Byla 2A-369-278/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

2kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

3sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

4dalyvaujant atsakovo atstovui adv. V. Garlai,

5trečiajam asmeniui E. B.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-436-452/2011 pagal ieškovo Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovui D. M., tretiesiems asmenims E. B., G. M., L. K. dėl tėvo valdžios apribojimo.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimus,

Nustatė

8Panevėžio miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą prašė teismą neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui D. M. jo nepilnametės dukters G. M., gim. ( - ) , atžvilgiu; laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui jo vaikų D. M., gim. ( - ) , A. M., gim. ( - ) , J. M., gim. ( - ) , ir J. M., gim. ( - ) , atžvilgiu; neterminuotai apribojus tėvo valdžią D. M., nustatyti G. M. nuolatinę rūpybą, jos rūpintoja skirti E. B., su ja nustatant nepilnametės gyvenamąją vietą; laikinai apribojus tėvo valdžią D. M., nustatyti D., A., J. ir J. nuolatinę globą, jų globėja ir jiems skirtų piniginių lėšų turto administratoriumi uzufrukto teise skirti L. K., su ja nustatant vaikų gyvenamąją vietą; priteisti iš D. M. išlaikymą nepilnametei G. M. po 200 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nurodė, kad nepilnamečių vaikų G., D., A., J. ir J. M. tėvai yra D. ir R. M.. Vaikų motina R. M. mirė 2005-08-16, o vaikų tėvas D. M. Panevėžio apygardos teismo 2006-01-18 nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl R. M. mirties ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimu. Nepilnametė G., kuri buvo pagrindinė liudytoja motinos žūties byloje, nuo 2005 m., t.y. po motinos mirties, gyvena su močiute E. B.. Atsakovas D. M. su dukra G. nebendrauja, iš įkalinimo įstaigos yra paskambinęs pora kartų, laišką parašė tik vieną kartą. Nurodė, kad tarp dukters ir tėvo yra nutrūkę ryšiai. G. gyvena ir nori gyventi su močiute, kuri tinkamai rūpinasi mergaitės auklėjimu, jos priežiūra, jų tarpusavio santykiai yra labai artimi ir nuoširdūs. Kadangi D. M. su dukra G. nebendrauja, dvasinis ryšys tarp tėvo ir dukros yra nutrūkęs ir nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti, nurodė esant tikslinga neterminuotai apriboti jam tėvo valdžią dukros G. atžvilgiu. Nurodė, kad kiti atsakovo nepilnamečiai vaikai D., A., J. ir J. M. gyvena su atsakovo seserimi L. K. ir yra jos globojami. Atsakovas D. M. su šiais vaikais bendrauja, susirašinėja, kalbasi telefonu, matosi pasimatymų metu, domisi vaikų sveikata, elgesiu, mokymusi ir pagal galimybes teikia jiems finansinę pagalbą. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos planuoja gyventi kartu, todėl tikslinga jam apriboti laikinai tėvo valdžią šių vaikų atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovo sesuo L. K. ir jos vyras V. K. globojamiems vaikams sudaro geras sąlygas gyventi ir mokytis, nepilnamečiai vaikai nori gyventi su globėja.

9Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, neterminuotai apribojo tėvo valdžią D. M. dukters G. M. atžvilgiu, nustatant nuolatinę rūpybą, jos rūpintoja paskiriant E. B. bei nustatant mergaitės gyvenamąją vietą kartu su močiute. Vaikų D. M., A. M., J. M., J. M. atžvilgiu tėvo valdžią apribojo laikinai, iki išnyks aplinkybės, dėl kurių tėvo valdžia laikinai apribojama bei nustatė jiems nuolatinę globą, vaikų globėja skiriant L. K.. Nurodė, kad atsakovas nebendrauja su nepilnamete dukra, jos materialiai neišlaiko, dvasinis ryšys tarp tėvo ir dukros nutrūkęs ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, todėl yra pakankamas pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Konstatavo, jog ryšys tarp atsakovo ir kitų jo nepilnamečių vaikų nėra visiškai ir negrįžtamai nutrūkęs, vaikai bendrauja su tėvu, atsakovas pagal galimybes siunčia pinigų jų išlaikymui, todėl tėvo valdžia minėtų vaikų atžvilgiu apribojama laikinai. Teismas nurodė, kad atsakovo mokamas 20-30 Lt dydžio išlaikymas keturiems vaikams yra per mažas, nereguliarus ir negalintis užtikrinti bent minimalių vaikų poreikių, todėl viršydamas pareikštus reikalavimus priteisė iš D. M. išlaikymą visų jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

10Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-12 sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo visų vaikų atžvilgiu bei dėl laikino tėvo valdžios apribojimo D. M., A. M., J. M., J. M. atžvilgiu. Nurodo, kad tėvo valdžia jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo apribota nepagrįstai, kadangi ryšys tarp jo ir vaikų nėra nutrūkęs, reguliariai bendraujama ilgalaikių pasimatymų metu, telefonu bei laiškais. Nurodo, kad priteisto išlaikymo neturi galimybės mokėti, nes įkalinimo įstaigoje kas mėnesį uždirba tik apie 250 Lt, tačiau grįžęs iš įkalinimo vietos ketina dirbti buvusioje darbovietėje bei pasirūpinti savo vaikų materialine gerove. Teigia, kad vaikams padeda materialiai pagal galimybes, siųsdamas jų išlaikymui pinigines perlaidas. Su seserimi L. K., globojančia jo nepilnamečius vaikus, nuolat palaiko ryšius, tariasi vaikų auklėjimo, sveikatos, užimtumo klausimais.

11Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas neprašo naikinti sprendimo dalies, kuria jam taikytas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas dukters G. M. atžvilgiu bei priteistas išlaikymas nepilnametei. Nurodo, jog apeliantas visiškai nesirūpina savo vyresniąja dukterimi dėl baudžiamojo proceso metu duotų parodymų apie tėvo nusikalstamus veiksmus, sukėlusius motinos R. M. mirtį, tokiu būdu bandydamas kerštauti. Teigia, kad D. M. bandė uždrausti savo vyresnei dukrai bendrauti su likusiais broliais ir seserimis, iki bausmės atlikimo gyvendamas šeimoje vartojo alkoholį, kėlė konfliktus, tokiu amoraliu elgesiu darydamas žalą savo vaikams. Nurodo, kad 130 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį yra suma, kuri laikytina pagrįsta ir protinga. Teigia, kad D. M., būdamas sąlyginai materialiai aprūpintas būtinomis pragyvenimui sąlygomis bei lėšomis, ¾ gaunamo uždarbio įkalinimo įstaigoje pasilieka sau ir tik ¼ skiria savo keturių vaikų išlaikymui, o dukrai G. M. visiškai neteikia materialinio išlaikymo. Galimybę vaikams gauti materialinį išlaikymą iš R. M. yra atėmęs pats tėvas, nužudydamas vaikų motiną. Be to, D. M. kurdamas šeimą turėjo įvertinti savo materialinę ir socialinę padėtį, kad galėtų užtikrinti savo vaikams normalias gyvenimo ir buities sąlygas.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Todėl esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui ir ši aplinkybė taip pat turi didelę reikšmę sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą.

14Byloje nustatyta, kad, mirus nepilnamečių vaikų G. M., D. M., A. M., J. M. ir J. M. motinai R. M., Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-10-28 įsakymu G. globėja paskirta E. B., o 2006-02-08 ir 2006-02-09 įsakymais D., A., J. ir J. globėja, paskirta L. K. (1 t., b. l. 12, 21-22, 97-100). Panevėžio apygardos teismo 2006-01-18 nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams už sutuoktinės ir vaikų motinos R. M. nužudymą (1 t., b.l. 33, 34, 35-40). Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vykdyti šios pareigos bei užtikrinti savo vaikų gerovę, tinkamai vykdyti tėvo pareigas ir visapusiškai rūpintis savo vaikais, atlikdamas bausmę įkalinimo vietoje atsakovas D. M. negali, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad tėvo valdžia atsakovui, visų jo vaikų atžvilgiu, turi būti apribota. Įvertinus jog atsakovas nebendrauja su dukra G., teismas pagrįstai jos atžvilgiu tėvo teises apribojo neterminuotai. Atsižvelgęs į tai, kad su kitais vaikais, kurių globėja yra atsakovo sesuo L. K., atsakovas bendrauja telefonu, laiškais bei pasimatymų metu, domisi vaikų sveikata, elgesiu, mokymusi, prisideda prie jų išlaikymo yra išreiškęs norą grįžus iš įkalinimo įstaigos gyventi su jais kartu, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad minėtų vaikų atžvilgiu tikslinga tėvo valdžią apriboti laikinai, nes tikėtina, jog ateityje jis galės vykdyti tėvo pareigas šių vaikų atžvilgiu. Apeliantas ginčija sprendimo dalį, kuria visų vaikų atžvilgiu iš jo priteistas išlaikymas po 130 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovo teikiamas nereguliarus, vidutiniškai po 38 Lt kas mėnesį išlaikymui skiriamos lėšos jo keturiems nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems su L. K., negali patenkinti net minimalių vaikų poreikių, todėl pagrįstai įvertinęs D. M. turtinę padėtį, iš jo priteisė minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį (2 t., b.l. 70-77, 122-123). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas šiuo metu neturi galimybės pilnai mokėti priteistas sumas, negali būti pagrindas mažinti priteistą išlaikymą.

15Dėl paminėto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.180, 3.192 straipsnių nuostatas, jų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra pagrindo.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p. teisėjų kolegija

Nutarė

17Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.