorijų planavimu bei statybų procesu, teisėtumo. Ginčas dėl rūšinio teismingumo sprendžiamas konkrečiu atveju konkrečioje byloje. Specialioji teisėjų kolegija bylose, susijusiose su ginčais dėl statybos leidimo teisėtumo bei kitų civilinio pobūdžio reikalavimų, yra priėmusi priešingas nutartis, todėl nagrinėjamai bylai taikyti vien tik specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutarties nuostatas nėra pagrindo. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama dėl teismingumo analogiško pobūdžio bylose, yra konstatavusi, jog visos tokio pobūdžio bylos turi būti nagrinėjamos tos pačios kompetencijos teisme – bendrosios kompetencijos teisme.
  3. Teismo sprendimas pažeidžia CPK 26 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio nuostatas, prieštarauja civilinio proceso tikslui – civilinės taikos tarp šalių atkūrimui. Byla teisme buvo nagrinėjama ilgą laiką, o reikalavimai liko neišspręsti. Teismas nurodė, kad priimtas sprendimas neužkerta kelio nepažeidžiant ABTĮ nustatytos tvarkos ir sąlygų suinteresuotiems asmenims pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme, tačiau tokiu atveju kils klausimas dėl įstatyme nustatytų terminų skundui (prašymui) paduoti praleidimo, o administraciniam teismui išnagrinėjus ir galimai patenkinus dalį administracinio pobūdžio reikalavimų kiltų problema dėl pakartotinio civilinio pobūdžio reikalavimų, kurie šioje byloje atmesti, nagrinėjimo.

12Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą atsakovų D. K. ir E. K. atstovas prašo ieškovo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovų atstovo įsitikinimu, teismas pagrįstai nenagrinėjo ieškovo administracinės teisinės prigimties reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukė. Atsiliepime akcentuojama, kad apeliantas nenurodė teisinių skundo motyvų, nenurodė, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja 2006 m. kovo 4 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovui neįrodžius minėto sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Atsakovų D. K. ir E. K. sąžiningumo prezumpcija nebuvo nuginčyta, todėl jie laikytini sąžiningais įgijėjais.

13Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą atsakovas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ prašo skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

14Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą atsakovas Neringos savivaldybės administracija prašo ieškovo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą atsakovų R. G. ir V. B. G. atstovė prašo ieškovo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai vadovavosi specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartimi. Ieškovas ginčijo administracinius aktus, kurie ne tik susiję su statybos teisiniais santykiais, bet ir su detaliojo planavimo teisiniais santykiais, o šie klausimai priskirti spręsti administracinio teismo kompetencijai. Tik nuo administracinės teisinės prigimties reikalavimų išsprendimo priklauso kitų ieškovo reikalavimų išsprendimas. Be to, ieškovas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja 2006 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovui neįrodžius, kad minėtas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teismas pagrįstai atmetė ieškinį šioje dalyje. Atsakovų R. G. ir V. B. G. sąžiningumo prezumpcija byloje nebuvo nuginčyta, o ieškovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybes, jog minėti atsakovai, pasirašydami minėtą sandorį, nepažeidė imperatyvių teisės normų ir yra sąžiningi.

16Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo ieškovo skundą spręsti teismo nuožiūra.

17Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą atsakovai J. S. ir I. S. prašo ieškovo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai pažymi, kad teismo motyvai yra pagrįsti rūšinio teismingumo taikymo analize ir specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimu.

18Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį skundą trečiojo asmens AB SAMPO banko atstovas prašė ieškovo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime rašoma, kad teismas pagrįstai vadovavosi specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti 2007 m. vasario 2 d. nutartimi. Šioje byloje nagrinėjama tokia pati situacija, kaip ir nurodytoje nutartyje. Atsiliepime rašoma, kad ieškovas nenurodė argumentų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog pirkėjai būtų pažeidę įstatymų nuostatas, taip pat nenurodė konkrečių įstatymo normų, dėl kurių 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia. Ieškovas neginčijo pastatų įgijėjų sąžiningumo. Bankas yra sąžiningas įkeitimo teisės turėtojas.

19Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti šios bylos (jos dalies) priskirtinumo klausimą, konstatavęs, kad su tokiu prašymu teismas gali kreiptis bet kurioje bylos proceso stadijoje. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, konkrečios bylos (visų ar dalies joje pareikštų reikalavimų) priskirtinumo klausimas iškilus ginčui tarp skirtingos rūšies teismų arba esant dėl to pagrįstoms abejonėms, spręstinas atskirai (individualiai).

20Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Priimdama tokią nutartį specialioji teisėjų kolegija vadovavosi nuostata, jog administraciniams teismams negali būti priskiriami nagrinėti ginčai, kuriuose pareikšta visa eilė civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kaip ir yra šios bylos atveju. Be to, svarbu įvertinti tai, kad formalus atskyrimas administracinio teisinio bei civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų ir jų perdavimas nagrinėti skirtingų kompetencijų teismams reikštų galutinio sprendimo dėl šalių ginčo labai žymų uždelsimą. Ypač tai aktualu bylose su viešojo intereso apsauga, kai akumuliuojama visa eilė administracinio teisinio bei civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų.

21Apeliacinis skundas tenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimo išimtinai grindžiamas teismo padarytu bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas tokiu atveju, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, turi patikrinti, ar buvo padaryti apelianto nurodomi teismingumo taisyklių pažeidimai, ar jie nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 320 str. 2 d. nuostatos).

23Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis, nuo kurio priklauso kitų susijusių reikalavimų išsprendimas. Laikydamasis šios nuostatos, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125 dėl sklypo ( - ), detaliojo plano patvirtinimo; 2) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną ir jachtininkų viešbučius; 3) pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai ( - ); 4) pripažinti negaliojančia pirmą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą 2004 m. lapkričio 4 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27; 5) pripažinti negaliojančia antrą jachtklubo korektūrą, atliktą 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13; 6) pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo-žuvies restorano (pirmas etapas) pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d. aktą Nr. 22; 7) pripažinti negaliojančiu 2005 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučių (antras etapas) pripažinimo tinkamu naudoti 2005 m. gruodžio 1 d. aktą Nr. 115; 8) panaikinti ( - ), pastatų: jachtininkų viešbučio, pažymėto plane 2V1b, unikalus Nr. ( - ), jachtininkų viešbučio, pažymėto plane 3V1b, unikalus Nr. ( - ), žuvų restorano, pažymėto plane 4M1b, unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją, laikė administracinės teisinės prigimties reikalavimais, kurie pagal rūšinį teismingumą nagrinėtini administraciniame teisme. Tuo pagrindu teismas bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukė.

24Specialioji teisėjų kolegija teismingumo klausimams spręsti 2008 m. birželio 6 d. nutartyje konstatavo, kad teisinis ginčas šioje civilinėje byloje, kurioje akumuliuojama eilė tiek administracinio teisinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, negali būti priskirtas administracinio teismo kompetencijai, o turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, neišskaidant tų reikalavimų. Esant tokiai teisinei išvadai dėl ginčo byloje rūšinio teismingumo (visų pareikštų reikalavimų priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išspręsti ieškovo reikalavimus dėl individualių administracinių teisės aktų bei administracinio teisinio pobūdžio veiksmų teisėtumo įvertinimo ir nuspręsdamas nutraukti bylą dėl šių reikalavimų, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Šis proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti skundžiamo sprendimo dalies dėl bylos nutraukimo absoliutų negaliojimą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimas apeliacinės instancijos teismo tikrinamas ir konstatuojamas ex officio, neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

25Pirmosios instancijos teismas ieškovo civilinės teisinės prigimties reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius pripažino išvestiniais iš byloje dominuojančių administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų, todėl konstatavo, kad civilinių teisinių reikalavimų išsprendimas visiškai priklauso nuo administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų išsprendimo. Padaręs tokią išvadą teismas sprendė, jog nepripažinus neteisėtais ir negaliojančiais byloje ginčijamų administracinių aktų ir administracinio teisinio pobūdžio veiksmų, nėra pagrindo pripažinti sandorius negaliojančiais bei taikyti sandorių negaliojimo teisinių padarinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog bendrosios kompetencijos teismas turėjo iš esmės nagrinėti ir vertinti ginčijamų individualių aktų bei teisinių veiksmų, susijusių su administraciniais teisiniais santykiais statybos reguliavimo srityje, teisėtumą ir pagrįstumą, negalima sutikti su teismo išvada atmesti reikalavimus dėl ginčijamų sandorių kaip neįrodytus, tokią išvadą grindžiant sandorių dalyko – nekilnojamųjų daiktų statybos pagrindų ir teisinės registracijos duomenų galiojimu. Pripažinus, kad ginčijamų administracinio teisinio pobūdžio aktų ir veiksmų teisinis įvertinimas nulemia byloje pareikštų civilinių teisinių reikalavimų teisinį rezultatą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atmesti civilinius teisinius reikalavimus neišnagrinėjus ir neįvertinus juos nulemiančių kitų ieškinio reikalavimų. Kaip jau pažymėta, visi reikalavimai turėjo būti nagrinėjami kartu (neišskaidant), administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai yra dominuojantys išvestinių civilinių teisinių reikalavimų atžvilgiu, todėl laikytina, kad neišsprendus visų ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl pareikštų civilinių teisinių reikalavimų buvo priimta neatskleidus bylos esmės. Ši teisėjų kolegijos išvada taip pat sudaro teisinį pagrindą panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 7 p. nuostatos).

26Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovų atstovai, įrodinėdami, kad sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra teisinga, akcentavo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje esančias nuorodas, jog ieškovas neįvardijo konkrečių įstatymo normų, kurios būtų pažeistos sudarant ginčo sandorius, be to, neginčijo turto pagal tuos sandorius įgijėjų sąžiningumo.

27Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nenurodymas konkrečių teisės normų, kurių pažeidimu grindžiamas reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais, pats savaime nėra teisinis pagrindas atmesti tokį reikalavimą. Ieškovas neturi įstatymo nustatytos pareigos privalomai nurodyti teisinį reikalavimų pagrindą, t. y. teisės normų, kuriomis grindžia reikalavimą. Įstatymas reikalauja nurodyti faktinį reikalavimų pagrindą. Be to, kaip matyti iš ieškinio pareiškimo turinio, ieškovas nurodo aplinkybes, kuriomis remdamasis teigia, kad ginčijamų sandorių dalyką sudarantys nekilnojamieji daiktai, kaip civilinių teisių objektai, buvo suformuoti neteisėtai, t. y. pažeidžiant teritorijų planavimą ir statybos pagrindus reglamentuojančias teisės normas. Ieškinio pareiškime nurodoma, kad neteisėtai sukurtas ginčijamų sandorių dalykas apskritai negalėjo tapti nuosavybės teisės objektu, o tuo pačiu ir teisėtos civilinės apyvartos objektu (ieškinio pareiškime paminėtos CK 4.24 str., 4.103 str., 4.253 str. normos). Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo daryti išvados, kad ieškovo reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais turinį sudarančios faktinės aplinkybės neturi jokio teisinio pagrindo.

28Turtą įgijusio asmens sąžiningumas gali būti teisinis pagrindas, ribojantis arba visiškai pašalinantis galimybę išreikalauti turtą, tačiau sąžiningumo faktas neturi įtakos sandorio su tuo turtu teisiniam įvertinimui. CK 1.80 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Be to, egzistuoja teisinė būtinybė įvertinti daiktą sąžiningai įgijusio (jei nebūtų paneigtas įgijimo sąžiningumas) asmens teises tą daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai grindžiami daikto neteisėto suformavimo (neteisėto sukūrimo) aplinkybėmis. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tuo pagrindu, jog ieškovas neginčijo turto įgijėjų (pirkėjų) sąžiningumo, yra nemotyvuotas.

29Aukščiau jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenagrinėdamas dominuojančių ieškinio reikalavimų, nors akcentuodamas, kad tie reikalavimai nulemia kitų pareikštų reikalavimų išsprendimo rezultatą, priėmė procesinį sprendimą ne tik pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, bet ir neatskleidęs bylos esmės. Apeliacijos, kaip civilinio proceso stadijos, paskirtis ir tikslas - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas (forma), todėl jos paskirtis nulemia šio proceso ypatumus, palyginti su procesu pirmojoje instancijoje. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, tai nėra proceso pakartojimas pagal taisykles, taikomas pirmojoje instancijoje. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir įvertinant pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimo pobūdį, skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

31Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį... 4. Ieškovas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d.... 5. Ieškovas pažymėjo, kad Neringos savivaldybės Nuolatinė statybos komisija... 6. Ieškovas taip pat nurodė, kad iš 2004 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo... 7. Ieškovas pažymėjo, kad jeigu detalusis planas yra patvirtintas pažeidžiant... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 4 d. sprendimu nutraukė bylos... 9. Sprendime rašoma, kad ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras,... 10. Teismo sprendime nurodyta, kad ieškovo reikalavimai dėl sandorių... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo... 12. Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį... 13. Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį... 14. Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį... 15. Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį... 16. Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį... 17. Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį... 18. Atsiliepimu į ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinį... 19. Apeliacinės instancijos teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi kreipėsi į... 20. Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. birželio 6 d. nutartimi nutarė, kad... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčuose, susijusiuose su... 24. Specialioji teisėjų kolegija teismingumo klausimams spręsti 2008 m.... 25. Pirmosios instancijos teismas ieškovo civilinės teisinės prigimties... 26. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovų atstovai, įrodinėdami,... 27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nenurodymas konkrečių teisės... 28. Turtą įgijusio asmens sąžiningumas gali būti teisinis pagrindas,... 29. Aukščiau jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimą ir...