Byla 3K-3-255/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui UAB „Volnata dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – T. Š., UAB DK „Baltic Polis“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė nurodė, kad 2004 m. liepos 14 d. apie 14 val. automagistralės Vilnius – Panevėžys 69 km atsakovo UAB „Volnata“ nuomos pagrindu valdomas mikroautobusas „Ford Transit“, vairuojamas trečiojo asmens T. Š., patyrė avariją. Jos metu buvo sunkiai sužeistas mikroautobusu važiavęs keleivis – ieškovės vienintelis sūnus J. M., kuris po kelių dienų nuo patirtų sužalojimų mirė. Dėl sūnaus žūties ji patyrė dvasines kančias, susirgo depresija, todėl jai yra padaryta didelė moralinė žala, kurią ji įvertina 30 000 Lt. Jai taip pat padaryta turtinė žala. Sūnus buvo perspektyvus krepšininkas, su jo ateitimi ji siejo daug vilčių į materialinę paramą senatvėje. Taip pat ji turėjo išlaidų , susijusių su paminklo sūnui pastatymu.

5Eismo įvykio metu trečiasis asmuo T. Š. ėjo savo pareigas, todėl pagal CK 6.264 straipsnį už ieškovei padarytą dėl sūnaus žūties žalą yra atsakingas darbdavys – atsakovas UAB „Volnata“. Kelių transporto licencijos kortelė patvirtina, kad atsakovas turėjo teisę mikroautobusu vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. Eismo įvyko dieną mikroautobusas keleivius paėmė iš autobusų stoties, ant jo buvo atsakovo simbolika, keleiviams buvo žinoma vežimo kaina, todėl keleivius gabeno būtent atsakovas. Atsakovo veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Jis, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas (mikroautobusą valdė nuomos sutarties pagrindu), turi pagal CK 6.270 straipsnį atlyginti ieškovei padarytą žalą. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas ginčą, turi vadovautis jos pateikta į bylą 2004 m. balandžio 29 d. transporto priemonės nuomos sutartimi, kurią atsakovas pateikė Valstybinei kelių transporto inspekcijai, norėdamas gauti licenciją. Atsakovo teismui pateikta transporto priemonės nuomos sutartis negali būti laikytina įrodymu, nes joje suklastota data.

6Ieškovė CK 6.270, 6.264, 6.284, 6.250, 3.205 straipsnių pagrindu prašė priteisti iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 1 MGL dydžio periodines išmokas iki jos gyvos galvos, 5606,70 Lt turtinės žalos atlyginimą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos

8teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas konstatavo, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti už ieškovei padarytą žalą, o ieškovė nesutiko pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu.

11Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo T. Š. dirbo pas atsakovą vairuotoju sutrumpintą darbo dieną (4 val. per dieną). Šiam tikslui jis išnuomojo atsakovui jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį mikroautobusą. Darbo laikas buvo nustatytas nuo 6 val. 25 min. iki 10 val. 25 min., jis veždavo keleivius Vilniuje, maršrutu Nr. 9 „Karoliniškės – Žirmūnai“. Eismo įvykis įvyko Ukmergės rajone, apie 14 val., t. y. ne jo darbo metu ir ne jo nustatyto maršruto teritorijoje. T. Š. paaiškino, kad eismo įvykio dieną jis po darbo važiavo mikroautobusu į Šiaulius asmeniniais reikalais, kartu paėmė pakeleivių, susitarė dėl važiavimo kainos, tačiau bilietų jiems nedavė. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo veikė ne darbo metu ir ne atsakovo nurodymu, o autoavariją padarė važiuodamas į Šiaulius kaip privatus asmuo. Dėl to atsakovui nekyla atsakomybė už darbuotojo padarytą žalą CK 6.264 straipsnio pagrindu.

12Teismas taip pat nustatė, kad byloje yra pateiktos dvi nuomos sutartys. Atsakovas pateikė 2004 m. balandžio 29 d. transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį (CK 6.512 straipsnis), pagal kurią T. Š. ir N. Š. (nuomotojai) išnuomojo atsakovui (nuomininkas) jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Transit“. Sutartyje nustatyta, kad nuomotojai ne nuomos metu (t. y. nuo 10 val. 25 min. iki 6 val. 25 min.) turi teisę transporto priemonę naudoti asmeniniais tikslais, ir jie atsako už šiuo laikotarpiu padarytą žalą tretiesiems asmenims. Ieškovė pateikė tų pačių šalių ir ta pačia data pasirašytą transporto priemonės nuomos sutartį, kuri pagal prasmę atitinka transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo paslaugų sutarties sąlygas (CK 6.522 straipsnis). Joje nustatyta, kad už žalą, kuri padaryta nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomininkas (atsakovas). Atsakovas paaiškino, kad ieškovės gauta iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos nuomos sutartis buvo sudaryta vien tam, kad atsakovas galėtų greičiau gauti licenciją keleiviams vežti, šios sutarties sąlygos neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Ta pačia data (2004 m. balandžio 29 d.) buvo sudaryta kita transporto priemonės nuomos sutartis, atitinkanti tikruosius sutarties šalių ketinimus.

13Teismas nurodė, kad byloje yra dvi nenuginčytos ir galiojančios transporto priemonės nuomos sutartys. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai dėl nuomos sutarčių sudarymo aplinkybių. Trečiasis asmuo T. Š., nuomodamas atsakovui jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį mikroautobusą, turėjo tikslą teikti šios transporto priemonės vairavimo paslaugas: nuomojamu mikroautobusu darbo metu vežioti keleivius, o laisvu nuo darbo metu naudoti jį savo nuožiūra. Sunkiai tikėtina, kad T. Š. ir N. Š. būtų su atsakovu atgaline data pasirašę sau nepalankią sutartį ar ją kaip nors klastoję. Būtent atsakovo pateiktoje nuomos sutartyje buvo nustatyta nuomotojų atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims ne nuomos laikotarpiu. Dėl šių aplinkybių teismas laikė, kad vėlesnėje šalių pasirašytoje transporto priemonės nuomos sutartyje yra išreikšta tikroji sutarties šalių valia. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu (apie 14 val.) atsakovas nebuvo išsinuomojęs mikroautobuso (nuomos sutartis galiojo tik iki 10 val. 25 min.), todėl už ieškovei padarytą žalą turėtų atsakyti ne atsakovas, o tuo metu buvęs didesnio pavojaus šaltinio valdytojas – trečiasis asmuo T. Š. (CK 6.270 straipsnis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. spalio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvada, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes byloje neįrodyta, jog eismo įvykio metu atsakovas buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat kad trečiasis asmuo veikė, atlikdamas pareigas, atsakovo nurodymu ir jo interesais.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovė prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorės nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 1.5, 1.9, 1.87, 2.133, 6.264, 6.270, 6.192, 6.223, 6.512, 6.522, 6.528 straipsnius), pažeidė procesinės teisės normas (CPK 177, 178, 182, 185, 197 straipsnius), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismai nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad eismo įvykio metu trečiasis asmuo veikė ne darbdavio pavedimu ir interesais, o vežė keleivius kaip privatus asmuo ir tuo metu buvo padidinto pavojaus šaltinio (mikroautobuso) valdytojas, dėl to už ieškovei padarytą žalą turėtų atsakyti ne atsakovas, o trečiasis asmuo.

18Trečiasis asmuo nuomos sutarties pagrindu perleido atsakovui (nuomininkui) naudoti ir valdyti mikroautobusą. Šios sutarties 16 punkte nustatyta, kad sutartis yra ir transporto priemonės kartu su jos dokumentais perdavimo-priėmimo aktas. Byloje nenustatyta, kad, pasibaigus trečiojo asmens darbo laikui pas atsakovą, mikroautobusas būtų jam nustatyta tvarka, t. y. priėmimo-perdavimo aktu, perduotas valdyti asmeniniams tikslams. Dėl to laikytina, kad didesnio pavojaus šaltinio (mikroautobuso) valdytojas ir civilinės atsakomybės subjektas, atsakantis už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, yra būtent atsakovas, o trečiasis asmuo veikė su darbdavio žinia (CK 6.270, 6.264, 6.528 straipsniai). Net ir tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo veikė be atsakovo žinios, tai jokiu būdu nešalina jo civilinės atsakomybės. Atsakovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo būti atsakingas ir rūpestingas. Jis, leisdamas trečiajam asmeniui naudotis nuomos objektu asmeniniams tikslams ir tinkamai neįforminęs šio leidimo, prisiėmė visas su tuo galimas neigiamas pasekmes. Atsakovo nepakankamas rūpestingumas dėl nuomos objekto (priėmimo-perdavimo aktų nesurašymas) leidžia teigti, kad jis buvo pavedęs trečiajam asmeniui veikti atsakovo vardu.

192. Teismai netinkamai taikė CK 6.512 straipsnį, nes aiškino jį atskirai nuo CK 6.514 straipsnio, 6.515 straipsnio 3 dalies, 6.520 straipsnio nuostatų (CK 1.9 straipsnis). Remiantis minėtomis normomis atsakovo teismui pateikta transporto priemonės nuomos sutartis nėra nuomos sutartis, kuria teikiamos vairavimo paslaugos. Priešingai, ši nuomos sutartis atitinka transporto priemonių nuomą neteikiant vairavimo paslaugų (CK 6.524–6.528 straipsniai), o pagal CK 6.528 straipsnį už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomininkas.

203. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

21Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad keleivius vežė mikroautobusas, paženklintas užrašu UAB „Volnata“, jis keleivių laukė autobusų stotyje, keleiviams buvo žinoma kelionės kaina. Šios aplinkybės rodo, kad keleiviai galėjo nevienareikšmiškai suprasti, jog juos veža įmonė, t. y. atsakovas. Teismai nenagrinėjo šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, taip pažeidė CPK 6, 12, 17, 187 straipsnius, ir dėl šio pažeidimo netinkamai taikė materialinės teisės normas.

224. Teismai nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais prieštaringais ir suklastotais dokumentais, nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, taip pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 177, 178, 185 straipsnius).

23Teismams buvo pateiktos dvi skirtingos mikroautobuso nuomos sutartys. Ieškovė pateikė sutarties, esančios Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje, kopiją, kuri visiškai skiriasi nuo atsakovo teismui pateiktos nuomos sutarties. Joje nėra ribojamas nuomos laikas ar teritorija, o 11 punkte nustatyta, kad už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomininkas, t. y. atsakovas. Tuo tarpu atsakovo pateiktoje nuomos sutartyje nustatyta, kad tokia atsakomybė kyla nuomotojui, t. y. trečiajam asmeniui. Ieškovės pateikta nuomos sutarties kopija yra valstybės institucijos išduotas oficialus dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią. Atsakovas, pateikęs nuomos sutartį įgaliotai institucijai ir taip ją išviešindamas bei nepateikęs šiai institucijai kitos nuomos sutarties, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką sau. Teismai nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta nuomos sutartimi, kuri buvo pasirašyta atgaline data, t. y. galbūt suklastota. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas sąmoningai slėpė nuomos sutarties pasirašymo aplinkybes, t. y. elgėsi nesąžiningai. Tokiu atveju turi būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija, t. y. jei šalis slepia, sunaikina ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir esant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismai, netaikydami ginčui ieškovės pateiktos nuomos sutarties sąlygų, pažeidė CPK 197 straipsnį, o remdamiesi neišviešinta atsakovo pateikta nuomos sutartimi, pažeidė ieškovės teises, CK 1.87 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, taip pat contra spoliatorem prezumpciją.

245. Teismai byloje nustatė, kad trečiasis asmuo darbą baigdavo kartais ir vėliau, nei nustatyta darbo sutartyje, t. y. ir po 10 val. 25 min. Taigi, pasibaigus konkrečios dienos nuomos terminui ir atsakovui toliau nuomojant mikroautobusą, o trečiajam asmeniui sutinkant, nuomos sutartis tapo neterminuota paros atžvilgiu. Ieškovė teismų prašė tai įvertinti, nes pagal atsakovo pateiktus darbuotojų darbo laiko apskaitos dokumentus nėra aišku, kokiu pagrindu nuolat buvo atsakovo valdomas mikroautobusas. Nesant papildomų įrodymų, teismai turėjo konstatuoti, kad nuomos sutartis tampa neterminuota ir yra galiojanti nuolat iki 2009 m. (CK 1.5, 1.8, 6.481 straipsniai).

25Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad eismo įvykio metu trečiasis asmuo nevykdė jokių pareigų, atsakovas nebuvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, todėl atsakovui negali atsirasti atsakomybė pagal CK 6.264, 6.270 straipsnius. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai pateikė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Jai atsiradusią dėl eismo įvykio turtinę ir neturtinę žalą yra atlyginęs draudikas, todėl ši prievolė yra pasibaigusi (CK 6.254 straipsnio 2 dalis).

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Materialinių teisės normų taikymas byloje priklauso nuo to, kokios bus nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pagal jas svarstoma ir daromos išvados, kas buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kokios teisės normos reglamentuoja tarp ginčo šalių atsiradusius santykius. Teisėjų kolegija pirmiausia svarsto, ar nebuvo pažeistos procesinės teisės normos, kurias taikydami teismai darė faktinio pobūdžio išvadas dėl bylos aplinkybių.

29Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo pagrįsti.

30Įrodymų įvertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje, reikalauja, kad teismas įvertintų byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymai gali būti prieštaringi. Vertinant prieštaringus duomenis, didelę reikšmę turi įrodymų patikimumas. Patikimesniais, tikresniais, geriau patvirtinančiais tam tikras aplinkybes laikomi duomenys, kurių buvimu neabejojama ar abejojama kuo mažiau. Jeigu vertinama, kokie iš tikro sutartiniai santykiai siejo šalis, tai turi būti įvertinama ne tik sutarties tekstas, bet ir šalių veiksmai, sudarant sutartį bei ją vykdant, taip pat kitos aplinkybės. Tai numatyta CK 6.193 straipsnyje nustatytose sutarčių aiškinimo taisyklėse. Jeigu yra sudarytos kelios sutartys, tai pagal nurodyto straipsnio nuostatas turi būti įvertintos abi sutartys ir tada nusprendžiama, kokią sutartį iš tikrųjų įgyvendino šalys.

31Jeigu šalys sudaro sutartį, o po to ją pakeičia kita arba ją pakeičia kitaip, negu susitarė iš pradžių, tai svarbu sutarčių pakeitimo priežastys ir motyvavimas, ypač tuo atveju, kai sutartis tą pačią dieną perrašoma, kaip kad tvirtinama šiuo atveju. Teismai turi spręsti, ar sutarties perrašinėjimas turi rimtą pagrindą, ar juo nesiekiama savanaudiškų ar neteisėtų tikslų. Teismo diskrecija patikėti sutarties šalių aiškinimais. Ieškovės pateikta į bylą transporto nuomos sutartis yra išviešinta, nes ji buvo perduota valstybinei institucijai licenzijai gauti. Taip jai nebuvo suteiktas oficialiojo rašytinio dokumento su didesne įrodomąja galia statusas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, bet tokia aplinkybė turi įtakos taikant CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles – dėl nebuvimo galimybės pakeisti dokumento turinį jame esantys duomenys gali būti vertinami kaip tikresni ar patikimesni. Valstybinėje institucijoje buvusi ir iš jos gauta sutartis yra apsaugota nuo sutarties turinio keitimo: sąlygų ir nuostatų perrašinėjimų, keitimų, ar klastojimų. Tuo tarpu šalių žinioje esančių sutarties egzempliorių turinys gali būti pakeistas priklausomai nuo konkrečios situacijos, pavyzdžiui, siekiant vienam ar abiem sutarties dalyviams išvengti atsakomybės. Vertindamas įrodymus, teismas į tai turi atsižvelgti. Byloje įrodyta, kad ieškovė pateikė sutarties egzempliorių, gautą iš valstybės institucijos, o šalys teikė tik jų žinioje buvusį egzempliorių, kurio turinį jos galėjo keisti savo nuožiūra. Objektyvus ištyrimas reikalauja, kad būtų nešališkai ištirti abiejų pusių teikti duomenys. Įrodymų vertinimo visapusiškumas reikalauja, kad būtų įvertintas kiekvienas faktinis aspektas atskirai ir jų visuma. Į bylą buvo pateikta licencija, kad įmonė turėjo teisę atlikti keleivių vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais valstybės teritorijoje. Byloje įrodyta, kad žalą sukėlęs įvykis buvo ne keleivių pervežimo mieste maršrutu, tai atitiktų pervežimui pagal licenziją. Nepaneigiama galimybė, kad įmonė galėjo vykdyti neteisėtą veiklą – pervežinėti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu nelegaliai, t. y. neįformindama vežimų. Tai fakto klausimas, ir jis turi būti išsamiai ištirtas. Nuo to priklauso vertinimas, kuri šalių sutartis buvo vykdoma, o iš to sprendžiama, kas buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

32Byloje yra duomenų, kad trečiasis asmuo atsakovui pranešė apie eismo įvykį iš įvykio vietos.

33Sprendžiant, kuris asmuo yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas konkrečiu momentu, svarbu nustatyti, kaip turi būti perduodamas šio šaltinio valdymas. Pagal abiejų sutarčių nuostatas transporto priemonės perdavimas vyko rašytinės sutarties pagrindu, nes sutartis šalių laikoma transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktu (sutarčių atitinkamai 14, 16 punktai). Šios sutarčių nuostatos turi būti įvertintos sprendžiant, ar asmenys įrodė didesnio pavojaus šaltinio valdytojo pasikeitimą.

34Teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktinių duomenų patikimumo ir įrodymų vertinimo visapusiškumas buvo pažeisti, todėl konstatuojamas CPK 177, 185 straipsnių pažeidimas, tai turėjo įtakos priimant sprendimą bei nutartį ir sudaro kasacijos pagrindą (CPK 346 straipsnio 2 dalis 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Šiuos pažeidimus padarė apylinkės ir apygardos teismai. Be to, teismai nenagrinėjo reikalavimo pagrįstumo dėl žalos dydžio. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

35Jau minėta, kad kasacinis teismas negali pasisakyti dėl visų materialinių teisės normų taikymo, nes kurias normas dėl transporto nuomos sąlygų taikyti priklauso nuo to, kokios bus nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nepagrįstą teisės normų taikymą pagal aiškias ir neginčijamas bylos aplinkybes.

36Byloje įrodyta, kad žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinio veikimo. Juo padarytą žalą reikia atlyginti taikant CK 6.270 straipsnio nuostatas, pagal kurias žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Byloje nuo faktinių aplinkybių nustatymo priklauso, ar valdytoju bus pripažinta įmonė, kuri gali būti samdantis darbuotojus asmuo, ar fizinis asmuo. Net jei ir bus pripažinta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra įmonė, už jos darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu darbo ar ne darbo metu, bet naudoto valdytojo interesais ar tikslais padarytą žalą turi atlyginti įmonė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne įmonė, kaip samdantis darbuotojus asmuo. Atitinkamai žalai atlyginti turi būti taikomas CK 6.270 straipsnis, bet ne CK 6.264 straipsnio nuostatos.

37Kasacinio skundo argumentai dėl CK 2.133 straipsnio negali būti pripažinti kasacijos pagrindu, nes šiuo atveju nėra atstovavimo santykių, ir ši norma neturėjo būti taikoma (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė nurodė, kad 2004 m. liepos 14 d. apie 14 val. automagistralės... 5. Eismo įvykio metu trečiasis asmuo T. Š. ėjo savo pareigas, todėl pagal CK... 6. Ieškovė CK 6.270, 6.264, 6.284, 6.250, 3.205 straipsnių pagrindu prašė... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos... 8. teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi... 11. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo T. Š. dirbo pas atsakovą vairuotoju... 12. Teismas taip pat nustatė, kad byloje yra pateiktos dvi nuomos sutartys.... 13. Teismas nurodė, kad byloje yra dvi nenuginčytos ir galiojančios transporto... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti,... 17. 1. Teismai nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, dėl to padarė... 18. Trečiasis asmuo nuomos sutarties pagrindu perleido atsakovui (nuomininkui)... 19. 2. Teismai netinkamai taikė CK 6.512 straipsnį, nes aiškino jį atskirai nuo... 20. 3. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės gali būti... 21. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad keleivius vežė... 22. 4. Teismai nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais prieštaringais ir... 23. Teismams buvo pateiktos dvi skirtingos mikroautobuso nuomos sutartys. Ieškovė... 24. 5. Teismai byloje nustatė, kad trečiasis asmuo darbą baigdavo kartais ir... 25. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo teismų sprendimą ir... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Materialinių teisės normų taikymas byloje priklauso nuo to, kokios bus... 29. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių... 30. Įrodymų įvertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje, reikalauja,... 31. Jeigu šalys sudaro sutartį, o po to ją pakeičia kita arba ją pakeičia... 32. Byloje yra duomenų, kad trečiasis asmuo atsakovui pranešė apie eismo... 33. Sprendžiant, kuris asmuo yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas konkrečiu... 34. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad faktinių duomenų patikimumo ir... 35. Jau minėta, kad kasacinis teismas negali pasisakyti dėl visų materialinių... 36. Byloje įrodyta, kad žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinio veikimo.... 37. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 2.133 straipsnio negali būti pripažinti... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...