Byla 2-1277-464/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-2945-560/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. 2014-07-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-3) ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 915 850 Lt žalos atlyginimo.

5Vilniaus apygardos teismas 2015-02-18 nutartimi (b. l. 65), ieškovui A. B. be svarbios priežasties neatvykus į teismo posėdį, jo ieškinį paliko nenagrinėtu.

6Vilniaus apygardos teisme 2015-03-16 buvo gautas ieškovo A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-02-18 nutarties panaikinimo (b. l. 72, 84-86).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015-03-17 nutartimi (b. l. 73) ieškovo A. B. atskirąjį skundą atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka 2015-02-18 teismo posėdyje, o ieškovo atskirasis skundas teisme gautas 2015-03-16, t. y. praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti. Kadangi ieškovas praleisto termino atnaujinti neprašė, teismas atskirąjį skundą priimti atsisakė.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 82) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-17 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė CPK 74 straipsnio bei 335 straipsnio 1 dalies normas. Bylos duomenys neteisingai patvirtina, kad atskirasis skundas teisme buvo gautas tik 2015-03-16. Atskirasis skundas buvo išsiųstas faksu 2015-02-20, kadangi pats ieškovas 2015-02-18 teismo nutartį faksu gavo 2015-02-19. Todėl ieškovas 7 dienų termino atskirajam skundui paduoti nepraleido. Be to, atskirojo skundo pateikimo data turi būti nustatoma ne pagal jo gavimą institucijoje datą, bet pagal įteikimo paštui datą, kuri yra 2015-03-10, kadangi atskirasis skunda buvo išsiųstas ir registruotu paštu.
  2. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsnius, ir yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Kai civilinę bylą nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai, prieš kuriuos pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai vertinamas teisėjų veiksmų teisėtumas. Kadangi to paties teismo teisėjai yra pažįstami, nuolat bendrauja, procesinio sprendimo turiniui turi įtakos subjektyvaus pobūdžio nuostatos ar kriterijai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių civilinio proceso nešališkumu dėl neteisėtos teismo sudėties.

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 92) prašo šį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis buvo priimta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir paskelbta teismo posėdžio dieną. Atskirojo skundo padavimo terminas buvo 7 dienos nuo priėmimo dienos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad yra praleistas terminas atskirajam skundui paduoti.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantui apie 2015-02-18 parengiamąjį teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas Vilniaus apygardos teismo 2014-09-05 nutartimi pripažintas būtinu (b. l. 16), buvo pranešta tinkamai – teismo šaukimas apeliantui 2015-01-30 nusiųstas faksu (b. l. 56, 60-61). Tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą nagrinėjamoje byloje apeliantas buvo nurodęs 2015-01-27 pareiškime (b. l. 55). Apeliantas 2015-02-18 pateikė teismui prašymą bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant ir nepereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės (b. l. 62). Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad apelianto dalyvavimas šioje konkrečioje byloje jau buvo pripažintas būtinu, taigi pastarasis turėjo pareigą atvykti į teismo posėdį, bei nepripažinęs apelianto prašyme nurodytų priežasčių svarbiomis ir pateisinančiomis jo neatvykimą į teismą, ieškinį paliko nenagrinėtu (b. l. 65). Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad šios žodinio proceso tvarka 2015-02-18 priimtos teismo nutarties patvirtinta kopija apeliantui buvo išsiųsta faksu (b. l. 66). Ši aplinkybė, kad nutarties kopiją apeliantas faktu gavo 2015-02-19, pripažįstama ir atskirajame skunde (b. l. 82). Pakartotinai 2015-02-18 nutartis apeliantui buvo 2015-02-20 išsiųsta ir registruota siunta (b. l. 69), ją, kaip matyti iš byloje esančios įteikimo pažymos, apeliantas gavo 2015-03-13 (b. l. 71). Vadinasi, nutarčių kopijų išsiuntimo tvarka teismo posėdyje nedalyvavusiems asmenims nebuvo pažeista (CPK 292 str.).

16Vadovaujantis CPK 335 straipsniu atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta. Taigi įstatymas diferencijuoja atskirojo skundo padavimo terminus atsižvelgiant į tai, kokia nagrinėjimo tvarka - žodinio ar rašytinio proceso - priimta ginčijama teismo nutartis. Kai teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, terminas atskirajam skundui dėl jos paduoti skaičiuojamas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos (kaip pagrįstai ir nurodo apeliantas atskirajame skunde). Tačiau nagrinėjamos bylos atveju, kaip pirmiau nurodyta, 2015-02-18 teismo nutartis priimta žodinio proceso tvarka, todėl ji galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, t. y. iki 2015-02-25 (įskaitytinai). Nors apeliantas teigia, kad atskirąjį skundą dėl 2015-02-18 nutarties faksu jis pateikė 2015-02-20, tačiau skirtingai nei kiti apelianto faksu atsiųsti procesiniai dokumentai, toks atskirasis skundas 2015-02-20 byloje neužregistruotas, tokio skundo gavimo nepatvirtina ir teismų informacinė sistema LITEKO. Pats apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie 2015-02-20 apelianto faksogramą, adresuotą pirmosios instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str.). Priešingai, 2015-03-16 pirmosios instancijos teisme gautame apelianto pareiškime (b. l. 72) nurodoma apie procesinių dokumentų pateikimą tik registruotu paštu. Tai, kad apelianto atskirasis skundas dėl 2015-02-18 nutarties teisme buvo gautas 2015-03-16, užfiksuota ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje (CPK 179 str. 3 d.).

17Remiantis aptartomis aplinkybėmis pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantas praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-02-18 nutarties paduoti, neprašė šio termino atnaujinti (b. l. 85-86), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo atsisakyti jį priimti (CPK 315 str. 2 d. 1 p., 338 str.). Byloje nesama jokių duomenų svarbioms procesinio termino praleidimo priežastims identifikuoti, taigi šis klausimas teismo iniciatyva taip pat nespręstinas (CPK 78 str. 1 d.).

18Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, nes šioje byloje atsakovais yra Vilniaus apygardos teismo teisėjai, o to paties teismo teisėjas bylos nagrinėti negali, nepagrįsti. Narinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl šią bylą nagrinėjusio teisėjo neteisėtų veiksmų, o ir pats apeliantas nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas, priėmęs atskiruoju skundu apskųstą nutartį, turėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. buvo šališkas subjektyviuoju aspektu. Kita vertus, apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų buvo / yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovais yra ne konkretus teismas ar teisėjai, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra / gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Todėl ir šie apelianto skundo argumentai nesuponuoja skundžiamos nutarties panaikinimo.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai