Byla A-556-2258-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Irenai Vazgienei, advokatui Rimantui Strončikui, atsakovų atstovams Marikai Nalivaikienei, Vilmai Balandytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (kartu ir Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas ( - )daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos

52009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimtą sprendimą; panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 4-1722; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo prie daugiabučio pastato ( - ), detalųjį planą, nenustatant automobilių stovėjimo aikštelei šalia ( - ), daugiabučių, servituto; priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

6Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. ( - ), pagal kurią teisių perdavėjas Kauno miesto savivaldybė perdavė žemės sklypo ( - ), detaliojo teritorijų planavimo teises ir pareigas planavimo organizatoriui pareiškėjui ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijai. Šioje sutartyje numatytas detaliojo planavimo tikslas - žemės sklypo suformavimas prie pastato ( - ), šio žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo, pobūdžio ir teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas. Planavimo organizatoriaus ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos pasirinktas detaliojo plano rengėjas UAB „Geometra“ 2006 m. lapkričio mėnesį parengė žemės sklypo prie ( - ), daugiabučio detalųjį planą. Parengtas detalusis planas, ištaisant nurodytus pagrįstus netikslumus, ne kartą buvo teiktas Nuolatinei statybos komisijai derinimui, tačiau kiekvieną kartą pateiktą derinti detalųjį planą komisija nederindavo, nurodydama vis skirtingus motyvus, tačiau vienas pagrindinis nederinimo argumentas - nenustatytas servitutas. 2009 m. liepos 10 d. pakartotinai Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui buvo pateiktas derinimui detalusis planas ir

72009 m. liepos 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raštu Nr. 40-2-1115 informavo, jog Nuolatinė statybos komisija nustatė, jog detalusis planas neatitinka nustatytų sąlygų ir pridėjo 2009 m. liepos 15-16 d. protokolo Nr. 40-12-SK319/2 priedą Nr. 1, tačiau pats protokolas nebuvo pateiktas. Minėtame rašte ir jo priede nurodyta, jog detalusis planas nederinamas, kadangi neištaisytos ankstesnės pastabos, tačiau, kokios konkrečiai pastabos neištaisytos, nenurodyta. Nuolatinės statybos komisijos pasitarimų metu nustatyta, kad detaliuoju planu yra formuojamas sklypas prie daugiabučio namo ( - ), ir į detaliojo plano sprendinius įtraukiant ginčo aikštelę. Kadangi ši ginčo aikštelė nėra ( - ), daugiabučio nuosavybė, o yra valstybės turtas, buvo nutarta ginčo aikštelę įtraukti į žemės sklypo prie ( - ), daugiabučio detaliojo plano sprendinius tiktai nustatant visai aikštelei servitutą. Minėtas 2009 m. liepos 24 d. raštu pateiktas Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. sprendimas nederinti detaliojo plano 2009 m. rugpjūčio 6 d. buvo apskųstas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.

82009 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracija raštu Nr. 4-1722 informavo, jog į analogiško turinio prašymus buvo atsakyta 2007-12-21 raštu Nr. 4-2436, 2008-04-16 raštu Nr. 4-714, 2008-09-11 raštu Nr. 11-kol-731-1017. Su Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. sprendimu bei 2009 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimais pareiškėjas nesutinka, nes jie yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, todėl naikintini. Teismui pateikiamas

91984 m. spalio 9 d. žemės sklypo raudonųjų linijų planas, iš kurio matyti, kad ginčo aikštelė šalia statomo bendrabučio, dabar ( - ), daugiabučio, yra suformuota kaip šio pastato priklausinys, kuris skirtas jam tarnauti, tai yra tinkamai juo naudotis. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikia jokių įrodymų, jog ginčo aikštelė priklausytų valstybei ar savivaldybei, nes nėra priimta jokių sprendimų ar kitų aktų dėl šio turto teisinio statuso nustatymo ar pakeitimo. LR aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintas Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus (reglamento 1.1. punktas). Šio reglamento VI skyriaus 2 punktas reglamentuoja automobilių stovėjimo vietų poreikio nustatymą. Reglamento 2.2. punkte numatyta, kad bendras automobilių saugojimo vietų skaičius negali būti mažesnis už bendrą automobilių skaičių. Reglamento 2.3. punktas numato, kad stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal pateikiamą lentelę, kurios 1.2. skiltyje nurodyta, jog daugiabučiams namams skirtas stovėjimo vietų skaičius sudaro 0,8 stovėjimo vietos vienam butui. ( - ), daugiabučiame yra 103 butai, o tai reiškia, kad šiam namui priklauso 82 stovėjimo vietos, nors pagal parengtą detalųjį planą stovėjimo vietų numatyta tik 18, tai yra žymiai mažiau nei numato minėtas reglamentas. Jei dar būtų nustatytas servitutas ginčo aikštelei ( - ), daugiabučio gyventojai iš vis nebeturėtų kur statyti savo transporto priemonių. Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtas sprendimas dėl būtinumo į žemės sklypo prie daugiabučio namo ( - ), detalųjį planą įtraukti ginčo aikštelę numatant visai aikštelei servitutą yrą visiškai nepagrįstas, kadangi Kauno apskrities viršininkui nebuvo pateikti jokie prieštaravimai nustatyti minėtos aikštelės servitutą, kuriuose būtų nurodytas šio servituto nustatymo tikslas bei paskirtis, Kauno apskrities viršininkas nepriėmė jokio sprendimo dėl minėto servituto. Kauno miesto savivaldybės bei Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai pažeidžia planavimo organizatoriaus ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos teises. Visos išvardytos aplinkybės rodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo į žemės sklypo prie daugiabučio namo ( - ), detalųjį planą įtraukti ginčo aikštelę tik numatant visai aikštelei servitutą.

10Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 37-39) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi nei reikalavimo teisės, nei įstatymų saugomo intereso. Pareiškėjas nurodė, kad 2006-09-08 buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. ( - ). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 22 punktą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis šalių rašytiniu susitarimu gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas jos galiojimo terminas, tačiau bendras sutarties galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Nagrinėjamu atveju detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra netekusi galios. Įstatymuose yra imperatyviai nustatyta, kad ji negali būti pratęsiama, todėl pareiškėjas nėra laikytinas detaliojo planavimo organizatoriumi, todėl atitinkamai nėra saistomas detaliojo planavimo organizatoriui nustatytų pareigų bei neturi detaliojo planavimo organizatoriui nustatytų teisių. Dėl šių priežasčių pareiškėjui nesant detaliojo planavimo organizatoriumi, keliamų reikalavimų tenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Taip pat yra pasibaigęs visų pareiškėjui išduotų planavimo sąlygų galiojimas, kurios naujai išduodamos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkto nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei vadovaujantis Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 20 punktu, naujai pasirašius sutartį, planavimo organizatorius privalės užtikrinti detaliojo plano viešumą, atlikdamas Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose nurodytas procedūras. Pasirašius naują detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį yra privalu vadovautis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27 punktu ir atitinkamai išlaikyti šiame punkte nustatytus detaliojo teritorijų planavimo proceso etapus bei jų eiliškumą. Pareiškėjas taip pat nenurodo jokių teisės aktų, kuriuos pažeidė apskrities viršininko administracija, priimdama skundžiamą sprendimą, todėl šis sprendimas yra teisėtas. Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu priimtas sprendimas „Nederinti“ yra priimtas ir įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, o nederinimo motyvai yra išdėstyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2009-07-24 rašte Nr. 40-2-1115 bei jo priede (teritorijų planavimo dokumento nederinimo motyvai). Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra nurodytas detaliojo plano rengimo projekto vadovas, o pats brėžinys nėra suderintas nei su detaliojo plano organizatoriumi, nei rengėju architektu, nei projekto vadovu. Detalusis planas neatitinka Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 punkto, nes yra parengtas ant senos topografinės medžiagos. Dėl šios priežasties, pagal nurodymus nepatikslinus topografinių duomenų, gretimo sklypo savininkų statinys (tvora) patenka į pareiškėjo planuojamą teritoriją, todėl yra būtina nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius perkelti ant naujos topografinės medžiagos arba pateikti gretimo žemės sklypo ribas su koordinačių taškais. Pareiškėjas, teikdamas derinti detalųjį planą, neatsižvelgė į ankstesnio Nuolatinės statybos komisijos sprendimo „Nederinti“ motyvus, kurie buvo išdėstyti raštu nederinimo motyvuose ir buvo skųsti Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje, todėl nagrinėjamu atveju skundžiamas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra paremtas analogiškais motyvais, nurodančiais trūkumus, kurie nebuvo pašalinti po paskutinio detaliojo plano svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje. Pareiškėjo siekis ginčo aikštelę (esančią už ( - ) pastato raudonųjų linijų ribų) įtraukti į nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius, nenumatant jai servituto, laikytinas ketinimu tenkinti savo interesus, nusimatyti sau palankius sprendinius gretimų daugiabučių namų savininkų interesų sąskaita, todėl toks teritorijų planavimas prieštarautų vienam iš esminių teritorijų planavimo tikslų - suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymas 3 str.). Iš pateikto raudonųjų linijų plano ir pateikto detaliojo plano projekto galima akivaizdžiai spręsti, kad sklypų ribos yra visiškai kitokių formų, o ginčo aikštelė niekada nebuvo apimta raudonųjų linijų ribomis. Prijungiamoje byloje yra pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad aikštelė yra detaliai nesuplanuotoje teritorijoje (valstybinėje žemėje), kuri būtent šiuo metu yra planuojama ginčijamu detaliuoju planu, todėl ją laikyti bešeimininkiu daiktu nėra pagrindo. Ginčijama aikštele naudojasi ne tik ( - ) gyventojai, bet ir aplinkinių namų (( - )) gyventojai, šioje teritorijoje esantiems daugiabučiams namams trūksta stovėjimų aikštelių, todėl, taikant Statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999, tiek Statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.03.01.2001, neturėtų būti pažeisti aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų interesai, o nenumačius stovėjimo aikštelei servituto, būtų pažeisti protingumo teisingumo principai ir ignoruojami gretimų daugiabučių namų savininkų interesai. Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 14 punktu yra nustatyta, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas derinti teritorijų planavimo dokumentą yra priimamas, tik jei tam pritarė visi privalantys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento. Šiuo atveju daugiau nei vienas Nuolatinės statybos komisijos narys yra nepritaręs teritorijų planavimo dokumento derinimui. Įpareigojimas Nuolatinei statybos komisijai derinti detalųjį planą nesant visų komisijos narių pritarimui pažeistų galiojančius teisės aktus.

12Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 77-79) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsakovas paaiškino, kad detalaus plano tvirtinimas, neatsižvelgiant į gretimų ( - ) daugiabučių gyventojų interesus, pažeistų viešąjį interesą, būtent todėl įvertinus detaliai planuojamą teritoriją Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų 2007-04-03 ir 2009-01-23 pasitarimuose žemės reformos ir teritorijų planavimo klausimais buvo nuspręsta, kad esama automobilių stovėjimo aikštelė šalia ( - ) pastatų turi būti įtraukta į ( - ) detaliojo plano sprendinius, nustatant visai aikštelei servitutą. Kauno apskrities viršininko administracijai pareikštas reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-09-08 sprendimo Nr. 4-1722 panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Skundžiamas raštas nelaikytinas sprendimu, nes raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlęs pareiškėjui teisinių pasekmių, juo buvo pateikta informacija, nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įsipareigojimų ar duoti nurodymai. Pareiškėjas savo skunde nenurodo nei vieno teisės akto, kuris buvo pažeistas minėtu Kauno apskrities viršininko raštu. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalį žemės servitutai apskrities viršininko sprendimu - administraciniu aktu nustatomi tik Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Šiuo konkrečiu atveju detaliojo plano sprendiniai nėra patvirtinti Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl Kauno apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl servituto nustatymo.

14Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą (b. l. 65-67) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo detalųjį planą prie daugiabučio pastato ( - ), nenustatant automobilių stovėjimo aikštelei šalia ( - ), daugiabučių, servituto, yra nepagrįstas bei, Inspekcijos nuomone, pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. 2006-09-26 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 5R-480-(10.30) 5 dalies 5 punkto 6 papunktyje nurodyta, kad formuojant sklypą būtina įvertinti, ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Iš byloje esančio 2007-08-20 pasiūlymo Nr. 1, kurį pateikė ( - ) daugiabučio gyventojų vardu bendrijos pirmininkė, akivaizdu, jog buvo pareikšti pasiūlymai, kurie būtent susiję su papildomų mašinų stovėjimo aikštelių numatymu. Reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-09-08 sprendimą

16Nr. 4-1722 yra nepagrįstas ir atmestinas. Skundžiamas raštas nelaikytinas sprendimu, nes raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlęs pareiškėjui teisinių pasekmių. Ginčas dėl minėto rašto negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču. Pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymą Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-09-08 raštas ,,Dėl namo teritorijos detaliojo plano“ Nr. 4-1722 į 2009-08-07 ( - ) daugiabučių namo savininkų bendrijos skundą galėjo būti skundžiamas ikiteismine tvarka administracinių ginčų komisijai. Pareiškėjai nepasinaudojo įstatymų numatyta ikiteismine tvarka ir tiesiai kreipiantis į administracinį teismą, dėl administracinio sprendimo (taip nurodo pareiškėjas) panaikinimo, nesilaikė Administracinių ginčų komisijų įstatymo reikalavimų.

17II.

18Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu (b. l. 92-102) skundo nepatenkino. Administracinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 47-1722 nutraukė. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19Teismas konstatavo, kad ginčo esmę sudaro tai, jog pareiškėjas siekia ginčo aikštelę (esančią už ( - )pastato raudonųjų linijų ribų) įtraukti į nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius, nenustatant jai servituto. Teismas pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimtą sprendimą nurodė, kad nors pareiškėjas paduodant skundą Kauno apskrities viršininko administracijai nesilaikė skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, tačiau iš skundo turinio galima suprasti pareiškėjo siekius, todėl, teismo nuomone, formaliai pareiškėjas išdėstė savo siekius ir nurodytu pagrindu palikti skundą nenagrinėtu nėra pagrindo. Teismas šioje dalyje skundą atmetė dėl kitų motyvų. Teismas konstatavo, kad detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo dalyvių tarpusavio santykius šiame procese nustato Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Taisyklės). Pareiškėjo keliami reikalavimai iš esmės yra kilę sklypo ( - ), teritorijos detaliojo planavimo proceso baigiamajame etape – detaliojo plano derinimo stadijoje. Pareiškėjas, teikdamas derinti detalųjį planą, neatsižvelgė į ankstesnio Nuolatinės statybos komisijos sprendimo „Nederinti“ motyvus, kurie buvo išdėstyti raštu nederinimo motyvuose, ir buvo skųsti Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje ir prijungtoje prie šios bylos byloje, todėl nagrinėjamu atveju skundžiamas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra paremtas analogiškais motyvais, nurodančiais trūkumus, kurie nebuvo pašalinti po paskutinio detaliojo plano svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje. Pareiškėjas neatsižvelgė į Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų žemės reformos ir teritorijų planavimo klausimais komisijos 2007 m. priimtus sprendimus. Prijungtoje byloje yra Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų žemės reformos ir teritorijų planavimo klausimais protokolas, kuriame yra nurodoma, kad ,,...detaliuoju planu yra formuojamas sklypas prie daugiabučio gyvenamojo namo į detaliojo plano sprendinius įtraukiant asfaltuotą aikštelę, esančią šalia gretimų penkiaaukščių bendrabučių ( - )“. Iš pasitarimo protokolo matyti, kad nustačius šias faktines aplinkybes pasitarime buvo pakartotinai nurodyta, kad ,,Esama automobilių aikštelė šalia ( - ) pastatų gali būti įtraukta į ( - ) detaliojo plano sprendinius tiktai numatant visai aikštelei servitutą.“ Šis klausimas 2009-01-23 buvo nagrinėjamas pakartotinai, ankstesnių pasitarimų (2007-04-03, 2008-01-21, 2008-04-09) nutartis nebuvo keičiama, ir pagristas teisės aktais, kurie numato detaliojo plano derinimo eigą (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.8 p. numato, kad rengiant detaliuosius planus yra nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, vienas iš kurių yra servitutai). Jau Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007-07-02 rašte Nr. (A27V128)-R-1879 yra nurodoma, kad yra reikalinga pataisyti detaliojo plano sprendinius, teisingai nurodant servitutus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2008-01-17 rašte Nr. 40-2-105 taip pat yra pateiktos pastabos, susijusios su servituto ginčijamai aikštelei nurodymu, kurios yra grindžiamos faktiniu ( - ) namų gyventojų naudojimusi šia aikštele. Be to, pareiškėjas nenurodė, kaip bus pažeistos pareiškėjo teisės nustačius ginčo aikštelei servitutą. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra nurodytas detaliojo plano rengimo projekto vadovas, o pats brėžinys nėra suderintas nei su detaliojo plano organizatoriumi, nei rengėju architektu, nei projekto vadovu. Detalusis planas neatitinka Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 punkto, nes yra parengtas ant senos topografinės medžiagos. Dėl šios priežasties, pagal nurodymus nepatikslinus topografinių duomenų, gretimo sklypo savininkų statinys (tvora) patenka į pareiškėjo planuojamą teritoriją, todėl yra būtina nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius perkelti ant naujos topografinės medžiagos, arba pateikti gretimo žemės sklypo ribas su koordinačių taškais. Iš pateikto raudonųjų linijų plano ir pateikto detaliojo plano projekto galima akivaizdžiai spręsti, kad sklypų ribos yra visiškai kitokių formų, o ginčo aikštelė niekada nebuvo apimta raudonųjų linijų ribomis (teritorija į rytus tarp taškų ( - ), raudonųjų linijų plane), todėl pareiškėjo argumentas, kad raudonųjų linijų plane suformuota aikštelė pagal savo konfigūraciją ir plotą yra identiška parengtu žemės sklypo prie ( - ), daugiabučio detaliuoju planu suformuotai ginčo aikštelei, yra nepagrįstas bei prieštaraujantis byloje pateiktiems įrodymams. Taipogi nagrinėjamu detaliuoju planu yra formuojamas 3 996 kv.m ploto sklypas, o tai reiškia, kad yra viršijamas Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nustatytas ir nagrinėjamu atveju paskaičiuotas minimalus sklypo plotas – 3 850 kv.m (žr. detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastabą Nr. 8), todėl nepagristais laikytini pareiškėjo teiginiai, jog automobilių statymo sprendinių nebūtų įmanoma išpildyti nusimatant automobilių saugojimo aikštelių įrengimą raudonųjų linijų ribose, neįtraukiant ginčo aikštelę (esančią už raudonųjų linijų ribų) į planuojamą teritoriją. Pareiškėjo siekis ginčo aikštelę (esančią už ( - ) pastato raudonųjų linijų ribų) įtraukti į nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius, nenumatant jai servituto, laikytinas ketinimu tenkinti savo interesus, siekti sau palankių sprendinių gretimų daugiabučių namų savininkų interesų sąskaita, todėl toks teritorijų planavimas prieštarautų vienam iš esminių teritorijų planavimo tikslų - suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Įstatymo 3 str.). Dėl fakto, kad ginčo aikštelė buvo įrengta gretimųjų namų statybos metu, nagrinėjamoje byloje ginčo nekilo. Prijungiamoje byloje yra pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad ginčo aikštelė yra detaliai nesuplanuotoje teritorijoje (valstybinėje žemėje), kuri būtent šiuo metu planuojama ginčijamu detaliuoju planu, todėl ją laikyti bešeimininkiu daiktu Civilinio kodekso 4.57 straipsnio prasme nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų ir ginčo, kad ginčo aikštelė buvo pastatyta dar iki nepriklausomybės atkūrimo, todėl nėra jokio pagrindo ginčo aikštelę laikyti bešeimininkiu turtu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 22 punktą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis šalių rašytiniu susitarimu gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas jos galiojimo terminas, tačiau bendras sutarties galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Nagrinėjamu atveju detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis (prijungtos administracinė bylos Nr. I-563-422/09 b. l. 15-16) yra netekusi galios. Įstatymuose yra imperatyviai nustatyta, kad ji negali būti pratęsiama, todėl pareiškėjo nėra pagrindo laikyti detaliojo planavimo organizatoriumi, todėl atitinkamai nėra saistomas detaliojo planavimo organizatoriui nustatytų pareigų bei neturi detaliojo planavimo organizatoriui nustatytų teisių. Todėl pareiškėjui nesant detaliojo planavimo organizatoriumi, keliamų reikalavimų tenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Taip pat yra pasibaigęs visų pareiškėjui išduotų planavimo sąlygų galiojimas, kurios naujai išduodamos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkto nustatyta tvarka. Skundo teismui pateikimas nepratęsia sutarties galiojimo terminą, ir juo labiau nepratęsia visų pareiškėjui išduotų planavimo sąlygų galiojimą. Todėl vadovaujantis Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 20 punktu naujai pasirašius sutartį planavimo organizatorius privalės užtikrinti detaliojo plano viešumą, atlikdamas Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose nurodytas procedūras. Tik atlikus šias procedūras, būtų galima teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, tikrinti ir tvirtinti Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pasirašius naują detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį yra privalu vadovautis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27 punktu ir atitinkamai išlaikyti šiame punkte nustatytus detaliojo teritorijų planavimo proceso etapus bei jų eiliškumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. sausio 19 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad asmenų subjektines teises dalyvauti teritorijos planavimo dokumento viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų tikros, o ne iliuzinės. Šiuo tikslu yra nustatytas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties galiojimo terminas, kuriam pasibaigus yra privalu sudaryti naują sutartį bei atlikti visas teisės aktų nustatytas viešumą užtikrinančias bei kitas procedūras. Nustačius, kad šios procedūros naujai nebuvo atliktos, laikoma, kad toks teritorijos planavimo dokumentas negalėtų būti patvirtintas. LVAT 2009 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-440-09 yra nurodyta, kad nustatydama tokį teisinį reglamentavimą Vyriausybė siekė užtikrinti maksimalų teritorijos planavimo viešumą ir tam pasiekti nustatė aukštus standartus, tai reiškia, kad planavimo organizatorius, sudaręs detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, visais atvejais privalo ne tik bendrai paskelbti apie pradedamą rengti detalųjį planą, bet ir asmeniškai apie tai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis. Tokiu būdu nėra jokio įstatyminio pagrindo naikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimtą sprendimą. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 47-1722, nurodė, kad skundžiamame atsakovo rašte informuojama, kad tokio pobūdžio prašymai jau buvo išnagrinėti ir į juos buvo atsakyta ankstesniais Kauno apskrities viršininko administracijos raštais. Taip pat pats pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu nenurodo nei vieno teisės akto, kuris buvo pažeistas skundžiamu Kauno apskrities viršininko raštu. Pareiškėjo prašomas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos raštas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų ir jo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas (raštas) Nr. 47-1722 negali būti laikomas teisės aktu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, kadangi jo panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. ginčas dėl sklypo ( - ), detaliojo plano nederinimo išspręstas nebus, todėl administracinė byla dėl šio skundo reikalavimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.; LVAT

202004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04; LVAT

212008 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2027/2008). Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo prie daugiabučio pastato ( - ), detalųjį planą, nenustatant automobilių stovėjimo aikštelei šalia ( - ), daugiabučių, servituto betarpiškai susijęs su pirmuoju skundo reikalavimu, todėl nagrinėjant šį skundo reikalavimą analizuojami tie patys teisės aktai. Kadangi apie tai pasisakyta ir ištirta nagrinėjant skundo reikalavimą dėl panaikinimo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimto sprendimo, nagrinėjant skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus jau išdėstytus argumentus kartoti netikslinga. Pareiškėjas prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suderinti žemės sklypo prie daugiabučio pastato ( - ), detalųjį planą, tačiau nenurodo, kokio konkrečiai prašo administracijos darbuotojo suderinimo, ir kokio konkrečiai teritorijų planavimo dokumento suderinimas yra reikalingas. Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45.2 punkte yra nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų derinimo tvarka reglamentuota Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose. O Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 14 punktu yra nustatyta, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas derinti teritorijų planavimo dokumentą yra priimamas, tik jei tam pritarė visi privalantys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento (analogiška nuostata yra nustatyta ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-442, 13 punkte). Nagrinėjamu atveju daugiau nei vienas Nuolatinės statybos komisijos narys yra nepritaręs teritorijų planavimo dokumento derinimui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas darytina išvada, kad įpareigojimas Nuolatinei statybos komisijai derinti detalųjį planą nesant visų komisijos narių pritarimui pažeistų galiojančius teisės aktus. Šis reikalavimas yra netinkamai suformuluotas, kadangi esant visų Nuolatinės statybos komisijos narių pritarimui, Nuolatinė statybos komisija neturėtų pagrindo atsisakyti derinti teritorijų planavimo dokumentą, o toks atsisakymas galėtų būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo detalųjį planą prie daugiabučio pastato ( - ), nenustatant automobilių stovėjimo aikštelei šalia ( - ), daugiabučių, servituto, yra nepagrįstas bei pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Iš byloje esančio 2007-08-20 pasiūlymo Nr. 1, kurį pateikė ( - ) daugiabučio gyventojų vardu bendrijos pirmininkė, akivaizdu, jog buvo pareikšti pasiūlymai, kurie būtent susiję su papildomų mašinų stovėjimo aikštelių numatymu. Toks detalaus plano tvirtinimas, neatsižvelgiant į gretimų daugiabučių gyventojų interesus, pažeistų viešąjį interesą, ir kaip minėta ir ištirta aukščiau, vienų asmenų gyvenimo sąlygų pagerinimas negali būti vykdomas bloginant kitų asmenų gyvenimo sąlygas. Be to, paskutinis skundo reikalavimas betarpiškai susijęs su pirmais dviem skundo reikalavimais, todėl nepatenkinus jau išanalizuotų ankstesnių dviejų reikalavimų, nėra jokio pagrindo tenkinti paskutinio pareiškėjo reikalavimo.

22III.

23Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 164-176) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti; priteisti pareiškėjui iš atsakovų solidariai su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. Parengtas detalusis planas, ištaisant nurodytus pagrįstus netikslumus (dėl konteinerių vietų, dėl inžinerinių tinklų ir t. t.), ne kartą buvo teiktas Nuolatinei statybos komisijai derinimui, tačiau kiekvieną kartą pateiktą derinti detalųjį planą komisija nederindavo, nurodydama vis skirtingus motyvus, tačiau vienas pagrindinis nederinimo argumentas - nenustatytas servitutas, dėl ko iš esmės yra kilęs ginčas, ir tik šį Kauno miesto savivaldybės administracijos nederinimo motyvą skundžia pareiškėjas. Taigi visus nurodytus ankstesnius neatitikimus, kuriuos buvo nurodžiusi Nuolatinė statybos komisija, pareiškėjas ištaisė, parengė naujai planą (2009-07-07), jį parengė ant naujos topografinės medžiagos (2009-07-07), ir pagal teisės aktų reikalavimus pateikė iš naujo ta pačia įstatymų nustatyta tvarka tvirtinimui/derinimui, todėl visiškai neaiškūs ir nepagrįsti tiek atsakovų, tiek ir teismo argumentai, jog pareiškėjas neatsižvelgė į ankstesnes pastabas, nenurodyta, kokių konkrečiai pastabų pareiškėjas neištaisė, išskyrus servituto nustatymą.

252. Atsižvelgiant į žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatas darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtas sprendimas dėl būtinumo į žemės sklypo prie daugiabučio namo ( - ), detalųjį planą įtraukti ginčo aikštelę numatant visai aikštelei servitutą yra visiškai nepagrįstas, kadangi Kauno apskrities viršininkui nebuvo pateikti jokie prašymai nustatyti minėtos aikštelės servitutą, nebuvo išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko (naudotojo, gyventojų) valia, kuriuose būtų nurodytas šio servituto nustatymo tikslas bei paskirtis, žemėtvarkos skyrius tokio prašymo nenagrinėjo ir nepateikė Kauno apskrities viršininkui išvados, ar tikslinga nustatyti minėtos aikštelės servitutą, ir Kauno apskrities viršininkas nepriėmė jokio sprendimo dėl minėto servituto. Taigi be valios išraiškos servituto nustatymas nei sandoriu, nei administraciniu aktu, nei teismo sprendimu nėra galimas, ir valios išraiška reikalinga ne bet kokio asmens, o tik viešpataujančiu tampančio daikto savininko, ko šiuo atveju nebuvo, kadangi svarstant rengiamą detalųjį planą su visuomene daugiabučių, esančių ( - ), atstovai jokių pretenzijų, prašymų, pastabų nepareiškė, kas įrodo jog jiems servitutas nėra būtinas ir nėra reikalingas, kadangi jie patys jau rengia savo detaliuosius planus, kuriuose išsprendžiamas parkavimo klausimas ir galimybės, arba jei dar detalieji planai neparengti, tai galima išspręsti juos rengiant.

263. Pareiškėjo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, jog jo planuojamoje teritorijoje, jam priklausančioje aikštelėje, yra suteikiama galimybė kitų aplinkinių daugiabučių (kurie turi savo atskiras aikšteles) gyventojams naudotis ta pačia ir taip pareiškėjo poreikių pilnai netenkinančia ir neatitinkančia ginčo aikštele, taip užkertant kelią pareiškėjui faktiškai naudotis ginčo aikštele. Šiuo atveju joks viešas interesas nėra pažeidžiamas, o raginimas nustatyti servitutą pažeidžia tik pareiškėjo teises ir interesus.

274. Nei teismas, nei atsakovai nenurodė, kokias konkrečiai įstatymo ar kito teisės akto nuostatas pažeidė pareiškėjas (nurodo tik reikalavimo dėl topografinės medžiagos pažeidimą, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 p., o šio reikalavimo pareiškėjas nepažeidė), kur įtvirtintas reikalavimas dėl architekto ir projekto vadovo. Akivaizdžiai yra ignoruojamas faktas ir rašytiniai įrodymai, jog 2009 m. liepos 7 d. buvo padaryta nauja topografinė nuotrauka, kurios pagrindu patikslintas ir derinimui pateiktas detalusis planas. Rengiant detaliuosius planus nėra reikalavimo juos priderinti prie esamų statinių, todėl teismo argumentas, jog dėl tvoros faktinės padėties buvimo turi būti kitaip nustatomos žemės sklypo ribos, yra absurdiškas, kadangi ne žemė yra statinio priklausinys, bet atvirkščiai, todėl tvoros buvimo vieta, jos nustatymas, nugriovimas ir pan. yra ne šios administracinės bylos dalykas ir objektas, dėl tvoros su jos savininkais ginčo nėra, o jei ir būtų, toks ginčas būtų nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikia jokių dokumentų, kokiu pagrindu ginčo aikštelė priklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjo interesai yra pažeidžiami, kadangi valdžios institucijos siekia vilkinti detaliojo plano derinimą ir tvirtinimą.

285. Kauno apskrities viršininko administracija nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir priėmė jiems prieštaraujantį sprendimą, netinkamai jį įformino, tačiau netinkamas individualaus akto įforminimas ir pateikimas niekaip nėra susijęs su tuo, kad apskritai yra priimtas sprendimas, kuris privalo būti priimtas, kreipiantis į išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme instituciją. Atsisakymas tenkinti skundą yra sprendimas, nepriklausomai, kaip tai yra išdėstyta, todėl negali būti laikomas rekomendacinio pobūdžio, kadangi netenkinus skundo atsiranda teisinės pasekmės. Tokią praktiką formuoja ir LVAT 2009-11-02 nutartyje byloje Nr. A502-943/2009.

296. Teismas priėmė sprendimą nepagrįstą įrodymais ir tuo pažeidė procesinės teisės normas.

30Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą

31(b. l. 185-191) prašo apeliacinį skundą atmesti.

32Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas visiškai pagrįstai ir tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog pareiškėjas, teikdamas derinti detalųjį planą, neatsižvelgė į ankstesnio Nuolatinės statybos komisijos sprendimo „Nederinti“ motyvus. Pareiškėjas netinkamai supranta teisės aktus, reglamentuojančius servituto nustatymą administraciniu aktu. Pažymi, kad pagal ginčo metu galiojusių Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės

332004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 2 punktą apskrities viršininko sprendimu buvo nustatomi žemės servitutai valstybiniams žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti. Šiuo atveju pareiškėjas siekia susiformuoti valstybinės žemės sklypą prie pastato ( - ), todėl servitutai nustatomi administraciniu aktu. Kadangi šiuo atveju detaliojo plano rengėjas net nebuvo suprojektavęs servituto ginčo aikštelei, todėl visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad neesant viešpataujančiuoju tampančiu savininko valios nebuvo galima nustatyti servitutą. Teigti, kad daugiabučių ( - ) atstovai nepareiškė jokių pretenzijų, negalima, kadangi nebuvo tinkamai pranešta apie detaliojo plano rengimą. Neteisingas teiginys, kad ginčo aikštelė priklauso pareiškėjui, kadangi nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų šį teiginį, t. y. nėra pateikti viešo registro duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra įsiregistravęs nuosavybės teisę į ginčo aikštelę. Be to, nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad servituto nustatymas faktiškai užkerta kelią naudotis ginčo aikštele. Servituto nustatymas neužkerta kelio faktiškai naudotis ginčo aikštele, priešingai, servituto nustatymas neatima paties statinio, be to, juo naudotis suteikiama galimybė tiek viešpataujančiuoju, tiek tarnaujančiuoju tampantiems servituto turėtojams. Atsakovas pritarė kitiems teismo sprendime išdėstytiems argumentams.

34Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 192-194) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Atsakovas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nėra tas subjektas, kuris turi būti įpareigotas derinti teritorijų planavimo dokumentą, nes teisės aktų nustatyta tvarka toks derinimas atliekamas Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri yra tarpžinybinė institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo klausimais.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

39Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo

402008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) buvo nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 18 dalį planavimo organizatoriais galėjo būti Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, apskrities viršininkas, savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, konsultavimąsi ar viešą svarstymą ir teikimą tvirtinti.

41Savivaldybei Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis suteikta teisė sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Tokios sutarties pagrindu detaliojo planavimo srityje pareiškėjas įgyja atitinkamas teises bei pareigas, kurios apibrėžtos teisės aktais bei įtvirtinamos konkrečioje sutartyje.

42Nagrinėjamoje administracinėje byloje sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės ir ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos dėl Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo buvo sudaryta 2006 m. rugsėjo 8 d. (administracinės bylos Nr. I-563-422/2009 b.l. 15-16; toliau – ir Sutartis).

43Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu

44Nr. 635 patvirtintas Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (redakcija nuo 2007 m. sausio 19 d. iki 2010 m. lapkričio 21 d.). Teisės akto 1 punkte išdėstyta, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas) reglamentuoja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarką ir sąlygas. Aprašo 16 punkte pasisakoma, jog sutarties galiojimo terminai nustatomi šalių susitarimu, tačiau ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Šis imperatyvas buvo įtvirtintas Sutarties 8 punkte. Teisės akto kūrėjas Aprašo 22 punkte taip pat nurodė, kad sutartis šalių rašytiniu susitarimu gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas jos galiojimo terminas, tačiau bendras sutarties galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Minėto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada apie maksimalų 3 metų laiko tarpą, kai savivaldybė gali perduoti planavimo organizatoriaus teises bei pareigas asmenims įvardytiems teisės aktuose. Per 3 metų laiko tarpą planavimo organizatorius turi tas teises ir pareigas, kurios numatytos Teritorijų planavimo įstatyme bei Apraše (pavyzdžiui, organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją; finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus; teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, tikrinti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir kita), o pasibaigus šiam laikui turėtos teisės bei pareigos pasibaigia. Su šia juridinę reikšmę turinčia faktine aplinkybe pasibaigia ir detaliojo planavimo organizatoriaus materialinis suinteresuotumas aptarto sutarties objekto plotmėje. Analizuojamu atveju žemės sklypo ( - ) apimtyje.

45Kaip jau buvo minėta, Sutartis sudaryta 2006 m. rugsėjo 8 d. Teisminės gynybos kreiptasi 2009 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 5), o tai reiškia, kad kreipimosi į teismą dieną pareiškėjas jau nebebuvo planavimo organizatorius. Esant tokiai aplinkybei, net ir patenkinus jo reikalavimą, detalaus planavimo procesas negalės būti užbaigtas, nes nebėra asmens atsakingo už tolimesnių atitinkamų pareigų įvykdymą konkretaus detalaus planavimo procese. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iš esmės pripažino ir pati pareiškėjo atstovė, paaiškindama, jog bendrijos interesų apgynimui net ir teigiamas teismo sprendimas matyt nebus pakankamas. Teks greičiausiai dar kartą kreiptis dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, rašyti prašymus viešojo administravimo sistemos subjektams.

46Teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje ( - ) v. AB „Utenos krosnys“ (Nr. 3K-3-1121/2002)). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, skundas turi būti atmestas.

47Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 2009 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas kreipdamasi į Kauno apygardos administracinį teismą, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nebeturėjo materialiosios reikalavimo teisės, todėl jo skundas turėjo būti visiškai atmestas būtent šiuo pagrindu. Bylos nagrinėjimas iš esmės (vertinant faktines aplinkybes bei atliekant teisinį kvalifikavimą dėl iškeltų reikalavimų) nebeturėjo būti vykdomas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nepalankų pareiškėjui sprendimą iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau ne tų argumentų pagrindu. Juos pakeitus šioje nutartyje išdėstytais galutinė išvada lieka ta pati – negatyvus sprendimas pareiškėjo atžvilgiu.

48Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

50Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.

51Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, ta apimtimi, kur buvo nutraukta byla dėl Kauno apskrities viršininko administracijos

522009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 4-1722 panaikinimo ir šioje dalyje skundą atmesti.

53Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas ( - )daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir... 5. 2009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimtą... 6. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaryta Detaliojo... 7. 2009 m. liepos 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros... 8. 2009 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracija raštu Nr.... 9. 1984 m. spalio 9 d. žemės sklypo raudonųjų linijų planas, iš kurio... 10. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b.... 11. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi nei... 12. Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą... 13. Atsakovas paaiškino, kad detalaus plano tvirtinimas, neatsižvelgiant į... 14. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 15. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto... 16. Nr. 4-1722 yra nepagrįstas ir atmestinas. Skundžiamas raštas nelaikytinas... 17. II.... 18. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu (b.... 19. Teismas konstatavo, kad ginčo esmę sudaro tai, jog pareiškėjas siekia... 20. 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04; LVAT... 21. 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2027/2008).... 22. III.... 23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 164-176) prašo panaikinti Kauno... 24. 1. Parengtas detalusis planas, ištaisant nurodytus pagrįstus netikslumus... 25. 2. Atsižvelgiant į žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu... 26. 3. Pareiškėjo teisių pažeidimas pasireiškia tuo, jog jo planuojamoje... 27. 4. Nei teismas, nei atsakovai nenurodė, kokias konkrečiai įstatymo ar kito... 28. 5. Kauno apskrities viršininko administracija nesilaikė teisės aktų... 29. 6. Teismas priėmė sprendimą nepagrįstą įrodymais ir tuo pažeidė... 30. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį... 31. (b. l. 185-191) prašo apeliacinį skundą atmesti.... 32. Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas visiškai... 33. 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 2 punktą apskrities viršininko... 34. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 192-194) prašo... 35. Atsakovas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nėra tas... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 39. Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo... 40. 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) buvo nurodyta, kad šis... 41. Savivaldybei Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis suteikta... 42. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sutartis tarp Kauno miesto... 43. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu... 44. Nr. 635 patvirtintas Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir... 45. Kaip jau buvo minėta, Sutartis sudaryta 2006 m. rugsėjo 8 d. Teisminės... 46. Teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą... 47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 2009 m. rugsėjo... 48. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 49. ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą patenkinti iš... 50. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą... 51. Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d.... 52. 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. 4-1722 panaikinimo ir šioje dalyje skundą... 53. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 54. Nutartis neskundžiama....