Byla 2-359/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas ir ji perduota nagrinėti teismui, iškėlusiam atsakovui restruktūrizavimo bylą, civilinėje byloje Nr. 2-1061-104/2009 pagal ieškovų J. V. ir A. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir sprendimo dėl šios sutarties įregistravimo priėmimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla J. V. , A. V. v. UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ dėl patalpų pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo ir sprendimo dėl šios sutarties įregistravimo priėmimo (b. l. 1-6, 251-254).

4Atsakovas UAB „Vilniaus nekilnojamasis turtas“ 2009 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus baigtas atsakovo restruktūrizavimo procesas (CPK 163 str. 5 p.) (b. l. 256).

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino: sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir perdavė ją teisėjui, iškėlusiam atsakovui restruktūrizavimo bylą (b. l. 262-263). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-6644-578/2009, kuri įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 8 d. (b. l. 258-259), iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad nuo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, o įmonė įsipareigojimus kreditoriams privalo vykdyti restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, todėl sustabdė bylos nagrinėjimą ir perdavė ją kitam teismui (teisėjui).

6Ieškovai J. V. ir A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (b. l. 268-270). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktas įpareigoja sustabdyti nagrinėjamą bylą, kurioje atsakovui yra pareikšti turtiniai reikalavimai. Tuo tarpu ginčo teisiniai santykiai nėra finansinio pobūdžio, nesusiję su įmonės veiklai reikalingo turto perdavimu. 2006 m. liepos 25 d. atsakovas už 8 mln. Lt nupirko iš ieškovų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną bylos šalys sudarė preliminarią patalpų, kurios ateityje bus pastatytos, dalies pirkimo-pardavimo sutartį už 3 mln. Lt. Ieškovai savo prievoles atsakovui įvykdė taikydami priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atsakovas pastatė gyvenamąjį namą, bet be pateisinamų priežasčių vengia įforminti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl ieškovai pareiškė ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo pagal CK 6.309 straipsnį ir 6.401 straipsnio 5 dalį.

7Apeliantai akcentuoja tai, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 punktas įpareigoja pranešti kitiems teismams apie iškeltą restruktūrizavimo bylą ne bylos šalis, o teismą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė ne Vilniaus apygardos teismo, iškėlusio atsakovui restruktūrizavimo bylą, pranešimo pagrindu, skundžiama nutartis neteisėta. Be to, į restruktūrizavimo bylą atsakovas pateikė kreditorių sąrašą, tačiau ieškovų jame nėra, kas reiškia, jog atsakovas pripažįsta, kad ši byla nesusijusi su turtiniais reikalavimais.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, susijusias su teismingumo institutu, priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

12Kaip buvo minėta, ieškovai padavė ieškinį, prašydami patvirtinti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį bei priimti sprendimą įregistruoti sutartį, išviešinant nuosavybės teisės į pastatus perėjimo faktą. Pirkimo-pardavimo sutartis yra apibūdinama kaip dvišalis atlygintinis sandoris. Kitaip tariant, kiekviena sandorio šalis kitos to paties sandorio šalies atžvilgiu turi tam tikrų teisių ir pareigų, o atlikusi savo pareigas ji turi teisę reikalauti iš priešingos sandorio šalies vykdyti jos prisiimtas pareigas (ad hoc – perduoti atitinkamą ekvivalentą). Taigi pardavėjas privalo perleisti nuosavybės teisę į daiktą ir teisę reikalauti už tai sumokėti, o pirkėjas turi pareigą perduoti pastarajam suderėtą pinigų sumą ir teisę reikalauti iš jo perduoti nuosavybės teisę į daiktą. Jeigu pareikštas ieškinys bus patenkintas, atsakovas praras nuosavybės teisę į turtą už 3 mln. Lt, kuris dabar registruotas atsakovo vardu. Vadinasi, žiūrint į teisinį rezultatą, kurio siekia ieškovai, ieškinys yra turtinio pobūdžio, nors interpretuojant ieškinio dalyką grynai gramatiškai (pažodžiui) (patvirtinti [...] sutartį) neatrodo, jog bendra atsakovo turto masė, priėmus teismo sprendimą ieškovų naudai, sumažėtų.

13Nagrinėjamu atveju nesvarbu, kad būsimi patalpų pirkėjai savo pareigas sumokėti atsakovui daiktų kainą įvykdė, nes ginčas kilo dėl to, ar atsakovas, kaip būsimas pardavėjas, turi pareigą perduoti ieškovams nuosavybės teisę į pastatus, už kuriuos, pasak ieškovų, jie jau atsiskaitė. Neturi teisinės reikšmės ir aplinkybė, kad atsakovas restruktūrizavimo byloje neįtraukė ieškovų į kreditorių sąrašą. Šioje byloje atsakovas aiškiai išreiškė savo poziciją dėl bylos perdavimo pagal teismingumą, o su restruktūrizavimo byla susiję klausimai sprendžiami restruktūrizavimo byloje.

14Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentu dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 punkto pažeidimo. Skundžiama nutartis negali būti pripažįstama neteisėta vien dėl tos priežasties, kad restruktūrizavimo bylą atsakovui iškėlęs teismas neįvykdė įstatymo reikalavimų. Informacijos šaltinis, iš kurio pirmosios instancijos teismas sužinojo apie atsakovui iškeltą restruktūrizavimo bylą, nekeičia ginčo esmės.

15Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, kuri nebuvo apskųsta, iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą, o nagrinėjamoje byloje yra pareikšti turtiniai reikalavimai, pirmosios instancijos teismas, perduodamas nagrinėti bylą pagal po bylos iškėlimo pasikeitusį teismingumą restruktūrizavimo bylą atsakovui iškėlusiam teismui (teisėjui), pasielgė teisingai (CPK 34 str. 2 d. 5 p.), todėl ieškovų skundas atmetamas kaip de jure nepagrįstas.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai