Byla 2-796/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo atleisti ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, įpareigojo A. B. įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties reikalavimus ir už pareikštą ieškinį įpareigojo sumokėti 3 600 Lt dydžio žyminį mokestį per 20 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pašalino iš atsakovų rato Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Kauno apygardos teismą, Kauno miesto apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, civilinėje byloje Nr. 2-3606-392/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, V. V. dėl nusikalstamo teisių ir turtinių interesų pažeidimo pripažinimo ir atstatymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo – A. N..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių pripažinimo į butą bei jame esančius daiktus, iškeldinimo iš buto, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

5Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo atleisti ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir įpareigojo A. B. įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį ir už pareikštą ieškinį įpareigojo sumokėti 3 600 Lt dydžio žyminį mokestį, pašalino iš atsakovų rato Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Kauno apygardos teismą, Kauno miesto apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, teisėtumo klausimas.

62011 m. birželio 9 d. ieškovas Aurelijus pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakovai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo teises į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Taip pat prašė pripažinti, kad minėti atsakovai solidariai pažeidė ieškovo nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; pripažinti, jog minėti atsakovai solidariai pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004, pripažinti, kad minėti atsakovai solidariai pažeidė ieškovo lygias teises prieš įstatymą, teismą ir vykdė ieškovo, kaip buvusio sutuoktinio, atžvilgiu diskriminaciją civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004, pripažinti, kad minėti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros solidarūs neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, dengiant nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsakovę V. V. yra antikonstituciniai, prieštarauja teisės ir teisingumo principams ir juose yra korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymiai, pripažinti 1994 m. rugsėjo 16 d. nusikalstamai sudarytą areštuoto ginčo buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės V. V. ir A. N., negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir ją panaikinti, informuojant VĮ Registrų centras. Prašė iškeldinti iš ginčo buto, esančio ( - ), jame gyvenančius asmenis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir V. V. solidariai 309 269 Lt dydžio turtinei ir 1 000 000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti.

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. 2011 m. birželio 6 d. ieškinio reikalavimus pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakovai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo teises į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, pripažinti, kad minėti atsakovai solidariai pažeidė ieškovo nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004, pripažinti, kad minėti atsakovai solidariai pažeidė ieškovo teisę į veiksmingą teisinę gynybą civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004, pripažinti, kad minėti atsakovai solidariai pažeidė ieškovo lygias teises prieš įstatymą ir teismą ir vykdė ieškovo, kaip buvusio sutuoktinio, atžvilgiu diskriminaciją civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; pripažinti, kad minėti atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros solidarūs neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, dengiant nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsakovę V. V., yra antikonstituciniai, prieštarauja teisės ir teisingumo principams ir juose yra korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių. Teismas įpareigojo A. B. iki 2011 m. lapkričio 16 d. sumokėti 3 600 Lt dydžio žyminį mokestį už pareikštą ieškinį.

8Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį pakeitė ir panaikino jos dalį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo A. B. reikalavimus kaip nenagrinėtinus teisme. Lietuvos apeliacinis teismas minėtus ieškovo reikalavimus priėmė ir perdavė juos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Likusią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties dalį paliko nepakeistą ir įpareigojo ieškovą A. B. iki 2012 m. sausio 31 d. sumokėti 3 600 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinio dalis dėl ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl asmenų iškeldinimo iš ginčo objektu esančio buto. Nurodė, jog nesumokėjus žyminio mokesčio šie reikalavimai bus laikomi nepaduotais.

9Ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo ir teismui 2012 m. sausio 31 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, arba atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, sumokant 100 Lt, ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Prašymą motyvavo tuo, kad jis yra invalidas, gaunantis tik invalidumo pensiją, turi sveikatos problemų ir gydosi, augina du vaikus.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo prašymo atleisti ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino, įpareigojo ieškovą įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties reikalavimus ir sumokėti 3 600 Lt dydžio žyminį mokestį už pareikštą ieškinį per 20 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nurodė, jog priešingu atveju ieškinys dalyje dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir dėl asmenų iškeldinimo bus laikomas nepaduotu, taip pat pašalino iš proceso atsakovais patrauktus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Kauno apygardos teismą, Kauno miesto apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

12Teismas sprendė, jog iš ieškovo prie atskirojo skundo pridedamų įrodymų bei ieškovo papunkčiui išvardintų deklaratyvių teiginių, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis neišgalėtų įstatymo nustatytą žyminį mokestį sumokėti. Pažymėjo, kad teisminėje praktikoje šalims užkertant kelią piktnaudžiavimui žyminio mokesčio atidėjimu, šis institutas taikomas tais atvejais, kai asmuo turi laikinų finansinių sunkumų, t. y. kai pareiškimo padavimo metu jis negali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio, bet galima pagrįstai manyti, kad vėliau tokią galimybę pareiškėjas turės ir, reikalui esant, galės žyminį mokestį, kurio mokėjimas atidėtas, sumokėti. Pažymėjo, jog ieškovas nenurodė apskritai jokių aplinkybių bei argumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie būsimą tikėtiną ieškovo turtinės padėties pagerėjimą, todėl konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodė, jog ieškovas savo ieškinyje atsakovais nurodė Lietuvos Respubliką, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Kauno apygardos teismą, Kauno miesto apylinkės teismą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir V. V., tačiau teismas sprendė jog tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo yra tik valstybė, todėl konstatavo, jog prokuratūra, teisėjas ar teismas, kai reiškiamas ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo visais atvejais yra netinkamas atsakovas, todėl ieškovo nurodytus atsakovus – Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Kauno apygardos teismą, Kauno miesto apylinkės teismą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą – šioje byloje iš atsakovų rato šalino.

13III. Atskirojo skundo argumentai

14Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai taikomos proceso ir materialiosios teisės normos. Dėl šių priežasčių nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Nutartyje galima rasti nemažai nutarties negaliojimo pagrindų, kadangi joje nėra motyvų, neišnagrinėti visi reikalavimai.

162. Pirmos instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato sąrašą pagrindų, kuriems esant, pareiškėjas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas visiškai nenagrinėjo 2012 m. sausio 30 d. prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto tvarka ir nėra motyvų, kuriais būtų atmestas minėtas prašymas.

173. Pirmos instancijos teismas ne tik pažeidė suformuotą Konstitucinio Teismo praktiką, bet ir dėl asmeniškumų, kompetencijos neturėjimo viešai įžeidė ieškovą. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartys patvirtina, jog jų pagrindu ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir šis mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo paskelbimo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką dėl precedento taikymo.

184. Nutartis yra naikintina dėl netinkamo taikymo ir procesinių teisės normų pažeidimų.

195. Skundžiama nutartimi šioje civilinėje byloje netinkamai pašalinus atsakovus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Kauno apygardos teismą, Kauno miesto apylinkės teismą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą yra pažeidžiamos CPK nuostatos, nes taip yra keičiamas ieškinio pagrindas be ieškovo sutikimo. Be to, pašalindamas minėtus atsakovus iš civilinės bylos, pirmosios instancijos teismas tyčia šališkai ir priklausomai dengia jų neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, trukdo ir neleidžia įrodyti, kad ieškovas negautų jam padarytos žalos atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismas dengia organizuotą korupciją ir nusikalstamumą Lietuvos teismuose.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

21Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat sprendžiama, ar teismas pagrįstai iš proceso pašalino keturis atsakovais patrauktus asmenis.

  1. Dėl žyminio mokesčio

22Pagal paduotą ieškinį civilinė byla gali būti iškelta tik tuomet, kai yra nustatoma, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo realizavimo sąlygos. Viena iš tinkamo šios teisės realizavimo sąlygų yra civilinio proceso įstatyme nustatyto dydžio mokesčio valstybei už teismui paduoto ieškinio nagrinėjimą sumokėjimas. Žyminis mokestis – tai įstatyme nustatyta suma, mokėtina už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Žyminio mokesčio instituto įtvirtinimu įstatyme be kita ko siekiama drausminti asmenis nuo nepagrįstų materialaus bei procesinio pobūdžio reikalavimų padavimo, t. y. žyminis mokestis atlieka ir prevencinę funkciją.

23Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir žyminio mokesčio atidėjimo institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies už ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) nagrinėjimą mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Tuo tarpu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tokia padėtis laikina ir ji iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2010 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-826/2010). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos iš darbovietės, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-347/2007, 2009 m. liepos 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-778/2009).

24Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia, kad ieškovas turi teisę, nesant pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą, pasirinkti, ar teismui teikti procesinį prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar atidėti šio mokesčio sumokėjimą, ar prašyti taikyti šių abiejų institutų nuostatas kartu, t. y. atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti (CPK 13 str.). Tuo atveju, kai ieškovas prašymo rezoliucinėje dalyje prašo ir atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir atidėti likusios dalies sumokėjimą, tačiau iš prašymo dėstomosios dalies matyti, jog yra prašoma tik atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo byloje, laikoma, jog yra paduotas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str., 115 str. 4 d.). Pagrįsdamas prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, ieškovas turi pateikti teismui duomenis ne tik apie esamą sunkią turtinę padėtį, bet ir įrodinėti, jog jo turtinė padėtis pagerės ateityje, tame tarpe, ir ieškinio patenkinimo atveju.

25Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. pareiškė kelis skirtingo pobūdžio reikalavimus skirtingiems atsakovams. Klausimas dėl vienos reikalavimų grupės priėmimo yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-84/2012. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti nagrinėti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, susijusius su, ieškovo nuomone, neteisėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų, taip pat Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorų veiksmais – priimtais procesiniais sprendimais vykdant jiems priskirtas funkcijas, bei priėmė šią ieškinio dalį nagrinėti. Kitą ieškinio reikalavimų grupę sudaro reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo iš buto. Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi įpareigojo ieškovą A. B. iki 2012 m. sausio 31 d. sumokėti 3 600 Lt žyminį mokestį už šių reikalavimų nagrinėjimą. Paskutinę įpareigojimo įvykdyti nutartį dieną ieškovas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 4 ir 6 p.), o netenkinus šio prašymo, įpareigoti ieškovą sumokėti 100 Lt žyminį mokestį bei atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą (t. 2, b. l. 1, 9). Kolegija pažymi, kad procesinis klausimas dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą už reikalavimų dėl buto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo nagrinėjimą yra išspręstas minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-84/2012. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog ieškovas nėra atleistas pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už šių reikalavimų nagrinėjimą, todėl turi sumokėti 3 600 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 175). Pakartotinai spręsti jau išspręstą procesinį klausimą, dėl kurio yra įsiteisėjusi teismo nutartis, teisėjų kolegija neturi įgaliojimų. Įvertinus tai, kad ieškovas, neatleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, neprašė teismo atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, o prašė atidėti šio mokesčio sumokėjimą, teismas turėjo šią ieškovo prašymo dalį kvalifikuoti kaip paduotą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir ją atitinkamai spręsti.

26Savo sunkią turtinę padėtį ieškovas grindė tuo, jog yra darbingas tik 30 procentų (neįgaliojo pažymėjimas, t. 2, b. l. 2), nuo 2000 m. iki 2009 m. nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus 2009 m. lapkričio 18 d. raštas, t. 2, b. l. 3), nekilnojamojo turto neturi (VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma, t. 2, b. l. 4). Ieškovo pajamos (neįgalumo pensija ir transporto išlaidų kompensacija) per pirmąjį 2011 m. pusmetį kas mėnesį sudarė po 770,92 Lt (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus 2011 m. birželio 30 d. pažyma, t. 2, b. l. 5-6). Kolegijos nuomone, šie ieškovo pateikti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki ir 3 600 Lt dydžio žyminio mokesčio suma šiuo metu jam yra didelė. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti teisės į teisminę gynybą prieinamumą ir realumą, turėjo pagrindą tenkinti ieškovo prašymą reikalavimų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo dalyje pareikalaujant sumokėti 100 Lt žyminį mokestį, o kitos žyminio mokesčio dalies – 3 500 Lt sumokėjimą atidedant iki teismo sprendimo priėmimo. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas ir ieškovo pozicija teikti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo reiškia, jog, ieškovo manymu, jo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti (galimai ir dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų patenkinimo), todėl yra pagrindas tenkinti jo prašymo dalį dėl įpareigojimo sumokėti 100 Lt žyminį mokestį, o likusios žyminio mokesčio dalies (3 500 Lt) mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (CPK 84 str.). Toks procesinis sprendimas nesuvaržo ieškovo teisių į teisminę gynybą ir užtikrina jo teisę į ieškinio išnagrinėjimą (CPK 3 str. 1 d., 5 str.).

  1. Dėl atsakovų pašalinimo iš civilinės bylos nagrinėjimo

27Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Teisingumo vykdymo procesinė veikla įgyvendinama laikantis konstitucinių principų, jog teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Teismai turi užtikrinti konstitucinio principo, kad įgyvendindami savo teises ir naudodamiesi savo laisvėmis, asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.), tinkamą taikymą procese. Nagrinėjant civilines bylas būtina laikytis ir kitų – ne konstitucinių – teisės principų apskritai ir civilinio proceso teisės principų – proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kitų (CPK 7, 8, 12, 13, 95 str.).

28Kolegija pažymi, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją įgyvendinantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame tarpe ir imunitetus. Imunitetai (lot. k. „immunis“) teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas. Imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytą sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Pagal Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Šių valdžios pareigūnų sutikimas reikalingas ir siekiant patraukti teisėją administracinėn atsakomybėm, jeigu už padarytą administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama teisėjo laisvę varžanti nuobauda (Teismų įstatymo 47 str. 4 d.). Tuo tarpu teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Jeigu ieškovas ieškinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieškinio priėmimo klausimą sprendžiantis teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, išsiaiškinęs ieškovo tikrąją valią ir nustatęs, kad ieškovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi išaiškinti ieškovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetą nuo civilinės atsakomybės pagal tokį ieškinį (taip pat kaip ir, pavyzdžiui, diplomatinį imunitetą turintys asmenys, kai jiems pagal CPK VII dalies penktojo skirsnio nuostatas reiškiami ieškiniai), t. y. kad jie negali būti traukiami atsakovais.

29Tas pats pasakytina ir dėl prokurorų ar prokuratūros imuniteto nuo civilinės atsakomybės dėl jų pareigų ar funkcijų vykdymo. Pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis detalizuoja šią konstitucinę normą ir nustato, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Konstitucijos 118 str. 3 d.). Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras (Prokuratūros įstatymo 12 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros (Konstitucijos 118 str. 4 d.). Prokurorų ar prokuratūros imunitetą nuo civilinės atsakomybės vykdant jiems pavestas pareigas ar įgyvendinant priskirtas funkcijas įtvirtina CK 6.272 straipsnio 1 dalis. Pagal šią normą žalą, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant prokuratūros pareigūnų kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas prokuroro pareigas žalą prokuroras padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš prokuroro įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Taigi nei prokuratūra, nei prokuroras negali būti traukiami civilinėn atsakomybėm pagal tokius ieškinius. Teismas, spręsdamas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas grindžiamo ieškinio prokurorui ar prokuratūrai dėl žalos atlyginimo priteisimo, priėmimo klausimą, turi imtis tokių pat procesinių veiksmų, kaip ir spręsdamas ieškinyje nurodytų atsakovais teisėjo ar teismo pašalinimo iš proceso klausimą.

30Taigi pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. Tuomet, jei ieškovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama procesinį klausimą – pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą į valstybę ir nustatyti terminą ieškinio trūkumas pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Ieškovui nesutikus to padaryti, teismas turi laikyti, kad ieškinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas atsakovas ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui kaip nepaduotą (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Tuo tarpu, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūrą, teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Šiuo atveju CPK 45 straipsnis nėra taikomas, nes tinkama šalis (valstybė) į bylą yra įtraukta. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatliko civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme.

31Apelianto argumentai, kad teismas neteisėtai pašalino atsakovus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Kauno apygardos teismą, Kauno miesto apylinkės teismą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą iš bylos pagal reikalavimus dėl šių institucijų pareigūnų veiksmų (atitinkamai teisėjų ir prokurorų) pripažinimo neteisėtais ir žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Ieškovas ieškinį dėl jo teisės į teisingą teismą pažeidimo bei Generalinės prokuratūros veiksmų pripažinimo neteisėtais, taip pat dėl žalos atlyginimo priteisimo grindė teisėjų ir prokurorų procesiniais sprendimais, priimtais einant jiems savo pareigas. Minėta, jog pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai, teismai, prokurorai, prokuratūros. Todėl teismas, nors ir ne civilinės bylos iškėlimo stadijoje, turėjo pagrindą priimti procesinį sprendimą dėl teisingumą vykdančių teismų bei teisingumo vykdymo procesinę veiklą padedančios įgyvendinti Generalinės prokuratūros pašalinimo iš proceso. Toks teismo procesinis sprendimas sudaro sąlygas pagal išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio faktinis pagrindas) tinkamai ir operatyviai nagrinėti valstybei pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei be teisėto pagrindo nesuvaržo konstitucinių subjektų (teismų ir prokuratūros) Konstitucijoje įtvirtintų funkcijų vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybei civilinėse bylose dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais teisėjų veiksmais, atlyginimo atstovauja Teisingumo ministro įgaliotas asmuo, o dėl žalos, padarytos galimai neteisėtais prokurorų veiksmais, atlyginimo atstovauja Generalinio prokuroro įgaliotas prokuroras ar valstybės tarnautojas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 ir 2 punktas). Šie asmenys procese veikia kaip valstybės atstovai, tačiau nėra proceso šalimi.

32Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

33Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, įpareigojus ieškovą sumokėti dalį žyminio mokesčio. Tačiau teismas pagrįstai iš proceso pašalino tris teismus ir Generalinę prokuratūrą, kurie buvo neteisėtai įtraukti atsakovais. Dėl žemesnės instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, kurie turi esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo, susijusio su žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimu teisingam išsprendimui, nutartis keistina. Nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovo A. B. prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio reikalavimų dėl buto sandorio perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo nagrinėjimą, sumokėjus 100 Lt, naikintina. Ieškovas įpareigotinas iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. sumokėti 100 Lt žyminį mokestį už šių reikalavimų nagrinėjimą, o 3 500 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimas atidėtinas iki teismo sprendimo šioje bylos dalyje priėmimo. Nesumokėjus teismo nustatyto žyminio mokesčio iki nurodytos dienos, ieškinys šioje dalyje bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.). Kita nutarties dalis, kuria teismas atsakovais patrauktus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Kauno apygardos teismą, Kauno miesto apylinkės teismą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pašalino iš proceso paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.)

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį pakeisti.

36Nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo A. B. prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovui sumokėjus 100 Lt žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl buto sandorio perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo nagrinėjimą, panaikinti.

37Ieškovo A. B. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl buto sandorio perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo nagrinėjimą, sumokėjus 100 Lt žyminį mokestį, patenkinti. Įpareigoti ieškovą iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. sumokėti 100 Lt žyminį mokestį už reikalavimų dėl buto sandorio perleidimo pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo nagrinėjimą, o 3 500 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo šioje bylos dalyje priėmimo.

38Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo... 5. Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo... 6. 2011 m. birželio 9 d. ieškovas Aurelijus pateikė teismui ieškinį, kuriuo... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti... 8. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 9. Ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo ir teismui 2012 m. sausio 31 d.... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo prašymo... 12. Teismas sprendė, jog iš ieškovo prie atskirojo skundo pridedamų įrodymų... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m.... 15. 1. Nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra pažeistos ir netinkamai... 16. 2. Pirmos instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio... 17. 3. Pirmos instancijos teismas ne tik pažeidė suformuotą Konstitucinio Teismo... 18. 4. Nutartis yra naikintina dėl netinkamo taikymo ir procesinių teisės normų... 19. 5. Skundžiama nutartimi šioje civilinėje byloje netinkamai pašalinus... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 21. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino... 22. Pagal paduotą ieškinį civilinė byla gali būti iškelta tik tuomet, kai yra... 23. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė... 24. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas lemia, kad ieškovas... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. pareiškė kelis skirtingo pobūdžio... 26. Savo sunkią turtinę padėtį ieškovas grindė tuo, jog yra darbingas tik 30... 27. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 28. Kolegija pažymi, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai... 29. Tas pats pasakytina ir dėl prokurorų ar prokuratūros imuniteto nuo... 30. Taigi pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu,... 31. Apelianto argumentai, kad teismas neteisėtai pašalino atsakovus Lietuvos... 32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo... 33. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį pakeisti.... 36. Nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo A. B. prašymas atidėti žyminio... 37. Ieškovo A. B. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už... 38. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....