Byla Iv-620-764/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjams D. K. ir E. K., jų atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui, atsakovės Neringos savivaldybės atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Renatai Strumskytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Nedui Šilaikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir E. K. skundą atsakovėms Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui RUAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2pareiškėjai D. K. ir E. K. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 10–19) prašydami priteisti solidariai iš atsakovių Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, 765056,07 Lt turtinei žalai ir 500000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Skunde pažymėjo, kad 2006-03-04 pirkimo pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. K1ES-4621) iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise, už 710000,00 Lt sumą įsigyjo 8366/37140 dalį jachtininkų viešbučio, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )). Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu civ. byloje Nr. 2-377-253/2009 patenkino generalinio prokuroro, ginančio viešą jį interesą, ieškinį ir pripažino negaliojančiais Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės tarybos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos administracinius aktus, sudarytas ginčo objekto pirkimo-pardavimo sutartis, taikė restituciją natūra ir asmenims iš UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ priteisė sumokėtas sumas už įsigytas jachtininkų viešbučių dalis, t. y. pareiškėjams priteisė – 710000,00 Lt.

4Pareiškėjų teigimu, dėl Neringos savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų, kurie įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu pripažinti neteisėtais, jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri atlygintina CK 6.271 str. pagrindu. Nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos CK 6.271 str. nustatytos būtinos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovių veiksmų neteisėtumas pripažintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu civ. byloje Nr. 2-377-253/2009 nuginčijus ir panaikinus ankščiau nurodytus administracinius aktus. Sudarydami nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjai negalėjo numatyti, kad valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmai bus pripažinti neteisėtais ir dėl to bus panaikinti jų priimti administraciniai aktai, sklypo suformavimas, sklypo detalusis planas, statybos leidimas, pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir bus panaikinta teisinė turto registracija. Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimas turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims, taigi ir atsakovams šioje administracinėje byloje. Neteisėtus veiksmus Neringos savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atliko bendrai, todėl vadovaujantis CK 6.6 str. 3 d. joms taikytina solidari atsakomybė už pareiškėjams atsiradusius nuostolius.

5Pareiškėjų teigimu, atsakovių atstovių neteisėtais veikimais (neveikimu), pasireiškusiais Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos sprendiniams prieštaraujančio teisės akto priėmimu, statybos proceso kontrolės teisėtumo neužtikrinimu, kultūros paveldo netinkamos ir pavėluotos apsaugos vykdymu ir pan., jiems padaryta turtinė žala. Turtinę žalą sudaro: iš UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ įsigytos jachtininkų viešbučio dalies praradimas – 710000,00 Lt; sutarties sudarymo išlaidos – 7125,81 Lt (notariniai veiksmai – 3853,00 Lt; įmokos VĮ Registrų centrui – 397,81 Lt; teisinės konsultacijos – 2875,00 Lt); turto įrengimo išlaidos – 29332,00 Lt; turėtos tiesioginės išlaidos šiam turtui išlaikyti (nekilnojamojo turto mokestis – 7777,00 Lt; žemės nuomos mokestis – 1047,04 Lt; turto draudimo mokestis – 735,00 Lt; komunalinių atliekų tvarkymas – 994,00 Lt; kitos komunalinės paslaugos (elektra) – 6630,20 Lt); vykdymo išlaidos – 1415,02 Lt.

6Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti ir neturtinę žalą, kuri, jų teigimu, pasireiškė tuo, kad dėl atsakovių atstovių neteisėtų veiksmų buvo įtraukti į ilgalaikį bylinėjimąsi, tapatinami su neteisėtas statybas įvykdžiusiais asmenimis, priversti nuolat aiškinti susiklosčiusios situacijos aplinkybes. Papildomų nuostolių pareiškėjams sukelia ir tai, kad po Klaipėdos apygardos teismo sprendimo jie yra įtraukti į kitus teismo procesus, susijusius ir su kitų asmenų teisių pažeidimu (Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2970-437/2011). Dėl atsakovų kaltės kilęs teisinis konfliktas buvo plačiai nušviečiamas visuomenės informavimo priemonėse, kuriose formuojama neigiama nuomonė apie sąžiningus turto įgijėjus. Vykstant teisminiams procesams dėl statinio, kurio dalį pareiškėjai buvo įsigiję, griovimo, pareiškėjai patyrė didelių psichologinių išgyvenimų. Tai, kad dėl reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ finansinių sunkumų, pareiškėjai gali neatgauti sumokėtų lėšų, lemia jų išgyvenimus dėl ateities, neužtikrintumo jausmą, dėl nuolat patiriamos įtampos pablogėjo pareiškėjų sveikata. Patirtą neturtinę žala pareiškėjai vertina – 500000,00 Lt suma.

7Skunde pažymėjo, kad pareiškėjų patirti nuostoliai, t. y. jų patirta žala, yra tiesioginis atsakovių atstovių neteisėtų veiksmų rezultatas. Atsakovių atstovės betarpiškai dalyvavo visų nurodytų administracinių aktų rengime, tvirtinime ir išdavime, o jų pripažinimas negaliojančiais tiesiogiai paveikė ir pareiškėjų teisėtus interesus.

8Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

9Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 1–5) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Inspekcijos teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja visuma viešosios atsakomybės sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, todėl negali būti keliami reikalavimai Lietuvos valstybei. Jiems kilusią žalą, pareiškėjai kildina iš to, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu negaliojančiais pripažinti ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – Klaipėdos AVA) 2008-08-05 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 22 ir 2005-12-02 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115. Jachtininkų viešbutis, kurio dalį buvo įsigiję pareiškėjai, tinkamu naudoti pripažintas Klaipėdos AVA 2005-12-02 aktu, kuris, Inspekcijos nuomone, buvo surašytas nepažeidžiant statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendime nenurodyta savarankiškų šio administracinio akto neteisėtumo pagrindų, o konstatuota, kad nustatyta tvarka suderintas ir išduotas leidimas statybai, parengtas projektavimo sąlygų sąvadas, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai yra neteisėti, nes priimti remiantis pažeidžiant nustatytus reikalavimus patvirtintu detaliuoju planu. Nurodytos išvados tvirtina, kad

11Klaipėdos AVA 2005-12-02 aktas buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi jis buvo neteisėtai patvirtinto detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, kad jį surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos. Įrodymų, kad Klaipėdos AVA neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pareiškėjai nepateikė, todėl nenustačius konkrečių neteisėtų Klaipėdos AVA veiksmų, nėra ir būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Inspekcijos teigimu, neegzistuoja ir kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes tarp Klaipėdos AVA 2005-12-02 akto ir pareiškėjų nurodomos žalos nėra priežastinio ryšio. Negalima teigti, kad žala pareiškėjams kilo dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, nes jachtininkų viešbučio neteisėtumą nulėmė ne jo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, o detalusis planas ir statybos leidimas, kurių pagrindu jis buvo pastatytas.

12Atsakovės teigimu, pareiškėjai nepagrįstai reikalauja priteisti viešbučio dalies pirkimo išlaidas. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu D. K. ir E. K. jachtininkų viešbučio dalies pirkimo išlaidos, t. y. 710000 Lt suma, priteistos iš UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“. Šias išlaidas pareiškėjams turi atlyginti UAB „Verslo investicijų projektų centras“, o ne Neringos savivaldybė ar Lietuvos valstybė. Nėra teisinio pagrindo atlyginti ir pareiškėjų patirtas išlaidas, patirtas dėl konsultacijų teisiniais klausimais. Teisės aktai nenumato pareigos asmenims prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą konsultuotis su teisininkais. Sudarydami sutartį su advokatų kontora „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ pareiškėjai veikė laisva valia ir savo rizika, todėl nėra pagrindo advokatų kontorai sumokėtos sumos laikyti žala, patirta dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Dalis pareiškėjų nurodytos patirtos turtinės žalos pagrįsta netinkamais įrodymais, kadangi iš AB „Dvarčionių keramika“ čekio Nr. 0678629 kopijos negalima spręsti, nei kada buvo parduotos čekyje nurodytos medžiagos, nei kad šios medžiagos buvo parduotos pareiškėjams ir kad jos buvo panaudotos būtent jachtininkų viešbutyje. Tuo atveju, jei pareiškėjai tinkamai įrodytų patirtą žalą, ji turėtų būti mažinama dėl šių medžiagų nusidėvėjimo. Iš pareiškėjų pateiktos 2006-05-16 vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 102 kopijos nėra aišku, už kokias prekes mokėta, nėra prekių pirkimo užsakymo numerio. Nei šis, nei 2006-09-18 mokėjimo nurodymas Nr. 140 nepatvirtina, kad buvo mokėta būtent už 2006-09-21 krovinio važtaraštyje (serija KK1 Nr. 401102) nurodytus baldus ir buitinę techniką. Be to, baldai ir buitinė technika yra transportuojami, todėl vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimą pareiškėjai nebūtinai juos praras ir dėl to patirs žalą. Žala negali būti pripažįstami ir pareiškėjų sumokėti nekilnojamojo turto, žemės nuomos, turto draudimo, komunalinių atliekų tvarkymo, kitų komunalinių paslaugų mokesčiai, nes jų mokėjimą lėmė ne atsakovių veiksmai ar neveikimas, o teisės aktų reikalavimai arba pareiškėjų ir trečiųjų asmenų sudarytos sutartys. Nepagrįstas ir pareiškėjų reikalavimas atlyginti vykdymo išlaidas už vykdomojo dokumento Nr. 2-377-253/1009 dėl skolos išieškojimo iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pateikimą vykdyti, kadangi teismo sprendimo vykdymas yra UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“, o ne savivaldybės ar valstybės pareiga.

13Inspekcijos vertinimu, nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų patirtą neturtine žalą. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad žalą patyrė dėl bylinėjimosi teismuose, negali būti pagrindu pripažinti, kad pareiškėjai patyrė neturtinę žalą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylinėjimasis yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, o rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama objektyvi būsena. Pagrindas moralinei žalai atsirasti yra kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (LVAT 2004-06-01 nutartis a. b. Nr. A7-506/04; 2005-02-09 nutartis a. b. Nr. A7-188/05). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių visuomenės informavimo priemonių suformuotą neigiamą požiūrį į juos ar sveikatos pablogėjimą. Net ir įrodžius patirtą neturtinę žalą, prašoma prileisti 500000 Lt suma yra aiškiai per didelė, nes neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

14Atsiliepime pažymėjo, kad net ir nustačius visas tris viešosios civilinės atsakomybės sąlygas, atlygintinos žalos dydis mažintinas dėl pačių pareiškėjų veiksmų. Pareiškėjai, prieš įsigydami viešbučio dalį, galėjo ir turėjo galimybę domėtis perkamu turtu. Jų pareiga žinoti apie Kuršių Nerijos, kaip saugomos teritorijos režimą, suponuoja tai, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis) planas, patvirtinta Lietuvos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, yra norminis teisės aktas, privalomas neapibrėžtam subjektų ratui ir buvo viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka.

15Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundas negali būti tenkinamas, nes nėra aiškus žalos dydis.

16Atsakovės Neringos savivaldybės atstovės Neringos savivaldybės administracija ir Neringos savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 34–38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17Pažymėjo, kad pareiškėjams galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas išspręstas 2009-04-10 sprendimu Klaipėdos apygardos teismui pritaikius restituciją ir priteisus iš UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ pareiškėjų naudai 710000 Lt sumą. Šiuo atveju, pareiškėjai D. K. ir E. K. patirtos žalos atlyginimo turi reikalauti iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“, kuri sudarė sandorį ir pardavė minėtą objektą. Reikšdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareiškėjai privalėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir dydį. Nepakanka nurodyti, kad buvo patirta žala ir nurodyti jos sumą. Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus aplinkybes, kurių įrodinėti nereikia. Šiuo atveju pareiškėjai neįrodė ir, tokiu būdu, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.271 str.

18Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepime į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 56–57) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

20Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas, valstybės institucijų veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama visa apimtimi.

21Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjų skundą tenkinti visiškai.

22Skundas tenkintinas iš dalies.

23Byloje ginčas yra keliamas dėl pareiškėjų reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės veiksmų, pagrįstumo.

24Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad 2006-03-04 notarine pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjai D. K. ir E. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis už 710000,00 Lt sumą iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo 8366/37140 (83,66 kv. m.) dalį jachtininkų viešbučio (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) (I t., .b. l. 65–70). D. K. 2006-03-31 mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė 360000,00 Lt sumą ir mokėjimo paskirtyje nurodė –UAB „Verslo investicijų projektų centras“ kredito grąžinimas pagal 2004-09-01 kreditavimo sutartį Nr. 1460411012056-08 (I t., b. l. 71). D. K. 2006-05-23 mokėjimo nurodymu į UAB „Verslo investicijų projektų centras“ sąskaitą pervedė 250000,00 Lt sumą (I t., b. l. 72).

25Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu civ. byloje Nr. 2-377-253/2009 patenkino generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir pripažino negaliojančiais: Neringos savivaldybės tarybos 2002-07-17 sprendimą Nr. 125, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu ( - ), detalusis planas; Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004-04-26 išduotą statybos leidimą Nr. 22 statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; Neringos savivaldybės administracijos 2004-05-31 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 rekonstruoti prieplaukos namelį, įrengti jachtklubą, restoraną, statyti jachtininkų viešbutį; pirmą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004-11-04 protokolu Nr. 27 ir antrą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005-06-09 protokolu Nr. 13; Klaipėdos apskrities viršininko 2005-09-05 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004-07-26 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-10874), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ( - ), esančius pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbučius, žuvų restoraną; Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006-02-03 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-2831), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ); Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006-03-04 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-4621), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras” pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Teismas taikė restituciją natūra ir priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas” iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ( - ), esančius pastatus - prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbučius (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - )), žuvų restoraną, o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų ,,Ąžuolynas“ priteisė 800000,00 Lt. Teismas taip pat taikė restituciją natūra ir priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. ( - ), esantį jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K., E. K. 710000 Lt, S. R. 510000 Lt, R. G., V. B. G. 800000 Lt, M. R. 740000 Lt. Įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti šiuos ( - ), esančius pastatus: jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 260,28 kv. m bendro ploto, jachtininkų viešbutį, unikalus Nr. ( - ), turintį 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restoraną, unikalus Nr. ( - ), turintį 338,08 kv. m bendro ploto. Panaikino ( - ), esančių pastatų: jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. ( - ), turinčio 260,28 kv. m bendro ploto, jachtininkų viešbučio, unikalus Nr. ( - ), turinčio 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restorano, turinčio 338,08 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke (I t., b. l. 20–37). Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs nurodytą civilinę bylą, 2010-12-06 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimą paliko nepakeistą (I t., b. l. 38–64).

26Skunde keliamą reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjai grindžia tuo, kad dėl Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos neteisėtų administracinių aktų, kurie įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala. Vadinasi, iš esmės žala kildinama iš neteisėtų valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų veiksmų.

27Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal

28CK 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinė byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos, ją (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas. Kai sprendžiama dėl žalos atlyginimo priteisimo, nustačius, kad nėra įrodyta kuri nors viena reikšminga sąlyga, reikalavimas gali būti atmetamas nenustatinėjant kitų būtinųjų sąlygų egzistavimo. Nustačius neteisėtus veiksmus, bet neįrodžius patirtos žalos fakto ir dydžio, pareiškėjo skundo nepagrįstumas konstatuojamas nevertinant priežastinio ryšio egzistavimo ir netiriant su tuo susijusių aplinkybių.

29Įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendime nustatyta, kad Neringos savivaldybės taryba, 2002-07-17 sprendimu Nr. 125 patvirtinusi detalųjį planą, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d. nuostatas, nes patvirtintas detalusis planas prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendiniams. Neringos savivaldybės administracijai išdavus 2004-04-26 statybos leidimą Nr. 22 ir 2004-05-31 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 buvo pažeistos Statybos įstatymo 14 str. 3 d. 2 p., 20 str. 1 d., 20 str. 3 d. 4 p. nuostatos, aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.4 p., aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 202 patvirtinto STR 1.07.05:2002 „Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai“ 3.5 p. reikalavimai. Teismas taip pat nustatė, kad išduotame projektavimo sąlygų sąvade Nr. 43 bei antroje projekto korektūroje, atliktoje 2005-06-09 Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13, buvo pažeistos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių Nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 p. nuostatos. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad nurodyti Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos priimti administraciniai aktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl tenkino prašymą dėl jų panaikinimo (CK 1.80 str., ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.). Tuo pačiu pagrindu teismas panaikino ir kitus ginčijamus aktus, t. y. 2004-11-04 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27 patvirtintą pirmą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą, 2005-06-09 Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13 patvirtintą antrą jachtklubo Juodkrantėje projekto korektūrą, 2005-08-05 Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtklubo-žuvų restorano pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22, 2005-12-02 Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintą jachtininkų viešbučių pripažinimo tinkamais naudoti aktą Nr. 115 (I t., b. l. 20–37).

30Teismo vertinimu, neteisėti Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Klaipėdos AVA teisių perėmėja) veiksmai, kurių pagrindu buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčo statinys, - jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimu. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d., teismas papildomai aplinkybių dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų nevertins.

31Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo.

32Pareiškėjų teigimu, turtinę žalą sudaro: turto, t. y. iš UAB ,,Verslo investicijų projektų centras“ įsigytos jachtininkų viešbučio dalies praradimas – 710000,00 Lt.

33Teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai dėl dalies jachtininkų viešbučio įsigijimo patirtas 710000 Lt vertina kaip žalą. Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu notarinė jachtininkų viešbučio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia ab initio nuo jos sudarymo momento ir buvo taikyta restitucija natūra. Klaipėdos apygardos teismas priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K. ir E. K. jų įsigytą viešbučio dalį, o D. K. ir E. K. iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ – 710000 Lt (I t., b. l. 20–37). Pareiškėjų teisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ gauti sumokėta 710000 Lt sumą yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėta suma yra pareiškėjų patirti nuostoliai ir turi būti priteisiama iš Neringos savivaldybės bei Lietuvos valstybės. Pažymėtina, kad priešingas aiškinimas suponuotų dviprasmišką situaciją, nes ta pati pinigų suma pareiškėjų naudai būtų priteista dviem skirtingais teismo sprendimais ir iš skirtingų subjektų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjams nurodyta suma nebuvo išmokėta dėl Neringos savivaldybės administracijos ar tarybos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad materialinio procesinio pobūdžio reikalavimą, kad nurodyta suma būtų priteista kaip turtinė žala, šiuo atveju turi tik UAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir tik tuo atveju, kai bus įvykdytas teismo sprendimas, - pareiškėjams išmokėta jiems priteista suma. Duomenų, kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pareiškėjams būtų perleidęs savo reikalavimo teisę, byloje nėra.

34Pareiškėjai teigia, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų jiems buvo padaryta turtinė žala, susijusi su 2006-03-04 notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, t. y. notariniai veiksmai dėl sutarties sudarymo – 3853,00 Lt, įmokos VĮ Registrų centrui – 397,81 Lt, teisinės konsultacijos – 2875,00 Lt. Pareiškėjai pateikė teismui notaro Edgaro Sutkaus 2006-03-04 kvitą Nr. 5092171, kuriuo siekia pagrįsti, kad D. K. notarui už sutarties tvirtinimo išlaidas sumokėjo 3853,00 Lt sumą (I t., b. l. 74). Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas D. K. 2006-03-16 į valstybės įmonės Registrų centras sąskaitą pervedė 170,00 Lt įmoką už registro duomenų pakeitimą, prašymo formos užpildymą, nuosavybės teisės į statinį įregistravimą, nekilnojamojo turto savininko prievolės įregistravimą ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos dublikato sudarymą (I t., b. l. 79–81). Už tokias pačias paslaugas E. K. 2006-03-16 į valstybės įmonės Registrų centras sąskaitą įmokėjo 169,98 Lt dydžio įmoką (I t., b. l. 76–78). Už pažymėjimo dublikato išdavimą, nekilnojamojo turto savininko prievolės išregistravimą, dokumentų persiuntimą pareiškėjai 2006-07-17 valstybės įmonei Registrų centrui sumokėjo 53,83 Lt sumą (I t., b. l. 75). Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad 2006-03-22 mokėjimo nurodymu ir 2006-03-23 mokėjimo nurodymu pareiškėjas D. K. pagal advokato padėjėjo Antano Suslavičiaus 2006-03-21 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 00017 sumokėjo pastarajam 2875,00 Lt sumą (I t., b. l. 82, 83, 84).

35Teismo vertinimu, notaro 2006-03-04 kvitas Nr. 5092171 nėra tinkamas įrodymas pareiškėjų patirtas išlaidas pripažinti tiesioginiais nuostoliais, kilusiais dėl neteisėtų atsakovių veiksmų. Visų pirma, pateiktas kvitas nepatvirtina, kad 3853,00 Lt suma notarui buvo sumokėta būtent už nurodytos notarinės pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimą. Kita vertus, iš pateikto kvito negalima spręsti, ar pareiškėjas D. K. apmokėjo visas notarinės sutarties tvirtinimo išlaidas ir iš kitų sutarties šalių gavo jų išlaidų dalies apmokėjimą, ar šiuo kvitu buvo apmokėta dalis notarinės sutarties tvirtinimo išlaidų. Teismas taip pat pažymi, kad, pagal Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d., padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip visų turėtų išlaidų atlyginimo garantija. Nukentėjusio asmens patirtas išlaidas pripažįstant tiesioginiais nuostoliais turi būti įvertinta, ar jos buvo neišvengiamos, priverstinės, ar jos buvo būtinos, ar konkrečiu atveju laikytinos protingomis. Teismo vertinimu, pareiškėjų patirtos išlaidos, susijusios su teisinių konsultacijų dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nelaikytinos neišvengiamomis, priverstinėmis ir šiuo atveju būtinomis, todėl negali būti vertinamos kaip tiesioginiai nuostoliai.

36Pareiškėjai kaip patirtus tiesioginius nuostolius įvardija ir jų įsigyto nekilnojamojo turto įrengimo išlaidas, kurių suma 29332,00 Lt. Šiai sumai pagrįsti teismui pateiktas AB „Dvarčionių keramikos“ čekis Nr. 0678629 8474 Lt sumai (I t., b. l. 85), UAB „Dalios baldai“ Klaipėdos filialo 2006-09-21 krovinio važtaraštis (I t., b. l. 86), 2006-09-18 mokėjimo nurodymas 12858,00 Lt sumai (I t., b. l. 87) ir 2006-05-16 mokėjimo nurodymas – 8000 Lt sumai (I t., b. l. 88), UAB „Dalios baldai“ 2006-05-04 prekių pirkimo užsakymas Nr. VB-6/340A (II t., b. l. 91), virtuvės baldų brėžiniai (II t., b. l. 93–96, 99). Teismo vertinimu, pateikti duomenys, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad su turto įrengimu susijusios išlaidos, laikytinos tiesioginiais nuostoliais nagrinėjamos bylos kontekste. Šiuo aspektu teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėjų pateikti įrodymai, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad minėtos išlaidos buvo patirtos dėl jachtininkų viešbučio dalies įrengimo. AB „Dvarčionių keramikos“ čekis Nr. 0678629 (I t., b. l. 85) neleidžia nustatyti, kieno vardu buvo padarytas prekių užsakymas, kas ir kada už prekes sumokėjo. Be to, kaip teisingai pažymėjo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškėjai dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, neprarado įsigyto turto, nes baldai nėra neatsiejama nekilnojamojo daikto dalis ir gali būti transportuojami. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad, pagal pareiškėjų pateiktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, jog dėl baldų ar kitų prekių įsigijimo jų patirtos išlaidos, nagrinėjamu atveju gali būti pripažintos tiesioginiais nuostoliais.

37Pareiškėjų manymu, jiems padarytą žalą sudaro ir turėtos tiesioginės išlaidos įsigytam turtui išlaikyti: turto draudimo mokestis – 735,00 Lt (I t., b. l. 103–104), komunalinių atliekų tvarkymas – 994,00 Lt (I t., b. l. 105–112), kitos komunalinės paslaugos (elektra) – 6630,20 Lt (I t. b. l. 113–149). Teismo vertinimu, pareiškėjų patirtos turto draudimo, komunalinių atliekų tvarkymo ir mokesčio už elektros energiją išlaidos negali būti pripažįstamos jų tiesioginiais nuostoliais patirtais dėl neteisėtų Neringos savivaldybės bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjai apmokėdami už suteiktas paslaugas, gavo naudos, todėl nuostolių nepatyrė.

38Pareiškėjai nurodo, kad jų tiesioginius nuostolius sudaro ir turėtos išlaidos dėl nekilnojamojo turto mokesčio – 7777,00 Lt (I t., b. l. 89–92) ir žemės nuomos mokesčio –

391047,04 Lt (I t., b. l. 93–102) mokėjimo. Teismas sutinka su pareiškėjų argumentais, kad nesant neteisėtų veiksmų, jie nebūtų patyrę nurodytų išlaidų, todėl šios išlaidos pripažintinos žala – tiesioginiais nuostoliais. Teismas taip pat pažymi, kad pripažinus sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), ji netenka galios tarp sutarties šalių, tačiau negali ir iš esmės nėra paneigiami visi egzistavę teisiniai santykiai, atsiradusios pasekmės tarp vienos iš sutarties šalių ir viešojo administravimo subjektų. Kita vertus, dalį sumų pareiškėjai sumokėjo po Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimo įsiteisėjimo, t. y. po 2010-12-06, todėl dalis žalos kilo dėl jų pačių kaltės. Civilinio kodekso 6.282 str. 1 d. nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyti neteisėti Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės tarybos ir Inspekcijos veiksmai, negaliojančia pripažinta 2006-03-04 pirkimo-pardavimo sutartis, pritaikyta restitucija ir panaikinti ginčo statinio teisinė registracija, įsiteisėjo 2010-12-06. Nuo šio momento pareiškėjai neturėjo pareigos mokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių, todėl pripažintina, kad 2011-01-31 sumokėdami nekilnojamojo turto mokestį (1650,00 Lt, I t., b. l. 92), 2011-10-14 sumokėdami žemės nuomos mokestį (213,19 Lt, I t., b. l. 102), pareiškėjai veikė savo rizika ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d. jų reikalavimas dėl

401650,00 Lt ir 213,19 Lt sumos priteisimo yra atmestinas.

41Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti išlaidos – 1415,02 Lt (I t., b. l. 151–152), negali būti pripažįstamos pareiškėjų patirta žala, nes jos nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su Klaipėdos apygardos teismo nustatytais neteisėtais Neringos savivaldybės bei Inspekcijos veiksmais. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prievolė vykdyti įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimą kyla UAB „Verslo investicijų projektų centras“. Dėl šios bendrovės atsisakymo geruoju įvykdyti minėtą teismo sprendimą, turėjo būti pradėti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti išlaidas pareiškėjai patyrė ne dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, bet dėl UAB „Verslo investicijų projektų centras“ neteisėtų veiksmų. Valstybei ir savivaldybei civilinė atsakomybė dėl šios bendrovės veiksmų negali kilti.

42Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų patirtais tiesioginiais nuostoliais, kurie buvo neišvengiami, priverstiniai ir būtini, gali būti pripažintos tik VĮ Registrų centrui sumokėtos įmokos už registro duomenų pakeitimą, prašymo formos užpildymą, nuosavybės teisės į statinį įregistravimą, nekilnojamojo turto savininko prievolės įregistravimą ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos dublikato sudarymą, pažymėjimo dublikato išdavimą, nekilnojamojo turto savininko prievolės išregistravimą, dokumentų persiuntimą, kurių suma yra – 345,04 Lt, taip pat išlaidos susijusios su nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimu – 6127,00 Lt bei išlaidos susijusios su žemės nuomos mokesčio sumokėjimu – 833,85 Lt. Teismas tiesioginio priežastinio ryšio egzistavimą vertins tik nurodytų sumų atžvilgiu.

43CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

44Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjų turėtų išlaidų, susijusių su įsigyto jachtininkų viešbučio dalies teisine registracija, nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio mokėjimu. Pažymėtina, kad nesant neteisėtų veiksmų, t. y. nepatvirtintus detaliojo plano, neišdavus statybos leidimo ir nepripažinus statinio tinkamu naudoti, pareiškėjai nebūtų sudarę jachtininkų viešbučio dalies pirkimo-pardavimo sutarties, todėl nebūtų patyrę su įsigyto nekilnojamojo turto teisine registracija, nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio mokėjimu susijusių išlaidų.

45Apibendrinus tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad nustatytos visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjai yra įgyję teisę į 7305,89 Lt turtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.279 str., bendrai žalos padarę asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai, todėl nurodyta suma solidariai priteistina iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos.

46Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-13 nutartyje (a. b. Nr. A261-2960/2012) pateiktu aiškinimu ir konstatuoti, kad turtinė žala negali būti atlyginimą, nes nėra nustatytas padarytos žalos dydis. Savo esme ir pobūdžiu minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės nėra tapačios. Atsisakydamas tenkinti UAB „Verslo investicijų projektų centras“ skundą dėl žalos atlyginimo, teismas konstatavo, kad toks reikalavimas šiuo metu negali būti tenkinamas, nes nėra įvykdytas Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendimas, todėl nėra aiškus žalos dydis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nėra įpareigoti nugriauti ginčo statinius, todėl su tuo susijusios išlaidos ir gautos pajamos negali įtakoti jų patirtos žalos dydžio.

47Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti jų patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 500000 Lt suma.

48CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007-11-05 nutartis a. b. Nr. A17-1001/2007; LAT 2006-05-17 nutartis civ. b.

49Nr. 3K-3-337/2006). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas a. b. Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas a. b. Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis a. b. Nr. A146-39/2012 ir kt.).

50Pareiškėjų teigimu, neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl atsakovių atstovių neteisėtų veiksmų pareiškėjai buvo įtraukti į ilgalaikį bylinėjimąsi, tapatinami su neteisėtas statybas įvykdžiusiais asmenimis, priversti nuolat aiškinti susiklosčiusios situacijos aplinkybes, įtraukti į teisminius procesus, pablogėjo jų sveikata, pareiškėjai E. K. diagnozuota ( - ) liga.

51Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys dėl administracinių aktų, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, teisinės registracijos panaikinimo Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas 2006-06-21. Klaipėdos apygardos teismas 2008-01-04 sprendimu generalinio prokuroro ieškinį atmetė (civ. b. Nr. 2-36-33/2008). Lietuvos apeliacinis teismas

522008-09-23 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-04 sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civ. b. Nr. 2A-321/2008). Kaip nustatyta, Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu pripažino negaliojančiais Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės tarybos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos priimtus administracinius aktus. Taip pat pripažino negaliojančiomis sudarytas statinių, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis, taikė restituciją, panaikinto statinių teisinę registraciją ir įpareigojo statytojus nugriauti neteisėtai pastatytus statinius (I t., b. l. 20–37). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2010-12-06, Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Klaipėdos apygardos teismo sprendimą nepakeistą (I t., b. l. 38–64). Pareiškėjai D. K. ir E. K. nagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo kaip atsakovai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad dėl ilgalaikio bylinėjimosi, įtraukimo į teisminius procesus, nežinomybės dėl bylos baigties ir jų įsigyto nekilnojamojo turto likimo, pareiškėjai neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.

53Byloje esantis ( - ) išrašas iš medicininių dokumentų tvirtina, kad pareiškėjai E. K. 2010 metais buvo diagnozuota ( - ) liga (II t., b. l. 112).

54Teismo vertinimu, pareiškėjų patirti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, nustatytas sveikatos pablogėjimas, yra tiesiogiai susiję su neteisėtais Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmais. Nesant Klaipėdos apygardos teismo nustatytų neteisėtų minėtų institucijų veiksmų, pareiškėjams nebūtų atsiradusios neigiamos pasekmės, susijusios su kilusiais teisminiais ginčais. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad tarp neteisėtų Neringos savivaldybės ir Inspekcijos veiksmų bei pareiškėjų patirtos moralinės skriaudos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

55Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

56Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo reikalavimais sprendžia, kad šiuo atveju socialinis teisingumas bus atstatytas ir iš esmės atlyginta padaryta moralinė žala priteisus pareiškėjai E. K. 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o D. K. – 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytos sumos priteisiamos solidariai iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės atstovaujamos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos.

57Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str. teismas

Nutarė

58pareiškėjų D. K. ir E. K. skundą tenkinti iš dalies.

59Priteisti pareiškėjams D. K. ir E. K. solidariai iš atsakovių Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 7305,89 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų penkių litų ir 89 ct) turtinės žalos atlyginimą.

60Priteisti pareiškėjui D. K. solidariai iš atsakovių Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 5000,00 Lt (penkių tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.

61Priteisti pareiškėjai E. K. solidariai iš atsakovių Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 15000,00 Lt (penkiolikos tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą.

62Kitą skundo dalį atmesti.

63Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,... 2. pareiškėjai D. K. ir E. K. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l.... 3. Skunde pažymėjo, kad 2006-03-04 pirkimo pardavimo sutartimi (notarinio... 4. Pareiškėjų teigimu, dėl Neringos savivaldybės ir Valstybinės teritorijų... 5. Pareiškėjų teigimu, atsakovių atstovių neteisėtais veikimais (neveikimu),... 6. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti ir neturtinę žalą, kuri, jų... 7. Skunde pažymėjo, kad pareiškėjų patirti nuostoliai, t. y. jų patirta... 8. Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas skundą palaikė ir prašė jį... 9. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė teritorijų planavimo ir... 10. Inspekcijos teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja visuma viešosios... 11. Klaipėdos AVA 2005-12-02 aktas buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi jis... 12. Atsakovės teigimu, pareiškėjai nepagrįstai reikalauja priteisti viešbučio... 13. Inspekcijos vertinimu, nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjų... 14. Atsiliepime pažymėjo, kad net ir nustačius visas tris viešosios civilinės... 15. Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime... 16. Atsakovės Neringos savivaldybės atstovės Neringos savivaldybės... 17. Pažymėjo, kad pareiškėjams galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas... 18. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Verslo... 20. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų skundas yra pagrįstas, todėl turi... 21. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjų... 22. Skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Byloje ginčas yra keliamas dėl pareiškėjų reikalavimų atlyginti turtinę... 24. Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad 2006-03-04 notarine... 25. Klaipėdos apygardos teismas 2009-04-10 sprendimu civ. byloje Nr.... 26. Skunde keliamą reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,... 27. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji... 28. CK 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios... 29. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-10 sprendime nustatyta,... 30. Teismo vertinimu, neteisėti Neringos savivaldybės tarybos, Neringos... 31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 32. Pareiškėjų teigimu, turtinę žalą sudaro: turto, t. y. iš UAB ,,Verslo... 33. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai dėl dalies jachtininkų... 34. Pareiškėjai teigia, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų jiems buvo... 35. Teismo vertinimu, notaro 2006-03-04 kvitas Nr. 5092171 nėra tinkamas įrodymas... 36. Pareiškėjai kaip patirtus tiesioginius nuostolius įvardija ir jų įsigyto... 37. Pareiškėjų manymu, jiems padarytą žalą sudaro ir turėtos tiesioginės... 38. Pareiškėjai nurodo, kad jų tiesioginius nuostolius sudaro ir turėtos... 39. 1047,04 Lt (I t., b. l. 93–102) mokėjimo. Teismas sutinka su pareiškėjų... 40. 1650,00 Lt ir 213,19 Lt sumos priteisimo yra atmestinas.... 41. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti išlaidos – 1415,02 Lt (I t., b. l.... 42. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjų patirtais... 43. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 44. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja tiesioginis priežastinis... 45. Apibendrinus tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad nustatytos... 46. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos... 47. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti jų patirtą neturtinę žalą, kurią... 48. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 49. Nr. 3K-3-337/2006). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos... 50. Pareiškėjų teigimu, neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl atsakovių... 51. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad generalinio... 52. 2008-09-23 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008-01-04... 53. Byloje esantis ( - ) išrašas iš medicininių dokumentų tvirtina, kad... 54. Teismo vertinimu, pareiškėjų patirti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai,... 55. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio... 56. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir... 57. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.... 58. pareiškėjų D. K. ir E. K. skundą tenkinti iš dalies.... 59. Priteisti pareiškėjams D. K. ir E. K. solidariai iš atsakovių Neringos... 60. Priteisti pareiškėjui D. K. solidariai iš atsakovių Neringos savivaldybės,... 61. Priteisti pareiškėjai E. K. solidariai iš atsakovių Neringos savivaldybės,... 62. Kitą skundo dalį atmesti.... 63. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...