Byla 2-1750-944/2017
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bendravimo tvarkos nustatymo, bei atsakovo K. M. (K. M.) priešieškinį ieškovei K. I. C. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovei K. I. C., jos atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovo K. M. (K. M.) atstovei advokatei Linai Gudaitei, įgaliotam asmeniui P. M., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K.. I. C. ieškinį atsakovui K. M. (K. M.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bendravimo tvarkos nustatymo, bei atsakovo K. M. (K. M.) priešieškinį ieškovei K. I. C. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4Kauno apylinkės teismas 2015-09-04 sprendimu Nr. 2-874-375/2015 ieškovės K. I. C. ieškinį tenkino visiškai: nustatė nepilnamečio L. L. C. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui L. L. C. 1391 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-08-15 iki ieškinio padavimo teismui dienos ir periodinį išlaikymą po 435 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-27) iki vaiko pilnametystės.

5Kauno apygardos teismas 2016-05-16 nutartimi Nr. 2A-923-601/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo priteistas periodinis išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, šiuos klausimus perdavė nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, papildomai išsprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos.

6Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-11-24 nutartimi Nr. 3K-3-454-969/2016 Kauno apygardos teismo 2016-05-16 nutartį Nr. 2A-923-601/2016 paliko nepakeistą.

7Atsakovas pateikė 2016-07-26 parengtą priešieškinį (t. 9, b. l. 46–56, 61–71, t. 10, b. l. 3–13, 23–39, 99). Teismas 2016-12-16 nutartimi atsisakė priimti priešieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo, priėmė priešieškinio reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. L. C. tvarką:

81. Kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį atsakovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima penktadienį 21.00 val. ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 21.00 val. ieškovė perduoda atsakovui vaiką. Ieškovė privalo perduoti atsakovui vaiką kartu su savaitgaliui reikalingais rūbais, žaislais ir automobiline kėdute, kad atsakovas galėtų saugiai vaiką nusivežti į atsakovo gyvenamąją vietą viešbutyje. Vaikas turi būti perduotas visais atvejais, išskyrus tuos, kai vaikas yra mediciniškai netransportabilus pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nustatytus kriterijus. Visas vaiko išlaidas bendravimo savaitgalį apmoka atsakovas, kuris užtikrina, kad bus pasiekiamas telefonu +47 99710970, jei ieškovei kiltų klausimų dėl sūnaus. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad neturėdama atsakovo notarinio sutikimo ieškovė neturi teisės keisti vaiko dabartinės gyvenamosios vietos Juodkrantės g. 11, Kaune;

92. Kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. atsakovas bendrauja su vaiku per „Skype“ programą, o ieškovė turi užtikrinti šį bendravimo būdą ir laiką;

103. atsakovas turi teisę paimti, o ieškovė jam privalo perduoti vaiką, kai atsakovas išvyksta atostogauti kiekvienų metų liepos 1-20 dienomis, lyginių metų Kalėdas, nelyginių metų Velykas atsakovas pasiima vaiką į Norvegiją. Pirmąją atostogų dieną, vieną dieną prieš Kalėdas ir vieną dieną prieš Velykas ieškovė perduoda vaiką atsakovui vaiko gyvenamojo vietoje 21.00 val., o paskutinę atostogų dieną, vieną dieną po Kalėdų ir Velykų atsakovas grąžina vaiką ieškovei vaiko gyvenamojoje vietoje 20.00 val.

11Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad per ketverius metus buvo sudėtingas bendravimas su sūnumi, nes leidžiama bendrauti tik kambaryje, prižiūrint kitiems asmenis. Teigia, kad sūnus džiaugiasi jį matydamas, jie bendrauja anglų kalba, sūnus moka kelis žodžius norvegiškai. Atsakovas norėtų dalyvauti vaiko auklėjime. Atsakovas pageidautų bendrauti vieną kartą per mėnesį, taip pat vieną kartą pasiimti vaiką atostogauti į Norvegiją. Taip pat nurodė, kad turi vykti bendravimas telekomunikacijos prietaisais, t. y. „Skype“ programa. Ieškovė vaikui išlaikymo prašo per didelio, nurodo nepagrįstus vaiko poreikius. Ieškovė privalo pagrįsti vaiko poreikius, vadovautis vaiko poreikiais ir tėvų finansinėmis galimybėmis, o ne savo norais ar nuomone. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas kas mėnesį vaikui pervesdavo po 150–180 Eur, taip pat atsakovas kas mėnesį išleidžia po 500–700 Eur dėl skrydžių į Lietuvą. Atsakovas prašo jo kelionės iš Norvegijos į Lietuvą išlaidas, priskirti prie išlaidų susijusių su sūnaus išlaikymu, ir padalyti jas lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui. Be to, nuo 2013 metų rugpjūčio iki 2014 metų rugsėjo šalys ir jų nepilnametis sūnus gyveno kartu Norvegijoje ir tuo metu atsakovas vaikui išlaikymą teikė. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo nuo 2013-08-15 ir kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas paaiškino, kad pasiėmęs vaiką apsistotų viešbutyje. Pažymėjo, kad nemoka vaikui išlaikymo, nes ieškovė nepateikia sąskaitų. Atsakovo nuomone 190 Eur per mėnesį suma yra pakankama sūnui. Jis negali mokėti daugiau, nes turi įsipareigojimų bankui, t. y. kas mėnesį moka įmokas bankui už namą ir transporto priemonę. Daugiau įsipareigojimų, išlaikomų asmenų atsakovas nenurodė.

12Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. L. C. po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui L. L. C. 1920 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-08-15 iki kreipimosi į teismą dienos 2013-11-27; nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. L. C. tokia tvarka:

  1. kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“, o neturint galimybės susisiekti, šalys privalo informuoti vienas kitą apie tai ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki bendravimo pradžios;
  2. paskutinį mėnesio savaitgalį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val. ir nuo 15.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose dalyvaujant vaiko motinai K. I. C. arba vaiko seneliams ar kitiems artimiems giminaičiams;
  3. neturint galimybės atvykti aplankyti sūnaus paskutinį mėnesio savaitgalį, K. M. privalo informuoti K. I. C. ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Iškilus nenumatytoms kliūtims (K. M. ligos, aviaskrydžių laikų pasikeitimų ir pan. atvejais), K. M. privalo informuoti Kariną I. C. nedelsiant paaiškėjus šioms aplinkybėms;
  4. Sūnui L. L. C. negalint bendrauti su tėvu dėl ligos, iš anksto suplanuotų atostogų, ekskursijų ir panašiais atvejais, K. M. ir sūnaus bendravimas nukeliamas kitam mėnesio savaitgaliui, nebent šalys susitartų kitaip. Iškilus šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, K. I. C. privalo informuoti K. M. nedelsiant paaiškėjus tokioms aplinkybėms;

13Priteisti iš atsakovo K. M. ieškovės Karinos I. C. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad vaikui yra 3,5 metų, jis pradės lankyti darželį, vaiko poreikiai nuolat didėja. Dabar vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga mažiausiai 830 Eur suma, realiai išleidžiama apie 1000 Eur. Atsakovo materialinė padėtis yra ypatingai gera, jis gali skirti didesnę vaiko išlaikymui reikalingą sumą, todėl ieškovė prašo iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingų 830 Eur priteisti po 600 Eur kas mėnesį. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1920 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 600 Eur nuo 2013-08-15 iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ji dirba, jos daro užmokestis yra apie 750 Eur kas mėnesį. Atsakovas dirba mokytoju Norvegijoje, yra įsidarbinęs keliose darbovietėse, pastaraisiais metais investavo į nekilnojamąjį turtą apie 311000 Eur, įsigijo automobilį, turi savo muzikos įmonę. Kitų nepilnamečių vaikų atsakovas neturi. Per tą laiką, kai vaikas gyvena Lietuvoje, jis pamiršo tiek anglų, tiek norvegų kalbą, todėl vaikas negalės susikalbėti su lietuviškai nekalbančiu tėvu. Dabar per susitikimus atsakovas daug dėmesio skiria ne vaikui, o ieškovei, jai priekaištauja, o vaikas, matydamas tėvų konfliktus jaučiais nesaugus ir traumuojamas. Ieškovė taip pat nesutinka, jog atsakovas vaiką išsivežtų šventėms ar atostogoms į Norvegiją. Atsakovo prašoma bendravimo per „Skype“ programą tvarka netinkama. Vaikas pradės lankyti darželį, grįš namo apie 18–19 val., ir turėtų iš karto sėstis prie kompiuterio bendrauti su tėvu. Vaikui net neužtektų laiko pavalgyti. Vaikas vakarais ir taip būna pavargęs, irzlus, nenori valandą laiko sėdėti prie kompiuterio, tačiau atsakovas to nesupranta ir priekaištauja. Be to, tiek laiko leisti prie kompiuterio ekrano kenkia vaiko akims. Gydytojai rekomenduoja ikimokyklinio amžiaus vaikams prie kompiuterio ekrano praleisti ne daugiau kaip 15–30 minučių, o atsakovas prašo po valandą kasdien. Ieškovė prašo nustatyti, kad vaikas su tėvu gali bendrauti tik Lietuvoje ir tik dalyvaujant ieškovei arba vaiko seneliams – ieškovės tėvams ar kitiems artimiesiems giminaičiams tokiu grafiku: paskutinį mėnesio savaitgalį. Ieškovė daugiau išlaikomų asmenų neturi, skolinių įsipareigojimų taip pat.

15Išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė skyriaus byloje pateiktas išvadas. Nurodė, kad nepilnametis L. L. C. gyvena su motina K. I. C. Kaune. Motina vaikui užtikrina tinkamas buities sąlygas. Ieškovė nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Atsakovas yra Norvegijos pilietis ir gyvena Norvegijoje. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin įtempti. Nepilnamečio šalių sūnaus psichologinė būsena priklauso nuo tėvų tarpusavio santykių stabilumo ir susitarimų laikymosi. Tėvai, siekdami užtikrinti savo sūnaus emocinę gerovę ir atsiribodami nuo tarpusavio konfliktinių santykių, turėtų naudotis šeimos psichologų/psichoterapeutų pagalba. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Kol vaikas yra mažas, jo ir tėvo bendravimas vyksta dalyvaujant ir ieškovei. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų pirmiausiai dėl jo vėlyvo paėmimo ir grąžinimo, nekonkrečios bendravimo vietos parinkimo, išvežimo ilgam laikui atostogauti. Atsakovas nei karto nėra buvęs su vaiku be ieškovės, todėl sudėtinga įvertinti, kaip jis užtikrins vaiko kasdienius poreikius. Staigus vaiko aplinkos pakeitimas nedalyvaujant vaiko motinai, vaikui neįprastoje aplinkoje, atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, padarytų žalą vaiko psichinei būklei, sukeltų nemalonius emocinius išgyvenimus.

16Teismas

konstatuoja:

17ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

18Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio L. L. C., gim. ( - ), tėvai yra ieškovė K. I. C. (Lietuvos Respublikos pilietė) ir atsakovas K. M. (Norvegijos Karalystės pilietis). L. L. C. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje. Nepilnamečio L. L. C. gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimu Nr.2-874-375/2015 nustatyta su motina K. I. C.. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui. Abi šalys prašo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.

19Dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

21Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

22Ieškovė patikslintu ieškiniu (11 t., b. l. 21–27) prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiam sūnui L. L. C. periodinį išlaikymą po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutiko su prašomo išlaikymo dydžiu, teigė, kad ieškovė nepagrindė vaiko poreikių. Pastebėtina, kad šioje byloje ginčas susijęs su nepilnamečiu, taip pat ir dėl išlaikymo, yra sprendžiamas nuo 2013-11-27, ieškovę visą laiką atstovavo profesionalus atstovas – advokatas, bylos dalis dėl išlaikymo dydžio pakartotinai perduota spręsti pirmosios instancijos teismui, kad būtų nustatyti nepilnamečio vaiko poreikiai, tačiau jokių vaiko poreikius pagrindžiančių duomenų nebuvo pateikta visos bylos nagrinėjimo metu. Vaiko poreikiai buvo grindžiami procesiniuose dokumentuose išsakyta pozicija bei ieškovės paaiškinimais.

23Ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko poreikiai labai dideli, jiems tenkinti kas mėnesį reikalinga bent 830 Eur suma: 250 Eur maistui, 40 Eur higienos priemonėms, 80 Eur aprangai ir batams, 60 Eur laisvalaikiui, 60 Eur vitaminams, 30 Eur vaistams, 90 Eur komunaliniams mokesčiams, 60 Eur baldams, patalynei, rankšluosčiams ir pan., 50 Eur būreliams, 80 Eur žaislams/lavinimo priemonėms/judėjimo priemonėms, 30 Eur transportui. Laikytina, kad vaikui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriau žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta ir užtikrinti visus vaiko tiek būtinuosius (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), tiek papildomus poreikius (lavinimui, pramogoms ir pan.).

24Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnus specialiųjų poreikių neturi, nuolatinio pobūdžio sveikatos problemų taip pat neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė, kad sūnus turėtų specialių poreikių dėl maisto (pvz. dėl alergijos, tam tikrų produktų netoleravimo ir pan.), rūbų (pvz. dėl alergijos ir pan.), avalynės (pvz. dėl specialios avalynės poreikio ar pan.). Teismo vertinimu vaikui neturint nuolatinių sveikatos problemų, kas mėnesį po 60 Eur vitaminams ir po 30 Eur vaistams (iš viso 90 Eur) nėra būtina. Taip pat nėra aišku, kokiam ketverių metų vaiko laisvalaikiui, lavinimui ir būreliams kiekvieną mėnesį yra išleidžiama po 190 Eur (ieškovė nurodė, kad laisvalaikiui reikia 60 Eur, žaislams/lavinimo priemonėms/judėjimo priemonėms reikia 80 Eur, būreliams reikia 50 Eur). Paskutinio posėdžio metu byloje pateiktas ieškovės prašymas VšĮ Sporto klubo ( - ) direktoriui, kad nepilnametis vaikas dalyvautų šio klubo veikloje. Duomenų, kad vaikas priimtas ir pan., nepateikta, taip pat, kokia tokio pobūdžio užsiėmimo kaina nėra nurodyta. Ieškovė paaiškino, kad už šią veiklą reikia mokėti po 24 Eur per mėnesį. Pastebėtina, kad daugiau jokių duomenų apie nepilnamečio vaiko lankomus, lankytus užsiėmimus, laisvalaikį ir kt. nėra pateikta. Duomenų, kad vaikui reikėtų specialių judėjimo ar lavinimo priemonių, byloje nėra, nes sprendimo priėmimo metu vaikui yra ketveri metai. Taip pat abejotina, kad vaikui kas mėnesį reikia pirkti tam tikrą judėjimo priemonę, pvz. dviratį, paspirtuką ar pan. Ketverių metų vaiko laisvalaikis (pvz. lankymasis teatre, kine, žaidimų kambariuose ir pan.) nėra siejamas su didelėmis išlaidomis, o kitokio pobūdžio duomenų nėra pateikta. Taip pat abejotina, kad ieškovė tokio amžiaus vaiko maistui Lietuvoje kas mėnesį išleidžia po 250 Eur, taip pat kad kas mėnesį vaikui perka baldus, patalynę, rankšluosčius ir pan. Ieškovė gyvena pas savo tėvus name ( - ), tikėtina, kad nuomos mokesčio nemoka. Kiek moka komunalinių mokesčių ir kokia jų dalis paskaičiuojama vaikui, ieškovė neįrodinėjo, todėl tai, kad vaikui kas mėnesį reikalinga 90 Eur komunaliniams mokesčiams neįrodyta. Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis.

25Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pažymėtina, kad tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui nereikia papildomai įrodinėti. Nuo 2016-07-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad šiuo atveju yra būtina dvigubai didesnė suma nei teismų praktikoje formuojamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui orientacinis kriterijus (CPK 178 straipsnis).

26Teismas sutinka su ieškovės išsakyta pozicija, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, tačiau turi būti pateikti duomenys, kam asmuo išleidžia, realiai planuoja išleisti vaiko išlaikymui skiriamas lėšas, kokie vaiko gebėjimai yra lavinami, planuojami lavinti ir t. t. Tokio pobūdžio duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės konstatuotina, kad byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingos sumos, įvertinus, kad L. L. C. yra ketverių metrų amžiaus, neturi specialiųjų poreikių dėl sveikatos ir kt., teismas vadovaujasi teismų praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi, nustatydamas iš tėvų priteistino išlaikymo dydį – minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu sudaro 380 Eur – ir konstatuoja, kad nepilnamečio L. L. C. poreikiams tenkinti kas mėnesį pakankama 380 Eur suma. Nustačius vaiko poreikius būtina nustatyti tėvų turtinę padėti ir realias galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

27Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pastarasis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti realią tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

28Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad daugiau išlaikomų asmenų neturi, t. y. šalių vaikas yra vienintelis jo nepilnametis vaikas. Paaiškino, kad sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos darbinei veiklai, taip pat neturi, taip pat nenurodė turintis neordinarių išlaidų. Nepilnamečio vaiko tėvas nurodė, kad jo pajamas sudaro tik jo gaunamas darbo užmokestis, jokių papildomų pajamų iš nuomos ar pan. neturi. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas dirba mokytoju, jo atlyginimas per mėnesį atskaičius mokesčius yra 3651 Eur (t. 4, b. l. 10–11, t. 12, b. l. 41–42). Pažymoje iš darbovietės ( - ) mokyklos nurodyta, kad dėl atsakovo kelionių į užsienį jam suteikiamos viena/dvi laisvos dienos kiekvieną kartą, kurios neapmokamos. Atsakovo vienos dienos darbo užmokestis yra apie 146 Eur. Atsakovas pateikė 2016 metų mokesčių deklaraciją, iš kurios matyti, kad atsakovas Norvegijoje dirba, gauna pastovias pajamas, turi būstą ( - ), taip pat transporto priemonę (t. 12, b. l. 98–104). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas net kelis kartus buvo įpareigojęs pateisti atsakovą savo turtinę padėtį atspindinčius duomenis, atsakovui dalyvaujant teismo posėdžio metu teismas jam asmeniškai išaiškino pareigą pateikti deklaracijas už 2015 m. ir 2016 m. Kito posėdžio metu atsakovas nedalyvavo jo atstovas pateikė tik 2016 m. deklaraciją, nes jo vertinimu tie duomenys pakankami. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad atsakovas ignoravo teismo įpareigojimus ir nepateikė visų reikalaujamų duomenų dėl savo turtinės padėties. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi dviejų metų senumo transporto priemonę, kurios kaina apie 290 000 NOR. Atsakovas taip yra paėmęs paskolą banke būstui, mėnesio įmokos suma yra 18688 NOK įskaitant palūkanas (t. 12, b. l. 43–44). Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti, koks sutarties dėl kredito suteikimo terminas, ar perkant nekilnojamąjį turtą reikėjo turėti pradinį įnašą įsigyjamam nekilnojamajam turtui, bei kokio galimai šis našas dydžio. Pastebėtina, kad nekilnojamasis turtas įsigytas 2012 m. lapkritį už 2,9 mln. NOR (atitikmuo 340 000 Eur) (t. 4, b. l. 8–9), tačiau, kokia šio turto rinkos vertė bylos nagrinėjimo negalėjo nurodyti bei pateikti, kokius nors šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad turtas įsigytas iki susilaukiant nepilnamečio vaiko, t. y. asmuo planuodamas vaikus, turi prisiimti ir socialinę riziką juos išlaikyti, t. y. teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad dėl prisiimtų įsipareigojimų bankui galimas jo išlaikymas sudarytų apie 150–180 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties pagerėjimą, todėl būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas priteisti vaikui mažesnio dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad asmens veiksmai, kuriais gerinama savo paties turtinė padėtis nepilnamečio vaiko interesų sąskaita, negali būti pateisinami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovas nepateikė byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti atsakovo turtinę padėtį sunkia. Be to, nepateikus visų reikalaujamų duomenų, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertinamos nepilnamečio vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnis).

29Pagal bylos duomenis ir ieškovės paaiškinimus nustatyta, kad ieškovė daugiau išlaikomų asmenų neturi, t. y. vienintelis jos išlaikomas asmuo – nepilnametis vaikas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad neturi sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojamos galimybės dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos. Ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą susijusį su finansais, tačiau dirba ne pagal specialybę, t. y. padeda savo tėvams, kurie užsiima apgyvendinimo paslaugomis. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, jos pajamos sudaro apie 700–750 Eur per mėnesį (t. 11, b. l. 22, 12 t. b. l. 40, 86–91), duomenų apie papildomas pajamas nėra pateikta. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2016 metais ji dirbo ir gavo pajamas Jungtinėje Karalystėje (t. 12 b. l. 94–96). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra.

30Įvertinus byloje esančius duomenis pripažintina, kad nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis ženkliai skiriasi, t. y. tiek gaunamos pajamos, tiek esamas turtas. Taip pat svarbia laikytina aplinkybe asmens galėjimas gauti didesnes pajamas. Teismas nurodo, kad pagal CPK 182 straipsnio 1 punkto nuostatas pripažintina, kad Norvegijos Karalystėje yra kur kas didesnės galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, nei Lietuvos Respublikoje, dėl skirtingo šalių ekonominio, socialinio ir kt. išsivystymo lygio. Darytina išvada, kad ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas Lietuvoje yra labiau ribotos nei atsakovo dirbant Norvegijoje. Pastebėtina, kad ieškovė buvo įsidarbinusi Didžiojoje Britanijoje, tačiau dėl konfliktiško šalių tarpusavio santykių turėjo grįžti į Lietuvą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės metinės pajamos Didžiojoje Britanijoje sudarė 17 000 GBP (t. 4, b. l. 40–41), t. y. daugiau kaip du kartus buvo didesnės nei šiuo metu Lietuvoje. Be to, šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos nėra reguliarios, t. y. priklauso nuo atvykstančių asmenų skaičiaus ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės skiriasi, tačiau teismo vertinimu duomenų, kad ieškovė elgtųsi pasyviai, nesistengtų gauti didesnes pajamas nėra pateikta.

31Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Šiuo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jos turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, t. y. gaunamos pajamos skiriasi daugiau nei kelis kartus, galimybės gauti papildomas pajamas pakankamai ribotos, todėl pripažintina, kad atsakovas turi prisidėti didesne dalimi prie būtino išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

32Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai šiuo atveju sudaro 380 Eur, pusė šios sumos sudarytų 190 Eur, kadangi atsakovo darbo užmokestis beveik penkis kartus didesnis, jis turi nekilnojamojo turto bei apynaują transporto priemonę, todėl iš jo nepilnamečiui vaikui išlaikyti kas mėnesį priteistina po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu toks išlaikymo dydis protingas ir pagrįstas (CK 1.5 straipsnis), atitinka tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Be to, tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas prisiima didesnę rūpesčių dalį susijusią su kasdieninių vaiko poreikių patenkinimu.

33Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

34Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

35Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

36Atsakovo įmokėtos sumos bylos nagrinėjimo metu, kaip išlaikymas sūnui, ir pagal teismo 2017-01-12 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui L. L. C. po 190 Eur kas mėnesį, bus įskaitytos vykdymo proceso metu.

37Kadangi teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui yra skubiai vykdytina pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl nuo sprendimo priėmimo dienos teismo 2017-01-12 nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo nebegalioja.

38Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

39Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

40Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo 2013-08-15 iki kreipimosi į teismą dienos 2013-11-27, todėl susidarė 1920 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas teigė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra.

41Byloje pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas už 2016-08-01 – 2017-01-09 laikotarpį patvirtina, kad atsakovas ieškovei 2016-08-18, 2016-09-14, 2016-12-16 įmokėjo po 150 Eur (iš viso 450 Eur), pavedimo paskirtyje nurodant „L. L. C.“(11 t. b. l. 37), šios sumos buvo įmokėtos jau po ieškinio teismui pateikimo momento. Atsakovas, teigdamas, kad nėra susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, tai patvirtinančių įrodymų (pvz. banko sąskaitų išrašų) nepateikė, su šia aplinkybe susijusių įrodymų teismo išreikalauti neprašė. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. šiuo atveju laikyti, kad atsakovas ieškovės nurodytu periodu išlaikymo vaikui nemokėjo, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas.

42Ieškovė vaiko poreikių už praėjusį laikotarpį neįrodinėjo. Teismui nustačius, kad atsakovas vaiko poreikiams kas mėnesį turi skirti po 300 Eur, laikytina, kad ir išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu atsakovas vaikui turėjo skirti tokią pačią sumą. Tokiu atveju išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013-08-15 iki 2013-11-27 laikotarpį būtų 1040 Eur.

43Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui L. L. C. priteistinas 1040 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 2013-08-15 – 2013-11-27 laikotarpį (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė. Atsakovo argumentai, kad jis išlaikė nepilnametį vaiko, kai jis buvo Norvegijoje nėra pagrindas atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes išlaikymas turi būti reguliarus. Pastebėtina, kad ieškovė nereiškia reikalavimo už tą laikotarpį, kai šalys gyveno kartu. Šiuo atveju įsiskolinimas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai atsakovas vienas grįžo į Norvegiją ir iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Duomenų apie sumokėtas sumas, pirktus daiktus ar pan. šiuo laikotarpiu nėra pateikta, todėl pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumą, todėl jis tenkintinas iš dalies (CPK 178 straipsnis).

44Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

45CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

46Nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Šalys nesutaria dėl bendravimo apimties, būdo, priemonių ir kt. Šiuo atveju iki priešieškinio teismui pareiškimo dienos, buvo teismo 2014-12-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas bendravimas, kuriomis nustatyta tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka – vieną mėnesio savaitgalį: penktadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val., šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 15.00 val. iki 18.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose, dalyvaujant ieškovei.

47Abiejų šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad nepilnamečio vaiko tėvas bendraus paskutinį mėnesio savaitgalį, taip pat sutinka dėl telekomunikacijų naudojimo bendraujant su nepilnamečiu vaiku. Ginčas tarp šalių kyla dėl bendravimo apimties, intensyvumo, vietos ir pan.

48Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravimas turi vykti jai, ar vaiko seneliams, kitiems artimiems giminaičiams dalyvaujant, nes vaikas primiršo anglų kalbą, norvegiškai nekalba. Paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kai vaikas su motina buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją sūnus buvo pramokęs angliškai kalbėti, tačiau šiuo metu jo anglų kalbos žinios itin menkos. Šiuo metu vaikas jaučiasi saugus su motina, atsakovas nežino vaiko poreikių, nemokėtų juo pasirūpinti. Dėl bendravimo telekomunikacijų pagalba paaiškino, kad šiuo metu nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra per daug intensyvi, sūnus eis į darželį, pradės lankyti užsiėmimus, ar pan. po jų galimai bus pavargęs, tačiau turėtų vis tiek bendrauti su tėvu. Ieškovės nuomone vaikas jaučia tarsi pareigą bendrauti, tais atvejais, kai vaikas neina ar pabaigia pokalbį, atsakovas priekaištauja ieškovei. Ieškovės vertinimu bendravimas du kartus per savaitę po 30 min., būtų pakankamas.

49Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nuolat yra trukdoma bendrauti su sūnumi. Jis negali pasiimti sūnaus, privalo bendrauti 12 kv. m patalpoje, kurioje nėra pakankamai vietos bendravimui, žaidimams ir kt. Paaiškina, kad minėta patalpa nėra vaiko gyvenamoji vieta, todėl nepagrįstai jam draudžiama pasiimti vaiką ir išsivežti. Teigia, kad bendravimo metu turėtų dalyvauti tik jis vienas, kiti asmenys, kaip ieškovė, jos tėvai, negali dalyvauti bendravimo metu, nes tarp jų nėra susiklosčiusių gerų santykių. Atsakovas nurodė, kad sūnaus anglų kalbos žinios pakankamos, kad jie galėtų bendrauti vieni. Jis paaiškino, kad sūnaus nakvynės atveju jis miegotų su savo tėvu viešbutyje. Atsakovas nurodė, kad jis nori su sūnumi atostogauti Norvegijoje, supažindinti savo šeimą su sūnumi, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką kurios metu galėtų pasiimti sūnų 20 dienų atostogoms į Norvegiją. Atsakovas kategoriškai nesutiko dėl bendravimo „Skype“ programa laiko trumpinimo. Atsakovo nuomone, ieškovė siekia atriboti atsakovą nuo sūnaus, laiko trumpinimas pažeistų tėvo ir sūnaus emocinį ryšį.

50Pirmiausia išaiškintina, kad CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Esant tokia teisminiam reglamentavimui, teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nebuvo nurodyta nei ieškovės, nei atsakovo procesiniuose dokumentuose.

51Sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo svarbia laikytina šalių gyvenamoji vieta, t. y. ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Lietuvoje, atsakovas Norvegijoje. Šalys ir nepilnametis vaikas tarpusavyje nekalba gimtąją kalba, t. y. bendravimas vyksta anglų kalba. Teismas laiko reikšminga aplinkybe, kad nuo vaiko gimimo praėjus apie 6 mėn., kiekviena iš šalių pradėjo gyventi skirtingose valstybėse. Pastebėtina, kad tarp Norvegijos ir Lietuvos vyksta reguliarūs, tiesioginiai, dažni skydžiai vykdomi taip pat ir pigių skrydžių bendrovių, kaip Ryanair, Wizz Air (https://skrydziai.lt/lt/pigus-skrydziai/KUNc-BGOc/2017-06-23/1). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad nepaisant to, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, tačiau planuojant atvykimą ir perkant bilietus anksčiau, kelionėje sugaištas laikas – apie 2 val., protingas ir atitinka siektiną tikslą – bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Teismo vertinimu abi šalys prisiimdamos atsakomybę būti nepilnamečio vaiko tėvais turėjo suvokti ir suprasti, kad ateityje kilus nesklandumų, ginčų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, joms ypatingai reikės stengtis ir bendradarbiauti dėl sūnaus gerovės.

52Pažymėtina, kad tiek CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas ar pan.) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR).

53Šiuo atveju šalys iš esmės sutinka, pageidauja kad nepilnamečio vaiko tėvas su sūnumi bendrautų tik vieną kartą per mėnesį. Pastebėtina, kad iš esmės tokio pobūdžio buvo nustatytas laikinas bendravimas nuo 2014-12-05, t. y. tokia tvarka turėjo būti bendraujama daugiau nei dvejus metus. Įvertinus byloje nusiskundimų skaičių tiek dėl bendravimo tais atvejais, kai atsakovas atvyksta, tiek per „Skype“, akivaizdu, sklandus bendravimas nustatyta tvarka nevyko, kad šalių konfliktiniai santykiai nemažėja, neatsirado tarp jų tolerancijos, bendradarbiavimo ir supratimo, kad nepilnamečio vaiko interesai negali nukentėti nuo suaugusiųjų sprendimo gyventi skyrium, kad nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ir būti auklėjamu abiejų tėvų vienodai. Per dvejus metus, ieškovės teigimu, suprastėjo vaiko anglų kalbos (vienintelės kalbos, kuria komunikuoja su tėvu) įgūdžiai ir žinios, nepilnametis vaikas ir toliau negali bendrauti vienas su savo tėvu, kuris realiai nuo pat vaiko gimimo siekė dalyvauti vaiko gyvenime. Darytina išvada, kad bendravimas tik vieną kartą per mėnesį nepasiteisino, t. y. realiai sumažėjo galimybė tėvui ir sūnui tinkamai komunikuoti tarpusavyje. Teismo nuomone, tokia situacija negali būti pateisinama, todėl turi būti didinamas skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su sūnumi. Teismo vertinimu jokios telekomunikacijos priemonės negali pakeisti tiesioginio vaiko ir tėvo bendravimo, juo labiau, kad savarankiškai bendrauti „Skype“ programa vaikas dar negali. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, teismas nuspendžia, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas vieną kartą per mėnesį neatitinka vaiko interesų, todėl nustatytinas atsakovo bendravimas du savaitgalius per mėnesį. Teismas nurodo, kad atsakovo gyvenimas kitoje šalyje ir kelionės metu sugaištas laikas bei išlaidos atvykimui, yra proporcingos siekiamam tikslui, t. y. gerinti vaiko ir tėvo bendravimą, stiprinti emocinius ryšius, atitinkamai lavinti kalbinius įgūdžius.

54Atsakovas reikalauja jo patirtas išlaidas, susijusias su bendravimu (bilietų, kelionės, viešbučio), įskaičiuoti į vaikui skiriamas lėšas, taip pat spręsti dėl šių lėšų paskirstymo tarp tėvų. Atsakovas pateikė skaičiuotę, kiek jam kainuoja atvykti į Lietuvą trims dienoms (t. 12, b. l. 51–66). Vieno tokio atvykimo kaina (šiuo atveju konkrečiai paskaičiuotas atvykimas 2017 metų vasario 24–26 dienomis) iš viso būtų 457,81 Eur, į šią sumą įtrauktas skrydis lėktuvu, apsigyvenimas viešbutyje, kelionė nuo oro uosto į miesto centrą, viena diena nepamokamų atostogų (kadangi atskrido penktadienį). Įvertinus atsakovo pateiktą skaičiuotę dalis išlaidų nelaikytina protingomis ir racionaliomis: pvz. atsakovas į Lietuvą vyksta reguliariai, tačiau iš Oro uosto vyksta ne viešuoju transportu, taip pat pats atsakovas sprendžia kokio tipo ir kokios brangumo viešbutyje apsigyventi. Teismo vertinimu galima neabejotinai pripažinti, kad atsakovas patiria išlaidas dėl skydžių, tačiau šalims nusprendus tapti tėvais, tokio pobūdžio aplinkybės turėjo būti įvertintos ir prisiimta rizika, kad kuriami šeiminiai santykiai su skirtingos tautybės ir pilietybės asmenimis, todėl gimus vaikui ir šalims nesutariant, tokio pobūdžio išlaidos yra neišvengiamos. Pastebėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką galimi reikalavimai padalyti tarp tėvų vaiko kelionės išlaidas, t. y. tais atvejais, kai pagal bendravimo tvarką nepilnametis vaikas turėtų vykti pas motina/tėvą į kitą valstybę, abu tėvai turi prisidėti prie tokio pobūdžio išlaidų dengimo. Šiuo atveju, kadangi atsakovas atvyksta į Lietuvą, jo išlaidos nepriskirtinos prie vaiko išlaikymui skirtinų lėšų, todėl jas turi padengti pats atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nebuvo pateikti pilni atsakovo turtinę padėtį patvirtinantys duomenys, atsakovas įgoruodavo teismo įpareigojimus pateikti objektyvaus pobūdžio duomenys dėl turtinės padėties, todėl laikytina, kad šiuo atveju nėra duomenų, kad atvykimas į Lietuvą du savaitgalius per mėnesį sudarytų atsakovui nepakeliamą finansinę naštą.

55Ieškovė nurodo, kad bendravimas su vaiku gali vykti vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose, tik jai, jos tėvams ar kitiems artimiesiems dalyvaujant. Atsakovas kategoriškai nesutinka dėl bendravimo su sūnumi dalyvaujant kitiems asmenims. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimu negalima nustatyti jokių pareigų kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad bendravime dalyvautų kiti asmenys be vaiko tėvų.

56Ieškovė pažymi, kad negalimas bendravimas vieno sūnaus su atsakovu. Šią aplinkybę grindžia atsakovo negalėjimu/neturėjimu įgūdžių pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, taip pat tuo, kad vaikas prastai kalba anglų kalba. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių sūnus yra abiejų pirmagimis, todėl tokio pobūdžio aplinkybės, kad atsakovas anksčiau neprižiūrėjo mažamečių vaikų, jais neturėjo galimybės rūpintis ir kt. negali būti pagrindas riboti tėvo teisę bendrauti. Konkrečių duomenų, faktų, kad galimai atsakovas nesugebės pasirūpinti savo vaiku nėra, o apriori tokio pobūdžio aplinkybes pripažinti, nėra teisinio pagrindo. Pastebėtina, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai nutrūko, kai sūnui buvo apie pusę metų, tačiau atsakovas visą laiką aktyviai siekė bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Jo prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 2014-12-05, kai vaikas nebuvo vienerių metų amžiaus. Pagal byloje esančius duomenis atsakovas aktyviai siekė įgyvendinti suteiktas teises bendrauti, t. y. buvo reikalaujama vykdyti nustatytą laikiną bendravimo tvarką net priverstinai. Teismo vertinimu dviejų metų laikotarpis yra pakankamas, kad ieškovė, suprasdama vaiko teisę ir interesus būti globojamam, prižiūrimam abiejų tėvų, suteiktų būtinos informacijos, kuri susijusi išimtinai su vaiko dienotvarke ir poreikiais. Kadangi nepilnametis vaikas su tėvu bendrauja ne tik tiesiogiai, tačiau ir telekomunikacijų priemonių pagalba, vaikas atpažįsta savo tėvą, duomenų, kad susitikimai vaikui keltų stresą, jis bijotų atsakovo ar pan. nėra, todėl vaiko bendravimas tik dalyvaujant motinai nėra būtinas. Pripažintina, kad pagal byloje esančią filmuotą medžiagą laikytina, kad vaiko kalbiniai įgūdžiai yra nors minimalūs, tačiau pakankami, kad būtų galima nustatyti bendro pobūdžio vaiko poreikius, maistui, aprangai ir kt. Pastebėtina, kad nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos, t. y. per dvejus metus, nebuvo nurodyta, kad atsakovas galimai netinkamai elgtųsi bendravimo su sūnumi metu. Be to, neginčytinai pripažintina, kad šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, pati ieškovė nurodė, kad bendravimo metu jai atsakovas reiškia asmeninio pobūdžio priekaištus, šalys barasi ir kt. Darytina išvada, kad bendravimo metu ieškovės dalyvavimas ne padeda nepilnamečiui vaikui geriau komunikuoti su savo tėvu, tačiau atvirkščiai – keliama įtampa ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ketverių metų vaiko ir tėvo bendravimas turi būti be pašalinių asmenų.

57Ieškovė nurodo, kad bendravimas su vaiku turi vykti vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje dalyvaujant ieškovei. Teismas jau aptarė, kad nei ieškovės, nei kitų asmenų dalyvavimas nėra būtinas bendravimo metu. Teismas nurodo, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu bendravimas vyksta ieškovės tėvams priklausančiose patalpose, kurios realiai nėra vaiko gyvenamoji patalpa. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad bendravimas vysta izoliuotoje erdvėje, t. y. atsakovas negali niekur pasiimti nepilnamečio vaiko, turi bendrauti tik toje erdvėje, kurioje leidžia ieškovė. Jau minėta, kad tokio pobūdžio laikinojoje tvarkoje numatyta aplinkybė, buvo sąlygojama mažo sūnaus amžiaus. Šiuo metu vaikui esant ketverių metų amžiaus, ruošiamasi jį leisti į darželį, pagrįstų aplinkybių, dėl kurių bendravimas turėtų vykti tik vaiko gyvenamojoje aplinkoje, nėra pateikta. Teismas pažymi, kas teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad sūnus yra sveikas, t. y. nenurodė, kad galimai būtų vaiko raidos, pažintinių funkcijų sutrikimų ar pan., dėl kurių trumpalaikis aplinkos pakeitimas turėtų žalingą poveikį vaiko sveikatai.

58Ieškovė nurodo, kad bendravimas galėtų vykti šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 13 val. ir nuo 15 val. iki 18 val. Atsakovas nori, kad bendravimas vyktų nuo 21 val. penktadienio iki 20 val. sekmadienį. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad bendravimas vyktų iki pirmadienio 16 val. Atsakovas paaiškino, kad tokį bendravimo grafiką pasirinko dėl lėktuvų skrydžių tvarkaraščio. Paaiškino, kad su nepilnamečiu vaiku gyventų viešbutyje, kuriame tuo metu apsistotų. Teismas nurodo, kad bendravimo tvarka negali būti siejama su lėktuvų skrydžių tvarkaraščiais, nes jiems pasikeitus vėl tarp šalių kiltų ginčų.

59Ieškovės nurodytas bendravimo laikas siejamas su vaiko dienotvarke. Teismas nurodo, teismui sprendžiant laikinosios bendravimo tvarkos klausimą vaiko dienotvarkė buvo nurodoma tokia pati, kaip ir patikslintame ieškinyje dėl bendravimo tvarkos. Šiuo atveju neabejotinai skiriasi metų neturinčio vaiko ir ketverių metų vaiko dienotvarkė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti esant objektyvių priežasčių, kad nuo 13 val. iki 15 val. bendravimas nevyktų. Laikytina, kad ieškovės nurodytas bendravimo laikas minimalus ir nėra objektyvių priežasčių per dvi dienas leisti bendrauti tėvui tik 10 val. Tuo tarpu atsakovo siekiamas bendravimo laikas pripažintinas maksimaliu, t. y. nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio/pirmadienio vakaro, tokiu būdu vien su atsakovu vaikas praleistų atitinkamai dvi ar tris naktis.

60Šiuo atveju svarbia laikytina aplinkybe, kad tokiam ilgam laiko tarpui nepilnametis vaikas nebuvo paliktas be motinos, o su tėvu vienas paliktas nebuvo nuo kūdikystės. Taip pat svarbu nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kad nakties miegas turėtų būti sūnui įprastoje vietoje, t. y. namuose, kur yra jo daiktai, aplinka ir kt. Akivaizdu, kad tėvas nori praleisti su sūnumi kuo daugiau laiko, tačiau pagal šiuo metu esamą situaciją iš karto bendravimas kelioms dienoms su nakvyne būtų per staigus, galimai neatitiktų vaiko interesų. Pirmiausia turėtų vaikas bendrauti su tėvu dienos metu, vėliau stiprėjant tarpusavio ryšiui, emociniams santykiams, vaikui geriau suprantant ir kalbant anglų kalba, galimas bendravimas ir su nakvyne, t. y. atsakovas turės teisę, esant nesutarimui su ieškove, prašyti pakeisti bendravimo tvarką ateityje. Kadangi atsakovas atvyksta į Lietuvą bendrauti su vaiku ir pastovios apsigyvenimo vietos neturi, todėl nėra galimybės įvertinti ar laikina atsakovo apsistojimo vieta būtų tinkama vaikui keletui dienų iš eilės. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas negyvena Zarasų g. 6, Vilniuje, ten yra jo notarinio įgaliojimo pagrindu paskirto atstovo adresas. Kadangi bendravimo tvarka nustatoma tokia, koks bendravimas turi būti šiuo metu, todėl nėra galima nustatyti sąlyginės bendravimo tvarkos, nes tokiu atveju priimtas teismo sprendimas būtų sąlyginis.

61Teismui pripažinus, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi vienas, tėvo pasirinktoje aplinkoje (apie kurią privalo informuoti ieškovę), tačiau be nakvynių, nustatytinas bendravimo laikas savaitgalį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. Darytina išvada, kad ieškovė nepilnametį vaiką jo gyvenamojoje vietoje turi perduoti atsakovui šeštadienio rytą 10 val., o atsakovas atitinkamai turi grąžinti nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą iki šeštadienio 18 val., atitinkamai tokiu pat būdu turi vykti bendravimas sekmadienį. Išaiškintina, kad ieškovė perduodama sūnų turi pateikti tik toms valandoms būtinus daiktus, o dėl vaiko kelionės saugumo (automobilio kėdutės) ir jo poreikių per visą dieną turi pasirūpinti pats atsakovas.

62Ieškovė siūlydama bendravimo tvarką nurodo ir kompensacinio mechanizmo sąlygą, t. y. vaiko ligos, atostogų, ekskursijų ir pan. atveju perkelti bendravimo laiką. Pastebėtina, kad vaiko ligos metu, pirmiausia turi būti vertinama vaiko sveikatos būklė ir dedamos maksimalios pastangos, kad jis kuo greičiau pasveiktų. Darytina išvada, kad vaiko ligos atveju tėvas turi teisę pasimatyti su vaiku, prisidėti prie jo slaugymo ir pan., su juo bendrauti, tačiau privalo vykdyti gydytojų nurodymus. Tais atvejais, kai pagal nustatytas indikacijas vaikas negali būti vežamas, atsakovas turi teisę lankyti vaiką jo gyvenamojoje vietoje, ar medicinos įstaigoje, kitais atvejais, pagal gydytojų nurodymus, jeigu leidžiama vaiką vežti, keliauti ir kt., sūnus turi būti perduodamas atsakovui pagal nustatytą bendravimo tvarką. Pastebėtina, kad ieškovės ir vaiko atostogos, ekskursijos turi būti planuojamos pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Išaiškintina, kad numatyti užsiėmimai dėl vaiko lavinimo, ugdymo ir kt., turi vykti su tuo iš tėvų, su kuriuo tą savaitgalį priklauso bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažas, jam yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvų pastangų bendradarbiauti, tačiau sumažins galimybę manipuliuoti vaiko sveikatos būkle, suplanuotomis atostogomis ir pan., ir negalėjimu leisti bendrauti su vaiku.

63Atsakovas nurodė, kad savo atostogų metu nori sūnų pasiimti į Norvegiją dvidešimčiai dienų. Teismui nustačius, kad šiuo metu nėra galimybės leisti atsakovui su sūnumi bendrauti su nakvynėmis, akivaizdu, kad atsakovas negalėti pasiimti vieno sūnaus tokiam ilgam laikui į kitą valstybę. Ateityje atsiradus glaudesniam tėvo ir sūnaus ryšiui, galimybei laisvai kalbėtis su sūnumi, atsakovas gali prašyti pakeisti bendravimo tvarką ir prašyti leisti su sūnumi atostogauti užsienyje. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas auga ir greitu laiku galės savarankiškai pasakyti savo nuomonę, poreikius jį dominančiais klausimais, todėl sprendžiant tėvų nesutarimus bus svarbi ir vaiko nuomonė. Kadangi kiekvienas tėvas turi teisę dalį atostogų praleisti su savo vaiku, todėl pripažintina, kad atsakovas turi teisę nemažiau, kaip dešimt dienų praleisti su vaiku, t. y. pasiimdamas vaiką ryte ir grąžindamas tos pačios dienos pavakare. Atsakovas nurodė, konkrečią datą, kada norėtų atostogauti su vaiku, t. y. nuo liepos 1 d. iki 20 d. Kadangi nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio santykiai nėra geri, siekiant išvengti neaiškumų, nesusipratimų ar papildomų interpretacijų, nustatytina konkreti data atsakovo bendravimo su sūnumi atostogų metu: kiekvienų metų liepos 1–10 d., atsakovas pasiima nepilnametį vaiką 10 val. ryte ir jį grąžina tą pačią dieną iki 18 val.

64Atsakovo nurodoma bendravimo tvarka švenčių – Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų, metu, t. y. vienais metais šventės praleidžiamos su ieškove, kitais su atsakovu. Teismas nurodo, kad tėvas turi teisę šventes praleisti su vaiku. Kadangi teismas negali įvertinti ir nuspėti, koks bus tėvo ir vaiko ryšys, todėl atitinkamai švenčių metu leidžiama bendrauti su vaiku dienos laikotarpiu. Esant šioms aplinkybėms nustatyta, kad atsakovas bendrauja su sūnumi lyginiais metais pirmą Kalėdų dieną, nelyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas atgal sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.

65Šalys iš esmės sutinka dėl sūnaus bendravimo telekomunikacijų priemonėmis, t. y. „Skype“ programa, ginčas yra tik dėl bendravimo laiko ir dienų. Ieškovė nurodo, kad būtų pakankamas bendravimas du kartus per savaitę po 30 min., tuo tarpu atsakovas nurodo, kad bendravimas vyktų kiekvieną dieną po 1 val. Šioje byloje pagal pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo numatytas bendravimas kas antrą dieną po 1 val. „Skype“ programa.

66Ieškovė savo reikalavimą dėl bendravimo „Skype“ programa trumpinimo grindžia sūnaus sveikatos būkle, jo užimtumu. Šią aplinkybę įrodinėja rekomendacijomis tėveliams dėl kompiuterių poveikio vaikų sveikatai bei patarimais kaip išvengti neigiamų pasekmių. Šiuose rekomendacijose pateikiami bendro pobūdžio aspektai, kaip išvengti neigiamo kompiuterio poveikio, patarimai dėl darbo vietos aplinkos ir kt. Minėtas raštas, nėra medicininė išvada dėl šalių sūnaus sveikatos būklės, neskirtas konkrečiai dėl mažamečių vaikų. Be abejonės, ieškovė dėl vaiko sveikatos galėtų tinkamai paruošti aplinką, apšvietimą ir kt., kad kompiuterio ir pan. priemonių naudojimas turėtų, kuo mažesnį poveikį vaiko sveikatos būklei. Teismas nurodo, kad bendravimas telekomunikacijų priemonėmis, kaip laikinoji bendravimo tvarka, buvo nustatytas 2014-04-29 nutartimi, kai sūnui tebuvo vieneri metai. Šiuo metu vaikui ketveri metai, t. y. tokio amžiaus vaikas realiai gali bendrauti be pašalinių asmenų, t. y. sutartu laiku susisiekus „Skype“ programa, vaikas gali savarankiškai bendrauti su tėvu. Pastebėtina, kad svarbu tokio pobūdžio bendravimo metu, kad tėvas matytų, ką veikia vaikas, o sūnus gali žaisti, piešti ar kt., nėra reikalaujama, kad vaikas sėdėtų ir visą laiką žiūrėtų į kompiuterio ekraną ir šnekėtų. Jau minėta, kad dėl šalių gyvenimo skirtingose šalyse bendravimas telekomunikacijų priemonių pagalba yra svarbi ir neatsiejamai susijusi su tėvo ir sūnaus ryšio palaikymu. Įprastai bendravimas telekomunikacijų priemonių pagalba turi būti šalims susitarus, tačiau šiuo atveju dėl konfliktiško tėvų tarpusavio elgesio būtina nustatyti konkrečias dienas bei valandas dėl bendravimo. Pastebėtina, kad šiuo metu atsakovas turi teisę bendrauti kas antrą dieną, ieškovė pageidauja sumažinti bendravimo dienas iki dviejų dienų per savaitę, atsakovas pageidauja išplėsti bendravimą.

67Pagal bylos duomenis ir pačios ieškovės paaiškinimus matyti, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšiai teisminio bylos nagrinėjimo metu nestiprėjo, galimai dėl per mažo bendravimo sūnus primiršo anglų kalbą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo mažinti dienų skaičių ir termino, kuriomis atsakovas turi bendrauti su sūnumi. Įvertinus galimą vaiko užimtumą, t. y. planuojamą lankyti darželį, papildomus užsiėmimus bendravimas kas antrą dieną būtų realus, per daug nesukeliantis naštos ieškovei, taip galimas laiko pavėlinimas t. y. nuo 19.30 val. iki 20.30 val., atsižvelgiant į tai, kad sūnų planuojama vesti į darželį ar užsiėmimus. Kadangi šiuo metu duomenų dėl konkretaus vaiko užimtumo, t. y. konkrečios įstaigos vaiko užsiėmimo grafiko, nėra pateikta, ieškovė planuodama leisti vaiką į užsiėmimus, turi juos derinti pagal nustatomą bendravimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimas telekomunikacijų priemonėmis, galimas nebūtinai vaiko gyvenamojoje aplinkoje (bendravimas galimas įvairiomis priemonėmis (išmaniuoju telefonu, planšete ar kt.), įvairiuose vietose (kur yra interneto ryšys), todėl ieškovės argumentas, kad vaikas nustatytu laiku privalo būti namie nepagrįstas. Darytina išvada, kad bendravimas telekomunikacijų priemonėmis turėtų vykti taip pat, kaip yra šiuo metu.

68Atsakovas pageidauja, kad teismas nurodytų sprendime, kad draudžiama išvežti sūnų į kitą valstybę be jo sutikimo. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Išaiškintina, kad pagal 2016-06-30 priimtas CK 3.174 straipsnio pataisas, kurios įsigaliojo nuo 2017-01-02, teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Kadangi nurodyto sutikimo davimas numatytas minėtoje teisės normoje tai jo privalomumo įrašymas į teismo sprendimą būtų perteklinis.

69Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas. Kitais atvejais tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino išvykimo, iš esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais. Skyrium gyvenantis tėvas (motina), siekiantis su vaiku laikinai išvykti į užsienį kita negu nustatyta bendravimo tvarka, turėtų gauti tėvo (motinos), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, sutikimą. Tokia pozicija laikytina pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais.

70Apibendrinus, kas išdėstyta ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies ir vaiko nustatytina bendravimo tvarka teismo vertinimu labiausiai ir geriausiai užtikrinanti šalių sūnaus interesus: kas antrą savaitgalį, atostogų metu ir švenčių metu be nakvynės, bei bendravimas telekomunikacijų priemonėmis kas antrą dieną turės atkurti ir stiprinti tėvo ir vaiko tarpusavio santykius, kalbinius įgūdžius. Po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatiktų geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje (žr., mutatis mutandis, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Z. J. v. Lithuania, no. 60092/12, 29 April 2014).

71Atsakovas prašo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos leisti vykdyti skubiai, kita šalis su tuo nesutinka. Teismas nurodo, kad CPK 282 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai skubaus teismo sprendimo vykdymo. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos įstatymo leidėjo nėra numatytas prie skubiai vykdytinų teismo sprendimų. Kadangi kita šalis prieštarauja pateiktam prašymui, teismas negali leisti vykdyti skubiai teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos.

72Šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino bendravimo galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

73Dėl bylinėjimosi išlaidų.

74Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintos šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kauno apygardos teismas 2016-05-16 nutartimi panaikino sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.

75Pagal bylos duomenis ieškovė patyrė šias išlaidas: 42 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 8), 860 Eur vertimo išlaidų (t. 4, b. l. 42–52), 1797 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 4, b. l. 157–159) pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 968 Eur (t. 12, 38–39) pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 22,08 Eur vertimo išlaidų (t. 12, b. l. 97). Pastebėtina, kad paskutinė ieškovės pateikta sąskaita už vertimo paslaugas nėra apmokėta, tačiau jos pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija 1, Nr. 015884, todėl pripažintina, kad ši pareiga ieškovei neabejotinai egzistuoja, todėl ši sąskaita priskirtina prie patirtų išlaidų.

76Iš viso šiuo metu ieškovė patyrė 42 Eur žyminio mokesčio, 2765 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 882,08 Eur išlaidų dėl vertimo paslaugų. Pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiami du reikalavimai: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

77Pirmasis reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 42 Eur žyminis mokestis, bei išlaidos patirtos už vertimo paslaugas 860 Eur ir advokatui pirmosios instancijos teisme 1797 Eur. Teismas spręsdamas dėl šių išlaidų pagrįstumo atsižvelgia į bylos apimtį sudėtingumą, reikalingumą taikyti tarptautinės teisės normas, bylinėjimosi procesą teismų instancine tvarka. Pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiami du reikalavimai, t. y. dėl išlaikymo/išlaikymo įsiskolinimo ir bendravimo tvarkos, kurie patenkinti iš dalies, todėl šios išlaidos mažintinos per pusę, t. y. iki 484 Eur išlaidos patirtos advokatui ir 11,04 Eur vertimo išlaidos. Apibendrinant ieškovei pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus iš atsakovo priteistina iš viso 2281 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 871,04 Eur vertimo paslaugų.

78Atsakovas turėjo šias išlaidas: advokato teisinei pagalbai apmokėti 2786,29 Eur (t. 4, b. l. 84–109) bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ir 78,05 Eur išlaidų už vertimo paslaugas ir 30 Eur kelionės išlaidas (t. 12, b. l. 82, 84–85). Atsakovo advokato išlaidos nurodytos nagrinėjant ginčą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, šios išlaidos iš ieškovės atsakovui nepriteistinos. Šiuo metu nagrinėjant bylą ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, atsakovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos taip pat patenkintas iš dalies, todėl teismo vertinimu pusė šių išlaidų turėtu būti priteistina iš ieškovės atsakovui. Dėl šios priežasties priteistina pusė vertimo išlaidų – 39,03 Eur. Atsakovo įgaliotas asmuo nurodė, kad patyrė 30 Eur išlaidas vykdamas iš Vilniaus į Kauną. Teismas nurodo, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą šaliai turi būti kompensuotos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, t. y. reikia įvertinti ar asmuo elgėsi ekonomiškai. Iš Vilniaus į Kauną vyksta reguliarūs viešojo transporto reisai, o bilieto kaina pagal viešą informaciją pvz. traukiniu, neviršija 6 Eur (https://www.traukiniobilietas.lt/portal/tickets?departure=2400000&departureDate=2017-06-19&departureTime=09:46&arrival=2400440&routeDirectionType=FORTH), todėl atsakovas galėtų reikalauti ne daugiau 12 Eur kelionės išlaidų. Kadangi atsakovo reikalavimai patenkinti iš dalies jam priteistina 6 Eur kelionės išlaidų.

79Teismas nurodo, kad pagal CPK 96 straipsnio 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas, išieškomos iš kitos šalies. Pagal CPK 83 straipsnio nuostatas ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl šis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei. Šiuo atveju iš atsakovo valstybei priteistina 139 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą).

80Bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme buvo patirta iš viso 11,48 Eur pašto išlaidų. Šios išlaidos dalytinos abiem šalims po lygiai, t, y, iš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistina po 5,74 Eur pašto išlaidų.

81Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais,

Nutarė

82ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

83Priteisti iš atsakovo K. M. (K. M.), asmens kodas ( - ), išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. L. C. (L. L. C.), asmens kodas ( - ) gimusiam ( - ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-11-27) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 1040 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-08-15 iki ieškinio pateikimo dienos – 2013-11-27.

84Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. I. C., asmens kodas ( - )

85Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

86Nustatyti tokią atsakovo K. M. (K. M.), asmens kodas ( - ), ir nepilnamečio vaiko L. L. C. (L. L. C.), asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), bendravimo tvarką:

  1. Atsakovas K. M., asmens kodas ( - ), su sūnumi L. L. C. (L. L. C.), asmens kodas ( - ) gimusiu ( - ), bendrauja porinėmis metų savaitėmis šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.
  2. Atsakovas K. M., asmens kodas ( - ), su sūnumi L. L. C. (L. L. C.), asmens kodas ( - ) gimusiu ( - ), bendrauja atostogų metu kasmet nuo liepos 1 d. iki 10 d., pasiimdamas sūnų kasdien iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grąžindamas sūnų į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val.
  3. Atsakovas K. M. asmens kodas ( - ), su sūnumi L. L. C. (L. L. C.), asmens kodas ( - ) gimusiu ( - ), bendrauja lyginiais metais pirmą Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), nelyginiais metais –pirmą Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas atgal sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.
  4. Atsakovas K. M., asmens kodas ( - ), su sūnumi L. L. C. (L. L. C.), asmens kodas ( - ) gimusiu ( - ), bendrauja nelyginėmis mėnesio dienomis komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“ nuo 19.30 val. iki 20.30 val.

87Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

88Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas ( - ), ieškovei K. I. C., asmens kodas ( - ) 42 Eur žyminio mokesčio, 2281 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 871,04 Eur išlaidų už vertimo paslaugas.

89Priteisti iš ieškovės K. I. C., asmens kodas ( - ) atsakovui K. M., asmens kodas ( - ), 39,03 Eur išlaidų už vertimo paslaugas ir 6 Eur kelionės išlaidų.

90Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas ( - ), valstybei 139 Eur žyminio mokesčio ir 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, bei pateikti teismui duomenys.

91Priteisti iš ieškovės K. I. C., asmens kodas ( - ) valstybei 5,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, bei pateikti teismui duomenys.

92Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku L. L. C. (L. L. C.), asmens kodas ( - ) gimusiu ( - ).

93Atsakovui K. M. išversti sprendimą į jam suprantamą norvegų kalbą.

94Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Kauno apylinkės teismas 2015-09-04 sprendimu Nr. 2-874-375/2015 ieškovės K.... 5. Kauno apygardos teismas 2016-05-16 nutartimi Nr. 2A-923-601/2016 panaikino... 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-11-24 nutartimi Nr. 3K-3-454-969/2016... 7. Atsakovas pateikė 2016-07-26 parengtą priešieškinį (t. 9, b. l. 46–56,... 8. 1. Kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį atsakovas vaiką iš jo... 9. 2. Kiekvieną dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. atsakovas bendrauja su vaiku... 10. 3. atsakovas turi teisę paimti, o ieškovė jam privalo perduoti vaiką, kai... 11. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad per... 12. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo periodinį... 13. Priteisti iš atsakovo K. M. ieškovės Karinos I. C. turėtas bylinėjimosi... 14. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad... 15. Išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės... 16. Teismas... 17. ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.... 18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio L. L. C., gim. ( - ), tėvai... 19. Dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui.... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų... 21. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to,... 22. Ieškovė patikslintu ieškiniu (11 t., b. l. 21–27) prašo iš atsakovo... 23. Ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko poreikiai... 24. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnus specialiųjų poreikių... 25. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos,... 26. Teismas sutinka su ieškovės išsakyta pozicija, kad išlaikymo dydis negali... 27. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens... 28. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad daugiau... 29. Pagal bylos duomenis ir ieškovės paaiškinimus nustatyta, kad ieškovė... 30. Įvertinus byloje esančius duomenis pripažintina, kad nepilnamečio vaiko... 31. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau... 32. Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai šiuo atveju sudaro 380... 33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo... 34. Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant... 35. Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2... 36. Atsakovo įmokėtos sumos bylos nagrinėjimo metu, kaip išlaikymas sūnui, ir... 37. Kadangi teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui yra... 38. Dėl išlaikymo įsiskolinimo.... 39. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas... 40. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau... 41. Byloje pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas už 2016-08-01 –... 42. Ieškovė vaiko poreikių už praėjusį laikotarpį neįrodinėjo. Teismui... 43. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl... 44. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.... 45. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė... 46. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu... 47. Abiejų šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad... 48. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravimas turi vykti jai, ar... 49. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nuolat yra trukdoma bendrauti... 50. Pirmiausia išaiškintina, kad CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo... 51. Sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo svarbia laikytina šalių... 52. Pažymėtina, kad tiek CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo... 53. Šiuo atveju šalys iš esmės sutinka, pageidauja kad nepilnamečio vaiko... 54. Atsakovas reikalauja jo patirtas išlaidas, susijusias su bendravimu (bilietų,... 55. Ieškovė nurodo, kad bendravimas su vaiku gali vykti vaiko gyvenamojoje... 56. Ieškovė pažymi, kad negalimas bendravimas vieno sūnaus su atsakovu. Šią... 57. Ieškovė nurodo, kad bendravimas su vaiku turi vykti vaiko gyvenamojoje... 58. Ieškovė nurodo, kad bendravimas galėtų vykti šeštadienį ir sekmadienį... 59. Ieškovės nurodytas bendravimo laikas siejamas su vaiko dienotvarke. Teismas... 60. Šiuo atveju svarbia laikytina aplinkybe, kad tokiam ilgam laiko tarpui... 61. Teismui pripažinus, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi vienas,... 62. Ieškovė siūlydama bendravimo tvarką nurodo ir kompensacinio mechanizmo... 63. Atsakovas nurodė, kad savo atostogų metu nori sūnų pasiimti į Norvegiją... 64. Atsakovo nurodoma bendravimo tvarka švenčių – Šv. Kalėdų ir Šv.... 65. Šalys iš esmės sutinka dėl sūnaus bendravimo telekomunikacijų... 66. Ieškovė savo reikalavimą dėl bendravimo „Skype“ programa trumpinimo... 67. Pagal bylos duomenis ir pačios ieškovės paaiškinimus matyti, kad tėvo ir... 68. Atsakovas pageidauja, kad teismas nurodytų sprendime, kad draudžiama... 69. Kitokie reikalavimai taikytini dėl tėvų laikino išvykimo su vaikais į... 70. Apibendrinus, kas išdėstyta ieškinio ir priešieškinio reikalavimai... 71. Atsakovas prašo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos leisti vykdyti... 72. Šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 74. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, proporcingai patenkintų... 75. Pagal bylos duomenis ieškovė patyrė šias išlaidas: 42 Eur žyminio... 76. Iš viso šiuo metu ieškovė patyrė 42 Eur žyminio mokesčio, 2765 Eur... 77. Pirmasis reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas, todėl... 78. Atsakovas turėjo šias išlaidas: advokato teisinei pagalbai apmokėti 2786,29... 79. Teismas nurodo, kad pagal CPK 96 straipsnio 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo... 80. Bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme buvo patirta iš... 81. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 82. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:... 83. Priteisti iš atsakovo K. M. (K. M.), asmens kodas ( - ), išlaikymą... 84. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. I. C.,... 85. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 86. Nustatyti tokią atsakovo K. M. (K. M.), asmens kodas ( - ), ir nepilnamečio... 87. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.... 88. Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas ( - ), ieškovei K. I. C., asmens... 89. Priteisti iš ieškovės K. I. C., asmens kodas ( - ) atsakovui K. M., asmens... 90. Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas ( - ), valstybei 139 Eur žyminio... 91. Priteisti iš ieškovės K. I. C., asmens kodas ( - ) valstybei 5,74 Eur... 92. Įsiteisėjus sprendimui panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-05... 93. Atsakovui K. M. išversti sprendimą į jam suprantamą norvegų kalbą.... 94. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno...