Byla e2-402-1025/2016
Dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo A. L

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovės AAS BTA Baltic I. C. veikiančios per AAS BTA Baltic I. C. filialą Lietuvoje atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS BTA Baltic I. C. veikiančios per AAS BTA Baltic I. C. filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo A. L..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 30479,38 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. 686 Eur žyminį mokestį ir 831,35 Eur vertimo išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė apdraudė automobilio MERCEDES BENZ ACTROS 1844 v/n ( - ) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2013-11-17 atsakovės transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS 1844 v/n ( - ) vairuojantis atsakovės darbuotojas A. L., būdamas neblaivus, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, užsidegus transporto priemonei buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, t. y. gamtai, kelio infrastruktūrai, nekilnojamajam turtui. Ieškovė išmokėjo 30479,38 Eur dydžio draudimo išmoką dėl apgadinto trečiųjų asmenų turto. Kadangi atsakovės vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl atsakovė, būdama atsakinga už žalos padarymą, privalo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59.1 punktą.

4Atsakovė atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, o teismui netaikius ieškinio senaties, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žala trečiųjų asmenų turtui buvo padaryta UAB „Vlantana“ priklausančiu didesniu pavojaus šaltiniu, kurį vairavo A. L., tačiau ne darbo metu, be darbdavio leidimo ir būdamas neblaivus. Teigia, kad UAB „Vlantana“ prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų A. L. veiksmų, nes jis, turėdamas kassavaitinio poilsio laiką, 2013-11-17 savavališkai išvažiavo iš suderintos stovėjimo aikštelės ir nutraukė poilsio laiką, nors pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 bei atsakovės vidaus darbo tvarkos taisykles ir instrukcijas to daryti negalėjo. Eismo įvykio dieną A. L. neveikė atsakovės vardu ir jos kontroliuojamas.

5Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, argumentuodama tuo, jog ieškovės reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui, kildinamas iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo prievolės įvykdymo dienos 2014 metų gruodžio mėnesio, o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2015-12-29, taigi praleidusi vienerių metų ieškinio pateikimo terminą.

6Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo su atsakovės pateiktais atsiliepime į ieškinį argumentais nesutinko. Nurodė, jog atsakovė, būdama didesnio pavojaus šaltinio savininkė bei valdytoja, nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų būti vertinamas kaip galintis šalinti jos atsakomybę pagal CK 6.270 straipsnį. Pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes draudimo išmokos buvo mokamos dalimis, t. y. 2014-12-30 – 21792,64 Eur, 2015-03-17 - 1066,46 Eur, 2015-11-19 – 7620,28 Eur.

8Atsakovė pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriuo nesutiko su ieškovės dublike nurodytais argumentais. Nurodė, jog atsakovės darbuotojas A. L. 2013-11-16 18.30 val. pradėjo normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpį, t. y. nuo šio laikotarpio pradžios jis įgijo teisę elgtis ir disponuoti savo laiku laisvai, darbdaviui tuo metu neturint jokių įgaliojimų jį kontroliuoti. Todėl atsakovė neturėjo teisės reikalauti iš savo darbuotojo A. L. kažkokio privalomo elgesio ar kontroliuoti jį poilsio metu, todėl negalima daryti išvados, jog eismo įvykis įvyko atsakovės darbuotojo darbo laiku. Mano, jog šiuo atveju turi būti taikytas CK 6.264 straipsnio nuostatos, kuriose reglamentuojama darbdavio atsakomybė už jo darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovės kaip darbdavio neteisėtą veiką, nes atsakovė realiai ir periodiškai instruktuoja savo darbuotojus, organizuoja pasitarimus, susirinkimus bei mokymus dėl vairuotojų darbo bei poilsio laiko, bei kontroliuoja savo darbuotojus darbo metu, t. y. atsakingi darbuotojai reguliariai stebi vairuotojų maršrutą, instruktuoja juos apie pasikrovimo ir iškrovimo laiką ir vietas, maršrutus, jų poilsio bei darbo laikus. Akcentuoja, kad atsakovė kaip darbadavė gali savo darbuotojus kontroliuoti tik darbo metu ir laiku, o šis eismo įvykis įvyko ne darbo metu. Nesant atsakovės kaip darbdavio neteisėtos veikos, nėra ir priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų. Kadangi A. L. žalą padarė ne eidamas darbo pareigas, todėl atsakovės kaip samdančios darbuotojus asmens civilinė atsakomybė už jos darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą negalima.

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais, priteisiant iš atsakovės 30479,38 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykimo ir bylinėjimosi išlaidas – 686 Eur žyminį mokestį ir 831,35 Eur vertimo išlaidas. Papildomai nurodė, jog ginčo dėl ieškinio faktinių aplinkybių nėra, atsakovė pripažįsta, kad buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, eismo įvykį sukėlė atsakovės darbuotojas, būdamas neblaivus, ir buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, kurią ieškovė atlygino, atsakovė neginčija išmokės žalos dydžio. Pažymėjo, jog aplinkybės kada atsakovės vairuotojas, kiek ir kur vartojo alkoholį nėra tiksliai žinomos, nes policijoje trečiasis asmuo nurodė, jog prieš įvykį važiavo į išsikrovimo vietą, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir įvyko įvykis, be to, jis siekdamas išvengti atsakomybė nurodė, jog vartojo alkoholį po įvykio, tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai, t. y. trečiojo asmens paaiškinimai darbdaviui vėlgi labai prieštaringi. Ieškovės atstovo nuomone, šiuo atveju nesvarbu ar atsakovės vairuotojas vartojo alkoholį prieš įvykį ar po įvykio, nes LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. nurodyta, tiek alkoholio vartojimas prieš, tiek po įvykio sukelia tas pačias teisines pasekmes – draudimo išmoką turi būti grąžinta. Kadangi atsakovės darbuotojas buvo tarybinėje komandiruotėje, o šis laikas pagal DK 143 str. 1 d. 2 p. įskaitomas į darbo laiką, vairuotojas vežė krovinį išsikrauti ir padarė eismo įvykį, todėl už vairuotoją yra atsakingas darbdavys, t. y. atsakovė. Atsakovė neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar neteisėtos transporto priemonės užvaldymo. Pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

10Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant pagal byloje pateiktą rašytinę medžiagą.

11Ieškinys tenkintinas visiškai.

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių bei žodinių paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. 2013-08-02 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, liudijimo/poliso Nr. 12 4747158, kurios pagrindu ieškovė (draudikas) apdraudė atsakovei (draudėjui) nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės - C3-C5 krovininio automobilio MERCEDES BENZ ACTROS 1844, ( - ), ( - ), valdytojų civilinę atsakomybę, draudimo pradžia 2013-08-12, pabaiga 2014-02-11. 2013-11-17 Meer, Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovės darbuotojas - šioje byloje trečiasis asmuo A. L., būdamas neblaivus, vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS 1844, ( - ), jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir užsidegus transporto priemonei buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, t. y. gamtai, kelio infrastruktūrai, nekilnojamajam turtui. Dėl šio eismo įvykio Antwerpen policijos teismo sprendimu kaltu buvo pripažintas trečiasis asmuo A. L., nes jis nesilaikė kelių eismo ženklų, būtent C21 (draudimas važiuoti transporto priemonėmis, kurių bendra masė viršija ženkle nurodytą masę), nepasirinko saugaus greičio, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Kadangi, atsakovės transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, todėl tretieji asmenys kreipėsi į atsakingą draudiką, t. y. ieškovę atlyginti padarytą žalą. Iš 2014-12-29 draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. 002957-1402 nustatyta, jog draudimo išmokos suma 21792,64 Eur, išmokos gavėjas Inter Europe AG, kurią ieškovė tarptautinio mokėjimo pavedimu 2014-12-30 pervedė išmokos gavėjui Inter Europe AG. Iš 2015-03-09 draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. 000398-1502 nustatyta, jog draudimo išmokos suma 1066,46 Eur, išmokos gavėjas Inter Europe AG, kurią ieškovė tarptautinio mokėjimo pavedimu 2015-03-17 pervedė išmokos gavėjui Inter Europe AG. Iš 2015-11-10 draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. 002236-1502 nustatyta, jog draudimo išmokos suma 7620,28 Eur, išmokos gavėjas Inter Europe AG, kurią ieškovė tarptautinio mokėjimo pavedimu 2015-11-19 pervedė išmokos gavėjui Inter Europe AG. 2015-12-23 įvykių išklotinė patvirtina, jog ieškovė išmokėjo tretiesiems asmenims 30479,38 Eur draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu patirtų nuostolių. Kadangi apdrausto automobilio vairuotojas eismo įvykio metu buvo neblaivus ir pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, ieškovė išmokėjusi draudimo išmokas, kreipėsi į atsakovę su pretenzija Nr. R15/0003516 dėl 100 proc. draudimo išmokos grąžinimo. Duomenų, jog atsakovė sumokėjo ieškovei draudimo išmoką teismui nepateikta.

13Iš trečiojo asmens A. L. 2013-11-21 rašytinių paaiškinimų pateiktų darbdaviui UAB „Vlantana“ nustatyta, jog jis nuo 2013-05-10 dirbo UAB „Vlantana“ vairuotoju, 2013-11-16 vairavo atsakovei priklausančią transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS 1844, ( - ), ir nurodytu maršrutu Vokietija-Belgija vežė puspriekabę. 2013-11-16 18.30 val. baigėsi darbo laikas, sustojo aikštelėje ties Meere, Belgija, ten vartojo alkoholinius gėrimus, po to nuėjo miegoti. Prabudęs kitos dienos rytą ir pamatęs, jog vėluoja į išsikrovimą, pradėjo skubiai važiuoti. Važiuodamas suprato, jog užkliuvo už betoninių stulpelių, bet nesustojo, važiavo toliau, tuomet pastebėjo kelio ženklą su svorio apribojimu, ėmė stabdyti, bet nesuvaldęs transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, vilkikas užsidegė, atvažiavo policija, į alkotesterį pripūtė 1,2 prom.

14Ieškovė dėl eismo įvykio išmokėjusi 30479,38 EUR draudimo išmoką nukentėjusiems dėl eismo įvykio asmenims, nagrinėjamoje byloje reiškia regresine tvarka reikalavimą transporto priemonės savininkui ir valdytojui, kurios darbuotojas vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nesuvaldė transporto priemonės ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

15Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo.

16Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Kai draudiko išmoka visiškai atlyginami nukentėjusiojo nuostoliai, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio nustatytais atvejais atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

17TPVCAPDĮ 22 straipsnis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtina draudiko, kuris draudė transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltą asmenį (valdytoją, naudotoją), esant tam tikroms aplinkybėms. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Nurodyta nuostata yra perkelta ir į Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.1 punktą.

18Byloje nustatyta, jog ieškovę (draudiką) ir atsakovę (draudėją) siejo draudimo teisiniai santykiai, nes ieškovė apdraudė atsakovei priklausančios transporto priemonę MERCEDES BENZ ACTROS, valstybinis Nr. ( - ), naudojančių valdytojų civilinę atsakomybę. Galiojant draudimo apsaugai 2013-11-17 įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė MERCEDES BENZ ACTROS, valstybinis Nr. ( - ), kurią eismo įvykio metu vairavo atsakovės darbuotojas – šioje byloje trečiasis asmuo A. L. būdamas neblaivus. Eismo įvykio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, kurią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu atlygino ieškovė, sumokėdama dalimis 30479,38 Eur draudimo išmoką. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, tačiau atsakovė nesutinka atlyginti padarytą žalą, t. y. grąžinti ieškovei išmokėtą draudimo išmoką, argumentuodama tuo, jog dėl padarytos žalos atsakovės kaltės nėra, nes įvykio metu UAB „Vlantana“ prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų A. L. veiksmų, nes jis, turėdamas kassavaitinio poilsio laiką, 2013-11-17 savavališkai išvažiavo iš suderintos stovėjimo aikštelės ir nutraukė poilsio laiką, todėl eismo įvykio dieną A. L. neveikė atsakovės UAB „Vlantana” vardu ir jos kontroliuojamas ir atsakovei nekyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.264 straipsnį dėl padarytos žalos atlyginimo.

19Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnyje. CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (1 dalis); atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (2 dalis). Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas.

20Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007, ir kt.).

21Byloje neginčijamai nustatyta, kad žala trečiųjų asmenų turtui padaryta atsakovei priklausančia transporto priemone, kurią vairavo atsakovės darbuotojas - šioje byloje trečiasis asmuo A. L.. Taigi žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinio veikimo. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra atsakovė, o ne jos darbuotojas, kuris atsakovės nurodymu vykdė jam pavestas darbines funkcijas – gabeno krovinį, atsakovės nurodytu maršrutu, todėl už jos darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu, naudotu valdytojo interesais ir tikslais padarytą žalą trečiųjų asmenų turtui turi atlyginti atsakovė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja.

22CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį. Atlyginęs žalą, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš neteisėtai didesnio pavojaus šaltinį užvaldžiusio asmens (CK 6.270 str. 3 d.).

23Atsakovė teigia, kad įvykio dieną trečiasis asmuo A. L. buvo kassavaitiniame poilsyje ir ji jo nekontroliavo ir negalėjo kontroliuoti, todėl prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį dėl neteisėtų darbuotojo – byloje trečiojo asmens veiksmų, kai šis, savavališkai nutraukęs poilsio laiką, išvažiavo iš stovėjimo aikštelės.

24Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo A. L. eismo įvykio metu dirbo pas atsakovę, taigi atsakovę ir trečiąjį asmenį siejo darbiniai teisiniai santykiai, t. y. trečiasis asmuo, būdamas atsakovės darbuotoju vykdė atsakovės nurodymus – gabeno atsakovei priklausančia transporto priemone krovinį į išsikrovimą, taigi veikė atsakovės interesais, todėl atsakovės jam perduotą naudotis transporto priemone jis valdę ir naudojosi teisėtai, t. y. vykdydamas jam pavestas darbo funkcijas. Duomenų, jog atsakovė būtų atleidusį savo darbuotoją nuo tiesiogiai jam pavestų darbo funkcijų vykdymo, nėra. Taip pat byloje nėra domenų, jog atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu, kad jai priklausanti transporto priemonė buvo neteisėtai užvaldyti, pavogta. Ta aplinkybė, jog atsakovės darbuotojas nesilaikė darbo ir poilsio laiko režimo, apie savo išvykimą iš aikštelės neinformavo atsakovės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog trečiasis asmuo transporto priemone naudojosi neteisėtai, nes byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovės darbuotojas A. L. įvykio dieną vykdė jam pavestas darbines funkcijas, t. y. gabeno krovinį atsakovės nurodytu maršrutu į išsikrovimą. Be to, pažymėtina, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą, jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai naudojamas. Atsakovė triplike patvirtino, jog ji kontroliuoja savo darbuotojus darbo metu, t. y. atsakingi darbuotojai reguliariai stebi vairuotojų maršrutą, instruktuoja juos apie pasikrovimo ir iškrovimo laiką ir vietas, maršrutus, jų poilsio bei darbo laikus. Taigi atsakovė, turėdama galimybes stebėti vairuotojo maršrutą, pastebėjusi, jog vairuotojas nesilaiko darbo ir poilsio laiko režimo, nesiėmė jokių veiksmų ir nereikalavo, jog vairuotojas sugrįžtų į stovėjimo aikštelę, taigi leido savo darbuotojui naudotis jai priklausančia transporto priemone ir gabenti krovinį atsakovės nurodytu maršrutu į išsikrovimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog žala atsirado dėl neteisėtos transporto priemonės užvaldymo. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, jog žala tretiesiems asmenims buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiųjų tyčios. Taigi atsakovė neįrodė, jog egzistuoja pagrindas atleisti ją nuo pareigos atlyginti padarytą žalą (CPK 178 str.).

25Byloje nustatyta, jog žala trečiųjų asmenų turtui buvo padaryta dėl to, jog atsakovės darbuotojas A. L., vairavo atsakovei priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,22 mg/l neblaivumas, nesilaikė kelių eismo ženklų, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsakovės transporto priemonė užsidegė, todėl ieškovės regresine tvarka reiškiamas reikalavimas dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakovei, kaip transporto priemonės valdytojai (atsakingai už žalos padarymą), kurios darbuotojas, būdamas neblaivus ir veikdamas atsakovės interesais, padarė žalą tretiesiems asmenimis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, CK 6.270 str., 6.280 str., 6.1015 str. 1 – 2 d., Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.1 punktą, CPK 178 str.).

26Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, argumentuodama tuo, jog ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.

27Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

28Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 str.1 d.) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, tai suponuoja, kad šiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2006; kt.).

29Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas) pareiškė reikalavimą atsakovei (transporto priemonės valdytojai) dėl išmokų grąžinimo. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė draudimo išmoką išmokėjo nukentėjusiam asmeniui dalimis, t. y. 2014-12-30 – 2172,64 Eur, 2015-03-17 – 1066,46 Eur ir 2015-11-19 – 7620,28 Eur. Taigi ieškovė pirmą draudimo išmoką atliko 2014-12-30, o 2015-11-19 atlikdama paskutinę draudimo išmoką visiškai padengė nukentėjusiojo asmens nuostolius. Ieškinys teisme gautas 2015-12-29. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškinys paduotas nepraleidus vienerių metų termino nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, todėl atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmestini kaip nepagrįsti.

30Ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis nustato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško spendimo įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Šių procesinių palūkanų dydį nustato CK 6.210 straipsnis. Kokio dydžio palūkanos priteisiamos, atsižvelgiama į tai ar skolininkas verslininkas ar fizinis asmuo, ir jos priteisiamos kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Taigi skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Ieškovė ir atsakovė yra verslininkai, todėl tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės priteistinos įstatyme numatyto 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos – 30479,38 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-01-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

31Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 686,00 Eur žyminį mokestį, kurį sumokėjo už ieškinį ir ieškovės patirtas 831,35 Eur išlaidas už teismui pateiktų dokumentų vertimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 831,35 Eur vertimo išlaidų. Teismo vertimu ieškovės patirtos dokumentų vertimo išlaidos buvo būtinos, jos pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės, taip pat priteistinas ir 686,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

32Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 1.62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą šios išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 str.).

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 straipsniais,

Nutarė

34ieškinį tenkinti visiškai.

35Priteisti ieškovei AAS BTA Baltic I. C. veikiančios per AAS BTA Baltic I. C. filialą Lietuvoje iš atsakovės UAB „Vlantana“ 30479,38 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2015-01-06 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1517,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (686,00 Eur žyminis mokestis, 831,35 Eur už dokumentų vertimo paslaugas).

36Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės... 4. Atsakovė atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė taikyti... 5. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, argumentuodama tuo, jog ieškovės... 6. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo su atsakovės pateiktais atsiliepime į... 8. Atsakovė pateikė tripliką į ieškovės dubliką, kuriuo nesutiko su... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti jame... 10. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jos atstovui... 11. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių bei žodinių... 13. Iš trečiojo asmens A. L. 2013-11-21 rašytinių paaiškinimų pateiktų... 14. Ieškovė dėl eismo įvykio išmokėjusi 30479,38 EUR draudimo išmoką... 15. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės... 16. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 17. TPVCAPDĮ 22 straipsnis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 ir 2... 18. Byloje nustatyta, jog ieškovę (draudiką) ir atsakovę (draudėją) siejo... 19. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką didesnio pavojaus... 21. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žala trečiųjų asmenų turtui padaryta... 22. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio... 23. Atsakovė teigia, kad įvykio dieną trečiasis asmuo A. L. buvo... 24. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo A. L. eismo įvykio metu dirbo pas... 25. Byloje nustatyta, jog žala trečiųjų asmenų turtui buvo padaryta dėl to,... 26. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, argumentuodama tuo, jog ieškovė... 27. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 28. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas) pareiškė reikalavimą atsakovei... 30. Ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės... 31. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos... 32. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 straipsniais,... 34. ieškinį tenkinti visiškai.... 35. Priteisti ieškovei AAS BTA Baltic I. C. veikiančios per AAS BTA Baltic I. C.... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti...