Byla 2A-923-601/2016
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė K. I. C. kreipėsi į teismą, prašydama:

  • nustatyti nepilnamečio sūnaus L. L. C. gyvenamąją vietą su ieškove;
  • priteisti iš atsakovo sūnaus L. L. C. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 1 391 Eur;
  • priteisti iš atsakovo 435 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. L. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos ir vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną K. I. C..
  1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (t. 5, b. l. 5-10):

  • Ieškinį tenkino visiškai.
  • Nustatė nepilnamečio L. L. C. gyvenamąją vietą su ieškove K. I. C..
  • Priteisė iš atsakovo K. M. sūnaus L. L. C. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos sumoje 1 391 Eur.
  • Priteisė iš atsakovo K. M. 435 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. L. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos –2013-11-27 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. I. C..
  • Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui panaikino teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinąją L. L. C. gyvenamąją vietą, laikinąją atsakovo K. M. ir jo sūnaus bendravimo tvarką bei draudimą atsakovui K. M. be atskiro teismo leidimo išsivežti nepilnametį sūnų L. L. C. iš Lietuvos Respublikos. Apie draudimo išsivežti L. L. C. panaikinimą informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM.
  • Priteisė iš atsakovo K. M. ieškovės K. I. C. naudai 42 Eur žyminio mokesčio, 860 Eur už vertimo paslaugas, 1 797 Eur už advokato atstovavimą.
  • Priteisė iš atsakovo K. M. 30 Eur pašto išlaidų bei 177 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

6Dėl šalių mažamečio sūnaus L. L. C. gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas laikė, kad ieškovė, su kuria vaikas gyvena nuo pat gimimo, objektyviai turi didesnes galimybes žinoti vaiko įpročius, maitinimo bei poilsio rėžimą, mėgstamus žaidimus ir tokiu būdu geriau nei atsakovas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą ir sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tuo tarpu atsakovui tektų mokytis kasdienės vaiko priežiūros, suprasti vaiko poreikius ir žinoti, kaip juos geriausiai tenkinti. Ieškovė užtikrina savo mažamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Ji dirba, gauna pastovias pajamas, ieškovė materialinė padėtis yra gera. Nors atsakovas nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau neteikia reikalavimo, kad ji būtų nustatyta su juo ir neteikė su tuo susijusių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad vaiko gyvenamąją vietą geriau nustatyti su atsakovu. Teismas vertino atsakovo procesinį elgesį, kaip pažeidžiantį CPK 7 ir 8 str., veikiant prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė neužtikrina vaikui tokių gyvenimo sąlygų, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Teismas laikė, kad gyvenamosios aplinkos pakeitimas ir emocinio ryšio nutraukimas su motina bei su kitais šalių sūnaus artimoje aplinkoje esančiais žmonėmis neabejotinai padarytų žalą vaiko psichinei būklei, sukeltų stiprius ir nemalonius emocinius išgyvenimus, todėl nustatė gyvenamąją vietą su ieškove. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas laikė, kad byloje esantys duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis – 435 Eur kas mėnesį – atitinka protingumo kriterijus. Atsakovas neneigė savo geros finansinės padėties (dirba keliose darbovietėse ir gauna pajamas iš gyvenamojo būsto nuomos). Teismas ieškovės reikalavimą priteisti sūnui išlaikymą po 435 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tenkino nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra pervedęs ieškovei 1 130 Eur dydžio išlaikymą, todėl pažymėjo, kad vykdymo procese priteistas išlaikymas turi būti sumažintas. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui pradėtas teikti tik nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, todėl reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-08 -15 iki 2013-11-27 t. y. iki ieškinio teismui pateikimo dienos sumoje 1 391 Eur tenkintinas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo (t. 6, b. l. 5-24):

  • panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-09-04 sprendimą ir bylą nutraukti kaip neteismingą Lietuvos teismams;
  • nustačius, kad byla teisminga Lietuvos teismams, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-09-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, iš ieškovės priteisiant iki 150 Eur dydžio išlaikymą vaikui ir nustatant ieškovės bendravimo tvarką su vaiku;
  • nustačius, kad byla teisminga Lietuvos teismams, tačiau palikus galioti pirmosios instancijos teismo 2015-09-04 sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo, jį sumažinant iki 150 Eur, atmetant ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už išlaikymą, taip pat nustatant atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nurodytą apeliacinio skundo 1-10 punktuose;
  1. nustatomas maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku;
  2. darbo dienomis ieškovė privalo sudaryti sąlygas ir leisti atsakovui kasdien 2 valandas nuo 18.00 iki 20.00 val. bendrauti su vaiku mobiliuoju telefonu ir kompiuteriu „Skype“ programa;
  3. kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį atsakovas turi teisę, o ieškovė privalo perduoti atsakovui vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ( - ), Kaunas, nuo šeštadienio 11.30 val. iki sekmadienio 19 val.;
  4. ieškovei draudžiama keisti vaiko gyvenamąją vietą ( - ), Kaunas, be rašytinio atsakovo sutikimo;
  5. atsakovas turi teisę, o ieškovė privalo leisti atsakovui išvykti su vaiku į užsienį atsakovo kasmetinių atostogų metu;
  6. ieškovė privalo perduoti atsakovui vaiką visais bendravimo tvarkos numatytais atvejais, išskyrus atvejus, kai vaiko gydytojas nurodo nustatytos formos pažymoje, kad vaikas nėra mediciniškai transportabilus dėl sveikatos sutrikimo arba ligos – tokiais atvejais atsakovui skirtas bendravimo laikas perkeliamas ir pridedamas prie kito bendravimo laikotarpio;
  7. atsakovas ir ieškovė privalo vienas kitą raštu registruotu laišku ir el. laišku, pasirašytu elektroniniu parašu, informuoti apie atostogų su vaiku trukmę 30 dienų iki atostogų pradžios, taip pat vienas iš tėvų, pas kurį būna vaikas, privalo turi perduoti jo asmens dokumentus kitam tėvui, kuriam perduodamas vaikas;
  8. atsakovas ir ieškovė didžiąsias šventes, Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius Metus praleidžia su vaiku pakaitomis kas antrus metus, ir yra įpareigojamos netrukdyti ir sudaryti sąlygas, atskirai būnančiam tėvui pasveikinti vaiką per šias šventes;
  9. nustatoma, kad prasidėjus atostogoms, atsakovas turi teisę pasiimti iš ieškovės, o ieškovė privalo atsakovui perduoti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ( - ), Kaunas, atostogų pradžios pirmą dieną nuo 11.30 val., kurį atsakovas grąžina paskutinę atostogų dieną iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą ( - ), Kaunas;
  10. už šios bendravimo tvarkos nevykdymą kalta šalis privalo kitos šalies naudai sumokėti 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną, kol nevykdoma bendravimo tvarkos sąlyga.

8Motyvuose nurodė:

  1. Dėl teismingumo. Nagrinėjamu atveju sprendžiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimą buvo pagrindas vadovautis atitinkamomis jurisdikciją reglamentuojančiomis Lugano konvencijos nuostatomis. Konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl išlaikymo taip pat gali būti iškelta ir kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos, tačiau šiuo atveju ir vaiko, kaip kreditoriaus, nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Norvegijoje. Teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti šalių ginčo dėl tėvų atsakomybės (gyvenamosios vietos nustatymo), taip pat neturėjo teisės nagrinėti bylos dėl vaiko išlaikymo. Bylos iškėlimo metu tiek šalių, tiek vaiko gyvenamoji vieta buvo Norvegijoje, todėl teismas nepagrįstai sprendė, bylos iškėlimo metu jų gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. Vien tik gyvenamosios vietos deklaravimas nėra esminis elementas sprendžiant, kuri valstybė yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Apylinkės teismas ex officio nepatikrino, ar ginčas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose, todėl teismams tokia pareiga išlieka. Teismas nepagrįstai sprendė, kad jokia tarptautinė sutartis, kurios dalyvėmis būtų Lietuvos Respublika ir Norvegijos Karalystė, tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų jurisdikcijos klausimų nereglamentuoja, todėl vadovavosi CPK 780 straipsniu, pareikšto ieškinio teismingumui nustatyti taikė CPK 785 straipsnį.
  2. Dėl bendravimo tvarkos nenustatymo. Teismui priėmus sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, tačiau nenustačius jokios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, susidarė vaiko interesus iš esmės pažeidžianti padėtis, kuria pasinaudodama ieškovė visiškai nebeleidžia atsakovui bendrauti su vaiku. Ieškovė, piktnaudžiaudama šia padėtimi, buvo pagrobusi vaiką, jį išveždama į Jungtinę Karalystę, iš kurios Aukštojo Teisingumo Teismo 2015-12-08 įsakymu vaikas buvo priverstinai grąžintas atgal į Lietuvos Respubliką, nustačius, kad vaiko motina K. I. C. vaiką buvo pagrobusi ir neteisėtai išsivežusi į Jungtinę Karalystę. Nuo tada, kai vaikas grąžintas į Lietuvą atsakovas negali susisiekti su vaiku, neturi žinių apie jo buvimo vietą. Nutartyje nenumatyta jokia ieškovės pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu, kurią teismas privalo nustatyti net tuo atveju, kai to šalys neprašo. Nenustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, teismas neproporcingai apribojo atsakovo galimybes dalyvauti auklėjant vaiką ir su juo bendrauti.
  3. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, visiškai neįvertino atsakovo gyvenamosios vietos sąlygų (nors teismas turi išsiaiškinti ir nustatyti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas), neįvertino vaiko, kuris pagal įstatymą yra Norvegijos pilietis nuo gimimo, ryšio su Norvegija. Teismas nesprendė dėl vaiko galimo perkėlimo į kitą valstybę. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, visiškai neįvertino, ar ieškovė apskritai sugebės užtikrinti vaiko nuolatinį bendravimą ir ryšį su vaiko tėvu.
  4. Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo. Nors ieškovė nurodė, kad kiekvieną mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo yra reikalinga apie 435 Eur suma, tačiau šios sumos nepagrindė realiai vaiko poreikiais, nepateikė įrodymų apie atsakovo pajamas ir turtinę padėtį. Ieškovė privalo pagrįsti šių išlaidų dydį, pagrįstą realiais vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, o ne ieškovės norais ir nuomone. Teismas turėjo nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkrečius vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Ieškovei nepateikus, o teismui nenustačius, kad vaikas turi specialių poreikių, atsakovui nustatytas išlaikymo dydis neturėjo viršyti pusės minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. 150 Eur.
  5. Ieškovei ir vaikui turint nuolatinę gyvenamąją vietą Norvegijoje atsakovo gyvenamojoje vietoje, atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 rugsėjo gyvendamas ne atskirai nuo šeimos (nepilnamečių vaikų ir jų motinos), o vesdamas bendrą ūkį su ieškove, teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šiuo atveju būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad net gyvendamas kartu su vaikais atsakovas neteikė visiško išlaikymo vaikams, tačiau šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo.

9Ieškovė K. I. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo (t. 7, b. l. 80-90):

  • Konstatavus, kad atsakovo K. M. apeliacinis skundas dėl 2015-09-04 Kauno apylinkės teismo sprendimo yra pateiktas praleidus CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių naikinamąjį terminą ar konstatavus, atsakovo K. M. vardu apeliacinį skundą pasirašęs asociacijos “Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos” vadovas nėra tinkamas atsakovo atstovas šioje byloje, apeliacinį procesą nutraukti.
  • Netenkinus 1 punkte išdėstytu prašymo, atsakovo K. M. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimą palikti nepakeistą.
  • Priteisti iš atsakovo K. M. ieškovei K. I. C. pastarosios turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10Motyvuose nurodė:

  1. Apeliacinis skundas paduotas praėjus 4 mėnesiams ir 21 dienai po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Atsakovas sutiko, kad procesas vyktų ir procesiniai dokumentai būtų siunčiami anglų kalba, tačiau tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nusiuntus procesinius dokumentus, atsakovas atsisakė juos priimti dėl to, kad nėra išversti į norvegų kalbą. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus terminą.
  2. Atsakovo apeliacinis skundas yra pasirašytas netinkamo asmens. Asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M. gali būti laikomas tinkamu atstovu tik kitų asociacijos narių asmeninėse bylose.
  3. Dėl jurisdikcijos atsakovas sąmoningai klaidina teismą ir piktnaudžiauja savo teisėmis. Norvegijos kelių instancijų teismai jau yra sprendę klausimą dėl jurisdikcijos nagrinėti K. I. C. ir K. M. sūnaus L. L. C. globos, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo klausimus, ir Norvegijos pirmos instancijos (Bergeno apylinkės teismas), tiek apeliacinės grandies (Gulating apygardos teismas) teismai yra nusprendę, kad minėtų klausimų nagrinėjimas nepriklauso Norvegijos teismų jurisdikcijai.
  4. Nepagrįsti argumentai, kad teismas nenustatė bendravimo su vaiku tvarkos. Teisminio nagrinėjimo metu, atsakovui naudojantis profesionalių teisininkų advokatų pagalba, jis nereiškė jokio priešieškinio, prašydamas nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką. Pats teismas turi būti nešališkas ir negali už ieškovą suformuluoti dalyko ir pagrindo.
  5. Dėl ieškovės galimybių užtikrinti vaiko nuolatinį bendravimą ir ryšį su vaiko tėvu. Sūnus L. L. C. niekada nebuvo Norvegijos piliečiu, kaip teigia atsakovas. Šalių sūnus per visą savo gyvenimą yra buvęs Norvegijoje tik kelias savaites ir tai, išimtinai tik su ieškove. Vaikas gimė Lietuvoje, jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė ir išduotas Lietuvos Respublikos pasas, nuo 2013-04-22 ieškovė ir sūnus gyvenamąją vietą yra deklaravę Lietuvoje. Lietuvoje yra užvesta vaiko sveikatos kortele. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė nesugebės užtikrinti vaiko nuolatinio bendravimo ir ryšio su vaiko tėvu.
  6. Tėvai turi materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsakovas yra dirbantis ir solidžias pajamas bei turto turintis asmuo. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų apie savo turtą ir gaunamas pajamas.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas pasirašytas asmens (Asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininko P. M.), kuris neturi tokios teisės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šį apeliacinį skundą, nes, šalinant apeliacinio skundo trūkumus, buvo pateiktas apeliacinis skundas, kuris pasirašytas ir paties apelianto K. M. (t. 6, b. l. 163).

14Dėl bylos teismingumo.

15Apeliantas nurodo, jog ši civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes vadovaujantis Lugano konvencija, prie kurios prisijungusi Norvegijos Karalystė, byla turi būti nagrinėjama Norvegijos Karalystėje.

16Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Byloje kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra Norvegijos pilietis, o ieškovė ir šalių vaikas yra Lietuvos piliečiai. Šalių vaikas gimė Lietuvoje, ieškovė su vaiku nuo jo gimimo gyvena Lietuvoje su savo tėvais (išskyrus trumpalaikius išvykimus), Lietuvoje deklaruota ieškovės su vaiku gyvenamoji vieta, Lietuvoje vaikas pastoviai vedamas į sveikatos priežiūros įstaigą (čia jis prižiūrimas ir gydomas), kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos valstybėje. Šią aplinkybę yra nustatęs ir Norvegijos Bergeno apylinkės teismas, kuris, nagrinėdamas apelianto pareiškimą dėl sūnaus globos, gyvenimo su juo ir lankymo, konstatavo, jog negalima traktuoti, kad vaikas gyvena Norvegijoje ir bylą nutraukė, kaip nepriklausančią Norvegijos teismų jurisdikcijai. Taigi, nustačius, kad ieškinio pateikimo metu (2013 m. lapkričio 27 d.) ieškovės ir sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje bei jie yra Lietuvos piliečiai, nėra pagrindo spręsti, jog Lietuvos teismas neturi šioje byloje jurisdikcijos, nes būtent šiuo atveju (esant dviem sąlygom - Lietuvos pilietybė ir gyvenamoji vieta Lietuvoje) Lietuvos teismas turi išimtinę jurisdikciją (CPK 785 str. 1 d.). Tokiu išimtinės jurisdikcijos įtvirtinimu siekiama apginti vaiko, kaip vienos iš bylos šalių tėvų ir vaikų santykių bylose, interesus, ar vieno iš tėvų, kaip galimai silpnesnės bylos šalies, interesus. Be to, 2007 m. Lugano konvencijos 2 skirsnio 5 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatos („byla dėl išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose“) taip pat leidžia ieškovei pasirinkti Lietuvos teismą, nes tiek jos, tiek vaiko gyvenamoji vieta buvo ieškinio padavimo metu ir dabar yra Lietuvoje.

17Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

18Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, neįvertino atsakovo gyvenamosios vietos sąlygų, šalių šeimos aplinkos sąlygų, vaiko ryšio su Norvegija (vaikas pagal įstatymą yra Norvegijos pilietis), taip pat, ar ieškovė sugebės užtikrinti vaiko nuolatinį bendravimą ir ryšį su apeliantu (vaiko tėvu).

19Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).

20CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

21Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitinka vaiko interesų bei, kad vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su apeliantu. Byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: 1) vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, 2) jam šiuo metu tik treji metai, 3) ieškovė rūpinasi vaiku, 4) ieškovė dirba, gyvena tėvų name, 5) Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai nenustatė, kad vaikui pas ieškovę augti būtų nesaugu, priešingai nurodo, kad berniukas linksmas, guvus, jam sudarytos tinkamos poilsio sąlygos, turi daug žaislų, vaikiškų knygelių, aprengtas švariai, amžių atitinkančiais rūbeliais (t. 3, b. l. 155-156), 6) pažyma iš VšĮ Kauno Šilainių poliklinika patvirtina, kad mama vaiko sveikata reguliariai rūpinasi (t. 3, b. l. 157), - leidžia spręsti, kad vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygos.

22Nepagrįstais laikytini apelianto nuogąstavimai dėl to, ar ieškovė sugebės užtikrinti vaiko nuolatinį bendravimą ir ryšį su apeliantu (vaiko tėvu). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ieškovei, su kuria lieka gyventi vaikas, tenka pareiga užtikrinti vaiko bendravimą su apeliantu. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė neleidžia, ar trukdo apeliantui bendrauti su vaiku nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka (2014 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutartis) nėra pakankamai konkreti (aiški), dėl ko kyla tarp šalių nesutarimai bei kartais neįvyksta susitikimai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė nevykdo jai tenkančios pareigos užtikrinti vaiko bendravimą su apeliantu nustatyta tvarka. Šiuo atveju, apelianto bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta (paprasta, aiški, suprantama) teismo sprendimu, atsižvelgiant į abiejų šalių pageidavimus, galimybes (darbo laiką ir pan.) ir vaiko interesus, kas pašalintų apelianto abejones dėl jo galimybių nuolatinai bendrauti su vaiku.

23Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

24Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nenustatė vaiko bendravimo su apeliantu tvarkos. Nors šalys ir neprašė nustatyti bendravimo tvarkos su vaiku, tačiau teismas turėjo ją nustatyti, nes šalys dėl to nesutaria. Bendravimo tvarkos su vaiku nenustatymas pažeidžia vaiko interesus.

25Nustatyta, kad 2015 m. kovo 5 d. apeliantas buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui priešieškinį dėl bendravimo tvarkos, tačiau teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė jį priimti motyvuodamas, jog tai užvilkins bylos nagrinėjimą (t. 3, b. l. 151).

26Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su apelianto argumentais.

27Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą ir šios nutarties 15 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymą. Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nepagrįstai nesprendė ginčo dėl apelianto bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant (CK 3.170 str., 3.175 str.), tuo pažeisdamas tiek materialinės (CK 3.161 str. 6 d., 3.170 str.), tiek procesinės teisės (CPK 143 str., 376 str., 377 str.) normas. Apeliantas prašo nustatyti bendravimo tvarką apeliacinės instancijos teismo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai atsisakius nagrinėti reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus bei neatskleidė bylos esmės, o nerinkus byloje dėl to jokių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti iš esmės šio reikalavimo, kas sudaro pagrindą šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, šalys prarastų teisę teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, kas galėtų būti įvertinta, kaip šalių teisių ribojimas siekiant teisingumo. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, reikalinga gauti ne tik apelianto pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos su vaiku, bet ir ieškovės. Turi būti išsiaiškintos šalių galimybės, įgyvendinant nustatomas bendravimo sąlygas, kurios turi būti, kiek įmanoma, paprastesnės, ekonomiškesnės, aiškesnės (suprantamos) ir realiai įvykdomos, nustatomos sąlygos turi būti, kiek įmanoma, palankesnės vaikui, saugančios jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus.

29Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo.

30Apeliantas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu (434 Eur), nes ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad priteistas išlaikymas (tuo pačiu ir įsiskolinimas) pagrįstas realiais vaiko poreikiais, kurių ieškovė net neįrodinėjo.

31Pažymėtina, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos.

32Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, ieškovė neteikė įrodymų apie vaiko poreikius, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą ir jo įsiskolinimą, taip pat neanalizavo vaiko poreikių, nerinko su tuo susijusių įrodymų, apsiribojo tik šalių turtinės padėties nustatymu ir įvertinimu. Pažymėtina, kad ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nenurodė jokių argumentų, susijusių su vaiko poreikiais, nors apeliacinis skundas grindžiamas šiuo argumentu.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius vaiko poreikių (vienos iš sąlygų, nustatant išlaikymo dydį) nėra galimybės spręsti apie išlaikymo dydžio pagrįstumą. Gali būti, kad vaiko tėvas ir gali teikti prašomą išlaikymą, tačiau nėra aišku, ar vaikui tokio dydžio išlaikymas yra reikalingas. Taigi, kad nuspręsti, ar teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio yra teisėtas ir pagrįstas, būtina nustatyti ir įvertinti vaiko poreikius, o tam reikalinga rinkti papildomus įrodymus. Nors tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, o apeliacinės instancijos teismas turi galimybę nustatinėti ir faktines bylos aplinkybes (rinkti įrodymus), tačiau atsižvelgiant, kad byla dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant ekonomiškumo ir operatyvumo, bylos dalis dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo taip pat perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šioje dalyje nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti vaiko poreikius, nuo kurių priklauso išlaikymo dydis, todėl ieškovei turėtų būti pasiūlyta pateikti įrodymus (išlaidų paskaičiavimas ir pan.), pagrindžiančius vaiko poreikius.

34Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, papildomai išsprendžiant ir reikalavimą dėl apelianto bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.

35Apeliacinį skundą patenkinus dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir šioje dalyje perdavus byla nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria yra panaikinamos (įsiteisėjus teismo sprendimui) laikinosios apsaugos priemonės (taikytos 2014 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi) nustatančios laikinąją apelianto ir jo sūnaus bendravimo tvarką. Kita teismo sprendimo dalis dėl panaikinamų laikinųjų apsaugos priemonių lieka galioti.

36Taip pat panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes bylos dalį perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Panaikinti 2015 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo K. M. priteistas išlaikymas (po 435 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) ir išlaikymo įsiskolinimas (1 391 Eur) ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, papildomai išsprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu K. M., a. k. ( - ), klausimą.

39Panaikinti 2015 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria yra panaikinamos (įsiteisėjus teismo sprendimui) laikinosios apsaugos priemonės (taikytos 2014 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi), nustatančios laikiną atsakovo K. M. ir jo sūnaus bendravimo tvarką.

40Panaikinti 2015 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovo K. M. bylinėjimosi išlaidos.

41Kitą 2015 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė K. I. C. kreipėsi į teismą, prašydama: